Menu Close

Naujienos

Nevaisingumo gydymo technologijos: nuo tradicinių metodų iki inovatyvių sprendimų

Nevaisingumas - tai nesugebėjimas pastoti po 12 mėnesių reguliarių lytinių santykių be kontracepcijos priemonių.

Tai jautri ir sudėtinga problema, kuri paveikia milijonus porų visame pasaulyje.

Statistikos duomenimis, net kas penkta pora susiduria su nevaisingumo problema.

Nevaisingumas gali būti susijęs tiek su vyrais, tiek su moterimis, arba su abiejų partnerių sveikatos būkle.

Vyrų nevaisingumo priežastys dažniausiai būna susijusios su kiekybiniais ir kokybiniais spermos pokyčiais.

Juo gali lemti anatominiai defektai, spermos gamybos sutrikimai arba įvairios ligos.

Pagrindinės moterų nevaisingumo priežastys: menstruacijų ciklo ar ovuliacijos sutrikimai, anatominė patologija bei netinkamas hormonų balansas.

Nevaisingumas dažnai sukelia emocinį stresą, todėl svarbu rūpintis ne tik fizine, bet ir psichologine būkle.

Jei bandote pastoti ilgiau nei 12 mėnesių (arba 6 mėnesius, jei esate vyresni nei 35 metų), rekomenduojama kreiptis į gydytoją.

Nevaisingumas - tai sudėtingas, tačiau išsprendžiamas iššūkis.

Šiuolaikinės medicinos pažanga suteikia daugybę galimybių poroms įgyvendinti savo svajonę apie šeimą.

Tiksli diagnostika yra pagrindinis žingsnis siekiant nustatyti nevaisingumo priežastis.

Nevaisingumo gydymas priklauso nuo jo priežasties.

Vaisingumo problemos dažnai būna kompleksinės ir individualios, todėl visoms poroms tinkamo metodo nėra.

Tradiciniai nevaisingumo gydymo metodai

Prieš gydymo metodo parinkimą visuomet atliekama išsami anamnezė, įvairūs laboratoriniai tyrimai.

Būtent todėl vaisingumo problemos sprendžiamos įvairiai.

Vidutiniškai pastojimo procentas gydant nevaisingumą tradiciniais metodais smarkiai varijuoja - nuo 20 iki 70 procentų.

Statistiškai 80-90 procentų porų, kurioms buvo diagnozuotas nevaisingumas ir kurios susilaukė kūdikių, problemas išsprendžia be sudėtingų gydymo metodų - naudodamos medikamentus, chirurginį gydymą arba natūralų vaisingumo skatinimą.

Medikamentinis ir hormoninis gydymas

Vaisingumo vaistai ir hormoninė terapija skirta padėti moteriai sėkmingai ovuliuoti arba atkurti normalų hormonų lygį.

Vaistai būna skirti kiaušinėlių vystymuisi arba ovuliacijai skatinti.

Šio tipo medikamentai gali būti vartojami tabletėmis arba kaip injekcija.

Vienas iš dažniausiai naudojamų pavyzdžių - klomifeno (chlomifeno) citratas.

Šis vaistas - antiestrogenas, jis jungiasi prie smegenų hipotalame esančių estrogeno receptorių ir padidina svarbaus signalinio hormono GnRH (gonodotropiną atpalaiduojantis hormonas) išskyrimą.

Tuomet šis hormonas prisijungia prie smegenų hipofizės ir sukelia FSH (folikulus stimuliuojančio hormono) išsiskyrimą.

Jis tiesiogiai jungiasi su kiaušidžių ląstelėmis ir skatina kiaušinėlio augimą ir brendimą.

Chirurginis gydymas

Po išsamių laboratorinių tyrimų, medicininės istorijos analizės ir tyrimo ultragarsu gydytojai gali rekomenduoti ir chirurginį gydymą.

Reprodukcinėje medicinoje labiausiai paplitusios minimaliai invazinės procedūros: laparoskopija, histeroskopija ir pilvo mioemektomija (gimdos fibrozės pašalinimas).

