Nėštumo nustatymas gali būti atliekamas namuose atliekant greitąjį nėštumo testą ir gavus teigiamą atsakymą, vėluojant menstruacijų ciklo pradžiai ar esant kitoms situacijoms.
Kaip veikia nėštumo testai?
Įvykus apvaisinimui moters organizme pradeda sparčiai augti žmogaus chorioninio gonadotropino hormono (trumpinama hCG) lygis. Apsilankymų metu vertinami moters nusiskundimai, nėštumui įtaką darantys rizikos veiksniai, matuojamas kūno svoris, kraujospūdis.
Kai šio hormono pakanka, jis sureaguoja su nėštumo testo juostelėje esančiomis cheminėmis medžiagomis ir atsiranda tas laukiamas antras brūkšnelis. Šiuolaikiniame internete sparčiai išpopuliarėjo įvairūs savarankiškai atliekami nėštumo testai, kuriuos galima susikurti turint vos kelis namuose randamus produktus.
Likus vos 6 dienoms nuo apvaisinimo jau gali būti atliekamas tyrimas nėštumui nustatyti. Ankstyvas nėštumas nustatomas iš kraujo.
Vėluojančios menstruacijos - bene dažniausia priežastis griebtis nėštumo testo. Pykinimas, vėmimas ar dėl hormono progesterono ėmęs kamuoti nuovargis - taip pat stiprūs ankstyvo nėštumo požymiai. Tačiau tiek pasirodę simptomai, tiek namuose atliktas testas nebūtinai duoda tikslų atsakymą, tad geriausia apsilankyti klinikoje ir atlikti tyrimus.
Nėštumo testui atlikti reikalingas kraujas. Jame yra hormono (žmogaus chorioninio gonadotropino-HCG), kuris gaminasi maždaug praėjus 6 dienoms po pastojimo. Kai apvaisinta kiaušialąstė įsitvirtina gimdoje. Kraujyje surandamas šis hormonas ir taip patvirtinamas nėštumas.
Kraujo tyrimas nėštumui nustatyti (HCG tyrimas) atliekamas imant kraują iš venos, specialiai tam ruoštis nereikia. Kraujo testas nėštumui nustatyti - tik pirmasis susidūrimas su nėštumą prižiūrėsiančiu gydytoju. Ginekologui akušeriui nustačius nėštumą, suplanuojami sekantys vizitai. Toms, kurioms atsakymo reikia čia ir dabar, padės nėštumo nustatymas iš kraujo. Jis leidžia atgauti ramybę greičiau nei šlapimo testas.
Jei nenori laukti artėjančių mėnesinių ir tau labai svarbu kuo greičiau sužinoti ar esi nėščia. Kraujo tyrimą gali atlikti jau 8 dieną po nesaugių lytinių santykių. Dažniau šis tyrimas reikalingas gydytojui, kai įtariamos nėštumo komplikacijos, tokios kaip negimdinis nėštumas, persileidimas.
Jeigu praėjo mėnesinių laikas, o jų nėra, užtenka atlikti šlapimo testą.
Mėnesinių laukti nereikia. Nėštumą galima nustatyti praėjus tik 8 dienoms po nesaugių lytinių santykių, tai yra savaitė iki mėnesinių. Galima atlikti bet kuriuo paros metu.
Šis tyrimas gali būti paskirtas jūsų šeimos gydytojo ar gydytojo ginekologo ir atliktas jūsų poliklinikoje, šeimos klinikoje. Arba jūs galite nuvykti tiesiai į laboratoriją. Tyrimui bus paimtas kraujas iš venos. Atsakymas gaunamas tą pačią ar sekančią dieną.
Kraujyje nustatomas hormono (žmogaus chorioninio gonadotropino-HCG) kiekis. Atsakyme pateikiama skaičiais, pagal kuriuos galima nustatyti nėštumo dydį.
Jautrumas 99%. Jautresnis už šlapimo testą, kadangi randamas mažesnis hormono kiekis, todėl gali būti atliktas anksčiau. Hormono kiekis kraujyje greitai didėja, todėl esant neigiamam testui ir abejojant dėl jo tikslumo reikėtų pakartoti po dviejų parų.
Atmintinė:
- Gali atlikti likus savaitei iki mėnesinių.
- Nuvyk į savo polikliniką, šeimos kliniką arba į laboratoriją.
- Paprašyk ištirti žmogaus chorioninį gonadotropiną-HCG.
- Priduok kraiją ir lauk atsakymo.
- Esant neigiamam, jei abejoji gali pakartoti po 2 dienų. Daugiau kartot nereikia.
- Esant teigiamam, kreipkis į savo gydytoją.
- Jeigu praėjo mėnesinių laikas užteks atlikti šlapimo tyrimą.
