Nėštumo testas - tai vienas pirmųjų ir svarbiausių žingsnių patvirtinant ar paneigiant prasidėjusį naują gyvybės etapą. Nors daugelis testų yra patikimi ir lengvai naudojami, svarbu žinoti, kada juos atlikti ir kaip interpretuoti rezultatus, ypač pirmosiomis savaitėmis, kai organizmas dar tik pradeda prisitaikyti prie naujos būklės.
Kada atlikti nėštumo testą?
Nėštumo testas dažniausiai atliekamas nuo pirmos praleistų mėnesinių dienos. Tačiau jautresni ankstyvieji testai geba aptikti hCG hormoną net 4-5 dienas prieš numatomą mėnesinių datą. Daugumos testų jautrumas yra 20-25 IU/l, itin jautrių - 10 IU/l. Norint gauti kuo patikimesnį rezultatą, testą rekomenduojama atlikti ryte, kai šlapimo koncentracija yra didžiausia.
Jei jūsų mėnesinės nereguliarios, o kiekvieną mėnesį jų pradžios data skiriasi daugiau nei porą dienų, nuspėti, kada racionalu atlikti nėštumo testą, bus sudėtinga. Tačiau puikus orientyras - ovuliacijos testų rezultatai. Jeigu ovuliacijos testų nenaudojote, nėštumo testą tiesiog atlikite kartą per savaitę.
Evidence® testą galima atlikti nuo pirmos menstruacijų vėlavimo dienos, tačiau labai ankstyvu nėštumo periodu (8-10 dienų po apvaisinimo) rekomenduojama naudoti pirmąjį rytinį šlapimą. Nėštumo nustatymo priemonės padeda greitai ir patikimai patvirtinti nėštumą namų sąlygomis. Šie testai veikia aptikdami žmogaus chorioninio gonadotropino (hCG) hormoną, kurį pradeda gaminti besivystanti placenta netrukus po apvaisinimo. Hormono koncentracija šlapime pradeda augti jau pirmosiomis nėštumo dienomis, todėl testai gali nustatyti nėštumą net ankstyvoje stadijoje.
Jei įtariamas nėštumas, pradinį patvirtinimą gali suteikti namuose atliekami nėštumo testai, kuriais matuojamas žmogaus chorioninio gonadotropino (HCG) kiekis šlapime. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad šie testai ne visada rodo nėštumą ankstyvosiose stadijose. Gydytojas gali išrašyti progesterono, kuris po ovuliacijos pratęstų liuteininę fazę.
Nesilaukiančios moters organizme HCG lygis būna iki 5.0 IU/l. Nėštumo testo jautrumas matuojamas IU/l (arba mIU/ml). Daugumos buitinių nėštumo testų jautrumas yra apie 20-25 IU/l, itin jautrių - 10 IU/l.
Kaip suprasti nėštumo testo rezultatus?
Nėštumo testai dažniausiai skirstomi į tris tipus: juostelinius, kasetinius ir srautinius. Juosteliniai testai yra ekonomiškiausias variantas - juostelė panardinama į surinktą šlapimo mėginį, o rezultatas matomas per kelias minutes. Kasetiniai testai veikia panašiai, bet šlapimo mėginys lašinamas ant tam skirto langelio. Srautiniai testai yra patogiausi - šlapimo srovė nukreipiama tiesiai ant testo, todėl papildomo indo nereikia.
Net ir teisingai atliktas testas gali parodyti klaidingą rezultatą. Dažniausiai klaidingas neigiamas atsakymas gaunamas, jei testas atliekamas per anksti. Klaidingą teigiamą atsakymą testas gali parodyti, jei jo galiojimo laikas pasibaigęs, taip pat jei atsakymo laukiate ilgiau nei rekomenduoja instrukcija. Jeigu jūsų mėnesinės nereguliarios, o kiekvieną mėnesį jų pradžios data skiriasi daugiau nei porą dienų, nuspėti, kada racionalu atlikti nėštumo testą, bus sudėtingiau. Tačiau puikus orientyras - ovuliacijos testų rezultatai. Jeigu ovuliacijos testų nenaudojote, nėštumo testą tiesiog atlikite kartą per savaitę.
