Montessori darželis - tai ypatinga ugdymo įstaiga, kurioje vaikai mokosi gyventi tikrąja šio žodžio prasme. Jis nuo tradicinio skiriasi savo vidaus tvarka, aplinka ir tinkamai pasirengusiu auklėtoju. Montessori darželyje pedagogui netenka vesti pamokėlių, jam nereikia reikalauti, bausti, girti ir grasinti. Pagrindinis Montessori pedagogo uždavinys - padėti vaikui savarankiškai pasirinkti veiklą, jos vietą ir trukmę, taip skatinant jį mąstyti savarankiškai ir atrasti sprendimus.
Montessori darželyje sudarytos sąlygos vaikui normaliai augti. Čia niekas nerodo nekantrumo, kaip dažnai būna šeimose, ir visi turi vieną tikslą - rūpintis vaiko gerove. Šioje aplinkoje labai svarbus auklėtojos vaidmuo, todėl Montessori auklėtojos yra kūrybiškos, geba suteikti vaikams veikimo laisvę, gerbia ugdytinį, pastebi ir skatina individualius vaiko sugebėjimus. Gera auklėtoja paruošia aplinką, bet nenurodinėja, palieka vaikams laisvę, bet neapleidžia jų.
Atėję į standartinį darželį vaikai dažnai būna baikštūs, užsidarę ir išsigandę, o pabuvę Montessori darželyje jie labai greitai pajunta savarankiškumo džiaugsmą. Grupės aplinka yra estetiška, tokia turėtų būti ir namuose. Grupėje vaikui leidžiama imti visus daiktus - dūžtančias stiklines, porcelianines lėkštutes, ką namuose tėvai nuo vaiko slepia ar jam draudžia. Santykius Montessori grupėje reguliuoja tam tikros taisyklės, kurias pedagogai aptaria su vaikais ir kartais - jų tėvais. Ir tai visiškai skiriasi nuo namų, kur tėvai sukuria taisykles ir liepia jų laikytis, taip atimdami iš vaiko savarankiškumą.
Ugdant vaiką montessoriškai, auklėtoja įtraukia į auklėjamąjį darbą ir tėvus. Ji iš tėvų sužino, koks vaikas yra namuose, ir atskleidžia bei paaiškina jiems savo ugdymo tikslus. Ji taip pat padeda tėvams išmokti stebėti ir suprasti savo vaiką. Montessori darželio pirmoji užduotis - parengti tėvus auklėjamajam darbui šeimoje, laikantis vientisumo principo. Auklėtoja turi būtinai perskaityti tėvų atsiųstą informaciją apie vaiką, kad suvoktų, kokį jį mato tėvai, bei veda užrašus apie vaikus ir jų darbą, pažymėdama ypatingesnius įvykius.
Auklėtojos darbas: daugiau nei priežiūra
Darželio auklėtojos darbas yra labai svarbus vaikų ugdymo procese. Tai ne tik priežiūra, bet ir visapusiškas ugdymas, socialinių įgūdžių formavimas ir saugios aplinkos kūrimas. Nors visuomenėje daug kalbama apie pedagogą-mokytoją, dirbantį mokykloje, rečiau minimas ikimokyklinės įstaigos pedagogas - darželio auklėtojas. Daugelis mano, kad darželyje dirbantys auklėtojai tik “žaidžia” ir nieko neveikia, tereikia aprengti, nurengti, paguldyti, paskaityti pasakėlę ir pakeisti šlapias kelnaites mažiesiems. Tačiau taip manyti - klaidinga nuomonė.
Darželio auklėtojos darbas - tai kasdieninio gyvenimo buitis su žaidimais, kūrybiniais darbais ir šventėmis vaikams. Kiekvieną dieną darželio grupėje žaidžia apie dvidešimt vaikų (būna ir daugiau). Kiekvienas vaikas yra išskirtinis, nepakartojamas, kiekvienas nori gauti dėmesio, kiekvienas pasakoja, skundžiasi ar žaisdamas džiūgauja. Kiekvieną rytą darželio auklėtojui yra patikimas didžiausias šeimos turtas - vaikas, su kuriuo dirbdama auklėtoja pritaiko savo profesinius gebėjimus, žinias, įgūdžius. Gera auklėtoja kiekvienam vaikui nusišypso, apkabina, paglosto, pažaidžia ir padeda, išklauso ir nuramina. Vienas žmogus dėmesį dalina į dvidešimt paglostymų, pasikalbėjimų, pamylavimų. Mažieji ugdytiniai myli ir supranta, kad šalia jų yra geras žmogus, t. y. gera auklėtoja.
