Pastebėjote, kad kūnas elgiasi kitaip nei įprastai? Galbūt krūtys tapo jautresnės, rytais ima pykinti, o nuovargis neleidžia susikaupti. Kiekvienas nėštumas yra individualus, ir pasikliauti savo nuojauta bei kreiptis specialisto pagalbos yra protingiausias sprendimas. Šiame straipsnyje rasite visą informaciją apie ankstyvuosius nėštumo požymius, sužinosite, po kiek laiko pasireiškia pirmieji nėštumo požymiai ir kaip sužinoti, ar esate nėščia, net be nėštumo testo.
Nėštumo požymiai kiekvienai moteriai pasireiškia skirtingu laiku ir intensyvumu, todėl universalaus recepto nėra. Hormonų pokyčiai kūne prasideda iškart po apvaisinimo, bet juntamus simptomus sukelia tik pakankamai pakilus hCG (žmogaus chorioninio gonadotropino) ir progesterono lygiui. Tai paprastai nutinka 2-4 savaites po apvaisinimo, t. y. Pirmą ir antrą savaitę jokių nėštumo požymių dar nėra, nes nėštumo savaitės skaičiuojamos nuo paskutinių mėnesinių pradžios, o apvaisinimas įvyksta tik antros savaitės pabaigoje.
Kai kurios moterys nėštumą pajunta vos po kelių dienų nuo apvaisinimo, kitos - tik po kelių savaičių ar net mėnesių. Tikslaus atsakymo nėra, nes kiekvienos moters organizmas reaguoja savaip. Tačiau yra tam tikrų požymių, kurie gali padėti atpažinti, ar prasidėjo šis ypatingas gyvenimo etapas.
Pagrindiniai ankstyvieji nėštumo požymiai
Nėštumo simptomai ar jų nebuvimas yra labai individualus dalykas. Tačiau yra keletas dažniausiai pasitaikančių požymių, į kuriuos verta atkreipti dėmesį.
1. Mėnesinių vėlavimas
Mėnesinių vėlavimas. Reguliaraus ciklo sutrikimas yra patikimiausias ankstyvas ženklas. Tai pats akivaizdžiausias ankstyvas nėštumo simptomas, daugumą moterų paskatinantis įsigyti nėštumo testą. Tačiau menstruacijų nebuvimo ar vėlavimo priežastis ne visada būna nėštumas. Mėnesinių gali nebūti ir ne dėl nėštumo. Jų gali nebūti, jei jūs priaugote ar netekote per daug svorio. Taip gali atsitikti ir dėl hormonų sutrikimų, nuovargio ar streso. Kai kurioms moterims menstruacijos išnyksta nustojus vartoti kontraceptines tabletes. Bet jei menstruacijos vėluoja, o nėštumas yra galimas, reikėtų įsigyti nėštumo testą.
2. Krūtų pokyčiai
Krūtų jautrumas ir pabrinkimas. Praėjus maždaug 3 savaitėms po apvaisinimo, krūtys tampa pilnesnės, speneliai ypač jautrūs prisilietimui. Krūtų pokyčiai gali būti dar vienas ankstyvo nėštumo simptomas. Pastojusios moters organizme labai greitai keičiasi hormonų kiekiai. Dėl šių pokyčių po savaitės ar dviejų savaičių krūtys gali patinti, tapti jautrios ar atsirasti dilgčiojimas. Moteris gali pastebėti, kad krūtys tapo sunkesnės, pilnesnės ar liečiamos skauda. Taip pat gali patamsėti oda aplink spenelius, dar vadinama areole. Krūtų pokyčius gali sukelti ir kitos priežastys. Tačiau jie šie pokyčiai yra ankstyvi nėštumo simptomai, reikia žinoti, kad prireiks kelių savaičių, kol priprasite prie naujų hormonų kiekių organizme. Tačiau šiam laikui praėjus krūtų skausmas turi palengvėti. Nėštumo metu speneliai tampa itin jautrūs - tai gali nutikti jau apie 4-6 nėštumo savaitę.
