Socializacija, gebėjimas bendrauti, dalintis, susirasti draugų, visapusis sportinis, meninis, kultūrinis vaiko ugdymas - tai dažnai girdimi tėvų norai, kai jie išleidžia savo 2-3 metų atžalą į darželį. Nors gebėjimas laisvai ir kūrybiškai žaisti, sugalvoti savo žaidimus, atrodo mažiau svarbus, jis taip pat ne mažiau reikšmingas vaiko raidai. Darželis - tai pirmoji vaiko bendruomenė, kurioje pradeda formuotis daugelis svarbių savybių ir įgūdžių.
Adaptacijos laikotarpis ir jo poveikis elgesiui
Vaiko adaptacija darželyje yra viena iš aktualiausių temų, kuri yra vienodai svarbi ir pačiam vaikui, ir tėvams. Leliukams darželis yra stresinė situacija - tai atsiskyrimas nuo mamos, nauja aplinka. Namie vaikas yra vienas, o grupėje jų yra daug. Kiekvienas vaikas atneša savo „ypatumus“ - vienas spardosi, kitas spjaudasi, trečias muša. Vaikai greitai viską mėgdžioja, todėl svarbu tai suprasti ir būti pasirengusiems bent kelis mėnesius priimti vaiko irzlumą, verksmingumą ar padidėjusį sergamumą. Tai natūrali adaptacijos prie viešos įstaigos dalis.
Darželio lankymo pradžią paprastai lydi tokie nemalonūs jausmai, kaip pyktis, nes reikia atsiskirti nuo tėvų, liūdesys ir tėvų ilgesys, baimė, kad jie gali daugiau nepamatyti savo tėvelių. Tėvams paliekant ir pasiimant vaikučius, jie gali daugiau verkti, rodyti nepasitenkinimą fiziškai, priešintis. Vaikams taip pat gali pasireikšti psichosomatiniai požymiai: pilvo, galvos skausmai, nuovargis. Paprastai ikimokyklinio amžiaus vaikams šis adaptacijos periodas trunka nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Kuo vaikas mažesnis, jautresnis, tuo šis periodas gali trukti ilgiau, be to, ilgesnę adaptacijos trukmę paprastai lemia ir vaiko turėtos nemalonios patirtys ankstesniuose darželiuose. Tik tuomet, kai vaikas nepertraukiamai lankė darželį bent keletą savaičių ir nebebuvo matomi adaptacijos požymiai, galima teigti, kad adaptacija darželyje baigėsi.
Adaptacija darželyje prasideda jau nuo pirmojo vaiko apsilankymo darželyje. Vaikui pradėjus lankyti darželį gali kilti įvairiausių emocinių ir elgesio pokyčių - tai naujas ir vaikui nepažintas etapas. Tėvų pastebėjus vienus ar kitus vaiko emocinius ar elgesio požymius, ne vienas susimąsto, kad galbūt dėl to kaltas pats darželis. Tačiau jeigu visi bandymai nepadeda, rekomenduojama apsvarstyti galimybę keisti darželį į tą, kuris labiau atlieptų vaiko psichologinius ir fiziologinius poreikius.
Adaptacija darželyje vyks daug sklandžiau, jei tėvai atsižvelgs į keletą patarimų: tėvų nusiteikimas ir sprendimas, jog vaikas tikrai pradeda lankyti darželį, yra labai svarbus. Jei nusprendėte, nesvyruokite ir neabejokite. Vaikas jaučia visas jūsų baimes, abejones ar neryžtą, kurios jį gali be reikalo bauginti. Prieš pradėdami vesti vaiką į darželį, paaiškinkite, kad nuo šiol jo gyvenimo ritmas pasikeis ir koks jis bus. Vaikui svarbu žinoti, kur jis eis ir kas jo laukia. Nepulkite perdėtai kartoti, kaip smagu jam bus darželyje, kiek žaidimų ir draugų jo laukia. Tokie pasakymai sukuria apgaulingą iliuziją. Darželio lankymo pradžia vaikui yra išsiskyrimas, todėl tokie žodžiai jo neįtikina ir neveikia. Pasakykite, kad dabar išeisite iš darželio ir nurodykite konkretų laiką, kada ateisite pasiimti vaiko. Palikdami vaiką darželyje, atsisveikinkite švelniai, nuoširdžiai, bet trumpai, be perdėtų emocijų. Kuo ilgesnis atsisveikinimas, tuo vaikui yra sunkiau su jumis išsiskirti. Apkabinkite, pabučiuokite, nuėję kartą atsigręžkite, pamojuokite ranka, ir viskas. To tikrai pakanka.