Net jei testas atliekamas teisingai (ryte, laikantis visų gamintojų nurodymų), testas gali „apgauti“. Klaidingą neigiamą atsakymą testas paprastai parodo, jei atliekamas per anksti. Klaidingą teigiamą atsakymą testas gali parodyti, jei jo galiojimo laikas pasibaigęs, taip pat jei atsakymo laukiate ilgiau nei rekomenduoja instrukcija. Net jei brūkšnelis neryškus (vadinamasis „nėštumo testo vaiduoklis“), yra labai didelė tikimybė, kad pastojote. Įprastai tam, kad buitinis nėštumo testas būtų teigiamas, kūnas turi pagaminti didelį nėštumo hormono kiekį. Kad įsitikintumėte, padarykite dar vieną testą po dviejų ar trijų dienų. Jei pastojote, juostelė turėtų būti ryškesnė.
Prieš atliekant nėštumo testą atidžiai perskaitykite jo instrukciją. Naudojimosi instrukcijos gali būti skirtingos priklausomai nuo testo. Visų pirma patikrinkite, ar nėštumo testo galiojimo laikas nepasibaigęs. Jei nėštumo testą laikėte drėgnoje ar šiltoje vietoje (pavyzdžiui, vonios kambaryje), jis gali būti sugadintas.
Pirmosios nėštumo savaitės: kada prasideda ir kokie požymiai?
Pirmą ir antrą nėštumo savaitę jokių nėštumo požymių nėra, nes... jūs dar ne nėščia. Jei tai jums skamba keistai, greičiausiai nežinote, kaip skaičiuojamos nėštumo savaitės: jos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos, o ne nuo galimos pastojimo dienos. Trečią nėštumo savaitę (t.y. po ovuliacijos), tuo atveju jei pastojote, ir prasideda mažylio vystymasis bei su tuo susiję hormonų pokyčiai. Būtent dėl hormonų lygio pokyčių ir pradeda ryškėti nėštumo požymiai. Ketvirtą nėštumo savaitę įvyksta kiaušinėlio implantacija gimdoje. Būtent šią savaitę gali pasireikšti pirmasis nėštumo požymis - implantacinis kraujavimas. Jei, likus kelioms dienoms iki laukiamų dienų pastebėjote nežymų tepimą (tai gali būti vos pora kraujingų dėmelių), jei kiek maudė pilvą, didelė tikimybė, kad pastojote. Be to, šią savaitę atliktas kraujo tyrimas jau gali parodyti, kad kraujyje yra "nėštumo hormono" hCG (chorioninio gonadotropino). Jautresni buitiniai testai į savaitės pabaigą taip pat gali pradėti rodyti teigiamą rezultatą (ar bent jau "vaiduoklį" - neryškią antrą juostelę). Penktą nėštumo dauguma moterų, kurių ciklas yra "standartinis", turėtų sulaukti mėnesinių. Vėluojančios mėnesinės - vienas rimčiausių nėštumo požymių. Šią savaitę po truputį turėtų pradėti ryškėti ir kiti pirmieji nėštumo požymiai: dar jautresnės krūtys (ir ypač speneliai), nuotaikų kaita, dažnas šlapinimasis, silpnumas, nuovargis, rytinis pykinimas, jautrumas kvapams ir kiti.
Nėštumo požymiai patvirtina nėštumą, tačiau jų nebuvimas (ypač pirmosiomis savaitėmis) nėštumo nepaneigia. Dalis moterų nepatiria jokių nėštumo simptomų.
Pirmieji nėštumo požymiai gali pasireikšti jau po 1-2 savaičių nuo apvaisinimo, tačiau dažniausiai jie tampa ryškesni apie 4-6 nėštumo savaitę, kai organizme pradeda intensyviai kilti nėštumo hormonai, HCG ir progesterono lygis.