Jos naudojamos tiek ligoms diagnozuoti, tiek gydyti.

Visos ginekologinės ir endoskopinės operacijos atliekamos itin saugiais metodais ir minimaliais instrumentais, siekiant tausoti moters organizmą ir apsaugoti nuo galimo šalutinio poveikio.

Laparoskopija - operacija, per kurią atliekami maži įpjovimai pilvo ar dubens srities viduje.

Tam naudojamas laparoskopas ir kamera.

Dažniausi gydomi sutrikimai: randų audinių pašalinimas, endometriozė arba pažeistas kiaušintakis.

Histeroskopija - gimdos ertmės patikrinimas per gimdos kaklelį naudojant kamerą ir histometrą.

Šiuo metodu gydytojai gali diagnozuoti įvairius gimdos ertmės sutrikimus - tokius kaip fibroidinis audinys ar polipai.

Šiuos sutrikimus galima pašalinti smulkiais instrumentais.

Atsistatymo laikotarpis taip pat trumpas.

Pilnoji miomektomija - chirurginė procedūra, kai atliekamas mažas pilvo pjūvis, leidžiantis patekti į gimdą ir pašalinti fibroidinius audinius.

Pagalbinės reprodukcinės technologijos (ART)

Vyrų ir moterų vaisingumas taip pat gali būti gydomas pasitelkus pagalbines reprodukcines technologijas.

Pagalbiniai apvaisinimo būdai skirstomi į apvaisinimą moters kūne ir mėgintuvėlyje.

Gydymo metodas dažniausiai parenkamas pagal spermos kokybę.

Jei spermos kokybė prasta, taikomas apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF), mikroinseminacija arba spermos injekcija į kiaušialąstės citoplazmą (ISCI).

Jei partnerio sperma geresnės kokybės, tuomet gali būti taikoma intrauterinė inseminacijos procedūra (IUI).

In vitro fertilizacija (IVF)

in vitro fertilizacija (IVF), arba pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje: spermatozoidai ir kiaušialąstė surenkami ir sujungiami laboratorijoje.

IVF procesas pradedamas gonodotropino injekcijomis.

Šis preparatas skatina kiaušides gaminti daugiau folikulų.

Kai folikulai pasiekia brandų dydį, taikomos vaisto HCG injekcijos, kurios lemia kiaušinėlių vystymąsi ir brendimą.

Prieš pat ovuliaciją šie subrendę kiaušinėliai išgaunami per operaciją, naudojant silpną anesteziją.

Procedūra atliekama ultragarso būdu, kiaušinėliai paimami per makšties sieną.

Paimti kiaušinėliai sudedami į petri lėkštelę, embriologai juos apvaisina mėgintuvėlyje.

Spermatozoidai sumaišomi su kiaušinėliais (įprastinis apvaisinimas) arba įleidžiami tiesiogiai (ICSI).

Sukurtos zigotos paliekamos vystytis vidutiniškai 3-5 dienas.

Tuomet paprastai vienas arba du embrionai, kurie vystosi geriausiai, švelniai perkeliami į gimdos ertmę kateteriu.

Dažnai dėl didesnės vaisingumo tikimybės embrionai auginami ir ilgiau - iki 6 parų.

Tuomet jie pasiekia aukštesnę fiziologinio vystymosi stadiją ir tampa blastocistomis.

Tai leidžia atrinkti fiziologiškai geresnės kokybės embrionus.

Vienas svarbiausių veiksnių įtakojančių sėkmę - kiaušialąsčių ir spermatozoidų kokybė, kurią dažnai lemia poros amžius.

Taip pat svarbu tinkamai subalansuota stimuliacija moteriai, kontroliuojamas kiaušialąsčių paėmimas punkcijos metu, atsakingas ir kvalifikuotas ginekologo ir embriologo darbas bei tinkamos priemonės - aukščiausios kokybės embrionų auginimo terpės, specialios lėkštelės, kuriose auginami embrionai, naujausi inkubatoriai, palaikantys tinkamą temperatūrą ir dujų koncentraciją, naujos technologijos (pvz.: „Time-lapse“ technologija, leidžianti stebėti embriono vystymąsi 24 valandas per parą kompiuterio ekrane) ir t.t.

