Nutraukus hormoninės kontracepcijos vartojimą, dauguma moterų mėnesinių ciklas sunormalėja greitai. Tačiau daliai moterų, nors iki hormoninių kontraceptikų buvo reguliarūs mėnesinių ciklai, po jų vartojimo tampa visiškai nereguliarūs. Kai kurios moterys gali pastoti vos tik nustojusios vartoti hormoninę kontracepciją. Nustojus vartoti kontraceptikus, pastoti gali pavykti ir jau kito ciklo metu, ir po metų ar ilgiau.

Kiekvienos moters organizmas yra skirtingas ir skirtingai reaguos į hormoninių kontraceptinių priemonių nutraukimą. Baigus vartoti kontraceptines tabletes (taip pat ir po vienkartinio ekstrinės kontracepcijos priemonių vartojimo), mėnesinių ciklas gali visiškai susireguliuoti tik po ~3 mėn. Pirmosios mėnesinės nustojus vartoti kontraceptikus, tikėtina, bus gausesnės, nei būdavo vartojant juos. Mėnesinės, prasidėsiančios dar kitą mėnesį, jau bus kur kas panašesnės į įprastas.

Nors yra sukurta daug sekimui skirtų priemonių, nuo fizinių kalendorių iki skaitmeninių programėlių, natūraliam šeimos planavimui būtinos labai tikslios žinios apie savo menstruacijų ciklą. Natūralus šeimos planavimas, kartais dar vadinamas vaisingumo atpažinimu, tai menstruacinio ciklo sekimo metodika, pagal kurią mylėtis galima tik nevaisingomis dienomis. Yra įvairių sekimo būdų ir įvairių vaisingumo požymių, kuriuos reikia išmokti atpažinti, pavyzdžiui, kūno temperatūros svyravimai ir gimdos kaklelio gleivių pokyčiai.

Nepriklausomai nuo hormoninės kontracepcijos būdo, gali kiek užtrukti, kol mėnesinių ciklas normalizuosis, tad gali būti sudėtinga nustatyti ovuliaciją ir vaisingas dienas. Tyrimų duomenimis, 83 proc. bandyti pastoti galite tada, kai jausitės gerai ir tam visiškai pasiruošę. Sulaukusi pirmųjų menstruacijų, galite naudoti specialias ovuliacijos stebėjimo programėles ir sekti laiką, kada tikimybė pastoti yra didžiausia.

Viena vertus maždaug 75 proc. moterų ovuliacija įvyksta pirmojo ciklo metu (Jankūnas, 2001), kita vertus mokslinėje literatūroje pateikiami duomenys, kad moterys kurios yra vartojusios kontraceptikus gali pastoti sunkiau nei niekada nevartojusios. Bracken (1990) su bendraautoriais pastebėjo, kad moterys po hormoninių kontraceptikų vartojimo pastoja po 5,88 ciklo (95% CI 5,38- 6,38), o nevartojusios.- po 3,64 ciklų (95% CI 3,49- 3,79). Šie skirtumai rodo, kad hormoninius kontraceptikus vartojusiosios pastoja maždaug dvigubai vėliau. Tai ypač aktualu moterims, kurios turi genetinį polinkį susilpnintai ovuliatorinei funkcijai (Bracken, 1990). Kitas tyrimas buvo S. Linn publikuotas prestižiniame JAMA žurnale: ištyrus 3 214 ištekėjusias moteris nustatyta, kad iš planuojančių nėštumą moterų 13 ir daugiau mėnesių nepastojo 24,8 proc. praeityje vartojusių hormoninius kontraceptikus, kai iš nevartojusiųjų tablečių toks pat ilgas nepastojimo laikotarpis pasitaikė tik 10,6% (Linn, 1982). Tačiau duomenys apie vaisingumo atsistatymą po hormoninių kontraceptikų vartojimo nėra vienareikšmiai. Tyrimai publikuoti žurnale Fertility and Sterility pateikia išvadas, kad po vartotų hormoninių kontraceptikų, pastojimo tikimybė 12 mėnesių laikotarpyje yra 72-94 proc. ir yra panaši kaip ir po gimdos spiralės naudojimo (71-92 proc.), prezervatyvų (91proc.) ir natūralaus šeimos planavimo (92 proc) (Barnhart, 2009).