Dažniausi ankstyvieji nėštumo požymiai
- Vėluojančios mėnesinės: Tai dažniausias ir lengviausiai atpažįstamas nėštumo požymis. Įvykus apvaisinimui, organizmas pradeda gaminti hormonus, kurie sustabdo ovuliaciją ir nebeleidžia pasišalinti gimdos gleivinei. Tačiau verta prisiminti, kad vėluojančios mėnesinės ne visada reiškia nėštumą.
- Implantacinis kraujavimas: Kai kurioms moterims ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti implantacinis kraujavimas. Implantacija įprastai įvyksta maždaug po 10 dienų nuo apvaisinimo. Kraujavimas dažniausiai atrodo kaip keli kraujo lašeliai arba rusvos išskyros iš makšties. Implantacinis kraujavimas paprastai trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų, o retais atvejais gali užsitęsti iki savaitės - dviejų. Svarbu žinoti, kad tai yra normalus reiškinys dėl kurio nerimauti neverta. Implantacinis kraujavimas būdingas apie 30 proc. nėščiųjų, jį galima supainioti su menstruacijomis. Kaip ir per menstruacijas, būna kraujavimas, juntami nestiprūs spazmai, tačiau yra skirtumų. „Implantacinis kraujavimas yra silpnesnis ir trumpesnis nei menstruacijų kraujavimas, - aiškina H. Kim. - Gali būti tik tepimas, o ne kraujavimas.“ Implantacinio kraujavimo kraujas būna šviesiai rudas arba juodas, o ne raudonas. Neišsigąskite, jei jums nėra implantacinio kraujavimo - ir be jo galimas įprastas nėštumas.
- Nuovargis: Dauguma moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu jaučiasi itin pavargusios. Kaip ir daugelis kitų ankstyvų nėštumo simptomų, nuovargis dažniausiai sumažėja antrąjį trimestrą (po 13 nėštumo savaitės).
- Pykinimas ir vėmimas: Daugeliui moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pasireiškia pykinimas ir vėmimas, dar vadinamas „rytiniu pykinimu“. Nors šis pojūtis dažniausiai pasireiškia rytais, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu - tiek dieną, tiek vakare, tiek naktį. Pykinimas gali prasidėti jau nuo antros nėštumo savaitės. Ne visos moterys jį patiria, o jo intensyvumas gali labai skirtis. Nors pykinimas nėštumo metu yra dažnas ir laikomas normaliu reiškiniu, jis gali tapti problema, jei sukelia dehidrataciją. Jei dėl stipraus pykinimo nepavyksta išlaikyti maisto ar skysčių, gali būti, kad tai - hiperemezė (Hyperemesis gravidarum), sunki nėštumo komplikacija.
- Pakitęs skonio ir kvapo pojūtis: Nėštumo metu daugelis moterų pastebi, kad pasikeičia ne tik skonio, bet ir kvapo pojūtis. Dėl pakitusio skonio pojūčio gali imti nepatikti anksčiau mėgti produktai arba, priešingai, gali patikti tie, kurių įprastai vengdavote. Taip pat dažnai pasireiškia ir sustiprėjęs kvapo pojūtis. Kai kurios nėščiosios tampa ypač jautrios įvairiems kvapams - jie gali erzinti, sukelti pykinimą ar net suaktyvinti rytinio pykinimo simptomus. Kaip ir daugelį kitų nėštumo simptomų, padidėjusį jautrumą kvapams lemia hormonai, ypač estrogenas.
- Krūtų jautrumas: Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu krūtys gali tapti ypač jautrios, patinusios ar net skausmingos. Taip pat dažnai pastebima, kad krūtys tampa didesnės, o įprasta liemenėlė ima spausti ar tampa nepatogi. Kaip ir daugelis kitų nėštumo simptomų, šie pokyčiai susiję su stipriu hormonų šuoliu. Krūtų jautrumas dažniausiai yra laikinas.