3. Pykinimas ir šleikštulys
Pykinimas ir šleikštulys. Nors vadinamas “rytiniu pykinimu”, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu. Daugiau nei pusei nėščių moterų pasireiškia pykinimas ir vėmimas. Šis pojūtis gali tęstis visą dieną, o ne tik rytais. Rytinis šleikštulys yra žinomas nėštumo simptomas. Tačiau jis pasireiškia ne visoms nėščioms moterims. Tikslios rytinio šleikštulio priežasties nežinome, bet manoma, kad šio simptomo atsiradimui įtakos turi per nėštumą susidarantys hormonai. Pykinimas per nėštumo laikotarpį gali atsirasti bet kuriuo dienos metu, bet dažniausiai jaučiamas ryte. Taip pat kai kurios nėščios moterys jaučia potraukį tam tikriems maisto produktams arba negali jų pakęsti. Šie reiškiniai taip pat yra susiję su hormonų pokyčiais. Poveikis gali būti toks stiprus, kad net mintis apie anksčiau buvusį mėgstamą patiekalą gali moteriai sukelti vėmimą. Gali būti, kad pykinimas, potraukis ar pasibjaurėjimas tam tikru maistui gali tęstis per visą nėštumo laikotarpį. Laimei, daugeliui moterų šie simptomai maždaug 13-14-ą nėštumo savaitę susilpnėja. Nuo šeštos savaitės simptomai tik stiprėja. Pykinimas gali tapti kasdienybe, o nuovargis kai kurioms moterims verčia keisti dienos planą.
4. Stiprus nuovargis
Stiprus nuovargis. Progesteronas, kurio kiekis sparčiai auga, atpalaiduoja raumenis ir ruošia kūną nėštumui. Dauguma moterų jaučia stiprų nuovargį, ypač nėštumo pradžioje. Tai lemia didėjantis progesterono kiekis organizme. Nuovargis dažnai sumažėja ketvirtą nėštumo mėnesį, kai placenta tampa pilnai išsivysčiusi. Nuovargį taip pat gali sukelti mažakraujystė, dažniausiai dėl geležies trūkumo. Stiprus nuovargis yra normalus reiškinys nėštumo laikotarpiu, pradedant nuo pat nėštumo pradžios. Moteris gali pajusti labai didelį nuovargį praėjus tik savaitei nuo pastojimo. Kodėl? Nuovargis yra dažnai susijęs su dideliu hormono, vadinamo progesteronu, kiekiu, tačiau jį sustiprinti gali ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, sumažėjęs cukraus kiekis kraujyje, mažesnis kraujospūdis bei sustiprėjusi kraujo gamyba. Jeigu nuovargis yra susijęs su nėštumu, svarbu daug ilsėtis. Palengvinti nuovargį gali maisto produktai, kurių sudėtyje yra daug baltymų ir geležies.
5. Dažnas šlapinimasis
Dažnas šlapinimasis. Padidėjęs skysčių kiekis ir auganti gimda pradeda spausti šlapimo pūslę jau pirmaisiais mėnesiais. Nėštumo metu padidėja organizmo skysčių kiekis, inkstai dirba efektyviau, o auganti gimda spaudžia šlapimo pūslę. Daugiau nei trečdalis nėščių moterų kenčia nuo nugaros skausmo. Tai gali sukelti pasikeitusi laikysena ir raiščių atsipalaidavimas. Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu dėl padidėjusio progesterono kiekio plaučiai efektyviau įsisavina deguonį. Vėliau, augant gimdai, ji gali spausti diafragmą, todėl kvėpavimas tampa sunkesnis. Vidurių užkietėjimą nėštumo metu gali sukelti hormonų poveikis virškinimo traktui arba gimdos spaudimas tiesiajai žarnai. Hemorojus gali išsivystyti dėl vidurių užkietėjimo ar kūdikio spaudimo. Jei galvos skausmo nepavyksta numalšinti įprastais vaistais, ypač antroje nėštumo pusėje, reikėtų kreiptis į gydytoją. Rėmuo ir virškinimo sutrikimai dažni dėl hormonų poveikio ir gimdos spaudimo pilvo organams. Odos niežėjimą dažniausiai sukelia išsausėjusi oda ar egzema. Kojų mėšlungis dažniausiai pasireiškia antrame ir trečiame trimestre. Hormonų poveikis gali lemti dirglumą ar pakilias emocijas. Tai dažnai pasireiškia dėl padidėjusio skysčių kiekio organizme, kuris spaudžia nervus. Makšties uždegimai nėštumo metu dažnesni. Dar net neprasidėjus mėnesinėms, vienas iš ankstyvųjų nėštumo požymių gali būti dažnesnis šlapinimasis. Tai lemia padidėjęs kraujo tūris organizme - nėštumo metu kraujotaka sustiprėja, o inkstai intensyviau filtruoja kraują ir šalina susidariusias atliekas su šlapimu. Taip pat nėštumo metu organizme vyksta pokyčiai, sudarantys idealias sąlygas vaisiaus augimui, tačiau mažiau palankūs šlapimo pūslės kontrolei. Kadangi gimda yra visai šalia šlapimo pūslės, augant vaisiui, šlapimo pūslė suspaudžiama ir tampa mažiau talpi. Dažnas šlapinimasis. Dažnesnis šlapinimasis (ypač naktinis) paprastai pradeda reikštis apie 6 nėštumo savaitę ir vargina iki pat nėštumo pabaigos.