Hormoninės kontracepcijos poveikis vėlesniam vaisingumui susijęs ne tik su ovuliacijos slopinimu, tačiau ir su jų poveikiu į organizmo imlumą infekcijoms. Kontraceptinės tabletės sudaro ypač palankias sąlygas chlamidijų užkratui: šia infekcija po kontraceptikų susergama net 70% dažniau (Šaulauskienė, 2001). Tarp chlamidijų infekcijos ir negimdinio nėštumo yra vienareikšmis ryšys. Todėl geriančioms šias tabletes negimdinio nėštumo pavojus didesnis. Išplitusi chlamidijų infekcija sukelia kiaušintakių ir kiaušidžių uždegimus. Dėl negimdinio nėštumo ir infekcinių komplikacijų, suprantama, prarandamas neretai ir vaisingumas. Be to, kontraceptiniai hormonai priskiriami steroidinių preparatų grupei ir veikia panašiai kaip kortizonas: mažina imunologinę organizmo reakciją, jautrumą. Tačiau uždegimo nestabdo, ir moterys dėl to laiku nesikreipia į gydytoją ir ilgai nesigydo (Šaulauskienė, 2001).

Kontracepcijos metodai ir jų įtaka vaisingumui

Norint išvengti neplanuoto nėštumo, būtina pasirinkti tinkamą apsisaugojimo priemonę dar vadinamą kontracepcija. Tinkamą apsaugos būdą pagal savo poreikius galima pasirinkti iš daugelio kontracepcijos rūšių: mechaninės kontracepcijos, kontraceptinių tablečių, žiedo, pleistro, spiralės ar kt.

Mechaninė kontracepcija

Mechaninė (barjerinė) kontracepcija neleidžia spermai patekti į gimdą ir kiaušintakius ir apvaisinti kiaušinėlio. Plačiausiai naudojama ir patikimiausiai apsauganti nuo neplanuoto nėštumo mechaninė kontraceptinė priemonė - prezervatyvai. Tai vienintelė apsaugos priemonė patikimai apsauganti nuo ŽIV ir lytiškai plintančių ligų. Prezervatyvo patikimumas teisingai naudojant yra 88 - 97 procentai. Patikimumas didesnis, jei prezervatyvas yra suteptas spermicidu (spermatozoidus naikinančia medžiaga). Prezervatyvus galima naudoti tik su lubrikantais, pagamintais vandens pagrindu, nes riebaliniai tepalai ir lubrikantai (vazelinas) tirpdo lateksą, iš kurio pagaminti prezervatyvai ir padidėja neplanuoto nėštumo tikimybė. Prezervatyvai neturi įtakos ovuliacijai, todėl tereikia nustoti juos naudoti.

Vietinė kontracepcija - spermicidinės priemonės

Spermicidai (dar vadinami vietinės kontracepcijos priemonėmis) - tai medžiagos, kurios sunaikina spermatozoidus prieš jiems praeinant pro gimdos kaklelį ir neleidžia įvykti kiaušinėlio apvaisinimui. Ši kontracepcija naudojama įvedant į makštį prieš lytinį aktą. Spermicidų patikimumas lyginant su kitomis apsaugos priemonėmis yra palyginti nedidelis (79 - 94%). Juos patogu vartoti trumpalaikei kontracepcijai arba kaip pagalbinę priemonę pamiršus išgerti geriamųjų kontraceptinių tablečių. Kai kurie spermicidai sumažina tikimybę užsikrėsti lytiškai plintančiomis ligomis. Spermicidinė kontracepcija gali būti naudojama įvairiais pavidalais: kremų, gelių, vaginalinių tablečių ir žvakučių, kempinėlių ir kt. Priklausomai nuo panaudojimo formos spermicidinės medžiagos pradeda veikti po tam tikro laiko (iki 15 min.).