Neabejotinai, pagalbinio apvaisinimo sėkmė labai priklauso ne tik nuo šias paslaugas teikiančių specialistų įgūdžių ir kvalifikacijos, modernios įrangos, bet ir nuo aplinkos sąlygų pagalbinio apvaisinimo laboratorijoje.

Pažangi laboratorinė įranga vaisingumo gydymui

„Northway“ vaisingumo centro laboratorijoje veikia nustatyta kontrolės sistema, kasdien vykdoma dviguba patikra, kuri atitinka nustatytas normas ir užtikrina gerą laboratorijos darbą.

Nuolat vykdoma paviršių užterštumo kontrolė, imami ir vertinami mikrobiologiniai mėginiai.

Kaip teigia Vilniaus visuomenės sveikatos centras, vienas svarbiausių veiksnių pagalbinio apvaisinimo laboratorijoje apdorojant audinius ir ląsteles yra oro kokybė.

Ji gali turėti įtakos audinių ir ląstelių užteršimo rizikai.

Bakterijos, virusai, kiti mikroorganizmai gali sąlygoti embrionų žūtį.

Todėl mūsų laboratorijos patalpose taikomi aukšti patalpų švaros reikalavimai, o oras filtruojamas Hepa filtrais.

Šie filtrai sulaiko itin smulkias daleles, tokias kaip virusai, dujų molekulės ir bakterijos.

Tai labai svarbu, nes aplinkos sąlygų veikiamų ląstelių apdorojimas turi būti atliekamas aplinkoje, kurioje yra nustatytos kokybės oras ir švarumas, kad būtų kuo labiau sumažinta užteršimo rizika.

Europoje yra labai nedaug pagalbinio apvaisinimo laboratorijų, kur būtų įrengta tokia ventiliacinė sistema.

Intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI)

intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ISCI): kiaušialąstės per ovuliaciją išimamos iš kiaušintakio ir mėgintuvėlyje spermatozoidas įleidžiamas tiesiai į kiaušialąstės citoplazmą.

Šis apvaisinimo metodas dar vadinamas apvaisinimu su mikroinjekcija į kiaušialąstę naudojant specialią įrangą.

Jis taikomas esant sunkioms vyrų nevaisingumo formoms, kai sumažėja spermatozoidų gebėjimas savarankiškai apvaisinti kiaušialąstę, taip pat moterų nevaisingumo atvejais, kai sumažėja kiaušialąsčių pasiūla, arba esant prastam atsakui į medikamentinę kiaušidžių stimuliaciją, siekiant padidinti apvaisintų kiaušialąsčių ir embrionų skaičių.

Embriologas specialia adata į subrendusią kiaušialąstę įterpia atskirai atrinktą spermatozoidą.

Beveik pusę atvejų mes neturime šimtų tūkstančių reikiamo judrumo spermatozoidų.

Kartais turime tik pavienius spermatozoidus.

Tokiu atveju embriologas turi atrinkti morfologiškai taisiklingus, pačius judriausius bei fiziologiškai subrendusius spermatozoidus.

Iš jų vieną, visais atžvilgiais geriausią, plona adatėle, mikroskopo, mikromanipuliatoriaus ir, pageidautina, hyalurono rūgšties pagalba, įterpti jį į kiaušialąstę, tai yra atlikti intracitoplazminę spermatozoido injekciją (ICSI).

Taip, visa tai yra atliekama ta pačią dieną, kuomet yra gaunamos lytinės ląstelės.

Sekančią dieną yra tikrinamas kiaušialąsčių apsivaisinimas.

Apsivaisinusi kiaušialąstė yra vadinama zigota.

Zigotos turi būti kruopščiai įvertinamos.

Netrukus zigota pradeda dalintis ir sekančią dieną ji tampa dvejų, vėliau keturių ląstelių embrionu.

Pagrindiniai kriterijai yra ląstelių skaičius vertinimo parą, dydžio vienodumas ir fragmentacija.

