Vaiko gerovė ir teisės yra pirmiausia, ypač kai kalbama apie galimus pokyčius jo gyvenamojoje aplinkoje, tokius kaip kelionės į užsienį ar nuolatinis persikraustymas. Suprasti, kokios teisės galioja ir kaip spręsti kylančius klausimus, yra itin svarbu tiek tėvams, tiek globėjams.
Vaiko globa ir kelionės į užsienį
Jeigu vaikas turi du globėjus, sprendžiant su vaiko asmeniu susijusius klausimus, įskaitant trumpalaikes keliones į užsienį ir persikraustymą nuolat gyventi į kitą valstybę, iš esmės reikia abiejų globėjų sutarimo. Vienintelis vaiko globėjas tėvas (motina) turi teisę, keliaudamas (-a) į užsienį arba persikraustydamas (-a) nuolat gyventi į kitą valstybę, su savimi pasiimti ir vaiką be kito iš tėvų sutikimo. Tačiau jeigu vaikas turi teisę matytis su kitu iš tėvų, vaiką globojantis tėvas (motina) turėtų į tai atsižvelgti.
Tėvas (motina), su kuriuo vaikas turi teisę matytis, naujoje vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje gali kreiptis dėl sprendimo, kuriuo nustatoma matymosi su vaiku tvarka, vykdymo, jeigu tokia galimybė numatyta naujos nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės taisyklėse. Toks prašymas gali būti pateiktas pagal 1996 m. Hagos konvenciją arba Reglamentą „Briuselis II“, jei vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybė yra tos konvencijos arba reglamento šalis. Šis tėvas (motina) taip pat gali prašyti leisti matytis su vaiku pagal 1980 m. Hagos konvenciją, jeigu ji taikoma vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje.
Jeigu vienintelis globėjas nesilaiko sprendimo, kuriuo nustatoma bendravimo su vaiku tvarka, ir taip neužtikrina vaiko poreikio artimai ir tinkamai bendrauti su abiem tėvais, paprastai ši aplinkybė turės įtakos tam, kaip Švedijos teismas spręs globos klausimą vėliau galinčiame kilti kokiame nors teisiniame ginče.
Trumpalaikis ir nuolatinis vaiko išvežimas
Ar laikino vaiko išsivežimo atveju (pvz., atostogoms, dėl sveikatos priežiūros ir pan.) taikomos tokios pačios taisyklės kaip ir nuolatinio vaiko išsivežimo atveju? Tos pačios nuostatos taikomos tėvui (motinai), kaip vieninteliam (-ei) globėjui (-ai). Jeigu vaikas gyvena tik su vienu iš dviejų globėjų, tas, su kuriuo vaikas gyvena, bus laikomas turinčiu teisę nuspręsti, kur vaikas bus savo laisvu laiku, įskaitant trumpalaikes keliones į užsienį.
Kartu su kitu globėju vaiką globojantis globėjas taip pat gali, remdamasis vietos valdžios socialinių reikalų komiteto sprendimu, išvežti vaiką į užsienį psichiatrinio arba psichologinio gydymo tikslu net ir be kito iš tėvų sutikimo.
Kai globėjas vaiką globoja kartu su kitu tėvu (motina), šis globėjas tam tikrais atvejais gali vienas priimti sprendimą dėl vaiko globos. Tokia galimybė atsiranda tik tuo atveju, jei kito globėjo nėra, jis serga ar dėl kitos priežasties negali dalyvauti sprendžiant bet kokį klausimą, kurio negalima atidėti nesukeliant sunkumų. Tokiu būdu negali būti priimami ypatingą svarbą vaiko ateičiai turintys sprendimai, išskyrus atvejus, kai tai atitinka geriausius vaiko interesus.