6. Kiti ankstyvieji nėštumo požymiai
Kitos moterys gali pastebėti ir kitus, mažiau akivaizdžius pokyčius:
- Padidėjęs jautrumas kvapams: Staiga ėmėte nebepakęsti mėgstamų kvepalų ar kavos kvapo? Dauguma nėščiųjų pastebi, kad jų uoslė tampa labai jautri.
- Nuotaikų svyravimai: Hormonų poveikis gali lemti dirglumą ar pakilias emocijas. Nėštumo pradžioje daugelis patiria staigius nuotaikų pokyčius - vieną akimirką norisi juoktis, o kitą jau kaupiasi ašaros. Ženkliai pasikeitę hormonų lygiai gali paveikti ir neurotransmiterius - tai cheminės medžiagos smegenyse, atsakingos už nuotaikos reguliavimą. Nuotaikų svyravimai dažniausiai pasireiškia pirmajame trimestre, ypač tarp 6-10 nėštumo savaitės, kai organizmas intensyviai prisitaiko prie naujos būklės.
- Maisto pageidavimų pokyčiai: Anksčiau mėgti patiekalai staiga kelia šleikštulį, o atsiranda keistų potraukių, pavyzdžiui, rūgštiems ar sūriems produktams. Nėštumo metu daugelis moterų pastebi, kad pasikeičia ne tik skonio, bet ir kvapo pojūtis. Dėl pakitusio skonio pojūčio gali imti nepatikti anksčiau mėgti produktai arba, priešingai, gali patikti tie, kurių įprastai vengdavote. Taip pat dažnai pasireiškia ir sustiprėjęs kvapo pojūtis. Kai kurios nėščiosios tampa ypač jautrios įvairiems kvapams - jie gali erzinti, sukelti pykinimą ar net suaktyvinti rytinio pykinimo simptomus. Kaip ir daugelį kitų nėštumo simptomų, padidėjusį jautrumą kvapams lemia hormonai, ypač estrogenas.
- Implantacinis kraujavimas: 6-12 dieną po apvaisinimo gali pasirodyti nežymios rusvos ar rausvos išskyros. Praėjus kelioms dienoms po pastojimo, apvaisintas kiaušinėlis prisitvirtina prie gimdos sienelės. Šis procesas gali sukelti vieną iš ankstyviausių nėštumo požymių - negausų kraujavimą (tepimą) ir kartais spazmus. Tai vadinamasis implantacijos kraujavimas. Jis atsiranda praėjus 6-12 dienų po kiaušinėlio apvaisinimo. Spazmai primena per menstruacijas atsirandančius spazmus, todėl kai kurios moterys juos ir kraujavimą klaidingai laiko menstruacijų pradžia. Tačiau kraujavimas ir spazmai yra nestiprūs. Kai kurios moterys pastebi nedidelį kraujavimą, rusvą ar rudai raudoną tepimą kelias dienas prieš pasirodant mėnesinėms (t.y. apie 4 nėštumo savaitę). Tai yra implantacinis kraujavimas.
- Padidėjęs seilėtekis: Tai retas, bet medicinoje aprašytas simptomas, ypač moterims, kurias vargina stiprus pykinimas.
- Nosies užgulimas: Padidėjęs kraujo tūris ir hormonai gali sukelti nosies gleivinės patinimą.