Žmogaus-beta chorioninis gonadotropinas (HCG+β) (nėštumo testas) - laboratorinis kraujo tyrimas, skirtas nustatyti hormono beta-HCG koncentraciją organizme. Šis tyrimas dažniausiai naudojamas nustatyti arba patvirtinti nėštumą. Vaisiaus gamybą skatinantis hormonas pradeda gamintis po to, kai apvaisintas kiaušinėlis pritvirtinamas prie gimdos sienelės. Hormono koncentracija kraujyje kasdien didėja ir pasiekia didžiausią vertę apie 11-ąją nėštumo savaitę.
Taip pat, beta-HCG tyrimas gali būti naudojamas diagnozuoti kitas būkles ir ligas. Pavyzdžiui, jis gali būti naudojamas nustatyti, ar yra piktybinis navikas, kaip kiaušidžių ar kiaušintakių vėžys.
Naminiai nėštumo testai: ar jie patikimi?
Internete plinta įvairūs savarankiški nėštumo testai, kuriuos galima atlikti namuose, naudojant buitinius produktus. Vienas iš tokių - vadinamasis "nėštumo testas su druska". Jums reikės vieno ar dviejų šaukštų druskos, pirmo rytinio šlapimo ir nedidelio puodelio, geriausia - perregimo. Įberkite druskos į puodelį, užpilkite ant druskos šlapimo ir laukite, ar nepasimatys kokių nors pokyčių. Jei šlapimas pasidarys pieno konsistencijos, gali būti, kad esate nėščia.
Šio testo šalininkai tiki, kad hCG hormonas, sąveikaudamas su druska, pakeičia struktūrą, sušoka. Tačiau moksliškai kol kas nepaaiškinta, kaip druska reaguoja su hCG hormonu. Sakoma, kad jeigu šlapime yra nėštumo hormono hCG, cukrus nesugebės ištirpti taip, kaip įprastai - jis tiesiog sušoks į gumulėlius.
Pavadinimo "namų testų žinovai" internete tvirtina, jog jei moteris nėra nėščia, supylus šlapimą ant cukraus, jis ištirps be jokių gumulėlių. Paprastai tariant - ne. Nėra jokių mokslinių įrodymų, kad šis metodas iš tiesų aptinka nėštumą. Skirtingi žmonės pasakoja apie nevienareikšmius rezultatus: kartais cukrus susigumuliuoja net ir nesant nėštumui, kitais atvejais visiškai ištirpsta, nors vėliau oficialus testas parodo nėštumą.
Nėštumo testas su druska (ar cukrumi) nėra nei tikslus, nei patikimas, kaip ir bet koks tokio pobūdžio "naminis" testas. Jis moksliškai nepatvirtintas, nėra medicininių jo tyrimų. Galimi tik du šio testo rezultatai, ir yra 50 proc. tikimybė, kad būsite teisi. Net jei pabandysite šį testą juoko dėlei, rimtai jo rezultatais remtis tikrai neverta.
Manoma, kad patikimiausias rezultatas bus, naudojant šiam testui rytinį šlapimą. (Nepamirškite, kad nėštumo testas su druska - tik teorija. Atlikite vaistinėje pirktą nėštumo testą arba eikite išsitirti į kliniką).
Teigiama, kad ant druskos užpylus šlapimo ir skysčiui tapus pieno ar net varškės konsistencijos, galima spręsti, kad moteris nėščia. Jei jokių šlapimo pokyčių nesimato, veikiausiai nėra nėštumo.
Klinikiniai nėštumo tyrimai
Vaistinėse parduodami nėštumo testai nėra brangūs, jie parodo rezultatą po kelių minučių. Jie fiksuoja hcG hormoną šlapime. Kartais ir šie testai pateikia klaidingus rezultatus.
Kad rezultatas būtų kuo tikslesnis, nėštumo testą atlikite, savaitę vėluojant menstruacijoms. Testui naudojama rytinis šlapimas, kadangi jame - didžiausias nėštumo hormono kiekis.
Klinikiniai nėštumo tyrimai daromi, imant kraujo ir šlapimo mėginius. Šlapimo testas veikia panašiai kaip namuose daromi nėštumo testai, tik klinikoje šlapimo mėginys siunčiamas tirti į laboratoriją. Kraujo tyrimai yra dvejopi - kokybiniai, kai tiriama, ar yra nėštumo hormono, ir kiekybiniai, kai tiriamas hCG hormono kiekis.
Kada anksčiau galima atlikti nėštumo testą namuose? Implantacijos simptomai ir ankstyvas nėštumo testas
Būtini nėštumo tyrimai ir jų reikšmė
Nėštumo metu atliekami įvairūs tyrimai, kurie padeda užtikrinti mamos ir vaiko sveikatą. Toliau pateikiami pagrindiniai tyrimai, jų atlikimo laikas ir svarba.