- Dažnesnis šlapinimasis: Dar net neprasidėjus mėnesinėms, vienas iš ankstyvųjų nėštumo požymių gali būti dažnesnis šlapinimasis. Tai lemia padidėjęs kraujo tūris organizme - nėštumo metu kraujotaka sustiprėja, o inkstai intensyviau filtruoja kraują ir šalina susidariusias atliekas su šlapimu. Taip pat nėštumo metu organizme vyksta pokyčiai, sudarantys idealias sąlygas vaisiaus augimui, tačiau mažiau palankūs šlapimo pūslės kontrolei. Kadangi gimda yra visai šalia šlapimo pūslės, augant vaisiui, šlapimo pūslė suspaudžiama ir tampa mažiau talpi.
- Nuotaikų kaita: Nėštumo pradžioje daugelis patiria staigius nuotaikų pokyčius - vieną akimirką norisi juoktis, o kitą jau kaupiasi ašaros. Ženkliai pasikeitę hormonų lygiai gali paveikti ir neurotransmiterius - tai cheminės medžiagos smegenyse, atsakingos už nuotaikos reguliavimą. Nuotaikų svyravimai dažniausiai pasireiškia pirmajame trimestre, ypač tarp 6-10 nėštumo savaitės, kai organizmas intensyviai prisitaiko prie naujos būklės.
- Spazmai ir tempimo pojūtis pilvo apačioje: Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti nestiprūs, į mėnesinių skausmus panašūs spazmai ar tempimo pojūtis pilvo apačioje. Tai dažnas reiškinys, susijęs su gimdos plėtimusi ir natūraliais pokyčiais organizme, kai jis ruošiasi nėštumui. Tačiau stiprūs, reguliarūs spazmai, kurie nuolat stiprėja, nėra laikomi normaliu nėštumo simptomu. Ypač reikėtų sunerimti, jei skausmą lydi aštrūs duriantys pojūčiai, kraujavimas iš makšties, gausios vandeningos išskyros ar stiprus spaudimas dubens srityje.
- Pakitę santykiai su maistu: Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu santykis su maistu dažnai pasikeičia - tai visiškai natūralu. Kai kurios moterys pradeda jausti stiprų potraukį tam tikriems produktams, pavyzdžiui, saldumynams, vaisiams ar net specifiniams patiekalams. Tačiau kartu gali atsirasti ir maisto netoleravimas - patiekalai ar kvapai, kurie anksčiau buvo mėgstami, staiga ima erzinti ar net sukelia šleikštulį. Kodėl taip vyksta? Nėra iki galo aišku, tačiau manoma, kad tam įtakos turi nėštumo hormonai - jie gali sustiprinti uoslę ir skonio pojūtį, todėl kai kurie kvapai ar skoniai tampa nepakeliami, o kiti - ypač geidžiami. Taip pat manoma, jog tam tikri maisto potraukiai gali būti natūrali organizmo reakcija į maistinių medžiagų trūkumą.
1. Jausitės taip, kaip prieš menstruacijas. Žiauri realybė - priešmenstruacinis sindromas (PMS) ir pirmi nėštumo požymiai yra beveik identiški. Kodėl? Savaitę po ovuliacijos organizmas gamina daugiau progesterono, nesvarbu, ar moteris nėščia, ar ne. Būtent dėl progesterono jaučiami PMS simptomai - pilvo pūtimas, krūtų jautrumas, nuotaikų kaita. Jei nesate nėščia, organizmas nustos gaminti šį hormoną, praėjus 10 dienų po ovuliacijos (hormono lygiui sumažėjus, simptomai išnyks, gimdos gleivinės sluoksnis suplonės ir prasidės menstruacijos). Jei esate nėščia, organizmas toliau gamins progesteroną (PMS primenantys simptomai toliau bus juntami). „Skirtumas tarp PMS ir nėštumo pradžios labai nežymus“, - aiškina akušerė, ginekologė Helen Kim.