Deja, vaikai ir kai kurie suaugusieji negali suprasti, kiek daug minčių sukasi auklėtojos galvoje darbo metu ir po jo. Nuolat reikia galvoti apie ugdomąją veiklą, lavinamųjų, mokomųjų priemonių paruošimą, metinio ir savaitinio plano rašymą, grupės ugdomosios aplinkos tvarkymą, švenčių scenarijų rašymą, ruoštis metodiniams, ataskaitiniams susirinkimams, ieškoti straipsnių ir pildyti grupės informacinę lentą, fiksuoti vaikų daromą pažangą, pasiekimus, tvarkyti vaikų kūrybinių darbų aplankus, dalyvauti, kurti ir vykdyti įvairius projektus ir t.t. Kiekvienas darbas, atliekamas sąžiningai, kruopščiai nebus lengvas, nes nuolat galvojama: “Ar viskas atlikta? Jei darbas nemielas, jis nebus gerai atliekamas!”
Kvalifikacija ir Reikalavimai Auklėtojui
Norint dirbti vaikų lopšelio-darželio auklėtoju ar priešmokyklinės grupės pedagogu, reikalinga auklėtojo kvalifikacija. Asmenys, norintys siekti šios kvalifikacijos, privalo turėti vidurinį išsilavinimą. Neformaliuoju arba savaiminiu būdu išugdyti gebėjimai dirbti ikimokyklinio amžiaus vaikų auklėtoju nėra pripažįstami. Auklėtojo kvalifikaciją galima įgyti kolegijose, vykdančiose studijas pagal ikimokyklinio ugdymo pedagogikos studijų programą.
Ką turi gebėti auklėtojas?
Asmuo, įgijęs auklėtojo kvalifikaciją, turi gebėti:
- Globoti ir ugdyti vaiką.
- Kurti saugią, vaiko prigimtį atitinkančią ir fizines bei dvasines jo galias stimuliuojančią aplinką.
- Saugoti ir stiprinti jo sveikatą.
- Ugdyti sociokultūrinę vaikų kompetenciją.
- Dirbti su vaikų grupe ir individualiai.
- Kūrybiškai modeliuoti ikimokyklinio ugdymo turinį, būdus ir metodus.
- Organizuoti ugdymą žaidimų forma.
- Puoselėti bendražmogiškąsias ir tautines vertybes.
- Skatinti vaikų savarankiškumą bei ugdyti kūrybinius gebėjimus.
- Įvertinti ugdymo šeimoje tradicijas, vaikų įgytą patyrimą, įpročius, nuostatas.
- Žinoti esminius vaiko poreikius, jų tenkinimo ir poveikio būdus bei galimybes.
- Žinoti vaiko amžiaus tarpsnių psichologiją ir pedagogiką, pedagoginės sąveikos principus.
- Žinoti ikimokyklinės įstaigos gyvenimo organizavimo ir valdymo dėsningumus.
- Žinoti pagrindines Lietuvos ir Europos Sąjungos švietimo politikos tendencijas bei švietimo naujoves.
- Žinoti švietimo sritį reglamentuojančius dokumentus.
- Mokėti efektyviai bendrauti ir bendradarbiauti su tėvais, globėjais, kitais pedagogais ir įvairiomis institucijomis.
- Vaizdinga, taisyklinga kalba nuosekliai reikšti mintis.
- Lanksčiai spręsti problemas.
- Valdyti konfliktines situacijas.