1. Privalomieji tyrimai
Privalomieji tyrimai patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006m. gruodžio 29d. įsakymu Nr.
Bendras kraujo tyrimas
Automatizuotas kraujo ląstelių tyrimas / bendras kraujo tyrimas - pats pirminis profilaktinis laboratorinis kraujo tyrimas, rodantis eritrocitų, trombocitų, leukocitų kiekius, tūrį, formą, pasiskirstymą pagal rūšį. Jei visi bendro kraujo tyrimo rodikliai yra normos ribose, tai galima teigti, kad išsityręs asmuo daugelio ligų atžvilgiu yra sveikas. BKT parodo uždegimus, padeda atskirti bakterinės kilmės ir virusinės kilmės infekcijas. Parodo mažakraujystę.
Kraujo grupė ir Rh (D) faktorius
Nustatoma kraujo grupė ir rezus (Rh (D)) faktorius pirmojo apsilankymo metu. Jei moters Rh (D) faktorius neigiamas, tai 12 sav. ir 27+0-28+6 sav. paimamas kraujo tyrimas Rh (D) antikūnams nustatyti. Jei antikūnų nerandama, 28-30 sav. suleidžiama anti-D imunoglobulino.
Rh antikūnų nustatymas jei moteris Rh (-), o vyras Rh (+): Rh faktoriaus nustatymas yra būtinas nėštumo metu. Jeigu moters kraujo grupė yra Rh(-), o jos partnerio kraujo grupė yra Rh(+), kūdikis gali būti Rh(+). Jeigu šis tyrimas buvo teigiamas, tai reiškia, jog motina, kurios kraujas yra Rh- gamina antikūnius prieš Rh+ vaisių. Šie antikūniai gali pereiti per placentos barjerą ir sunaikinti vaisiaus eritrocitus dar prieš vaisiaus gimimą arba jo gimimo metu.
2. Sveikatos priežiūros specialistų rekomenduojami tyrimai
Chorioninis gonadotropinas (hCG)
Chorioninis gonadotropinas (hCG) - tai hormonas, natūraliai gaminamas nėštumo metu. Jis yra vienas ankstyviausių biologinių nėštumo žymenų. hCG pradeda gamintis po apvaisinto kiaušinėlio implantacijos gimdos gleivinėje. Iš pradžių hormonas aptinkamas kraujyje, vėliau - šlapime. Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu hCG palaiko geltonkūnio funkciją ir skatina progesterono gamybą. Chorioninis gonadotropinas (ypač β-hCG) gali būti gaminamas kai kurių navikinių ląstelių. Nenėščioms moterims ir vyrams hCG paprastai neaptinkamas arba jo koncentracija yra labai maža. hCG tyrimas atliekamas tiriant kraują arba šlapimą. β-hCG kraujyje gali būti aptinkamas praėjus 6-10 dienų po ovuliacijos. hCG tyrimas dažniausiai atliekamas imant kraujo mėginį iš venos. hCG kraujo tyrimui specialaus pasiruošimo nereikia - jį galima atlikti tiek nevalgius, tiek po valgio.
Nėštumo ultragarsinis tyrimas
Nėštumo ultragarsinis tyrimas yra vienas esminių tyrimų prižiūrint vaisiaus vystymąsi, sekant, ar nėra nukrypimų nuo normalios nėštumo raidos. Tyrimą reikėtų atlikti visoms besilaukiančioms moterims, įprastu atveju jis atliekamas du kartus - 11-13 nėštumo savaitę ir 18-20 nėštumo savaitę.
- Prižiūrimas vaisiaus vystymosi eiga
- Tikslinama nėštumo trukmė ir planuojama gimdymo data
- Tikrinama, ar nėra didžiųjų vaisiaus raidos ydų
- Matuojamas sprando vaiskumas
- Gali būti matuojamas gimdos kaklelio ilgis
Gliukozės toleravimo mėginys (GTM)
Gliukozės toleravimo mėginys (GTM) (vertinant glikemiją nevalgius ir praėjus 2 val. Atliekamas pirmo apsilankymo metu. Atliekamas tada, jeigu moters Rh D neigiamas (Rh (-), o vyro Rh D teigiamas (Rh (+). Tyrimas atliekamas pirmo apsilankymo metu ar iki 12 sav. Tyrimas kartojamas 27-28 sav. Vertinamas šlapimo lyginamasis svoris, ar yra baltymo, leukocitų, eritrocitų, gliukozės, ketonų, nitritų. Padeda nustatyti inkstų ligas, kai atliekamas nėštumo pradžioje. Tyrimą pristatyti per 2 val.