Fragmentai - tai pašaliniai dariniai, susidaryti gali dėl dešimčių priežasčių, jeigu jų yra daug, tolimesnės embriono vystymosi prognozės yra nepalankios.

Šie kriterijai yra įvertinami balais, nuo 1 (žemiausias balas) iki 4 (aukščiausias balas).

Idealiu atveju antrą parą embrionas bus keturių ląstelių dydžio, jo ląstelės bus vienodos, o fragmentacija nebūdinga, taip embrionas bus pažymėtas 4(4/4).

Gali būti, kad trečią parą embrionas bus aštuonių ląstelių dydžio, tai yra labai geras rodiklis, jo ląstelės bus lygios, tačiau būdinga nedidelė fragmentacija, tokiu atveju poros embrionas bus pažymėtas 8(4/3).

Kritinis lytinių ląstelių, zigotų ir embrionų įvertinimas viso proceso metu priklauso nuo embriologo.

Į moters gimdą gali būti patalpinami ne tik aštuonių, bet ir keturių lastelių embrionai.

Gana dažnai embrionai yra auginami ir ilgiau, iki blastocistos stadijos.

Susiformavusi blastocista nedelsiant turi būti perkeliama į gimdą, nes kitu atveju, neturėdama kur implantuotis, ji žūsta.

Jeigu ji yra gimdoje - sėkmės atveju implantuojasi.

Auginant embrionus iki blastocistos stadijos yra atrenkami patys stipriausi embrionai, nes ne visi embrionai pasiekia šią vystymosi stadiją, dalis embrionų nustoja vystytis 2-3 parą.

Jei susiformuoja daugiau blastocistų, nei perkeliama į moters gimdą, jos užšaldomos.

ICSI procedūros schema

Intrauterinė inseminacija (IUI)

Gimdos apvaisinimas, arba intrauterinė inseminacija (IUI) - tai procesas, kai iš vyro paimta sperma specialiu būdu paruošiama ir sušvirkščiama į gimdos ertmę per ovuliaciją, aplenkiant gimdos kaklelį.

Taip kiaušintakį ir subrendusį kiaušinėlį pasiekia didesnė spermos koncentracija.

Prieš įšvirkštimą sperma apdirbama ir centrifuguojama - atskiriamos negyvos ir mutavusios vyriškosios ląstelės.

Tuomet gyvybingi ir judrūs spermatozoidai sumaišomi su nedideliu kiekiu tirpalo ir neskausmingai įleidžiami į gimdos ertmę plonu ir lanksčiu kateteriu.

Ši procedūra neskausminga ir paprasta, todėl jai nėra reikalinga chirurginė invazija ar anestezija.

IUI (IUI): IUI yra pagalbinio apvaisinimo metodas, naudojamas tais atvejais, kai nėštumas nepastoja nepaisant reguliarių lytinių santykių metus.

Intrauterinės inseminacijos (IUI) procedūra

NaProTECHNOLOGIJOS: natūrali prokreacinė technologija

Vienas iš jų - natūrali prokreacinė technologija, arba kitaip - NaProTechnologija.

NaProTECHNOLOGIJOS metodika išsiskiria tuo, kad tai yra daugiadisciplininis, sisteminis požiūris į lėtinę nevaisingumo problemą, kuomet stengiamasi diagnozuoti ir gydyti ją sukėlusias priežastis bei veiksnius.

Siekiant pagerinti moters ir vyro bendrą sveikatą, dažniausiai atsistato ir natūralus poros vaisingumas, didėja galimybė susilaukti sveiko bei išnešioto naujagimio.

Tai puiki šeimos planavimo alternatyva vaisingumo problemų turinčioms poroms, kurioms nepriimtinos pagalbinio apvaisinimo procedūros.

NaProTECHNOLOGIJOS šalininkai šią metodiką pristato kaip alternatyvą kitoms nevaisingumo gydymo technologijoms.

NaProTechnologija - tai įvairiapusis požiūris į nevaisingumo problemą, inovatyvus, palyginti naujas mokslas apie moters sveikatą.