Darbo pobūdis ir funkcijos
Pagrindinis darželio auklėtojos padėjėjos tikslas yra padėti auklėtojai rūpintis vaikais ir užtikrinti jų saugumą, gerovę bei pažangų vystymąsi. Jie padeda vaikams pasirūpinti asmens higiena, tvarkytis asmeninius daiktus, organizuoja vaikų maitinimą, užtikrina vaikų saugumą ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Auklėtojos padėjėjos profesija yra susijusi su globos ir ugdymo veikla vaikams darželyje ar priešmokyklinėje įstaigoje. Todėl padėjėja turi mokėti komunikuoti su įvairaus amžiaus žmonėmis, vaikais, jų tėvais ir savo kolegomis. Darželio auklėtojos padėjėjai turi būti emocionaliai stabilūs ir turėti gerus bendravimo bei bendradarbiavimo gebėjimus su vaikais, tėvais ir kolegomis.
Darbo įrankiai ir priemonės
Nors auklėtojos darbas iš esmės yra orientuotas į bendravimą ir ugdymą, tam tikri įrankiai ir priemonės palengvina ir efektyvina šį procesą:
- Žaislai ir ugdymo priemonės: Įvairūs žaislai, dėlionės, konstruktoriai, spalvinimo knygelės ir kitos ugdymo priemonės naudojamos vaikų motorikai, kūrybiškumui ir pažintiniams gebėjimams lavinti.
- Muzikos instrumentai: Būgneliai, barškučiai, pianinai ir kiti muzikos instrumentai naudojami vaikų muzikiniam ugdymui ir ritminiam lavinimui.
- Knygos ir pasakojimai: Knygos su paveikslėliais, pasakos ir eilėraščiai naudojami vaikų kalbos ugdymui, vaizduotei lavinti ir moralinėms vertybėms diegti.
- Piešimo ir modeliavimo priemonės: Pieštukai, kreidelės, dažai, plastilinas ir kitos priemonės naudojamos vaikų kūrybiškumui ir meniniams gebėjimams lavinti.
- Sporto įranga: Kamuoliai, lankai, virvės ir kita sporto įranga naudojama vaikų fiziniam aktyvumui skatinti ir motoriniams įgūdžiams lavinti.
- Kompiuterinė įranga: Kompiuteriai, planšetiniai kompiuteriai ir projektoriai naudojami ugdymo procesui paįvairinti, interaktyvioms užduotims atlikti ir informacijai pateikti.
- Asmeninės apsaugos priemonės: Pirštinės, saugos akiniai arba ausų apsauga gali būti reikalingos norint apsaugoti darbuotoją nuo galimų traumų ar ligų, susijusių su darbu.
- Patalpų tvarkymo ir valymo įranga: Skalbimo mašina, džiovyklė, dulkių siurblys, valymo šluotos ir kitos priemonės naudojamos patalpų švarai ir higienai palaikyti.
Profesinės rizikos veiksniai
Darželio auklėtojos padėjėjos darbe egzistuoja tam tikri profesinės rizikos veiksniai, kuriuos svarbu žinoti ir tinkamai įvertinti:
- Žmonės (People): Bendravimas su daug vaikų ir jų tėvais gali lemti įvairių ligų ar peršalimų.
- Įranga (Equipment): Darželio auklėtoja turi naudoti tam tikras asmenines apsaugos priemones, pvz., pirštines, saugos akinius arba ausų apsaugą.
- Užduotys (Task): Darželio auklėtojos padėjėjos profesija gali reikalauti daug judėjimo ir veiklos, pvz., stovėjimas, vaikų priežiūra, palydėjimas jų žaidimuose ar sportinėse veiklose.
- Aplinka (Environment): Per didelis vaikų triukšmas gali turėti neigiamą poveikį sveikatai. Kadangi darželyje, vienoje vaikų grupės klasėje yra nemažai vaikų ir du darbuotojai, tai būna tvanku, ypač pavasario ar vasaros metu. Patalpos vėdinamos tuomet, kai nėra vaikų, jie valgo, būna lauke, ar miega kitoje patalpoje. Žiemą, būna šilta, nes įjungtas šildymas.