Gliukozės toleravimo tyrimas yra labai svarbus cukrinio diabeto diagnostikai.
10-12 val. nerūkyti mažiausiai 8 val. apie 1 val. pirmiausiai paimamas kraujas nevalgius, po to duodama išgerti 75 g vandenyje (rekomenduojama 200 ml) ištirpintos gliukozės (išgerti per 5 min), tada po 1 val. imamas kraujas ir dar po 1 val. Imamas makšties pasėlis Pasėlis imamas iš makšties apatinio trečdalio ir išangės.
PRISCA I arba II
PRISCA I arba II: Kompleksas kraujo tyrimų, kuriuo siekiama išsiaiškinti būsimo vaikelio kai kurių apsigimimų riziką. 11-13 sav. ir 14-22 sav. Atliekant pirmjį tyrimą įvertinama rizika kūdikiui gimti su Dauno ir Edvardso Sindromais, antrąjį įvertina riziką kūdikiui gimti su Dauno ir Edvardso sindromais, nervinio vamzdelio pažeidimu. Jei chromosomų patologija rizika padidėjusi, skiriama amniocentezė.
Choriono gaurelių biopsija (CGB)
Tai diagnostinė procedūra, kurios metu, stebint ultragarsu, duriama plona adata per moters gimdos sienelę ir paimama vaisiaus vandenų. 10-11 sav. Ši procedūra skirta nustatyti arba atmesti vaisiaus chromosomų anomalijas ar kitas genų ligas. Tyrimas atliekamas nuo 10-11-osios iki 13 (+ 6 d.) nėštumo savaitės per priekinę pilvo sieną. Plona adata duriama per priekinę pilvo sieną į besiformuojančią placentą ir paimama 20-40 mg medžiagos (choriono gaurelių). Procedūra kontroliuojama ultragarsu. Trukmė apie 10 minučių. Retais atvejais dėl tam tikros gimdos ar placentos padėties CGB su specialiu kateteriu gali būti atliekama pro gimdos kaklelį. Tyrimo efektyvumas toks pat kaip ir CGB atliekant per priekinę pilvo sieną, tačiau 2-3 proc. rizika iki 99 % tikslumu.
3. Nėštumo priežiūros aspektai ir papildomi tyrimai
Ši nėštumo priežiūros atmintinė parengta pagal galiojantį Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašą. Antro apsilankymo metu (po 10-14 dienų) aptariami tyrimų rezultatai, pradedama pildyti statistikos apskaitos forma Nr. Rekomenduojama nėščiajai vartoti po 0,4 mg/d. arba 5mg/d.
Apsilankymų metu vertinami moters nusiskundimai, nėštumui įtaką darantys rizikos veiksniai, matuojamas kūno svoris, kraujospūdis. Po 24 nėštumo savaitės klausomas vaisiaus širdies ritmas ir matuojamas gimdos dugno aukštis, aptariami tyrimų rezultatai.
Infekcijų diagnostika
Sifilis - gana lengvai plintanti liga, kuri negydoma gali sukelti rimtų sveikatos problemų tiek motinai, tiek jos kūdikiui. Sifilis yra bakterinė infekcija, dažniausiai perduodama lytinių santykių ar labai artimo, intymaus kontakto su sergančiu šia liga žmogumi metu. Sifilis labai pavojingas dar negimusiam kūdikiui. Į vaisiaus organizmą ši infekcija patenka per kraują nėštumo ar gimdymo (tiek natūralaus, tiek cezario pjūvio) metu. Jei taip nutinka, kūdikis gimsta sirgdamas įgimtu sifiliu. Dėl to labai svarbu, kad visos nėščios moterys kuo ankščiau nėštumo metu atliktų tyrimus, skirtus sifiliui diagnozuoti. *RPR ir TPHA tyrimai sifilio diagnostikai: Ligos eiga susideda iš trijų stadijų. Pirmoje atsiranda neskausmingos raudonos opelės burnoje ir ant lyties organų. Laikosi apie 1-5 sav. Antroje ligos stadijoje pasireiškia bėrimas bet kurioje kūno vietoje, jaučiami panašūs į peršalimą požymiai. Trečioji stadija prasideda, jeigu liga neišgydoma per kelerius metus. Tada sifilis apima vidaus organus: kraujotakos sistemą, širdį, smegenis, akis, stuburą. Gali sukelti paralyžių ir mirtį.