Kontraceptinės tabletės

Pagal sudėtį kontraceptinės tabletės gali būti vienfazės, savo sudėtyje turinčios tik vieną hormoną progestiną, ir kombinuotos arba dvifazės, kurių sudėtyje yra mažos dviejų hormonų - estrogeno ir progestino dozės. Tai ko gero dažniausiai naudojama kontracepcija.

Vienfazės kontraceptinės tabletės

Vienfazių kontraceptinių tablečių sudėtyje esantis hormonas progestinas sutirština gimdos kaklelio gleives ir apsaugo nuo spermos patekimo į gimdą. Jos geriamos kasdien, tiksliai tuo pačiu metu (paklaida negali būti didesnė negu 3 valandos). Šių kontraceptinių tablečių patikimumas mažesnis nei kombinuotų estrogeno ir progestino tablečių. Jei vartojamos teisingai, nuo nėštumo apsaugo 95 - 99 %. Vienfazės kontraceptinės tabletės efektyviai apsaugo nuo nėštumo ne iš karto, pirmąjį vartojimo mėnesį reikalinga papildoma apsauga. Jei daroma didesnė nei 3 valandų vartojimo laiko paklaida, vienfazių kontraceptinių tablečių patikimumas stipriai sumažėja. Vienfazes kontraceptines tabletes gali vartoti maitinančios moterys. Jos saugesnės vyresnėms negu 40 metų moterims, taip pat rūkančioms ir esant padidėjusiai rizikai sirgti tromboze.

Kombinuotos (dvifazės) kontraceptinės tabletės

Kombinuotos kontraceptinės tabletės - tai populiariausia hormoninės kontracepcijos rūšis. Kombinuotos hormoninės tabletės veikia dviem būdais: organizme palaikomas pastovus hormonų lygis, todėl kiaušidės išskiria mažiau hormonų ir nesubrandina kiaušinėlio, taip pat tirštėja gimdos kaklelio gleivės, todėl sperma nepatenka į gimdą. Vartojant teisingai, kombinuotos kontraceptinės tabletės nuo neplanuoto nėštumo apsaugo 99,9 % ir veikia jau nuo pirmos vartojimo dienos. Tabletės pradedamos gerti pirmą mėnesinių ciklo dieną ir geriamos 21 dieną, tada daroma 7 dienų pertrauka. Kombinuotos kontraceptinės tabletės parduodamos ir 28 tablečių pakuotėmis, iš kurių 21 tabletė yra hormoninė, o likusios 7 tabletės savo sudėtyje neturi hormonų ir veikia kaip priminimas kasdien išgerti tabletę. Kombinuotas kontraceptines tabletes nebūtina vartoti kasdien tiksliai tuo pačiu paros metu, tačiau rekomenduojama, nes susidaro vartojimo įprotis ir lengviau įsimenama išgerti tabletę. Be poveikio vaisingumui, kai kurios kombinuotos kontraceptinės tabletės (sudėtyje turinčios ciproterono acetatą, drospirenoną arba dienogestą) gali būti naudojamos ir kitiems tikslams: vyriško tipo plaukuotumui ant veido mažinti, odos spuoguotumui gydyti.

Šalutinis poveikis: labai dažnai pasireiškia protarpinis kraujavimas, tepimas, krūtų skausmas, pykinimas, vėmimas. Dažnas šalutinis poveikis - dirglumas, nervingumas, nuotaikų kaita, depresija, lytinio potraukio sumažėjimas ar padidėjimas. Gali didėti svoris dėl padidėjusio vandens kaupimosi organizme. Gali pasunkėti ar prasidėti migrena, atsirasti galvos svaigimas, regos pablogėjimas. Gali atsirasti ar padidėti odos spuoguotumas. Retai kraujagyslėse gali atsirasti krešulių, didėja insulto, infarkto, plaučių embolijos tikimybė. Ilgalaikis geriamųjų kontraceptikų vartojimas nežymiai didina gimdos kaklelio ir krūties vėžio riziką. Kombinuotos kontraceptinės tabletės nerekomenduojamos vartoti moterims, turinčioms padidėjusią riziką sirgti tromboze, vyresnėms nei vyresnėms nei 35 metų rūkančioms moterims, taip pat moterims kurioms įtariamas ar nustatytas krūties ar lyties organų vėžys, nėščioms ir krūtimi maitinančioms moterims. Jei vartojant kombinuotas kontraceptines tabletes vemiama ar viduriuojama, būtina naudotis papildoma apsaugos priemone.

