Nėštumo pradžia - itin jautrus ir svarbus laikotarpis tiek būsimai mamai, tiek augančiam vaisiui. Šiuo metu organizme vyksta intensyvūs pokyčiai, todėl ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas sveikatai ir saugumui. Vienas iš dažnai kylančių klausimų - ar saugu vartoti vaistus, ypač antibiotikus, ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu.
Nėštumo metu moters imuninė sistema natūraliai silpnėja, todėl padidėja infekcijų rizika. Negydomos bakterinės infekcijos gali sukelti rimtų komplikacijų, kurias vėliau gydyti gali prireikti didesnėmis antibiotikų dozėmis ir ilgesniu gydymo kursu. Jei infekciją sukėlė bakterijos, antibiotikų vartojimas gali būti neišvengiamas. Laiku paskirtas antibakterinis gydymas kartais yra mažesnė rizika vaisiui nei pati infekcija. Tačiau daugelis nėščiųjų baiminasi vartoti antibiotikus, bijodamos, kad jie gali pakenkti kūdikiui.
Visuomet vartojant antibiotikus būtina laikytis gydytojo nurodymų ir atlikti tyrimus, patvirtinančius, kokio tipo infekcija (bakterinė, virusinė ar grybelinė) jus kamuoja, nes antibiotikai veiksmingi tik prieš bakterijas.
Vaistų saugumas nėštumo metu
Registruojant naujus vaistus, tyrimai su nėščiosiomis nėra atliekami. Visa informacija apie vaisto saugumą nėštumo metu kaupiama jam jau esant rinkoje. Tik tada pradedami rinkti duomenys iš klinikinių atvejų, atliekami epidemiologiniai tyrimai, kuriami registrai ar atliekami kiti poregistraciniai tyrimai. Apie ilgą laiką naudojamus vaistus ir jų poveikį besilaukiančioms moterims žinome daugiau nei apie naujus vaistus, todėl nėščiosioms dažniau rekomenduojama rinktis seniau rinkoje esančius medikamentus. Kiekvienas vaistų pasirinkimo atvejis - unikalus ir reikalaujantis individualaus sprendimo, nes tai priklauso nuo nėštumo stadijos ir nuo ligos, kuria serga pacientė. Vaistus rekomenduojama pradėti gerti tik pasitarus su gydytoju ir tęsti vartojimą su jo priežiūra.
Jeigu nėščioji vaistų perdozuoja, svarbiausia kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą. Specialistams įvertinus situaciją, bus paskirtas individualus gydymas.
Vaistų vartojimo rekomendacijos žindant ir nėštumo metu gali skirtis. Kai kurių vaistų negalima vartoti nėštumo metu, tačiau galima juos vartoti žindant. Suabejojus, ar vaistus galima vartoti žindymo metu, reikėtų pasitarti su savo gydytoju ir kartu su juo nuspręsti, kuriuos vaistus reikės pakeisti. Vaistų vartojimo nėštumo ir žindymo metu rekomendacijas galima rasti vaistinių preparatų charakteristikų santraukose, kurios yra Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos tinklapyje.
Amoksicilinas nėštumo metu
Amoksicilinas yra antibiotikas, priklausantis penicilinų grupei. Jis veikia naikindamas bakterijų ląstelių sienelę, todėl bakterijos nebegali daugintis ir žūva. Amoksicilinas vartojamas įvairioms bakterinėms infekcijoms gydyti, įskaitant kvėpavimo takų, šlapimo takų ir kitas.
Remiantis dabartinėmis mokslinėmis žiniomis ir tarptautinėmis gydymo gairėmis, amoksicilinas laikomas saugiu pasirinkimu daugeliu nėštumo atvejų. Jungtinių Amerikos Valstijų maisto ir vaistų administracija (FDA) amoksiciliną priskyrė prie B kategorijos nėštumo metu vartojamų vaistų. Tai reiškia, kad tyrimai su gyvūnais neparodė žalingo poveikio vaisiui, o duomenų apie riziką žmonėms nėra pakankamai, tačiau praktikoje nebuvo nustatyta, kad vaistas sukeltų apsigimimus ar kitas komplikacijas. Šią klasifikaciją patvirtina ir Europos vaistų agentūros (EMA) rekomendacijos - amoksicilinas yra vienas iš pagrindinių antibiotikų, kuriuos leidžiama vartoti nėščiosioms, kai yra aiški medicininė indikacija. 2022 m. Cochrane apžvalgoje nurodyta, kad beta laktaminiai antibiotikai, įskaitant amoksiciliną, neturi įrodyto teratogeninio poveikio, ir dažniausiai yra pirmo pasirinkimo vaistai nėštumo metu. Remiantis PubMed apžvalgomis, amoksicilinas neturi statistiškai reikšmingo ryšio su padidėjusia apsigimimų ar vaisiaus pažeidimų rizika, kai vartojamas nėščioms moterims pagal paskirtį.