ŽIV užsikrėtusi nėščioji gali užkrėsti šia liga savo kūdikį nėštumo metu, gimdydama ir po gimimo žindydama krūtimi, todėl rekomenduojama ŽIV užsikrėtusiai nėščiajai skirti antiretrovirusinę terapiją (ART gydymą), 38 sav. atlikti planinę cezario pjūvio operaciją ir naujagimio nežindyti. *Tyrimas dėl ŽIV: Žmogaus imunodeficito virusas - viena iš pačių pavojingiausių lytiškai plintančių ligų. Jos kilmė - virusinė. ŽIV pažeidžia kraujyje esančius limfocitus, kurie atsakingi už organizmo apsaugą nuo svetimkūnių, todėl organizmas tampa ypač lengvai pažeidžiamas bet kokios kitos infekcijos ar uždegimo, kas pasitaiko gan dažnai, tik ne visada yra jaučiama. Šiuo virusu infekuotieji paprastai gyvena 2-5 metus nuo infekcijos, nors buvę ir 10 metų trukmės atvejų.
Lytiškai plintančios ligos (Chlamydia trachomatis, Neisseria gonorrhoeae, Trichomonas vaginalis, Mycoplasma hominis, Mycoplasma genitalium, Ureaplasma urealyticum). Rekomenduojamas toms, kurios turi lytiškai plintančių ligų rizikos veiksnių. Nėštumo metu galima užkrėsti dar negimusį kūdikį. Lytiškai plintančios ligos perduodamos vieno asmens kitam lytinių santykių metu.
- Gonorėja. Tai gonokokų (Neisseria gonorrhoea) sukelta, lytiniu keliu plintanti infekcija. Šia liga sergančios moterys skundžiasi išskyromis iš makšties.
- Chlamidiozė. Sukėlėjas Chlamydia trachomatis - viena iš dažniausiai pasitaikančių lytiškai plintančių ligų. Būdinga jauniems, lytiškai aktyviems asmenims, ypač 16 - 24 metų moterims ir 18 -29 metų vyrams, tačiau serga ir lytiškai aktyvūs vyresnio amžiaus asmenys. Kadangi dauguma atvejų būna besimptominiai, didžioji dalis pacientų lieka nediagnozuoti.
- Ureaplasma urealyticum. Ureaplazmozė - bakterinės kilmės lytiškai plintanti liga, sukeliama Ureaplasma urealyticum bakterijos. Sukelia vyrams uretritus - šlaplės uždegimus, moterims cervicitus - gimdos kaklelio uždegimus.
- Mycoplasma hominis PGR / Mycoplasma genitallium PGR: Lytiškai plintančių ligų sukėlėjai laboratorijoje nustatomi moderniu molekulinės biologijos metodu - PGR (polimerazės grandininė reakcija). Mikoplazmos sunkiai pasiduoda gydymui, jos neturi sienelės, todėl nejautrios vaistams, veikiantiems į sienelės receptorius.
B grupės beta hemolizinis streptokokas (BGS). Šios bakterijos sukelta infekcija yra pagrindinė ankstyvo naujagimių sepsio ar meningito priežastis. Moterims gali sukelti pogimdymines infekcijas. Randamas makštyje apie 20 proc. nėščiųjų. Diagnozuojama atliekant pasėlį po 35 nėštumo savaitės. Makšties pasėlis: Tepinėlyje matomos makšties gleivinės ląstelės, makšties lazdelės, leukocitai, bakterijos. B grupės streptokokas (BGS) - pagrindinis ankstyvo naujagimių sepsio ir meningito sukėlėjas. Makštyje randamas apie 20 % nėščiųjų. BGS nešiotojoms ir rizikos grupės moterims prasidėjus gimdymui arba nutekėjus vaisiaus vandenims skiriami antibiotikai. Pasėlis imamas 35-37 nėštumo savaitę. Tyrimo atlikimo technika: su specialiu tamponėliu iš makšties ir išangės imama medžiaga tyrimui. Makšties skėtikliai nenaudojami. Išaugus pasėliui, nustatomi antibiotikai, kuriems jautrus BGS. Esant alergijai penicilinui, nustatomi kiti antibiotikai, kuriems jautrus BGS.