Jo paskirtis - stebėti, palaikyti moterims reprodukcinę sveikatą.

Remiantis šia technologija, gali būti taikomas medikamentinis, chirurginis gydymas, taip pat natūralus vaisingumo pažinimas (vadovaujamasi Kreitono vaisingumo pažinimo sistema).

Pirmiausia įvertinama, dėl kokių priežasčių yra sutrikusi reprodukcinė sveikata.

Kreitono sistemos esmė - žymenų, įspėjančių apie hormoninius ciklo pokyčius, stebėsena.

NaProTECHNOLOGIJOS metodika išsiskiria tuo, kad tai yra daugiadisciplininis, sisteminis požiūris į lėtinę nevaisingumo problemą, kuomet stengiamasi diagnozuoti ir gydyti ją sukėlusias priežastis bei veiksnius.

Šis mokslas praktikuojamas jau daugiau kaip 40 metų Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Europoje šis metodas šeimos gydytojų, akušerių - ginekologų ir kitų specialistų praktikoje taikomas jau daugiau nei 15 metų.

Ši technologija suteikia naudingos informacijos, kurią kartu su tam tikrų hormonų tyrimais gali interpretuoti pati moteris ir gydytojas, kuris yra specialiai apmokytas dirbti šioje sistemoje.

Pirmiausia, šis metodas naudingas poroms, kurios siekia nėštumo, bet susiduria su nevaisingumu ar persileidimais, nori pašalinti sveikatos sutrikimus, kurie didina priešlaikinio gimdymo ar persileidimo tikimybę bei nori priimtinos sveikatos priežiūros.

NaProTECHNOLOGIJOS sprendžia ir tokias problemas, kaip menstruaciniai spazmai (skausmingos mėnesinės), endometriozė, priešmenstruacinis sindromas, kiaušidžių cistos, nenormalus kraujavimas menstruacijų ciklo metu, skausmas lytinio akto metu, policistinių kiaušidžių sindromas, ovuliacijos sutrikimai, žemas progesteronas - kas taip pat galėtų būti ir poros nevaisingumo priežastimi.

Naudojant NaProTECHNOLOGIJĄ, tikimybė sėkmingai pastoti, atsižvelgiant į įvairaus amžiaus grupes bei galimas diagnozes, yra apie 50 proc.

Sėkmės atvejai, priklausomai nuo priežasties, gali siekti net 80 proc.

Statistikos duomenimis, taikant NaProTechnologiją per 6 mėn. natūraliai pastoti pavyksta net apie pusei vaisingo amžiaus porų, o per metus - net 80 proc. išbandžiusių metodiką porų.

Apskritai ši metodika gali būti taikoma ir ilgesnį laiką - iki 2-3 metų.

Savarankiško vaisingumo stebėjimo reikia mokytis ir tą svarbu daryti kasdien.

NaProTechnologijos konsultantai, lyginant su dešimtis metų besimokančiais akušeriais-ginekologais, nevaisingumo gydymo specialistais, embriologais, baigia tik trumpus kursus.

NaProTechnologijos konsultantu tampama baigus 6 mėn.

NaProTechnologijos atstovai dažnai pateikia įvairių tyrimų, stebėjimų statistiką, rodančią didelį metodo veiksmingumą.

Vis tik medikų bendruomenė šią statistiką linkusi vertinti kritiškai ir ją neretai atmeta kaip stokojančią tarpusavio vertinimo, t.y.

Nesėkmės atveju, t.y. porai ilgą laiką negalint pastoti, NaProTechnologijos šalininkai įprastai nerekomenduoja išbandyti pagalbinio apvaisinimo procedūrų, o ragina porą svarstyti apie įsivaikinimą.

Tačiau NaProTechnologija labiau koncentruojasi į siekį pastoti bei padėti vaisingumo problemų turinčioms poroms.

NaProTECHNOLOGIJOS principai

Genetinių technologijų vaidmuo nevaisingumo gydyme

Pasiekimai genetikoje suteikia mums reikšmingų privalumų gydant dirbtiniu apvaisinimu.