Karjeros galimybės
Baigus ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo mokymo programą, atsiveria galimybės dirbti įvairiose vaikų priežiūros įstaigose:
- Vaikų lopšeliuose
- Vaikų darželiuose
- Vaikų globos įstaigose
- Priešmokyklinio ugdymo grupėse mokykloje
Profesionali vaikų priežiūra aktuali ištisus metus, tad siūlomos mokymo programos ypač aktualios darbo rinkoje.
Asmeninės savybės ir požiūris
Darbas su vaikais reikalauja ne tik profesinių žinių ir įgūdžių, bet ir tam tikrų asmeninių savybių bei požiūrio. Auklėtojas turi būti:
- Kantrus
- Empatiškas
- Kūrybiškas
- Atsakingas
- Emocionaliai stabilus
- Gebantis bendrauti ir bendradarbiauti
Auklėtojas turi nuolat tobulėti kaip asmenybė, nes jo vertybės ir požiūris į gyvenimą daro didelę įtaką vaikams. Svarbu mokytis iš vaikų tikrumo, nuoširdumo, gebėjimo džiaugtis mažais dalykais ir nesirūpinti ateitimi.
Darželio gyvenimo akimirkos
Darželio gyvenimas yra pilnas įvairių veiklų ir įvykių. Tai ne tik ugdymas, bet ir šventės, ekskursijos, sportinės varžybos ir kitos pramogos.
Pavyzdžiai iš darželio gyvenimo:
- Lietuvos Mažųjų Žaidynių finalas: Darželis „Rūta“ dalyvavo Lietuvos Mažųjų Žaidynių 2025 finale. Visą balandžio mėnesį ikimokyklinio ugdymo įstaigose vyko mažieji LTMŽ festivaliai.
- Gandro diena: Kovo 25 diena žinoma kaip gandro parskridimo diena, gandrinės. Tikima, kad parskridę gandrai parneša pavasarį, tai šiltojo pusmečio pradžia. Baltasis gandras yra Lietuvos nacionalinis paukštis, kuris nuo seno laikomas šventu paukščiu, mitiniu pirmtaku, kuris neša laimę, gerovę, teisingumą.
- ZUIKUČIŲ OLIMPIADA: Balandžio 22 dieną jungtinė „Seklytėlės“ ir „Vyturėlių“ grupių ugdytinių komanda dalyvavo sportinėje priešmokyklinio amžiaus vaikų pramogoje ZUIKUČIŲ OLIMPIADA.
- Ekskursija į priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą: Ikimokyklinio ugdymo grupės „Kūlverstukai“ ir specialiųjų ugdymosi poreikių grupės „Pabiručiai“ vaikučiai aplankė Vilniaus apskrities priešgaisrinę gelbėjimo tarnybos 6-ąją komandą. Vaikai sužinojo daug įdomių faktų apie ugniagesio pasiruošimą atsakingam darbui, ne tik apžiūrėjo jų darbo įrenginius, ugniagesio drabužius, bet ir patys galėjo įsitikinti, kokie yra sunkūs darbo įrankiai, kurie skirti gelbėjimo darbams atlikti.
- Pilkos spalvos diena. Kiškių šėlsmas: Balandžio 11 dieną į darželį vaikučiai ir mokytojos skubėjo pasipuošę pilkos spalvos drabužėliais ar su simboliniu pilku akcentėliu.
- Vilniaus lopšelio-darželio „Rūta“ bendrystė su socialiniais partneriais: Vilniaus centrinėje bibliotekoje priešmokyklinės grupės „Vyturėliai“ vaikai dalyvavo senjorų organizuotame koncerte „Pavasario aidai“.
- UEFA Playmakers treniruotės mergaitėms: Vilniaus lopšelio-darželio „Rūta“ pirmoji naujų mergaičių PLAYMAKERS treniruotė su naujais Disney herojais.
- Svečiuose ornitologė Eva: Grupės „Saulutės“ ir „Kūlverstukai“ vaikučiai turėjo įdomią edukaciją „Lietuvos paukščiai“ su ornitologe Eva.