Laiku ateikite pasiimti vaiko. Nepaprastai svarbu yra nevėluoti. Vaiko adaptacija darželyje dažnai yra lydima įvairių emocijų, kurios gali pasireikšti tiek darželyje, tiek namuose. Verkimas, mušimas, netinkamas elgesys, šlapinimas į lovą, bloga nuotaika ar priešingai - emocijų nerodymas - tai normalus elgesys vaikui pradėjus lankyti darželį. Būkite supratingi, kantrūs, švelnūs, jokiu būdu negėdinkite vaiko ar ant jo nepykite. Norime nuraminti - kai vaikas viduje apsipras su naujais pokyčiais, jis vėl bus toks, kokį jūs gerai pažįstate.
Atkreipkite dėmesį į savo emocijas. Dažnai mamos taip pat išgyvena įvairius jausmus, pradėdamos vesti vaiką į darželį, ypač jei vaikas yra mažesnio amžiaus. Pasidalinkite savo emocijomis su auklėtojomis, kitomis mamomis, priimkite tai kaip natūralų vaiko augimo etapą. Jūsų ir vaiko meilė išlieka lygiai tokia pat didelė, o auklėtojos nuoširdžiai rūpinasi jūsų vaiko auklėjimu ir saugumu.
Tegul darželis, kurį išsirinkote, būna toks, kuris jums labiausiai patinka. Geriau klausti daug ir smulkmeniškai, paprašyti viską aprodyti, ne kartą atvykti į svečius nei nekreipti dėmesio į savo abejones, ar tikrai šis privatus darželis tinka jūsų šeimai. Tegu adaptacija darželyje įvyksta kartą ir visiems laikams, kad jūsų kasdieninis gyvenimas būtų malonesnis, o vaiko vaikystė - pilna ištikimų draugų ir laimingų prisiminimų.
Netinkamo elgesio priežastys ir supratimas
Tikėtina, kad nėra nei vieno tėčio ar mamos, kuris nebūtų susidūręs su vaiko netinkamu elgesiu. Į vaiko elgesį galima reaguoti įvairiais būdais: nekrečiant dėmesio, numatant pasekmes, baudžiant. Kai kada netinkamas elgesys sustoja ir nebesikartoja, o kai kada tęsiasi ilgą laiką. Tuomet imame ieškoti būdų, kaip su tuo tvarkytis. Ieškant tinkamų reagavimo būdų, pirmiausia svarbu suprasti, kas slypi po netinkamu elgesiu. Suprasdami, koks yra elgesio tikslas, galime padėti vaikui tą tikslą pasiekti tinkamu būdu.
Vaikų netinkamas elgesys ugdymo įstaigoje gali turėti įvairių priežasčių. Dažnai jos susijusios su tam tikrais stresiniais įvykiais šeimoje arba svarbiais ir nerimą keliančiais pokyčiais vaiko gyvenime, pavyzdžiui, brolio ar sesės gimimu, persikraustymu, tėvų nesutarimais ar naminio gyvūnėlio netektimi. Tačiau yra ir kitų priežasčių, kurios gali lemti vaiko netinkamą elgesį grupėje.
Situacinės ir vidinės priežastys
Vienas iš veiksnių, tai situacinės priežastys (pvz., alkis, nuobodulys, dirgiklių gausa, liga ir pan.). Kiti veiksniai, kurie turi įtakos vaiko elgesiui, tai raidos sunkumai, įvairios ligos ar temperamentas. Tokiais atvejais svarbu konsultuotis su specialistais dėl šių veiksnių sušvelninimo ar pašalinimo.