NGS (Next Generation Sequencing) - tai naujausia genetinio analizės technologija, leidžianti atlikti išsamų chromosomų tyrimą embriogose.

Išmanusis PGT metodas yra pažangiausia NGS tyrimo forma, leidžianti atlikti išsamų genetinį embrionų tyrimą.

Preimplantacinis genetinis aneuploidijų tyrimas (PGT-A) anksčiau vadintas preimplantacine genetine atranka (PGS).

Preimplantacinė genetinė atranka apima pagalbinio apvaisinimo metu sukurtų embrionų skaičiaus ir tam tikrų struktūrinių chromosomų anomalijų diagnozavimą prieš perkeliant juos į gimdos ertmę.

Šiuo metodu įvertinamas normalus embriono chromosomų skaičius, todėl jis skiriasi nuo preimplantacinės genetinės diagnostikos (PGD), kurios metu daugiausia dėmesio skiriama konkretiems embriono genetiniams defektams nustatyti.

Normalus chromosomų skaičius yra labai svarbus sveiko embriono, kuriame turėtų būti 46 chromosomos, vystymuisi.

Taigi bet koks chromosomų skaičiaus pokytis gali rodyti įvairias patologijas ir lemti ankstyvus persileidimus, pavyzdžiui, susijusius su Dauno, Edvardso ar Patau sindromu.

Viena iš pagrindinių nesėkmingo embriono perkėlimo per IVF gydymą priežasčių yra chromosomų anomalijos.

Dauno sindromą (21 trisomiją) sukelia 21 chromosomos dalis.

arba tai genetinė liga, kurią sukelia per daug jų visų.

NIPT testas - tai vaisiaus genetinių ligų atranka tik iš motinos kraujo mėginio, be jokios invazinės intervencijos.

Žmogaus chromosomų poros

Kitos nevaisingumo gydymo technologijos ir procedūros

Sėklidžių spermos ištraukimas (trumpai - TESE) - tai operacija, atliekama pacientams, kurių spermoje nėra spermos.

Mikro TESE yra chirurginis metodas, naudojamas vyrų nevaisingumo atvejais.

Per TESA procedūrą apvaisinimui paimama sperma iš sėklidžių audinio arba sėklinių latakų.

Šiuo metodu atrenkami ir išskiriami geriausi spermatozoidai pagal savo morfologiją ir DNR fragmentacijos charakteristikas.

Šiame procese naudojama specializuotoji mikromembrana, selektyviai filtruojanti tik subrendusius spermatozoidus, turinčius tinkamą morfologinę struktūrą.

PICSI - papildomi spermatozoidų atrankos metodai.

Šis metodas leidžia atrinkti morfologiškai normalius ir funkciškai brandžius, gyvybingus spermatozoidus apvaisinimui.

Taikant PICSI metodą, spermatozoidai prieš ICSI sukeliami į kultūros puodelį su specialia terpe, kurioje yra hialurono rūgšties.

Tik subrendę spermatozoidai gali prisijungti prie hialurono rūgšties, tada jie praranda judrumą.

Nesubrendę spermatozoidai toliau laisvai juda.

sORP testas yra tyrimas, kuris leidžia įvertinti, kiek sveikai spermatozoidai išlaikomi tam tikrose sąlygose.

Mikroinjekcija yra metodas, naudojamas vyrų nevaisingumo problemoms gydyti.

PRP metodas - tai plazmos (trombocitais turtingos plazmos), kurioje gausu trombocitų ir augimo faktorių, tepimo ant gydomo organo ar audinio metodas.

Siekiant padėti embrionams prisitvirtinti prie gimdos, susidaro embrioną supanti „zona pellucida“ struktūra.

EmbryoGlue yra specialus pernešimo skystis, kurio sudėtyje yra hialurono rūgšties.

Pagalbinis inkubavimas - tai metodas, kurio metu prieš pat perkeliant embriono išorinėje membranoje (zona pellucida) padaroma anga, kad embrionui būtų lengviau prisitvirtinti prie gimdos sienelės.