Montessori pedagogikos principai ir auklėtojos vaidmuo
Daugelis tėvų yra girdėję apie Montessori pedagogiką. Jos sumanytoja - italų kilmės gydytoja, psichologė, mokslininkė ir inovatorė Marija Montessori. Nors M. Montessori gyveno ir dirbo XIX-XX a., jos sukurta ugdymo metodika žinoma visame pasaulyje. Šios ugdymo pedagogikos tikslas - nuo pat vaiko gyvenimo pradžios ugdyti savarankišką, individualų, laisvą žmogų, kuris supranta, kaip svarbu mokytis, kuris gali rinktis teisingai, prasmingas veiklas, kurio tikslai aiškūs, o jis pats - drąsus.
Yra nesutariančių ir Montessori metodiką laikančių ne auklėjimo sistema, bet filosofija. Pagrindinė mintis - jei tėvai ir pedagogai stebės, ko nori ir kuo domisi vaikas, ką jis geba atlikti ir kokios jo galimybės, vaikui nepristigs motyvacijos. Darželiuose ir mokyklose, kur ugdymas vykdomas remiantis Montessori pedagogikos principais, mokytojai stebi, kaip vaikui sekasi, kaip sparčiai jis tobulėja: tai padeda pastebėti ugdymo spragas, mokymosi sunkumus.
Montessori ugdymo sistema, sukurta italų gydytojos ir pedagogės Marijos Montessori (1870-1952), yra viena iš plačiausiai pripažintų ir taikomų alternatyvių švietimo metodikų pasaulyje. Marija Montessori (1870-1952) buvo italų gydytoja, pedagogė ir mokslininkė, kurios vardu pavadinta viena žymiausių pasaulio ugdymo metodikų. Ši ugdymo sistema remiasi vaiko prigimtiniais gebėjimais, savarankiškumu ir natūraliu smalsumu, siekiant sukurti optimalias sąlygas mokymuisi ir asmenybės ugdymui. Marija Montessori paliko didžiulį indėlį ugdymo pasaulyje. Jos metodika ne tik padeda vaikams ugdytis savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi, bet ir paruošia juos visaverčiam gyvenimui bendruomenėje.
Vaiko savarankiškumas
Montessori metodikoje didelis dėmesys skiriamas vaiko savarankiškumui. Vaikams suteikiama galimybė pasirinkti veiklas ir mokytis savarankiškai, taip ugdant jų atsakomybę ir pasitikėjimą savimi. Vaikai gali laisvai judėti ir pasirinkti veiklas, kurios jiems tuo metu atrodo įdomiausios. Tai leidžia jiems geriau susikoncentruoti ir giliau įsigilinti į tai, kas jiems patinka. Tačiau būtina pabrėžti, kad Montessori metodikoje laisvė ir drausmė yra glaudžiai susiję.
Mokymosi aplinka ir žaidimas
Ugdymo aplinka yra kruopščiai pritaikyta vaiko poreikiams, kad skatintų vaikų nepriklausomybę ir aktyvų dalyvavimą mokymosi procese. Montessori pedagogika supranta žaidimą kaip svarbiausią ikimokyklinio amžiaus vaikų veiklą.
Individualizuotas mokymas ir mokytojo vaidmuo
Kiekvienas vaikas laikomas unikaliu, todėl ugdymo procesas yra pritaikomas prie individualių vaiko poreikių ir interesų. Montessori mokytojas nėra tradicinis žinių teikėjas, o veikiau vadovas, stebėtojas ir pagalbininkas, kuris padeda vaikams atrasti savo interesus ir mokytis savarankiškai.
Sensorinis mokymas ir mišraus amžiaus grupės
Montessori ugdymo procese daug dėmesio skiriama sensoriniam mokymui, kurio metu vaikai mokosi per savo pojūčius. Montessori klasėse dažnai dirbama mišraus amžiaus grupėse, kur vaikai mokosi vieni iš kitų.