Per didelis tėvų nuolaidumas
Jei namuose vaikas turi per mažai pareigų ir per daug laisvės bei nėra aiškių ribų, kas galima ir kas ne, darželyje vaikui gali būti sunku prisitaikyti prie ugdymo įstaigos dienotvarkės ir sugebėti būti grupėje. Vaikui svarbu žinoti ir jausti savo ribas, todėl labai svarbu apibrėžti elgesio taisykles ir tarpusavio susitarimus, kaip priimtina ir leistina elgtis, o koks elgesys yra nepageidaujamas.
Su ugdymu susiję sunkumai arba dėmesio koncentracijos stoka
Kita labai svarbi priežastis - su ugdymu susiję sunkumai arba dėmesio koncentracijos stoka, su nerimu susijęs vaiko aktyvumas: muistymasis kėdėje, negebėjimas ramiai išbūti keliolika minučių. Kai kurie vaikai, jausdami žinių ar gebėjimų stoką tam tikroje situacijoje, stengdamiesi nuslėpti savo gėdos ar nerimo jausmus, gali elgtis netinkamai. Kitiems - priešingai, gali būti nuobodu, jei jie nemoka rasti sau įdomios veiklos, užsiimti vieni arba kai šalia nėra technologijų.
Nepagarba autoritetui ir netinkamas auklėjimas
Labai svarbu, ką patys tėvai kalba apie vienas kitą, senelius, vaiko auklėtojus, kitus suaugusius vaikui reikšmingus asmenis. Kartais tėvų natūralus elgesys - bet kokia kaina palaikyti savo vaiką, besąlygiškai tikėti juo bei būti vaiko gynėjais gali turėti veidrodinį efektą: vaikas situacijas matys ir vertins tėvų (suaugusiųjų) akimis, kas mažins pasitikėjimą savo matymu, savo jau įgytais, išmoktais socialiniais gebėjimais, tuo pačiu iškreips realybės pajautą bei buvimą joje. Kartais tėvai aptarinėja senelių, auklėtojų, kitų vaikui svarbių asmenų elgesį su jų vaiku, jį kritikuoja ir peikia. Be abejo, tėvai gali turėti tokią nuomonę, tačiau jei šią informaciją jie nuolat sustiprina ir nepateikia alternatyvų, „kas gero nutiko darželyje“, „kas patiko šiandien“, formuoja pesimistinį požiūrį, skatina vaiką įvairiose aplinkose ieškoti tik blogų dalykų. Vaikas gali padaryti išvadą, kad jis visada elgiasi gerai, net jei kiti atitinkamose situacijose taip nemano, o kiti nuolat elgiasi netinkamai. Vaikas tai suvokia štai taip: „nėra blogai negerbti senelių ar auklėtojų (bei kitų suaugusiųjų) ir elgtis su jais nepagarbiai, aš neprivalau laikytis taisyklių ir jei kažką ir prisidirbsiu, mama ir tėtis vis tiek mane palaikys ir tikės tik manimi“. Tuo pačiu „niekas negali man pasakyti pastebėjimų apie mano netinkamą elgesį, nes tik kiti elgiasi netinkamai“.
Vaiko elgesio tikslai
Pagal individualios psichologijos teoriją, kiekvieno iš mūsų elgesys yra mūsų tikslo patenkinti kylantį poreikį atspindys. Bendras visų žmonių poreikis yra jaustis reikšmingu sau bei jį supančiai aplinkai. Vaikai kaip ir suaugusieji siekia patenkinti savo poreikius. Vieni iš jų pasirenka tinkamą būdą (pvz., prašydami leidimo, tardamiesi ir pan.), kiti - ne (pvz., paimdami daiktus be leidimo, prieštaraudami ir nesilaikydami taisyklių). Tiek tinkamas, tiek netinkamas elgesys yra vaiko noras patenkinti jam svarbų poreikį. Neretai gali atrodyti, kad vaikas netinkamai elgiasi specialiai, tačiau svarbu neskubėti vertinti jo elgesio, kaip tyčinio. Skatinu pabandyti suprasti, kas slypi už vaiko elgesio, kokia jo prasmė.