Tačiau, kaip ir su visais vaistais, būtina pasitarti su gydytoju prieš vartojant amoksiciliną nėštumo metu. Gydytojas turi įvertinti jūsų sveikatos būklę, ligos istoriją ir nėštumo eigą. Ypač svarbu informuoti gydytoją, jei sergate inkstų liga, infekcine mononukleoze, leukemija, turite polinkį į priepuolius (epilepsija) ar naudojate šlapimo pūslę kateterį.
Amoksicilinas gali keisti cukraus kiekio kraujyje ir šlapime tyrimo rezultatus. Jei sergate cukriniu diabetu ir reguliariai tiriate šlapimą ar kraują, pasakykite savo gydytojui.
Amoksicilino vartojimas su kitais vaistais
Jeigu vartojate arba neseniai vartojote kitų vaistų, įskaitant įsigytus be recepto, pasakykite gydytojui arba vaistininkui. Kai kurių vaistų vartojimas kartu su amoksicilinu gali kelti problemų. Vartokite atsargiai šiuos vaistus: alopurinolį (podagrai gydyti), metotreksatą (vartojamas artrito gydymui), digoksiną (juo gydomos tam tikros širdies ligos), antikoaguliantus, pavyzdžiui, varfariną (mažina kraujo krešėjimą), kontraceptines tabletes, probenecidą (preparatą nuo podagros).
Kaip vartoti amoksiciliną?
Amoksiciliną visada vartokite tiksliai, kaip nurodė gydytojas. Įprasta amoksicilino dienos dozė suaugusiems žmonėms ir vyresniems kaip 12 metų vaikams yra 750 mg - 3 g. Ją reikia suvartoti per kelis kartus. Gydymo trukmę Jums nustatys gydytojas. Gydymą reikia tęsti dar 48-72 val. po klinikinio pagerėjimo. Infekcijas, sukeltas beta hemolizinio streptokoko, rekomenduojama gydyti mažiausiai dešimt dienų, kad neišsivystytų ūmus reumatas ar glomerulonefritas.
Galimas šalutinis poveikis: labai retai gali pasireikšti staigi alerginė reakcija (odos bėrimas, niežulys, veido, lūpų, liežuvio ar kitų kūno dalių patinimas, dusulys). Dažnas šalutinis poveikis yra viduriavimas, pykinimas, nesunkus odos bėrimas. Nedažnas šalutinis poveikis yra vėmimas, niežėjimas ir dilgėlinė. Labai reti šalutiniai poveikiai apima kraujo ląstelių pokyčius, traukulius, kepenų ar inkstų pažeidimus, sunkias odos reakcijas.
Jeigu pamiršote išgerti amoksicilino dozę, išgerkite iškart, kai atsiminėte. Toliau vaisto vartokite kaip įprasta, tik negerkite dviejų dozių dažniau kaip maždaug kas valandą. Vaisto vartokite visą skirtą gydymo laiką. Nesiliaukite jo vartoti pasijutę geriau.
Amoksicilino patenka į motinos pieną mažais kiekiais, todėl kai kuriais atvejais gali tekti nutraukti žindymą. Visuomet pasitarkite su gydytoju.
Saugus vaistų vartojimas nėštumo metu
Kitos infekcijos ir jų tyrimai nėštumo metu
Įvairios infekcijos nėštumo metu kelia pavojų tiek mamai, tiek jos vaisiui. Svarbu atlikti profilaktinius tyrimus, kad būtų galima laiku diagnozuoti ir gydyti galimas grėsmes.
Toksoplazmozė
Pagrindiniai toksoplazmozės infekcijos šaltiniai yra užteršta aplinka ir nepakankamai termiškai apdorota mėsa. Nors dažniausiai infekcija pasireiškia švelnia forma, ji itin pavojinga nėščiosioms, nes motina gali perduoti parazitą vaisiui per placentą. Didžiausias pavojus vaisiui yra nėštumo pradžioje - galimas savaiminis persileidimas, o gimusiam kūdikiui - smegenų vandenė, aklumas bei kurtumas. Norint nustatyti, ar naujagimis užsikrėtė toksoplazmoze, svarbu atlikti IgM antikūnų tyrimą, o IgG avidiškumo tyrimas padeda nustatyti užsikrėtimo senumą.
Raudonukės
Raudonukės - infekcinė virusinė liga, pasireiškianti odos bėrimu. Susirgus raudonuke nėštumo metu, virusas infekuoja vaisių, o tai lemia didelę apsigimimų tikimybę: smegenų pažeidimus, širdies defektus, aklumą bei kurtumą. Raudonukės infekcija pirmosiomis 20 nėštumo savaičių gali padidinti persileidimo riziką. Raudonukės viruso IgG tyrimas atliekamas imuniteto prieš raudonukę įvertinimui.