Socialinė atsakomybė ir bendradarbiavimas
Vaikai mokomi dirbti grupėse, dalintis ir bendradarbiauti. Montessori ugdymo sistema yra unikalus ir veiksmingas būdas ugdyti vaikus, kuris remiasi vaiko prigimtiniais gebėjimais ir interesais. Ši metodika skatina savarankiškumą, kūrybiškumą ir socialinių įgūdžių vystymąsi, padedant vaikams augti harmoningoje ir palaikančioje aplinkoje.
Auklėtojo autoritetas ir bendradarbiavimas su tėvais
Dažnai tėvams kyla klausimas, kaip jiems elgtis darželyje, kai šalia yra auklėtoja. Atėjęs į darželį vaikas mokosi užmegzti santykius ne tik su vaikais, bet ir su nauju suaugusiuoju - auklėtoja, ji dienoms bėgant taps vis svarbesnė. Vieniems vaikams tai pavyksta lengviau, kitiems - sunkiau. Vieniems vaikams lengviau paleisti tėvus, o kitiems sunkiau patikėti, kad kažkas, be tėčio ir mamos, sugebės jais pasirūpinti. Reikėtų atsiminti, kad vaikui bet koks atsiskyrimas yra labai jautrus dalykas ir jam reikia suaugusiojo pagalbos - ir tėvų, ir auklėtojų.
Būna, kad namų ir darželio taisyklės skiriasi. Darželyje susitarimų ir ribų padeda laikytis auklėtoja, namuose - tėvai. Kai vaikas mato vienoje vietoje ir tėvus, ir auklėtoją, o namų ir darželio taisyklės skiriasi, mažoje galvelėje vyksta tikra sumaištis. Jeigu taisyklės ir ribos per daug nesiskiria namuose ir darželyje, vaikui net nebus svarbu, kuris - auklėtoja ar tėvai pasakys pastabą. Manau, darželio teritorija - auklėtojos valdos ir kaip tik ji yra tas žmogus, kuris nustato taisykles, o tėvai turėtų prisitaikyti ir stebėti. Tam, kad patys tėvai geriau jaustųsi, jie turi domėtis, kokie susitarimai darželyje vyrauja. Pavyzdžiui, jeigu darželyje vyksta kokia bendra šventė, ar vaikams galima lakstyti? Galbūt tėvams visiškai neaišku, ar, tarkime, jų vaikas gerai elgiasi lįsdamas į spintą ir bandydamas pasiimti kokį žaislą, tuomet jie turi klausti auklėtojos, ar taip elgtis yra priimta.
Gali kilti klausimas, ar tėvai, klausdami, ar auklėtoja leidžia, vaiko akyse nepraranda savo autoriteto. Tėvai ir auklėtojai neturėtų rungtyniauti. Jeigu tėvai yra tie vieninteliai turintieji autoritetą, vaikui bus labai sunku, nes jam vis tiek teks bendrauti su auklėtoja ir laikytis jos nustatytų taisyklių ir kai tėvų nebus šalia. Kai vaikai matys, kad tėvai laikosi tų pačių susitarimų, kuriuos nustatė auklėtoja, ir patys jausis saugiau. Atrodo, kad taisyklės ir ribos turėtų būti daugmaž vienodos ir namuose, ir darželyje, tačiau taip yra ne visada. Kai kurie taisyklių namuose ir darželyje neatitikimai gali kelti vaiko galvoje sumaištį.
Tėvai kartais linkę kaltinti darželį, jei vaikas kažkaip netinkamai ima elgtis, nes jis namuose neva mato tik gerą pavyzdį, o darželyje prisirankioja blogybių. Vaikai ateina su nevienodomis patirtimis, skirtingomis vertybėmis. Jeigu vaikas iš darželio parsineša keiksmažodį ar kokį netinkamą elgesį, tėvams tikrai nereikėtų gąsdintis, kad dabar jų atžala jau bus nepataisomai sugadinta. Jeigu tėvai nėra užtikrinti, nesijaučia saugūs dėl savo vaiko, jie turi pagalvoti, kaip tą saugumą užtikrinti. Galbūt reikia artimiau susipažinti su pedagogu, labiau bendrauti ir kalbėtis - žodžiu, bendradarbiauti. Viena iš dažnesnių priežasčių, kodėl tėvai keičia darželį savo vaikui, ir yra, kai jie neranda bendros kalbos su auklėtoja. Jūsų vaikus auklėja ir moko žmonės, kurie taip pat nori šilto žodžio. Kaip ir kiekvienas žmogus, ji tikisi būti ir įvertinta, ir pagirta, ir sulaukti grįžtamojo ryšio.