Kontraceptinis pleistras

Tai plonas, ant odos klijuojamas pleistras, prisotintas hormono estrogeno ir progestino. Jo sudėtis identiška kaip ir kombinuotų kontraceptinių tablečių. Klijuojamas pirmą mėnesinių dieną pleistras veikia 7 dienas ir keičiamas kas savaitę tris savaites, po to daroma 7 dienų pertrauka kaip ir vartojant kontraceptines tabletes. Pleistro patikimumas yra toks pats kaip ir kombinuotų kontraceptinių tablečių. Nustojus vartoti iškart atsinaujina vaisingumas. Šalutiniai poveikiai tokie patys kaip ir kombinuotų kontraceptinių tablečių. Nerekomenduojama vartoti moterims, sveriančioms daugiau nei 90 kilogramų. Pleistro klijavimo vietoje gali atsirasti odos alergija.

Kontraceptinis žiedas

Tai lankstus hormonų prisotintas žiedas. Jis įdedamas į makštį pirmąją mėnesinių ciklo dieną ir paliekamas trims savaitėms, po to daroma 7 dienų pertrauka. Dažniausiai nei moterys nei partneriai jo nejaučia. Žiedas nedideliais kiekiais išskiria hormonus tris savaites, apsauga nuo nėštumo išlieka mėnesį. Žiedo sudėtyje yra tie patys hormonai kaip ir kombinuotose kontraceptinėse tabletėse - estrogenas ir progestinas, tačiau mažesniais kiekiais. Apsaugos nuo neplanuoto nėštumo patikimumas - kaip ir kontraceptinių tablečių. Nustojus vartoti iškart atsinaujina vaisingumas. Šalutinis poveikis: kaip kombinuotų kontraceptinių tablečių, pasitaiko šiek tiek rečiau dėl mažesnio hormonų kiekio patenkančio į organizmą. Retais atvejais moterys gali nuolat jaustį kontraceptinį žiedą. Partneris lytinių santykių metu gali jausti kontraceptinį žiedą. Gali padaugėtii išskyrų iš makšties, didėja makšties uždegimo tikimybė.

Kontraceptinės spiralės

Gimdos spiralės būna dviejų tipų: hormoninė gimdos spiralė ir gimdos spiralė su variu.

Hormoninė gimdos spiralė

Hormoninė gimdos spiralė suteikia patikimą apsaugą nuo nėštumo penkeris metus, tačiau esant reikalui gali būti išimta ir anksčiau. Hormoninė spiralė visą naudojimo laiką išskiria mažą hormono progestino dozę. Progestinas sutirština gimdos kaklelio gleives, todėl sperma negali patekti į gimdą ir kiaušinėlis neapvaisinamas. Gimdos gleivinė naudojant spiralę neišveša ir nepasiruošia priimti apvaisinto kiaušinėlio. Patikimumas - 99,9 %. Pirmaisiais naudojimo mėnesiais gali pasireikšti nereguliarus kraujavimas, tepimas, galvos skausmai, krūtų tempimas. Pirmaisiais naudojimo mėnesiais yra didesnė tikimybė susirgti uždegiminėmis dubens ligomis. Retai pirmaisiais mėnesiais kiaušidėse gali atsirasti nedidelių cistų. Labai retai spiralė gali iškristi iš gimdos. Išėmus spiralę vaisingumas atsistato iš karto.