Citomegalo viruso (CMV) sukelta infekcija. Šia infekcija užsikrečiama per kvėpavimo takus, taip pat lytinių santykių metu, atliekant kraujo perpylimą, turint kitų kontaktų su infekuoto individo organizmo skysčiais (seilėmis, šlapimu, motinos pienu). Vaisius ir naujagimis užsikrečia virusui patekus per placentą. Infekcija gali būti pirminė (ūminė) - jos atveju vaisiaus užkrečiamumo tikimybė yra 40 - 50 proc., arba lėtinė, kurios atveju vaisiaus užkrėtimo rizika yra maža. CMV paplitimas nėštumo metu įvyksta 1-7 proc. visų nėščių moterų. Ligos eiga nėščiai moteriai dažniausiai yra besimptomė. Nėštumas ligos sunkumo nekeičia. Užkrėstam naujagimiui būdingas sulėtėjęs vystymasis, galvos smegenų, akių, vaisiaus organų pažeidimai, širdies ydos. Šiai infekcijai diagnozuoti atliekamas specifinių citomegalo viruso imunoglobulinų IgM ir IgG tyrimas. Piriminė CMV infekcija diagnozuojama: nustačius CMV IgG prieš tai buvusiai seronegatyviai moteriai; nustačius CMV IgM su žemo avidiškumo CMV IgG. Rekomenduojama tirti dėl CMV nėštumo metu: gripo ar infekcinės mononukleozės sindromo simptomai nėštumo metu; vaisiaus UG pakitimai (dažniausiai 18 sav.); imunosupresyvi nėščioji. 80 000 įgimtos CMV infekcijos per metus diagnozuojama JAV ir Europoje. Nerekomenduojama visas nėščiąsias tirti dėl citomegalo viruso ar toksoplazmozės. Šios infekcijos vaisiui yra pavojingos, tačiau gydymo veiksmingumas ir saugumas neįrodyti. Veiksmingiausia laikytis profilaktinių priemonių: plauti rankas po kontakto su gyvūnais, prieš ruošiant ar pateikiant maistą, tinkamai termiškai paruošti mėsos ir žuvies produktus, plauti vaisius ir daržoves.
Toksoplazmozė (Toxoplasma gondii). Nėščiajai I-ame nėštumo trimestre susirgus toksoplazmoze, liga gali sukelti vaisiaus apsigimimą, savaiminį persileidimą, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus augimo sulėtėjimą ar žūtį gimdoje. Užsikrėtus III-ame nėštumo trimestre, yra didesnė vaisiaus užkrėtimo rizika. Toksoplazmozės eiga tiek nėščiai moteriai, tiek gimusiam užkrėstam naujagimiui dažniausiai yra besimptomė, o jei būna simptomų, jie panašūs į gripo. Įgimtai toksoplazmozei būdingi trys požymiai: kalcifikatai smegenyse, chorioretinitas ir hidrocefalija. Toksoplamozei diagnozuoti atliekami specifinių antikūnų prieš toksoplazmą IgM ir IgG tyrimai. Jei pirmą trimestrą IgM (-), IgG (-), - infekcijos nėra. Nerekomenduojama visas nėščiąsias tirti dėl citomegalo viruso ar toksoplazmozės. Šios infekcijos vaisiui yra pavojingos, tačiau gydymo veiksmingumas ir saugumas neįrodyti. Veiksmingiausia laikytis profilaktinių priemonių: plauti rankas po kontakto su gyvūnais, prieš ruošiant ar pateikiant maistą, tinkamai termiškai paruošti mėsos ir žuvies produktus, plauti vaisius ir daržoves.
Raudonukė. Didžiausią problemą raudonukė sukelia nėščioms moterims: raudonukės RNR virusas pasižymi stipriu teratogeniniu (sukeliančiu genų arba chromosomų mutaciją, gemalo raidos sutrikimus) poveikiu, todėl raudonuke susirgus nėščiai moteriai kyla didelis apsigimimų pavojus. Vaisius užsikrečia hematogeniu (kraujo) keliu. Vaisius jautrus raudonukės virusui pirmus 3 nėštumo mėnesius. Užsikrėtus nėštumo metu vaisiui išsivysto sisteminė infekcija vystymosi/ formavimosi pažeidimai: katarakta, kurtumas, širdies ydos, sklaidos sutrikimai, mokymosi sutrikimai, kepenų ir blužnies padidėjimas, hepatitas, ausų defektai, mažas svoris. Atliekamas iki 13 sav. antikūnų (IgG ir IgM) tyrimą iš kraujo. Jei tyrimo rezultatas neigiamas, patariama pakartoti 24 sav. Esant užsikrėtusiai motinai vaisius infekuojamas apie 50 proc. atvejų.
Hepatitas B. Šia hepatito B viruso sukelta liga užsikrečiama parentaliniu būdu (ne per virškinamįjį traktą) bei lytinio kontakto metu. Nėščiajai sergant ūmia ar aktyvia lėtine infekcija, nėštumo metu vaisius užkrečiamas 5 proc., gimdymo metu - 95 proc. atvejų. Virusu užkrėsti naujagimiai suserga besimptomiu lėtiniu hepatitu. Liga sukelia kepenų uždegimą, cirozę, kuri vėliau gali išvirsti į kepenų vėžį. Infekuotiems kūdikiams tikimybė pasveikti yra maža. Kasmet nuo šios ligos ir jos sukeliamų pasekmių miršta daugiau kaip 1 mln. žmonių. Hepatitui B diagnozuoti atliekami laboratoriniai tyrimai: HbsAG, Anti-Hbs, Anti-Hbcore.