Jei embriono išorinis apvalkalas yra storesnis nei įprastai, jis gali neplyšti, o tai gali trukdyti embrionui prisitvirtinti prie gimdos sienelių.

ERA testas (endometriumo receptyvumo analizė) padeda nustatyti optimalų embrionų perkėlimo laiką kiekvienai pacientei, todėl galima suderinti perkėlimą su implantacijos laikotarpiu.

Šį tyrimą rekomenduojama atlikti poroms, kurioms kartojasi nesėkminga implantacija.

Jis ypač rekomenduojamas pacientams, kuriems daug kartų buvo perkelti kokybiški embrionai be aiškių nesėkmingo nėštumo priežasčių.

CD56 testas aptinka ląsteles, vadinamas žudikėmis, kurios neigiamai veikia nėštumą, gimdoje.

Tai testas, leidžiantis nustatyti sluoksnio tankį.

Histeroskopija - tai procedūra, kurios metu per gimdos kaklelį įvedama 4 mm skersmens kamera, siekiant įvertinti gimdos ertmę.

MitoScore yra taikomoji programa, rodanti embrionų energinę būklę.

Tai yra gerybinis navikas.

Tai infekcija, kurią sukelia Candida albicans.

Jis gali būti matomas makštyje, burnoje ir drėgnose kūno vietose.

Krioterapija - tai nenormalių gimdos kaklelio ar vulvos audinių naikinimas užšaldant juos labai žemoje temperatūroje.

Pap-Smear testas yra testas, padedantis aptikti nenormalius gimdos kaklelio ląstelių pokyčius.

Šie ląstelių pokyčiai vadinami displazija.

Trichomonas infekcija yra lytiškai plintanti moterų ir vyrų liga.

Tai gydoma infekcija, kuri nepažeidžia makšties ar varpos.

Dubens uždegiminė liga; Tai gimdos, vamzdelių, kiaušidžių ir aplink šiuos organus esančių audinių infekcija.

Kiaušidžių cistos yra skysčiu užpildyti maišeliai, esantys kiaušidėse.

Paprastai moterys turi dvi kiaušides.

Endometriumo vėžys pažeidžia gimdos vidų.

Tai labiausiai paplitęs vėžio tipas moterų reprodukcinėje sistemoje, pasireiškiantis endometriume.

Kiaušidžių vėžys yra piktybinė liga, kuri išsivysto moterų kiaušidėse.

Menopauzė - tai laikotarpis, kai vaisingumas baigiasi, nes pasikeičia moterų hormonų pusiausvyra.

Gimdos kaklelis yra gimdos kaklelio dalis, esanti šalia makšties.

Gimdos kaklelio displazija yra nenormalus gimdos kaklelio audinių vystymasis.

Gimdos kaklelio displazija; Jis skirstomas į lengvą, vidutinį ir sunkų.

Gimdos kaklelio konizacija - tai kūgio formos dalies pašalinimas iš gimdos kaklelio vidurio.

Liga, dar žinoma kaip gimdos kaklelio polipas, gimdos kaklelio polipas arba endocervikalinis polipas, yra audinių vystymasis gimdos kaklelio viduje.

ÜTai šlaplės dirginimas arba uždegimas.

Moterims šlaplė yra trumpa ir atsidaro tiesiai virš makšties.

Mamografija yra rentgeno juosta, leidžianti ištirti krūties audinį naudojant mažos dozės rentgeno spindulius.

Genitalijų karpos (ŽPV) yra iškilusios, šiurkščios karpos, atsirandančios lytinių organų srityje.

Chlamidijų infekcija yra infekcija, kuri gali paveikti šlapimo takus, gimdos kaklelį ir dubenį.

Gestacinis diabetas yra diabetas, kuris pasireiškia nėštumo metu arba pirmą kartą pastebimas nėštumo metu.

Žiūrėti išsamiai Pagalbinio apvaisinimo metodas, kai sperma ir kiaušialąstės dedami į specialią terpę ir laikomi inkubatoriuje.

Spermatozoidas pats apvaisina kiaušialąstę.