Citomegalovirusas (CMV)
Citomegaloviruso infekcija nėščioms moterims yra itin pavojinga, nes gali sukelti įvairių komplikacijų vaisiui, ypač jei užsikrėtimas įvyksta pirmosiomis nėštumo savaitėmis. Naujagimių CMV infekcija pasireiškia per kelias dienas nuo gimimo. Jei CMV tyrimo rezultatas yra IgG+/IgM-, motina turi imunitetą, kurį perduos vaisiui. Jei rezultatas rodo pirminę infekciją, ji gali būti perduota vaisiui.
Chlamydia trachomatis
Chlamydia trachomatis infekcija - lytiniu keliu plintanti liga, dažnai diagnozuojama nėštumo metu. Ji gali sukelti priešlaikinį gimdymą ar vaisiaus dangalų ankstyvąjį plyšimą. Naujagimiams, kurių motinos turi aktyvią C. trachomatis infekciją, gali išsivystyti konjunktyvitas ar net pneumonija.
B grupės beta hemolizinis streptokokas
Ši infekcija gali sukelti sepsį, pneumoniją ar meningitą. Nėščiosioms ji gali pasireikšti besimptome bakteriurija arba cistitais, kurie vėliau gali sukelti inkstų uždegimus.
Vėjaraupiai
Vėjaraupiai nėštumo metu gali sukelti komplikacijų, įskaitant vėjaraupių pneumoniją. Jei motina užsikrečia ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, vaisiui gresia įgimto vėjaraupių sindromo išsivystymo rizika, kuriam būdingi odos, akių struktūriniai pažeidimai bei galūnių hipoplazija.
Ureaplasma urealyticum/Ureaplasma parvum
Šios bakterijos, nors dažnai ir besimptomės, nėštumo metu gali sukelti priešlaikinį gimdymą ar vaisiaus vandenų plyšimą.
Hepatitas B (HBsAg)
Virusinis hepatitas B gali būti perduotas iš motinos vaikui su didele tikimybe, jei nenaudojama imunizacija. Perdavimas gali įvykti gimdoje, gimdymo metu arba po gimimo.
ŽIV (Žmogaus imunodeficito virusas)
ŽIV gali būti perduotas iš motinos vaisiui nėštumo metu, gimdant arba žindant. Rizika yra didesnė, jei moteris užsikrėtė ŽIV nėštumo metu.
Sifilis (RPR ir TPHA tyrimai)
Sifilis yra lytiniu keliu plintanti bakterinė infekcija. Nėščiosios, sergančios ankstyvuoju sifiliu ir negydomos, beveik visais atvejais užkrečia naujagimį. Sifiliu serganti nėščioji vaisių užkrečia per placentą nuo 12 nėštumo savaitės.
Kiti svarbūs nėštumo aspektai
Pirmosios nėštumo savaitės pasižymi hormonų pokyčiais, kurie gali sukelti nuovargį, mieguistumą, pykinimą, nuotaikų svyravimus. Įtarus nėštumą, pirmiausia reikėtų atlikti testą ir suplanuoti vizitą pas gydytoją. Tinkamiausias pirmo apsilankymo metas yra 6-9 savaitės.
Labai svarbu prisiminti, kad jei moteris jau yra gimdžiusi ir jai buvo atliktas cezario pjūvis, pirmąjį vizitą reikėtų planuoti 6 sav., tai yra praėjus 2 savaitėms po numatomų mėnesinių.
Iki 12 nėštumo savaitės kiekvienai nėščiajai Lietuvoje atliekami privalomi tyrimai: bendras kraujo, kraujo grupės ir Rh faktoriaus, bendras šlapimo, šlapimo pasėlio, gliukozės kiekio kraujyje, sifilio, hepatito B ir ŽIV.
Jeigu moteris nevartojo folio rūgšties iki nėštumo pradžios, svarbu kuo greičiau pradėti tai daryti. Kiekvieną dieną reikėtų gerti po 400 mcg, nes šis elementas apsaugo vaisių nuo nervinio vamzdelio defekto.
Taip pat reikia įvertinti darbo ir poilsio režimą bei apgalvoti gyvenimo ritmą. Optimalus svorio prieaugis nėštumo metu yra 8-12 kg. Nėštumo metu svarbu reguliariai valgyti, maitintis skaniai, įvairiai, bet saikingai.
Nėščiajai ypač pavojinga užsikrėsti toksoplazmoze - ja galima užsikrėsti nesilaikant higienos taisyklių. Kruopščiai plauti visus paviršius, ant kurių buvo gaminama žalia mėsa.
Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai ji ypač atsakingai turėtų rūpintis savo sveikata.
tags: #ar #ne #pavojinga #antibiotikai #pirmosiomis #nestumo
