Chorioninis gonadotropinas (HCG) yra svarbus hormonas, sudarytas iš alfa (α) ir beta (β) subvienetų. Jis ypatingai svarbus nėštumo metu, nes beta HCG gaminamas placentos, o šį hormoną sekretuoja placentinis audinys po apvaisinto kiaušinėlio implantacijos į gimdos sienelę. HCG tyrimas yra pagrindinis laboratorinis testas, naudojamas ankstyvam nėštumui nustatyti ir patvirtinti.
HCG: Nėštumo hormono vaidmuo
Ankstyvuoju nėštumo periodu HCG palaiko geltonkūnio funkcionavimą, kuris yra būtinas progesterono (PGN) sintezei ir nėštumo palaikymui. Šis hormonas yra ne tik svarbus fiziologinis reguliatorius, bet ir vienas pagrindinių normalaus nėštumo laboratorinių rodiklių. HCG hormonas ne nėščioms moterims nėra aptinkamas visai, arba jo lygis būna labai žemas, apie 5,0 IU/l (t.y. apie 50 mIU/ml).
Kada atlikti HCG tyrimą?
HCG tyrimas atliekamas siekiant patvirtinti ankstyvą nėštumą, jau 6-8 dienos po pastojimo, arba 6-10 dieną po implantacijos (ji įvyksta maždaug 6-12 dienų po apvaisinimo). Kraujo tyrimas nėštumui nustatyti dažniausiai atliekamas, kai vėluoja mėnesinės ir įtariamas nėštumas. Šis tyrimas gali būti atliekamas po 3-5 dienų po galimo pastojimo ar menstruacijų pradingimo. Specialaus pasiruošimo kraujo tyrimams nėštumui nustatyti nereikia - tyrimas gali būti atliekamas bet kuriuo paros metu.
HCG tyrimas iš kraujo - tai patikimas laboratorinis testas, leidžiantis nustatyti nėštumą anksčiau ir tiksliau nei namų testai. Nėštumo testas iš kraujo atliekamas paėmus nedidelį kraujo kiekį iš venos. Procedūra trunka vos kelias minutes ir nesukelia didelio diskomforto. Kraujo tyrimas nėštumo nustatymui pasižymi dideliu tikslumu - apie 98 procentų. Per anksti atliktas tyrimas kartais gali neparodyti nėštumo, jei HCG dar nepasiekė aptinkamo lygio.
HCG koncentracijos dinamika nėštumo metu
Pirmaisiais šešiais nėštumo savaitėmis HCG koncentracija kraujyje sparčiai auga - padvigubėja kas 1-3 dienas, jeigu nėštumas yra sklandus. Moteriai pastojus hCG koncentracija kraujyje kasdien labai sparčiai didėja. Normalaus nėštumo metu po šio laikotarpio HCG koncentracija pradeda laipsniškai mažėti. Maždaug 14 nėštumo savaitę hormonas pasiekia aukščiausią lygį - apie 100 000 U/L. Vėlesniu nėštumo laikotarpiu jis truputį sumažėja ir tai yra normalu. Daugiavaisio nėštumo atveju HCG lygis paprastai būna didesnis nei laukiantis vieno vaisiaus.
HCG tyrimas ir jo reikšmė įvairiose situacijose
HCG tyrimas gali būti naudojamas ne tik nėštumui patvirtinti, bet ir stebėti jo eigą. Jis parodo tiek gimdinį, tiek negimdinį (ektopinį) nėštumą - kai apvaisinta kiaušialąstė prisitvirtina ne gimdoje, o kiaušintakyje, gimdos kaklelyje, kiaušidėje, pilvo ertmėje. Jei nėštumas - už gimdos ribų, hCG koncentracija serume - mažesnė, palyginti su normalaus nėštumo. Tokiais atvejais HCG ir progesterono lygiai būna sumažėję, todėl rekomenduojama šiuos hormonus matuoti pakartotinai, kas keletą dienų, siekiant patikslinti diagnozę.
Lėtai kylantis arba staiga mažėjantis rodiklis gali signalizuoti apie ektopinį nėštumą ar persileidimo riziką. Persileidimo rizikos vertinimas taip pat remiasi HCG dinamikos stebėjimu. Kadangi HCG lėtai pasišalina iš organizmo, po aborto ar persileidimo jo koncentracija kraujyje ir šlapime gali būti aptinkama dar 3-6 savaites.
HCG tyrimas ir vaisiaus apsigimimų rizika
HCG tyrimas taip pat yra svarbus vaisiaus apsigimimų rizikos įvertinimui. Antrojo nėštumo trimestro metu (tarp 11 ir 14 nėštumo savaitės) kartu su AFP (alfa fetoproteinu) ir uE3 (laisvu estrioliu) atliekamas PRISCA-II tyrimas. Šis tyrimas leidžia įvertinti genetinių ir vystymosi anomalijų riziką, taip pat sužinoti tikimybę vaisiui sirgti viena iš dviejų pagrindinių chromosominių ligų: Dauno arba Edvardso sindromu. Šiais tyrimais pirmiausia moters kraujyje nustatomi tam tikri biocheminiai žymenys (baltymai ir hormonai). Vėliau, pagal šiuos kraujo rodiklius, pagal moters amžių, svorį bei kitus duomenis, taip pat pagal vaisiaus ultragarsinio tyrimo rezultatus, kompiuterine programa PRISCA apskaičiuojama individuali rizika vaisiui sirgti Dauno, Edvardso ir Patau sindromais.
Kraujo tyrimai: kurie tikrai reikalingi, o kurie – beprasmiai
HCG kaip vėžio žymuo
Be nėštumo diagnostikos, HCG taip pat naudojamas kaip vėžio žymuo. Jo beta subvienetas yra sekretuojamas germinatyvinių vėžinių ląstelių. Todėl HCG rodiklis yra svarbus gemalo (sėklidžių ir kiaušidžių) navikų diagnozei bei jų stebėsenai. Onkologijoje gonadotropinas naudojamas kaip vėžio žymuo - jis gali būti padidėjęs sergant seminoma, choriokarcinoma ar kiaušidžių navikais. Ne nėštumo metu padidėjęs HCG tiek moterims, tiek vyrams gali būti susijęs su onkologine patologija.
Jei HCG lygis toliau didėja arba nenormaliai keičiasi, tai gali rodyti trofoblastines ligas, tokias kaip chorionkarcinoma. Šios retos patologijos išsivysto gimdoje, dažniausiai po pūslinės nėštumo, aborto ar net normalaus nėštumo. Nors chorionkarcinoma sudaro tik apie 1 % ginekologinių navikų, ankstyvas HCG tyrimas, ypač laisvo beta subvieneto matavimas, yra labai svarbus šiai ligai diagnozuoti. βhCG tyrimas naudingas ne tik onkologinių ligų diagnostikai, bet ir gydymo efektyvumo vertinimui - gydymo metu rodiklio mažėjimas rodo gerą atsaką į gydymą, o išliekant aukštam ar kylant rodo neefektyvų gydymą. Jeigu po gydymo randame padidėjusį βhCG - galime įtarti ligos atsinaujinimą.
Apibendrinant, chorioninio gonadotropino (HCG) tyrimas yra universali ir itin informatyvi diagnostikos priemonė, apimanti ankstyvą nėštumo nustatymą, jo eigą ir rizikas, taip pat tam tikrų vėžinių susirgimų diagnostiką.