- Vaikai, kurie siekia dėmesio: nori būti pastebėti, daro įvairius dalykus, kad būtų matomi (pvz., dažnai klausinėja, prašo pagalbos, gali dažnai susimušti su kitu, trukdyti atlikti darbus). Patartina į tokį vaiko elgesį reaguoti suteikiant jiems dėmesio, primenant aptartas taisykles.
- Vaikai, kurie nori būti savarankiškesni: dažnai ima aktyviai arba pasyviai priešintis taisyklėms, nurodymams (pvz., atsisako atlikti pareigas, grįžta vėliau nei susitarėte, pažada padaryti namų darbus ir delsia). Galima jausti, kad su vaiku einame į kovą ir imam ginčytis, įrodinėti, bandome jį įveikti. Jų elgesys nesiliauja, gali net stiprėti.
- Vaikai, kurie jaučiasi labai įskaudinti: gali kerštaudami imti įžeidinėti kitą, jam kenkti, laužyti daiktus.
- Vaikai, kurie bijo suklysti: dažnai yra atsitraukę, nesiima veiklų, atsisako jose dalyvauti.
Kaip reaguoti į netinkamą vaiko elgesį darželyje?
Vaikų netinkamas elgesys grupėje yra opi problema, su kuria susiduria tėvai, auklėtojai ir specialistai, todėl labai svarbu suprasti, kad bet koks netinkamas vaiko elgesys turi priežastį, o tinkamas reagavimas į jį gali padėti vaikui išmokti tinkamai elgtis ir spręsti problemas.
Būkite ramūs ir nesikarščiuokite
Specialistė tikina, kad praktikoje pasitaiko ir keistų atvejų, kai tėvai jiems įkandusiam vaikui bando kąsti atgal, tačiau to daryti griežtai nereikėtų: „Tai tas pats, kas mušant vaiką jį mokyti, kad muštis negalima. Jei taip elgsitės, vaikui atrodys, kad tai normalu, nes „net ir mama supykusi kanda“.
Vaikams sunku suprasti savo netinkamą elgesį, kai dar nėra išsivystę jų savirefleksijos gebėjimai, t. y. gebėjimas pažvelgti į save ir savo elgesį iš šalies, todėl svarbi darželio ugdymo programos dalis - savęs pažinimo gebėjimo ugdymas. Į pokyčių (ne)buvimą nereikėtų numoti ranka. Nuo pasirinktų metodų ir gebėjimo rasti tinkamą priėjimą į vaiko pasaulį priklauso ir tai, kaip greitai ar stipriai keičiasi vaiko gebėjimai, socialiniai įgūdžiai. Paprastai vaikui pradėjus lankyti darželį tėvai gana greitai pastebi pokyčius - vaikas tampa savarankiškesnis, geba pats sugalvoti sau įdomių žaidimų, pradeda bendrauti ir bendradarbiauti su kitais vaikais. Žinoma, kiekvienas vaikas skirtingas, tad ir vystosi nevienodu tempu, bet jeigu praėjus ilgesniam laiko tarpui nepastebite jokių pokyčių ar pokyčiai jūsų nedžiugina, visuomet patariu pasikalbėti su darželio bendruomene, giliau pasidomėti ugdymo metodikomis, pasidalinti, kas neramina ir kartu ieškoti sprendimų.