Herpes simplex virusas (HSV). Skiriami HSV1 ir HSV2 tipai, kurių išoriškai atskirti neįmanoma. HSV1 pažeidžia organus, esančius virš juosmens, HSV2 - sritį žemiau juosmens. Plinta kontaktiniu būdu. Patekęs į organizmą, herpes virusas visam gyvenimui išlieka nugarinio ir trišakio nervų mazguose. Nusilpus imuninei sistemai, susidarius palankioms sąlygoms, HSV reaktyvuojasi ir vėl keliauja per sensorinius nervus. HSV ypač pavojingas nėščiosioms. Nors HSV labai retai pereina placentą ir pažeidžia vaisių, virusas ypač pavojingas nėščiosioms gimdymo metu. Infekuotam naujagimiui gali būti pažeista oda, gleivinės, akys, vidaus organai. Rekomenduojama tirtis simptomų turinčioms nėščiosioms ir toms, kurių partneris serga. HSV ypač pavojingas nėščiosioms. Infekuotam naujagimiui gali būti pažeista oda, gleivinės, akys, vidaus organai.
Kiti svarbūs tyrimai
Kepenų fermentų ir pigmentų tyrimai nėštumo metu taip pat labai reikalingi tyrimai. ALT, AST ir bilirubino koncentracija normalaus nėštumo metu nekinta, jeigu padidėja - kepenų pažeidimas. Normalaus nėštumo metu gali padidėti šarminė fosfatazė, kurią gamina placentą, todėl staiga sumažėjusi šarminės fosfatazės koncentracija rodo gręsiantį placentos nepakankamumą. Nėštumo metu moteris gali sirgti tik nėštumui būdingomis ligomis, ūminėmis arba lėtinėmis kepenų ligomis. Jei moteris pastoja jau sirgdama kepenų liga, nėštumas gali komplikuotis persileidimu, priešlaikiniu gimdymu, vaisiaus raidos sutrikimais ar net vaisiaus žūtimi. Būdingi požymiai I trimestro metu: užsitęsęs nėščiųjų vėmimas, II/III trimestro metu: intrahepatinė nėščiųjų cholestazė, generalizuotas niežulys be odos bėrimo, padidėjusi tulžies rūgščių konc., cholio r. kraujo serume, gali pasireikšti sunki hipertenzija, proteinurija, kepenų infarktas, hemolizė.
Skydliaukės funkcijos tyrimai: skydliaukės funkcijos sutrikimas yra antra pagal dažnumą endokrininė patologija, kuri gali turėti neigiamą įtaką nėštumo eigai, normaliam vaisiaus augimui bei tolesniam vaikų ir paauglių protinės ir fizinės raidos sutrikimui. Netgi esant nedideliam jodo stygiui organizme, pasireiškia nuovargis, sumažėja darbingumas, didėja jautrumas, nervingumas. Jei nėštumo metu moteris su maistu gauna per mažai jodo, embrionas nepakankamai aprūpinamas skydliaukės hormonais (ypač T4), būtinais smegenų formavimui. Hormonų sekreciją nėštumo metu reguliuoja sudėtingi nerviniai - humoraliniai mechanizmai. Nėštumo metu gali pasireikšti ir hipertireozė, ir hipotireozė, kiekviena šių patologijų dar skirstoma į kliniškai pasireiškiančią ir subklinikinę formą. Vertinant skydliaukės hormonų tyrimus, kraujyje nustatomas laisvų FT4 ir FT3 kiekis, nes tik su plazmos baltymais nesusijungę hormonai yra biologiškai aktyvūs. Tireotoksikozė pasireiškia įvairiais simptomais, kurie gali būti būdingi normaliam nėštumui - nervingumas, prakaitavimas. Reiktų atkreipti dėmesį į tokius simptomus, kaip svorio netekimas, išverstakumas, nepraeinanti tachikardija ar drebulys. Diagnostika pagrįsta skydliaukės hormonų kiekio kraujyje nustatymu. Taigi, esant tirotoksikozei, bus dideli FT4 ar FT3 kiekiai ir mažai TTH. Skydliaukės hormonų normos skiriasi kiekvieną nėštumo trimestrą. Pagrindinis pagalbos tikslas gavus teigiamus tyrimo atsakymus - ankstyva diagnozė.