3. Elkitės taip, tarsi būtumėte nėščia. Nors tėra 15-25 proc. tikimybė pastoti kiekvieną mėnesį (priklausomai nuo amžiaus), svarbu elgtis taip, tarsi būtumėte nėščia, jei dar nėra aišku. Venkite alkoholio, negerkite daugiau nei 2 kavos puodelių per dieną, nevalgykite gyvsidabrio galinčios turėti žuvies, nevalgykite žalių, prastai termiškai apdorotų jūros gėrybių, mėsos ir kiaušinių. „Nereikia visko atsisakyti, bet elkitės taip, tarsi būtumėte nėščia, juk taip gali būti“, - teigia medikė.
4. Nenutraukite įprasto fizinio krūvio. „Jei jums įprastas vidutinio intensyvumo fizinis krūvis, nenutraukite jo“, - pataria H. Kim. Sportas - puiki stresą malšinanti priemonė, o stresas mažina vaisingumą, pabrėžia medikė. Tiesa, ji įspėja - tai nėra tinkamas metas pradėti naują ar suintensyvinti esamą sportavimo programą, nes tai gali būti per didelis stresas nervų sistemai. Fizinė veikla, kuri didina kūno temperatūrą, kaip antai, karšta joga, gali neigiamai paveikti prasidėjusį nėštumą.
5. Jei per 14 dienų nuo ovuliacijos prasidėjo menstruacijos, kreipkitės į gydytoją. Jei anksčiau nei per 14 dienų po ovuliacijos prasidėjo menstruacijos, tai gali būti ženklas, kad kažkas trukdo jums pastoti. Galbūt neteisingai paskaičiavote ovuliacijos laiką, arba jums - vadinamasis liuteininis fazės defektas. „Tai reiškia, kad jūsų organizmas nepagamina nėštumui reikiamo kiekio progesterono“, - teigia H. Kim.
6. Kasdien vartokite priešgimdyminio vitamino. Folio rūgštis skatina vystytis vaisiaus smegenis ir stuburo smegenis, kurios vystosi pirmas keturias nėštumo savaites.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei per 14 dienų nuo ovuliacijos prasidėjo menstruacijos, kreipkitės į gydytoją. Jei anksčiau nei per 14 dienų po ovuliacijos prasidėjo menstruacijos, tai gali būti ženklas, kad kažkas trukdo jums pastoti. Galbūt neteisingai paskaičiavote ovuliacijos laiką, arba jums - vadinamasis liuteininis fazės defektas. „Tai reiškia, kad jūsų organizmas nepagamina nėštumui reikiamo kiekio progesterono“, - teigia H. Kim.
Gavus teigiamą nėštumo testo rezultatą, labai svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Nėštumo registraciją galima pradėti nuo 8-osios nėštumo savaitės, skaičiuojant nuo pirmos paskutinių menstruacijų dienos. Taip pat atliekama ginekologinė apžiūra gimdos dydžiui ir būklei įvertinti, imami tepinėliai analizei, pavyzdžiui, onkocitologiniam tyrimui, jei jis nebuvo atliktas per pastaruosius metus.
Jei įtariamas nėštumas, pradinį patvirtinimą gali suteikti namuose atliekami nėštumo testai, kuriais matuojamas žmogaus chorioninio gonadotropino (HCG) kiekis šlapime. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad šie testai ne visada rodo nėštumą ankstyvosiose stadijose. Be HCG, kartais kraujyje nustatomas ir progesterono kiekis - jo rodikliai gali suteikti papildomos informacijos apie nėštumo vystymąsi ankstyvosiose stadijose, ypač tais atvejais, kai anamnezėje buvo komplikacijų arba kyla abejonių dėl nėštumo išsaugojimo.