Stiprinkite teigiamą vaiko elgesį
Paskatinkime ir pagirkime tinkamą vaiko elgesį bei pastangas. Paskatinimas ir pagyrimas yra būtini norint užtikrinti norimą vaiko elgesio tęstinumą. Joks vaikas nesityčioja visada, iš visų ir visur. Kai pavyks užčiuopti tuos momentus, kai vaiko elgesyje nėra patyčių elementų, turime labai didžiuotis vaiku. Svarbu stiprinti net ir mažiausią norimą rezultatą. Dar svarbiau yra stiprinti vaiko pastangas, kurias jis deda siekdamas keisti savo elgesį - gal vietoj iškart pasakytos piktos replikos vaikas susilaikė ir išlaukė dvi minutes. Svarbu pastebėti šias vaiko pastangas, nes mums jos gal gali atrodyti mažos, bet vaikui - kainavusios daugybę jo valios pastangų. Ir galbūt, mums sumaniai reaguojant į vaiko pastangas, jis kitą kartą išlauks jau ne dvi, o tris minutes, o po kelinto karto, gal apskritai atsisakys piktos replikos.
Būkite nuoseklūs
Elgesio gerinimo veikla turi būti pastovi ir nuosekli.
Bendradarbiaukite su auklėtojais ir specialistais
Labai gerai, kai tėvai ir auklėtojai susivienija ir kartu stebi vaiką, bando suprasti priežastį ir kuria pagalbos planą. Tėvams arba auklėtojams reikėtų sureaguoti, kai toks elgesys įvyksta pirmą kartą.
Jei susiduriate su vaikų elgesio problemomis, jūs ne vieni - daugiau ar mažiau su tuo susiduria visi tėvai. Kaip bebūtų, į tai nereikėtų numoti ranka. Natūralu, kad netinkamas vaiko elgesys dažnai tėvams kelia įtampą bei stresą, dėl ko jie gali greitai prarasti vidinę pusiausvyrą. Tačiau išlikti ramiems, net ir ištikus krizinėms situacijoms, yra labai svarbu, norint turėti sveikus santykius su savo atžalomis. Visų pirma, kilus vaikų elgesio problemoms, tėvams patariama išmokti kontroliuoti savo emocijas. Įveikite pirminę reakciją, kuri kyla, sužinojus apie tai, ką padarė jūsų vaikas. Žinoma, tokiais momentais normalu pykti ar jaustis nusivylusiam, tačiau jei šias emocijas perduosite savo vaikui, nesunku prarasti visą likusį ryšį bei pasitikėjimą tarp jūsų. Dėl to, užuot sutelkę dėmesį į jo klaidas, geriau koncentruokitės į tai, jog galite išmokyti vaiką priimti geresnius sprendimus ateityje.
Ne paslaptis, jog neretai vaikai išreiškia tam tikrus patiriamus išgyvenimus ne žodžiais, o veiksmais. Elgesio problemos gali kilti visai ne dėl to, jog jam smagu elgtis netinkamai, o todėl, nes jį kamuoja tam tikra problema. Būtent ji gali būti visa ko priežastis. Tad, jei įtariate, jog jūsų vaikas gali turėti tam tikrų sunkumų, pabandykite apie tai su juo pasikalbėti, taip pat įtraukite mokytojus bei auklėtojus, kurie galėtų pateikti papildomos informacijos, kaip vaikas elgiasi darželyje, jums nesant šalia.
Be viso to, tėveliams reikėtų suprasti, kad vaiko elgesys gali pablogėti ir tuomet, kai jis nori atkreipti į save dėmesį. Jei vaikui trūksta laiko su jumis bei jei jūs jį pastebite tik tuomet, kai kyla tam tikra problema, natūralu, kad vaikas gali tyčia taip elgtis. Todėl visuomet stenkitės skirti vaikui pakankamai laiko, žaiskite, skaitykite knygas, kalbėkite apie dienos įvykius, vaikščiokite parke ir skaičiuokite medžius, augalus... Kartais net ir paprastas pašnekesys ir tėvų išklausymas gali leisti vaikui pasijausti labai mylimam, pastebėtam ir svarbiam.
Jei išbandėte tikrai ne vieną būdą, o elgesio problemos ir toliau tęsiasi, galbūt pats laikas kreiptis į specialistus? Tokiais atvejais padėti gali ne tik psichologai, bet ir darželio auklėtojai, kadangi dažnai jie savo praktikoje jau yra atradę veiksmingų metodų, kuriuos būtų galima taikyti šiose situacijose.