Embriologai nesikiša į apvaisinimo procesą, tik jį stebi.

Vėliau jau besivystantis embrionas perkeliamas į gimdos ertmę.

Šis metodas taikomas, kai spermos kokybė yra artima normaliai.

Viena populiariausių šiuolaikinių moterų vaisingumo išsaugojimo būdų, suteikiantis unikalią galimybę atidėti motinystę vėlesniam laikui, taip sukuriant apsidraudimo sistemą tiems, kurie įpratę kruopščiai planuoti savo gyvenimą ir laiką.

Šis metodas taip pat rekomenduojamas sirgusiems vėžiu arba planuojantiems spindulinę ar chemoterapinę terapiją, taip pat tiems, kuriems ruošiamasi atlikti ginekologinę kiaušidžių operaciją.

Socialinis veiksnys, lytinio partnerio nebuvimas ir genetinis polinkis į ankstyvą kiaušidžių išsekimą taip pat yra oocitų vitrifikacijos indikacijos.

„AVA Clinic“ taip pat siūlo galimybę atlikti kiaušialąsčių šaldymo procedūrą per pagalbinio apvaisinimo procedūrą, t. y. tais atvejais, kai partnerio spermatozoidų neaptinkama arba jų skaičius kiaušidžių punkcijos dieną yra nepakankamas.

Ši procedūra rekomenduojama jaunesnėms nei 38 metų amžiaus moterims, tačiau kiekvieną atvejį individualiai nagrinėja gydytojas.

Dėl šiuolaikinės šaldymo technologijos kiaušialąsčių pažeidimo veiksnys yra beveik pašalintas.

Spermos šaldymas - galimybė užšaldyti vyriškąsias lytines ląsteles ir naudoti vėliau, jei numanomas vyresnis amžius, operacijos, chemoterapinis arba medikamentinis gydymas.

Vitrifikacija - kiaušialąsčių, zigotų arba embrionų šaldymas ir laikymas skystojo azoto konteineriuose (-196°C) siekiant panaudoti vėliau.

Šaltajame azote sustoja visi biologiniai procesai, o surinktas ląsteles arba jų darinius galima panaudoti vėlesniais apvaisinimo etapais.

Nevaisingumo gydymui tradiciniais metodais būdinga tam tikra rizika ir šalutinis poveikis.

Tai priklauso nuo taikomo gydymo metodo.

Dažniausias poveikis - galvos skausmas, pilvo pūtimas ir nuotaikos svyravimai, nereguliarus menstruacijų ciklas, krūtų pabrinkimas ir skausmas, dirglumas, odos problemos, svorio padidėjimas, alerginės reakcijos.

Kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas (KHSS) (OHSS) gali būti bet kokio vaistų, reguliuojančių vaisingumą, vartojimo rizika.

Lengvos formos hiperstimuliacija gali sukelti pilvo pūtimą ir skausmus.

Kitas aspektas - daugybinis nėštumas.

Tiek vaisingumo vaistų vartojimas, tiek pagalbinio apvaisinimo metodai padidina tikimybę gimti dviem arba daugiau vaikų.

O tai kelia pavojų tiek motinai, tiek būsimam kūdikiui.

IVF galima rizika: ektopinis nėštumas, kraujavimas, šlapimo pūslės, žarnų ar kitų aplinkinių organų punkcija, taip pat priešlaikinis gimdymas.

Riziką didina ir anestezija, naudojama įdedant kiaušinėlius.

Taip pat, jei IVF apvaisinimas naudojamas ICSI būdu (kai spermatozoidai tiesiogiai įleidžiami į kiaušialąstę), gali išaugti tikimybė, kad būsimas berniukas bus nevaisingumas.

Nevaisingumo gydymą dažnai lydi išpūstos viltys.

Daugelis porų tikisi, jog problemą galima išspręsti pirmu bandymu, tačiau kartais reikia išbandyti skirtingus metodus ar jų derinius.

Spermos ir kiaušialąstės šaldymo technologijos

tags: #nevaisingumo #gydymo #technologijos