Gimdos spiralė su variu

Gimdos spiralė su variu pakeičia gimdos cheminę terpę ir padaro ją nepalankią implantuotis apvaisintam kiaušinėliui. Vario spiralės efektyvumas yra 98 - 99,8 %. Vario spiralė gali būti naudojama 5 metus. Dažnai mėnesinės tampa nereguliarios, gausesnės ir skausmingesnės, galimas gimdos uždegimas, negimdinis nėštumas, skausmai pilvo apačioje. Labai retai spiralė gali iškristi iš gimdos.

Progestino injekcijos

Hormono progestino injekcijos švirkščiamos į raumenis kas du - tris mėnesius. Jų efektyvumas yra apie 99 %. Šių injekcijų poveikis yra trejopas: sutirštėja gimdos kaklelio gleivės, todėl spermijai nepatenka į gimdą, gimdos gleivinė neparuošiama priimti apvaisintam kiaušinėliui, slopinamas folikulo vystymasis ir ovuliacija. Vartojant ilgą laiką ši kontracepcija gali sukelti estrogenų trūkumą, todėl didėja osteoporozės (kaulų retėjimo) rizika. Gali sutrikti menstruacijų ciklas, atsirasti nereguliarus kraujavimas, galvos skausmai, spuogai, lytinio potraukio mažėjimas. Gali didėti svoris. Nustojus vartoti vaisingumas atsistato po kelių mėnesių ar net po metų.

Skubi (ekstrinė) kontracepcija

Skubi kontracepcija - tai kontracepcijos būdas, naudojamas po nesaugaus lytinio akto jei prieš apsisaugoti nepavyko (plyšo prezervatyvas, pamiršta išgerti tabletė ar kt.). Šis apsaugos nuo neplanuoto nėštumo būdas efektyviausias pirmosiomis paromis nuo nesaugaus lytinio akto.

Pasiruošimas pastoti

Pasiruošimas pastoti yra jaudinantis žingsnis, o atsisveikinimas su kontraceptikais - svarbi jo dalis. Rekomenduoja jau prieš pastojant vartoti folio rūgštį, o pastojus tęsti vartojimą 3 pirmuosius nėštumo mėnesius. Prieš planuojant šeimos pagausėjimą visuomet svarbu atsisakyti žalingų įpročių, rūkymo, alkoholio. Taip pat būtina rūpintis subalansuota mityba bei judėjimu. Bendra moters sveikata yra svarbus veiksnys planuojant nėštumą.

Jei jums buvo įdėta gimdos spiralė, ją išėmus itin atidžiai stebėkite, ar neatsirado jokių su spirale susijusios infekcijos požymių. Jei atsirado, tai pastojimą planuokite tik po pasibaigus gydymo kursui. Jei vartojote kontraceptines tabletes arba IUS, nusistovėjus hormonų pusiausvyrai jūsų organizmas gali patirti tam tikrų pokyčių.

Nėra griežtų ir trumpų taisyklių, kada, nustojus naudoti kontracepcijos priemones, reikėtų pradėti bandyti pastoti. Sulaukusi pirmųjų menstruacijų, galite naudoti specialias ovuliacijos stebėjimo programėles ir sekti laiką, kada tikimybė pastoti yra didžiausia. Jei tai pirmas kartas, kai bandote pastoti, atsisveikinus su kontracepcija seksas gali būti dar malonesnis ir gal kiek įdomesnis.

Svarbu pasikonsultuoti su gydytoju ginekologu. Skirtingos kontraceptinės alternatyvos skirtingai veikia ir organizmą, tad svarbu pasidomėti dėl teisingo kontraceptikų nutraukimo ir trukmės, po kurios galima pastoti.

tags: #nestumo #planavimas #po #kontraceptiku

• Nėštumo kraujo tyrimų normos
• Išsamus vadovas apie vaiko globą
• Ovuliacijos sutrikimai
• Filmas "Taip gimė žvaigždė": jausmas, kurį reikia patirti
• Astro vaiko nuotykiai