Kūrybiškumo ir savarankiškumo ugdymas
Viena iš suaugusiųjų užduočių - padėti vaikui suprasti, kodėl tam tikras jo elgesys yra nepageidaujamas. Vaikams sunku suprasti savo netinkamą elgesį, kai dar nėra išsivystę jų savirefleksijos gebėjimai, t. y. gebėjimas pažvelgti į save ir savo elgesį iš šalies, todėl svarbi darželio ugdymo programos dalis - savęs pažinimo gebėjimo ugdymas. Įvairios istorijos su įsivaizduojamais herojais padeda lavinti šį įgūdį. Pavyzdžiui, darželyje su vaikais žaidžiame, kad „Kimochi“ šalyje herojai susipyksta, šaukia vienas ant kito. Tuomet vaikų klausiame, ar jiems malonus toks herojų elgesys? Žinoma, vaikai purto galvas ir taip pamažu supranta, kaip patys gali atrodyti tokiose situacijose, atpažįsta tokį elgesį ir kituose, perkelia į žaidimų pasaulį.
Vis dėlto vienas svarbiausių įgūdžių, kuris turėtų būti lavinamas darželyje - gebėjimas laisvai fantazuoti, tad svarbu skirti daug dėmesio kūrybiniams vaizduotės žaidimams. Kuo labiau vaikai ugdo savo gebėjimą kūrybiškai žaisti, tuo labiau tobulėja, tačiau šioje vietoje svarbi ir suaugusiųjų pagalba - kuo daugiau žaidimų inicijuosime, istorijų kursime, tuo greičiau ir dažniau vaikai tai perims ir gebės vis daugiau žaidimų susigalvoti patys, taip lavindami savo fantaziją ir kitus gebėjimus. Tam labai padeda, jei ugdymo procesas paremtas naratyvinio žaidimo metodu. Toks žaidimas visų pirma yra istorija, kuri kyla stebint kasdienę aplinką ar skaitant knygas. Šiose istorijose vaikų fantazijai nėra ribų, o būtent 3-4 metų vaikai yra ypatingai linkę fantazuoti, todėl labai svarbu leisti šiam gebėjimui skleistis kuo anksčiau. Vėliau vaikai įgyja daugiau patirties, tad atsiranda poreikis parodyti realistines situacijas ir noras laisvai fantazuoti mažėja.
Tačiau net ir mažiesiems ne visuomet lengva perprasti tokio žaidimo subtilumus. Pavyzdžiui, vienas berniukas mūsų darželyje iš pradžių visai neįsitraukdavo į naratyvinius žaidimus, viską stebėdavo iš šono, o pradėjus žaisti ir kurti įsivaizduojamas istorijas sakydavo: „Aš negaliu gerti iš šio puodelio, juk jis tuščias!“ Arba visiems susistūmus kėdes ir pradėjus „važiuoti“ mašina piktindavosi, kodėl mes neva važiuojame, jei tai tik kėdės, o ne mašinos. Tačiau po kelių mėnesių tiek mes, tiek vaiko tėvai stebime teigiamus pokyčius. Žaidimų metu bandėme įvairiausius siužetus - ligoninės, gaisrinės, galiausiai plaukėme laivu ir sutikome delfiną, kuris buvo susipykęs su rykliu, nes šis jam įkando. Ši istorija vaikui pasirodė kažkuo artima, tad pats noriai įsitraukė į žaidimą ir dabar panašių, su vaiko įsitraukimu susijusių problemų nebekyla. Kitaip tariant, atradome vaiko vidinę motyvaciją žaisti. Kuo greičiau pavyks atrasti vaikui aktualias temas ir žaidimus, tuo greičiau pastebėsime ir tam tikrų įgūdžių pokyčius.