Neteisėtas vaiko išvežimas: rizika ir sprendimo būdai
Kalėdų laikotarpis - tai metas, kai dauguma žmonių tikisi ramybės, džiaugsmo ir šeimos susibūrimų. „Tai, kas turėjo būti džiaugsminga šeimos šventė, kartais virsta širdgėla ir teisiniu košmaru,“ - teigia mediatorė Kristina Cipkuvienė. Nors tikslios statistikos apie tarptautinius vaiko pagrobimus per Kalėdas nėra, bendri duomenys rodo, kad kiekvienais metais pasaulyje užregistruojama tūkstančiai atvejų, kai vaikai išvežami į kitas šalis be vieno iš tėvų sutikimo. Vaikui tai - ne tik kelionė į kitą šalį. Tai - nauja, svetima aplinka, kurioje gali kilti nesaugumo jausmas, nesugebėjimas susitikti su artimaisiais ar net sunkumai mokykloje dėl kalbos barjero.
Pasak teisininkės ir mediatorės Kristinos Cipkuvienės, sužinojus apie vaiko išsivežimo gyventi į užsienį faktą, svarbu veikti nedelsiant ir ginti tiek vaiko, tiek savo kaip vieno iš tėvų interesus. Tarptautinis vaiko pagrobimas - tai neteisėtas vaiko išvežimas į kitą šalį arba jo negrąžinimas į nuolatinę gyvenamąją vietą, pažeidžiant globos teises. Bet kuriuo atveju, įstatymas nurodo, kad vienas iš tėvų turi teisę išvežti vaiką į kitą valstybę nuolat gyventi tik gavęs antrojo sutikimą. Beje, būtinybė gauti sutikimą išlieka ir tada, kai ankstesniu teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta jau yra nustatyta su vienu iš tėvų.
Neteisėtas vaiko išvežimas į kitą šalį arba jo negrąžinimas į nuolatinę gyvenamąją vietą, pažeidžiant globos teises, tai problema, kuri ypač aktuali šventiniu laikotarpiu, kai padidėja šeimos konfliktų rizika.
Hagos konvencija ir tarptautinė mediacija
Svarbūs instrumentai ginčams dėl vaikų pagrobimo spręsti yra Hagos konvencija ir tarptautinė mediacija. Šiuo metu Hagos konvencija1 priklauso daugiau nei 100 valstybių. Tad jei vaikas išvežtas į valstybę, kuri yra Hagos konvencijos narė, galite inicijuoti procesą, kad vaikas būtų grąžintas. Svarbu žinoti, kad konvencija sprendžia tik vaiko gyvenamosios vietos atkūrimo klausimą.
Prie Hagos konvencijos prisijungusiose valstybėse pagalbą teikia šiam tikslui įsteigtos Centrinės institucijos, o spręsti ginčus savanorišku susitarimu net ir tose šalyse, kurios nėra prisijungusios prie Hagos konvencijos, padeda tarptautinė mediacija. Įprastai tarptautinėje mediacijoje dalyvauja vienas ar keli mediatoriai ir ginčo šalys. Atsižvelgiant į ginčo sudėtingumą, dalyvauti tarptautinėje mediacijoje gali būti pakviestas psichologas ar advokatas, tačiau paprastai papildomų asmenų dalyvavimas apsunkina mediacijos procesą ir nėra rekomenduojamas.
Svarbu žinoti, kad mediatorius nėra psichologas ar advokatas, o mediacija neatstoja psichoterapijos ar teisinės konsultacijos. Jei trūksta informacijos apie įstatymines teises, jei norima pasitarti dėl teisinių niuansų ar sulaukti advokato įžvalgų dėl ketinamo pasirašyti susitarimo, rekomenduojama konsultuotis su teisininku atskirai nuo mediacijos.
Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų pagrobimo reglamentuoja, kaip šalys turėtų reaguoti į atvejus, kai vaikai neteisėtai išvežami į kitas šalis arba iš jų. Kiekviena šalis privalo nustatyti savo Centrinę instituciją, kuri teiktų pagalbą tiek „išvykstančiose“, tiek „atvykstančiose“ bylose. Pavyzdžiui, Australijoje Centrinė institucija, veikdama kaip ieškovas, pradeda teismo procesus, kuriuose tėvams paprastai nereikia dalyvauti tiesiogiai. Tačiau Jungtinėse Valstijose Centrinės institucijos vaidmuo skiriasi ir yra gerokai ribotas. JAV Centrinė institucija, veikianti per Valstybės departamentą, nesprendžia bylų dėl vaikų grąžinimo, neturi teisės pradėti teismo procesų ir gali tik padėti teikti informaciją ar pasiūlyti tarpininkavimą. Šie skirtumai, deja, dažnai nesuprantami, gali sukelti painiavą ir lemti klaidas. Kai kurių šalių (pavyzdžiui Australijos) interneto svetainėse pateikiama klaidinanti informacija, teigianti, kad užsienio Centrinės insituticijos, įskaitant JAV, gali pradėti teisines procedūras.
Pagal Hagos konvenciją, jei per metus nuo neteisėto vaiko pervežimo į kitą šalį nepavyksta pradėti teisminio proceso, gali būti taikoma „settlement“ išimtis. Kitaip tariant, teismas gali atsisakyti grąžinti vaiką, jei jis jau įsitvirtino naujoje gyvenamojoje šalyje. Sprendžiant dėl vaiko grąžinimo į pirminę šalį bus vertinama, ar vaikas jau adaptavosi naujoje aplinkoje, ar lanko ugdymo įstaigą, ar moka bendrauti tos šalies kalba, kokia paties vaiko nuomonė, kur jis nori gyventi ir pan.
Tarptautinė mediacija padeda išvengti ilgai trunkančio ir brangaus bylinėjimosi. Jei bent vienas iš tėvų jaučia, kad yra nors menkiausia tikimybė rasti bendrą sprendimą ne teisminiu keliu, rekomenduojama pasitelkti tarptautinės mediacijos specialistą kaip neutralų trečiąjį asmenį.
Prevencija ir veiksmai
Tėvai, planuojantys laikinai ar neribotam laikui persikraustyti į užsienį kartu su vaikais, turėtų iš anksto apsvarstyti galimas teisines pasekmes ateityje. Kas nutiktų, jei vienas iš tėvų nuspręstų grįžti kartu su vaikais į gimtąją šalį? Siekiant išvengti galimų ginčų ir teisinių nemalonumų, rekomenduojama pasikonsultuoti su tarptautinės šeimos teisės advokatu. Jau gyvenantiems užsienyje tėvams ir norintiems užsitikrinti didesnę tikimybę galėti grįžti į gimtąją šalį kartu su vaikais skyrybu atveju, svarbu išlaikyti socialinius ir ekonominius ryšius su savo gimtąja šalimi. Strategiškai veikti svarbu ir tiems, kurie jau gyvena užsienyje, planuoja skirtis ir nori išsivežti vaikus gyventi į kitą šalį.
Tėvams, siekiantiems susigrąžinti neteisėtai išvežtą vaiką, svarbu išsiaiškinti teisinius šalių skirtumus ir tikslų Centrinės institucijos vaidmenį. Tėvai, kurių vaikai neteisėtai perkelti į Jungtines Valstijas, turi žinoti, kad teismo procesą inicijuoti turi patys - nepakanka pateikti prašymą JAV Centrinei institucijai. Taip pat verta apsvarstyti ir esant galimybei pasitelkti tarptautinę mediaciją, kuri gali būti naudinga ne tik kaip alternatyva teismui, bet ir kaip integruota teisminio proceso dalis. Net jei situacija atrodo beviltiška, atminkite: greiti ir apgalvoti veiksmai gali padėti jums ir jūsų vaikui sugrįžti į ramų gyvenimą.
tags: #neteisetas #isvezimas #globos #teise