- Tempimo pojūtis pilvo apačioje: Gimdos raiščiai pradeda temptis, nes gimda auga. Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti nestiprūs, į mėnesinių skausmus panašūs spazmai ar tempimo pojūtis pilvo apačioje. Tai dažnas reiškinys, susijęs su gimdos plėtimusi ir natūraliais pokyčiais organizme, kai jis ruošiasi nėštumui. Tačiau stiprūs, reguliarūs spazmai, kurie nuolat stiprėja, nėra laikomi normaliu nėštumo simptomu. Ypač reikėtų sunerimti, jei skausmą lydi aštrūs duriantys pojūčiai, kraujavimas iš makšties, gausios vandeningos išskyros ar stiprus spaudimas dubens srityje.
- Metalinis skonis burnoje: Kai kurios moterys jaučia nemalonų metalo poskonį, kurį sukelia estrogeno ir progesterono pokyčiai.
- Vidurių užkietėjimas: Progesteronas atpalaiduoja žarnyno raumenis, todėl tuštinimasis tampa ne toks sklandus jau savaitę prieš numatomas mėnesines. Nėštumo laikotarpiu dėl padidėjusio progesterono kiekio gali užkietėti viduriai. Progesteronas sulėtina maisto produktų slinkimą žarnynu. Kad sumažintumėte problemą, gerkite daug vandens, mankštinkitės ir valgykite daug skaidulų turintį maistą.
- Bazinės kūno temperatūros pokyčiai: Jei moteris seka savo bazinę kūno temperatūrą (BKT), ji gali pastebėti, kad po ovuliacijos pakilusi temperatūra nenukrenta artėjant mėnesinėms, bet išlieka aukštesnė 18 ir daugiau dienų. Jei kas rytą reguliariai matuojatės temperatūrą, pastebėsite, kad po ovuliacijos ji pakyla keliais dešimtaisiais laipsnio.
Kaip patvirtinti nėštumą?
Nors ankstyvieji nėštumo požymiai gali sukelti įtarimų, tiksliausią atsakymą gali suteikti nėštumo testas arba gydytojo konsultacija.
Nėštumo testas
Patikimiausia nėštumą patvirtinti atlikus nėštumo testą bent dieną po praleistų mėnesinių. Patikimiausias laikas atlikti nėštumo testą yra praėjus bent vienai dienai po numatomų mėnesinių pradžios. Testų tikslumas priklauso nuo hCG hormono kiekio šlapime. Šis hormonas pradeda augti po implantacijos, kuri paprastai įvyksta 6-12 dienų po apvaisinimo. Daugumos buitinių nėštumo testų jautrumas yra apie 20-25 IU/l, itin jautrių - 10 IU/l. Prieš atlikdama nėštumo testą atidžiai perskaitykite jo instrukciją. Naudojimosi instrukcijos gali būti skirtingos priklausomai nuo testo. Daugelis nėštumo testų gamintojų teigia, kad jų produktų tikslumas yra apie 99 proc. Dažniausiai nėštumo testas klaidingai neigiamą atsakymą (t.y. testas neigiamas, bet moteris iš tiesų laukiasi) parodo, nes jis yra atliekamas nesilaikant gamintojo rekomendacijų. Klaidingai teigiamą rezultatą (t.y. testas teigiamas, bet moteris iš tiesų nesilaukia) nėštumo testas parodo labai retai. Jei jaučiate bent keletą iš šių nėštumo požymių, tikimybė, kad laukiatės yra didelė. Daugumos buitinių nėštumo testų jautrumas yra apie 20-25 IU/l, itin jautrių - 10 IU/l.
Jei norite sužinoti anksčiau ir tiksliau, galima atlikti kraujo tyrimą. Kraujo tyrimas (beta hCG) yra tiksliausias nėštumo nustatymo būdas. Jis gali aptikti nėštumą jau 6-8 dienas po apvaisinimo ir parodyti tikslią hormono koncentraciją. Nėštumą galima nustatyti ir atlikus ankstyvąją echoskopiją, t.y. Tiesa, ankstyvoji echoskopija retai atliekama siekiant tiesiog patvirtinti nėštumą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Gavus teigiamą nėštumo testą, pirmasis žingsnis yra registracija pas ginekologą. Pirmąją konsultaciją pas ginekologą rekomenduojama planuoti iki 12 nėštumo savaitės. Jos metu: - Patvirtinamas nėštumas ultragarsu. - Atliekami būtini kraujo ir šlapimo tyrimai. - Nustatoma numatoma gimdymo data. - Įvertinama nėščiosios sveikatos būklė ir skiriamos rekomendacijos dėl mitybos, vitaminų vartojimo bei gyvenimo būdo. Gydytojas patvirtins nėštumą ultragarsu, paskirs reikiamus tyrimus ir sudarys priežiūros planą.
Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją? Nors daugelis nėštumo simptomų yra normalūs, tam tikri požymiai gali signalizuoti apie komplikacijas:
- Stiprus pilvo skausmas ar kraujavimas - gali rodyti negimdinį nėštumą ar gresiantį persileidimą.
- Staigus patinimas, stiprūs galvos skausmai, regėjimo sutrikimai - gali būti preeklampsijos požymiai, kurie gali kelti pavojų tiek motinai, tiek kūdikiui.
- Aštrus skausmas šlapinantis, karščiavimas - gali rodyti šlapimo takų infekciją, kuri nėštumo metu gali sukelti komplikacijų.
- Sumažėję vaisiaus judesiai (vėlesniu nėštumo laikotarpiu) - gali būti ženklas, kad kūdikiui trūksta deguonies ar maistinių medžiagų.
Šie simptomai patys savaime nereiškia nėštumo. Tačiau jei jaučiate bent keletą iš šių nėštumo požymių, tikimybė, kad laukiatės yra didelė. Jei abejojate, patikimiausia yra palaukti kelias dienas po numatomos mėnesinių datos ir atlikti testą.
Implantacija ir ankstyvojo nėštumo simptomai: kaip anksti galima atlikti nėštumo testą?
Kada simptomai gali būti klaidingi?
Ne visada simptomus sukelia nėštumas. Psichologinis nėštumas - stresas, nerimas ar stiprus troškimas pastoti sukelia hormonų pokyčius, kurie imituoja tikro nėštumo simptomus. Sveikatos būklės - policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) gali sukelti mėnesinių vėlavimą, svorio pokyčius ir nuotaikų svyravimus. Skydliaukės sutrikimai taip pat paveikia nuovargį, šlapinimosi dažnumą ir kūno temperatūrą. Kasdienės priežastys - nuovargis dėl miego trūkumo, pykinimas dėl streso arba krūtų maudimas dėl hormonų svyravimų prieš mėnesines. Jei jaučiate simptomus, panašius į nėštumo, neskubėkite panikuoti. Kreipkitės į gydytoją - jei testai nuolat neigiami, bet simptomai kartojasi, specialistas padės nustatyti tikrąją priežastį ir pasiūlys tinkamą pagalbą.
Ar visoms moterims atsiranda ankstyvų nėštumo simptomų? Kiekviena moteris yra kitokia. Tai taikytina ir jos su nėštumu susijusiai patirčiai. Ne visoms moterims pasireiškia tokie patys nėštumo simptomai, net tai pačiai moteriai simptomai per vieną nėštumą gali skirtis nuo simptomų, pasireiškiančių per kitą nėštumą. Be to, kadangi ankstyvi nėštumo simptomai dažnai yra panašūs į savijautą prieš pat menstruacijas ir jų metu, šie simptomai ne visada atpažįstami. Nejaučiate jokių simptomų? Tai anaiptol nereiškia, kad nesilaukiate: dalis moterų nepatiria visiškai jokių nėštumo simptomų.
Naudingi papildai nėštumo metu
Nėštumo metu moters organizmas patiria didelius pokyčius, todėl tinkama mityba ir svarbiausių maistinių medžiagų vartojimas yra būtini ne tik motinos, bet ir vaisiaus sveikatai. Jau nuo pat pradžių svarbu pradėti vartoti folio rūgštį (vitaminą B9), kuri yra būtina vaisiaus nervinio vamzdelio formavimuisi. Rekomenduojama folio rūgšties dozė nėštumo metu yra 400-800 mg per dieną, o geriausia pradėti ją vartoti dar planuojant nėštumą. Kiti svarbūs papildai - geležis, kalcis, omega-3 riebalų rūgštys, vitaminas D, magnis, cinkas bei jodas. Tačiau svarbu prisiminti, kad nėštumo metu papildus reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju, nes per didelis tam tikrų medžiagų kiekis gali turėti neigiamą poveikį tiek mamai, tiek kūdikiui. Geriausia rinktis specialiai nėščiosioms skirtus multivitaminų kompleksus, kuriuose visi elementai subalansuoti pagal nėštumo poreikius.
tags: #nestumo #pozymiai #po #apvaisinimo