Pirmiausia išmokstama savarankiškumo - tai pastebėsite po kelių savaičių. Vienas greičiausiai pastebimų pasikeitimų vaiko elgesyje jam pradėjus lankyti darželį yra atsiradęs savarankiškumas. Per pusmetį įvyksta didžiulis šuolis, o pirmieji požymiai išryškėja jau po kelių savaičių ar mėnesio - vaikai išmoksta patys apsirengti, apsiauti batus ir pan. Taip įvaldydamas savo kūną vaikas įgauna vis daugiau pasitikėjimo. Kalbant apie kitus, socialinius įgūdžius, paprastai reikia daugiau laiko. Pavyzdžiui, jeigu vaikas šeimoje yra vienturtis, namie nėra pratęs dalintis žaislais, nereiktų tikėtis, kad iškart tą darys ir darželyje. Pradėti formuotis bendriesiems bendradarbiavimo, dalinimosi ar dėmesio sutelkimo įgūdžiams reikia bent mėnesio.
Kalbos ugdymas ir teigiamų žodžių svarba
Atradęs motyvaciją, t. y. supratęs, kodėl jam tai gali būti naudinga, vaikas atranda ir norą kalbėti. Labai dažnai, kai vaikui kažkas nepatinka ar nutinka kažkas nemalonaus, jis pradeda šaukti ar verkti, taip bandydamas atkreipti dėmesį į save ir savo problemą. Natūralu, jog tuomet tėvai imasi visų priemonių, kad šaukimas liautųsi, tačiau šiek tiek paaugusį vaiką, kurio kalbiniai gebėjimai jau vystosi, raginame išsakyti savo problemą, o tėvams nepulti reaguoti į šaukimą. Turėjome ne vieną pavyzdį, kuomet vaikai tokį elgesio modelį naudoja kaip priemonę pasiekti savo, tačiau nuosekliai dirbant rezultatai yra akivaizdūs. Kaip moko „Kimochis“ filosofija, mes nerimstančiam vaikui aiškiname, kad neišsakius problemos mes negalėsime jos suprasti ir padėti. Tuomet vaikai pamažu atranda, kad šaukimu nepasieks savo tikslo, o kalbėdami, priešingai, sulaukia reakcijos ir pagalbos. Taip vaikas suvokia kalbos reikalingumą, naudą ir, vėlgi, atranda vidinę motyvaciją kalbėti.
Tuo pačiu tai, kaip su vaiku kalbame mes, suaugusieji, daro didelę įtaką vaiko elgsenai, todėl pasirinkta komunikavimo forma darželyje vėliau taps ir vaiko elgesio atspindžiu namuose. Nuolat girdėdamas neiginius - nelipk, neimk, tas negerai, anas negerai, vaikas pats išmoksta daug neigiamų žodžių, o tuo pačiu - neigiamo, netinkamo elgesio. Žinoma, sudrausminti ir paaiškinti, kodėl tam tikrų veiksmų leisti negalima - būtina, tačiau skatinant teigiamą vaiko elgesį galime paieškoti žodžių, kurie padėtų konstruktyviai, aiškiai pasakyti, kad toks netinkamas elgesys turi liautis. Pavyzdžiui, vietoj pasakymo „labai negražu sėdėti susikėlus kojas prie stalo, tad nuleisk kojas žemyn“, galime sakyti „mandagu ir gražu prie stalo sėdėti nuleidus kojas, tad prie stalo sėdime nuleidę kojas“. Tai nėra lengva, bet visuomet patariu tėvams ieškoti kuo daugiau teigiamų paaiškinimų ir atkreipti dėmesį, kokia kalbos forma naudojama vaiko ugdymo įstaigoje.
4 dalis. Milda Karklyte - Kodėl vaikai elgiasi netinkamai?
Užtikrinkite savo vaikui saugią aplinką darželyje. Atkreipkite dėmesį, jog jame būtų ugdomos tokios vertybės kaip pasitikėjimas, pagarba, empatija, atvirumas ir bendradarbiavimas. Visa tai leis vaikui geriau suprasti ne tik savo, bet ir kitų jausmus, kaip jo vienoks ar kitoks sprendimas gali paveikti aplinkinius.
tags: #netinkamas #vaiko #elgesys #darzelyje