Šlapimo pasėlio tyrimas besimptomei bakteriurijai nustatyti atliekamas 12+0-16+6 nėštumo savaitę prieš siunčiant nėščiąją pas gydytoją akušerį ginekologą. šis tyrimas turi būti atliktas ir tuo atveju, jei nėščioji pirmą kartą apsilanko pas sveikatos priežiūros specialistą vėliau nei 16+6 nėštumo savaitę. Jeigu šlapimo pasėlio tyrimas besimptomei bakteriurijai nustatyti neigiamas, šis tyrimas nekartojamas, o bendras šlapimo tyrimas gali būti atliekamas nuo 24+0 nėštumo savaitė. Jeigu šlapimo pasėlio tyrimas besimptomei bakteriurijai nustatyti teigiamas (yra bakterijų augimo požymių), tyrimas tęsiamas - atliekama antibiotikograma. Besimptomė bakteriurija nustatoma iki 10 proc. nėščiųjų, neturi jokių klinikinių simptomų ir požymių.
Glikemijos tyrimas: Didžiąją hemoglobino dalį sudaro hemoglobinas A-HbA. Jis sudaro net 90 proc. viso hemoglobino. HbA dalis kitaip dar vadinama HbA1, yra glikuota. Tai reiškia, jog ši hemoblogino dalis absorbuoja gliukozę. Kai gliukozės kiekis kraujyje yra normalus, eritrocitų ląstelėse esantis hemoglobinas yra prisotinamas gliukoze. Šis hemoglobino prisotinimas vyksta visą eritrocito ląstelės gyvavimo laikotarpį, tai yra 120 dienų. Taigi, tiriant glikuoto hemoglobino kiekį eritrocito ląstelėje, galima spręsti apie tai koks vidutiniškai buvo paciento cukraus kiekis kraujyje 2-3 mėnesių laikotarpyje.
ENG (eritrocitų nusėdimo greitis): ENG pagreitėja esant anemijai, o sulėtėja dėl policitemijos (daug ląstelių kraujyje). ENG greitėjimas susijęs ir su fibrinogeno koncentracijos kraujyje padidėjimu, nes eritrocitai jį absorbuoja, dėl to mažėja jų paviršiaus krūvis (padidėjęs krešulių formavimosi pavojus). Taip būna sergant uždegimu, infekcinėmis ligomis. Cholesterolis eritrocitų nusėdimą greitina, o lecitinas - lėtina. Fiziologiškai ENG padidėja sunkiai fiziškai dirbant ir antroje nėštumo pusėje.
VAISIAUS JUDESIAI. Nebūtina kasdien skaičiuoti vaisiaus judesius, jei vaisius auga ir vystosi normaliai. Rekomenduojama judesius pradėti vertinti nuo 26 nėštumo savaitės. 24 val. 10-12 val. 12 val.
Gydytojo akušerio ginekologo apžiūra ir rekomendacijos. Jei nėštumas yra mažos rizikos, nėščiąją gali prižiūrėti akušerė, šeimos gydytojas ar gydytojas akušeris ginekologas. Informacija parengta, remiantis: Forma Nr. 025-113/a patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. V-1149 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. APSILANKYMAI PAS NĖŠČIĄJĄ PRIŽIŪRINTĮ SPECIALISTĄPAPILDOMA INFORMACIJAARTĖJANČIO GIMDYMO POŽYMIAIPRASIDĖJUSIO GIMDYMO POŽYMIAIDIDELĖS RIZIKOS NĖŠTUMO VEIKSNIAINepalanki akušerinė anamnezėVaisiaus patologijaNėštumo patologijaNepalanki nėščiosios būklėNėščiosios ligos.
Kepenų fermentų ir pigmentų tyrimai nėštumo metu taip pat labai reikalingi tyrimai. ALT, AST ir bilirubino koncentracija normalaus nėštumo metu nekinta, jeigu padidėja - kepenų pažeidimas. Normalaus nėštumo metu gali padidėti šarminė fosfatazė, kurią gamina placentą, todėl staiga sumažėjusi šarminės fosfatazės koncentracija rodo gręsiantį placentos nepakankamumą. Nėštumo metu moteris gali sirgti tik nėštumui būdingomis ligomis, ūminėmis arba lėtinėmis kepenų ligomis. Jei moteris pastoja jau sirgdama kepenų liga, nėštumas gali komplikuotis persileidimu, priešlaikiniu gimdymu, vaisiaus raidos sutrikimais ar net vaisiaus žūtimi. Būdingi požymiai I trimestro metu: užsitęsęs nėščiųjų vėmimas, II/III trimestro metu: intrahepatinė nėščiųjų cholestazė, generalizuotas niežulys be odos bėrimo, padidėjusi tulžies rūgščių konc., cholio r. kraujo serume, gali pasireikšti sunki hipertenzija, proteinurija, kepenų infarktas, hemolizė.
tags: #nestumo #nustatymas #su #cukrumi