Auklėtojo savybės ir požiūris
Pedagogas yra tas žmogus, kuris turi įvertinti vaiko poreikius ir raidą. Ar jaučiama tai, kad auklėtoja nori bendrauti, užmegzti ryšį su tėvais? Ar galite pasakyti, kad iš tiesų yra darželio ir šeimos bendradarbiavimas? Geriausiuose darželiuose pedagogai nuolat bendradarbiauja su tėvais. Kodėl bendradarbiavimas būtinas? Ogi todėl, kad būtų stebima vaiko raida. Ir tikrai ne vien kognityvinė.
Pedagogas turi stebėti vaikus ir - semdamasis idėjų iš jų interesų - sukurti lavinančią, auklėjančią, ugdančią ir mokančią aplinką. Tai - sunkus, daug pastangų ir talento reikalaujantis darbas. Kaip jau minėjau, ikimokyklinio amžiaus vaikas „sugeria“ kiekvieną iš pedagogo lūpų išgirstą žodį, jam tikrai labai svarbi auklėtojos nuomonė, nes ji - autoritetas. Taigi vaikystės pedagogo vaidmuo yra ir perduoti vertybes: kultūrines, žmogiškąsias.
Auklėtojas turi pasižymėti:
- Kantrybe: Mažiems vaikams (ir ne tik!) tenka daug ką kartoti dešimtimis, ne, šimtais kartų, kol jie pradeda elgtis taip, kaip mes norime, kol jie supranta, kodėl mes kalbame vienaip ar kitaip.
- Gražia gimtąja kalba: Nereikia tobulai parašyti Nacionalinio diktanto, kad būtumėte geras pedagogas. Bet parašyti jį gerai būtų visai neprošal.
- Lankstumu: Yra puikių pedagogų, kurie planuoja savo veiklą ir labai stengiasi, tačiau pedagoginis darbas juos išsekina, nes jie…nelankstūs. Nereikia bijoti keisti planų.
- Pašaukimu: Visada kartojau ir kartosiu, kad nesuprantu, kodėl - stojant į seminariją - kalbama su būsimuoju studentu ir vertinama, ar jis turi pašaukimą, o su būsimuoju pedagogu….ne.
- Nepakantumu blogam elgesiui: Nemanau, kad geras pedagogas yra tas, kuris reaguoja tik tada, kai vaikai mušasi ar kandžiojasi. Reikia stabdyti bet kokias - net pačias menkiausias - patyčių užuomazgas.
- Domėjimusi vaiko gyvenimu už darželio sienų: Jeigu pamato, kad auklėtoja klauso - džiaugsmui nėra ribų!
- Nuoseklumu: Jei jau yra taisyklės, tai mes jų laikomės. Vaikams reikia rutinos, reikia nuspėjamumo: tada jie jaučiasi saugūs, žinantys kas, kada, už ką ir kaip.
Netgi jeigu jūsų vaiką ugdantis pedagogas, atrodys, turi visas šias savybes, o visvien yra „kažkas ne taip“…gali būti, kad tiesiog…nesutampa charakteriai. Manau, kad tai - labai labai reti atvejai, tačiau pasitaiko. Geras pedagogas galės ir prisitaikyti, ir susitaikyti su vaikais jų tėvais. Juk ugdymo įstaiga - bendruomenė, o bendruomenėje svarbu geranoriškumas, pastangos ir darbas drauge. Jeigu prisimenate tokį pedagogą, neabejoju, kad žinote, kas vis dėlto buvo svarbiausia - tai, kad jis mylėjo. Mylėjo vaikus, savo profesiją ir tą šilumą spinduliavo ir „geromis“ dienomis, ir „blogomis“.
tags: #aukletojos #vaidmuo #vaiku #savaimineje #veikloje