Nėštumą labai patikimai galima nustatyti atlikus kraujo tyrimus. hCG kraujo tyrimas atliekamas ankstyvam nėštumui nustatyti. Tyrimas paprastai atliekamas 6-10 dieną po implantacijos (ji įvyksta maždaug 6-12 dienų po apvaisinimo). Nėštumą galima nustatyti ir atlikus ankstyvąją echoskopiją, t.y. Tiesa, ankstyvoji echoskopija retai atliekama siekiant tiesiog patvirtinti nėštumą.
Kaip veikia nėštumo testas?
Papildomi tyrimai ir priežiūra
Nėštumo pradžia yra ypatingas ir kartu nerimą keliantis laikas kiekvienos moters gyvenime. Siekiant sumažinti nerimą, pašalinti galimą riziką ir pritaikyti individualų nėštumo priežiūros planą, rekomenduojama per pirmąsias nėštumo savaites ir mėnesius atlikti kelis svarbius tyrimus.
Laboratoriniai tyrimai pirmosiomis nėštumo savaitėmis ir mėnesiais suteikia svarbios informacijos apie būsimos mamos sveikatos būklę ir galimą riziką.
- hCG ir progesterono lygio nustatymas kraujyje: atliekamas siekiant patvirtinti nėštumą, ypač ankstyvosiose stadijose, arba įvertinti nėštumo vystymosi dinamiką, jei įtariamos komplikacijos.
- Kraujo grupės ir rezus (Rh) faktoriaus nustatymas: būtina nustatyti galimą būsimos motinos ir vaisiaus Rh faktoriaus nesuderinamumą, kuris gali sukelti komplikacijų normaliai nėštumo eigai. Jei motinos ir vaisiaus Rh faktoriai nesuderinami, motinos organizmas gali pradėti gaminti antikūnus, kurie atakuoja vaisiaus raudonuosius kraujo kūnelius, sukeldami vaisiaus sveikatos problemų, ypač būsimų nėštumų metu.
- Infekcijos patikra: Privalomi ŽIV, sifilio ir hepatito B tyrimai. Priklausomai nuo rizikos veiksnių, gali būti rekomenduojami ir kiti infekcijų tyrimai, pavyzdžiui, hepatito C, toksoplazmozės, citomegaloviruso ar raudonukės (jei nežinoma, ar esate skiepytas ar sirgote anksčiau).
- Šlapimo tyrimai: atliekami siekiant nustatyti baltymų, gliukozės, leukocitų ir bakterijų buvimą, kurie gali rodyti inkstų problemas, šlapimo takų infekcijas ar kitas sveikatos problemas.
Pirmasis ultragarsinis tyrimas atliekamas 11-13 nėštumo savaitę - tai vadinama pirmojo nėštumo trečdalio ultragarsinė patikra. Šio tyrimo metu atliekamas vadinamasis pirmojo trimestro kombinuotas genetinis patikrinimas. Šis išsamus tyrimas padeda įvertinti Dauno sindromo ir kitų chromosomų anomalijų riziką. Remiantis pirmojo patikrinimo rezultatais, jei rizika padidėjusi, gali būti rekomenduojami papildomi tyrimai, pavyzdžiui, neinvazinis prenatalinis tyrimas (NIPT) iš motinos kraujo arba invaziniai diagnostiniai metodai (chorioninio gaurelio mėginių ėmimas arba amniocentezė).
Sveikatos ir grožio centras Adoria ginekologijos klinika Rygoje, A. Čaka g. 70-3, siūlo valstybės finansuojamą priežiūrą nėščiosioms - naujausios kartos diagnostinę įrangą, patyrusius specialistus ir individualų požiūrį tiek nėštumo metu, tiek pogimdyminiu laikotarpiu.
Svarbu nepamiršti, kad reguliarūs patikrinimai ir specialistų konsultacijos yra būtinos viso nėštumo metu, ne tik pirmosiomis savaitėmis. Planuojant nėštumą, svarbu pasirinkti patikimą medicinos įstaigą, kurioje galėtumėte gauti profesionalią ir kokybiška nėščiųjų priežiūra.
tags: #nestumo #testas #pirmomis #savaitemis
