Gastroezofaginis refliuksas (GERL) yra liga, kuria sergant sutrinka apatinės stemplės dalies susitraukimai ir dėl to skrandžio turinys patenka į stemplę. Epidemiologiniais duomenimis, pusė žmonių rėmens graužimą - pagrindinį GERL simptomą - jaučia bent kartą per mėnesį, maždaug penktadalis - kartą per savaitę, o maždaug kas dešimtas - kasdien.
Pagrindinė GERL priežastis - rūgštaus skrandžio turinio atpylimas, t. y. refliuksas, o pagrindinė refliukso priežastis - nepakankamas antirefliuksinis barjeras. Jei sfinkterio raumenų žiedas, kuris atskiria stemplę nuo skrandžio, funkcionuoja gerai, rūgštus skrandžio turinys į viršų nekyla. GERL dažniau pasireiškia esant diafragminei išvaržai, cukriniam diabetui, nėštumui ir nutukimui. Simptomus taip pat provokuoja gausus valgymas, pogulis tuoj po valgio, kai kurie vaistai - kalcio kanalų blokatoriai, teofilinas, nitratai, antihistamininiai vaistai.
Gydant šią ligą simptomai gali sumažėti ar visai išnykti, tačiau pasikeitus mitybai, gyvenimo būdui, kartais po streso vėl ima ryškėti gastroezofaginis refliuksas.
GERL gydymo vaistų grupės
Dažniausiai GERL gydyti vartojamus vaistus galima skirti į 3 grupes: antacidinius vaistus, histamino H-2 receptorių blokatorius bei protonų siurblio inhibitorius.
Antacidiniai vaistai
Skrandžio rūgštį neutralizuojantys preparatai - antacidiniai vaistai - palengvina gastroezofaginio refliukso simptomus - rėmenį ir sutrikusį virškinimą. Juos siūloma vartoti, kai GERL simptomai yra lengvi arba pasireiškia nedažnai, taip pat dėl itin greito poveikio jie vartojami kaip gydymo kitų grupių preparatais priedas. Šie vaistai nebrangūs, prieinami ir saugūs vartoti. Vaistai sukurti dar 1970 m. ir yra vartojami iki šių dienų. Šių vaistų poveikio pradžia yra greita, tačiau, palyginti su kitų grupių vaistais, jis tęsiasi gana trumpai - iki 60 minučių (poveikis gali pailgėti iki 3 valandų, jei vaistai vartojami su maistu). Antacidinius vaistus rekomenduojama vartoti kiekvieno valgio metu bei prieš miegą.
Pastebėta, jog rikošetinė rūgšties sekrecija gali atsirasti ir po kalcio karbonato pavartojimo. Dennis ir bendraautoriai atliko tyrimą, kuriame palygino, ar gali rikošetinę hipersekreciją skatinti antacidiniai vaistai. Pamatuotas skrandžio pH, po to duota suvalgyti rūgštingumą provokuojančių maisto produktų (šokoladinio pieno kokteilio, riebaus mėsainio, aliejuje skrudintų bulvių). Praėjus valandai po šių patiekalų suvalgymo, tiriamieji sukramtė aliuminio ir magnio arba kalcio pagrindu pagamintų antacidinių tablečių. Viso tyrimo metu - valgymo taip pat - per nazogastrinį zondą įvestu davikliu buvo matuojamas skrandžio ir stemplės pH. Nustatyta, jog aliuminio ir magnio hidroksidų pagrindu pagamintų vaistų pH maksimalus poveikis buvo didesnis - jie per 10 min. pH padidino iki 7,3, tuo tarpu kalcio karbonato turintys vaistai - iki 6,9. Kontrolinės grupės pH padidėjo iki 6,4. Tiriamųjų skrandžio bei stemplės pH buvo matuotas dar 120 minučių po vaistų pavartojimo. Al(OH)3 ir Mg(OH)2 turintys vaistai tiek skrandžio, tiek stemplės pH palaikė aukštesniame lygyje ilgesnį laiką nei CaCO3 turintys vaistai.
| Vaistai | pH (skrandis/stemplė) | Poveikio trukmė (min.) |
|---|---|---|
| Aliuminio ir magnio hidroksidai | 7.3 | 120+ |
| Kalcio karbonatas | 6.9 | ~120 |
| Kontrolinė grupė | 6.4 | - |
Histamino H2 receptorių blokatoriai
Kita didelė GERL gydymo vaistų grupė yra histamino H2 receptorių blokatoriai. Šiai grupei priklauso tokie vaistai kaip ranitidinas, cimetidinas, famotidinas, nizatidinas. Histaminas išsiskiria organizme įvairių būklių metu, išsiskyręs virškinamajame trakte jis skatina skrandžio rūgščių sekreciją. Vaistas, jungdamasis su histamino H2 receptoriais, esančiais skrandžio pasieninėse ląstelėse, juos užblokuoja ir taip sumažina skrandžio rūgšties gamybą.
Histamino H2 receptorių blokatoriai dažniau rekomenduotini epizodiniam vartojimui pagal poreikį. Vaistai skiriami gydyti I-II laipsnio ezofagitui, taip pat tiems pacientams, kurie patiria lengvus ar vidutinio sunkumo GERL simptomus. Histaminas pirmiausia reguliuoja bazinį rūgšties išsiskyrimą skrandyje ne valgio metu, todėl šiuos vaistus racionalu vartoti vakare. Paprastai vartojami vieną kartą vakare, kad būtų slopinama rūgščių sekrecija naktį. Paprastai vartojami vieną kartą vakare, kad būtų slopinama rūgščių sekrecija naktį.
Dažniausiai histamino H2 receptorių blokatorių poveikis ima silpnėti po 2-6 savaičių nuo vartojimo pradžios. Manoma, kad taip nutinka dėl receptorių tolerancijos (tachifilaksijos) išsivystymo. Be to, histamino H2 receptorių blokatoriai mažina H2 receptorių skilimą, kuris gali kliniškai pasireikšti kaip rūgšties sekrecijos padidėjimas nustojus vartoti vaistus. Nors histamino H2 receptorių poveikis pasireiškia vėliau, lyginant su antacidiniais vaistais, poveikio trukmė yra ilgesnė - šie vaistai efektyvūs 4-10 valandų po pavartojimo.
Protonų siurblio inhibitoriai (PSI)
Trečioji GERL gydyti skiriamų ir vartojamų vaistų grupė yra protonų siurblio inhibitoriai (PSI). Šios grupės vaistai skiriami tiems ligoniams, kuriems gydymas histamino H2 receptorių blokatoriais du kartus per dieną maksimaliomis dozėmis nėra efektyvus, yra nustatytas erozinis ezofagitas ir/arba tiems, kuriems pasireiškia sunkūs GERL simptomai, veikiantys gyvenimo kokybę. Protonų siurbliai yra jonų pernašos sistema, išsidėsčiusi skrandžio pasieninių ląstelių kanalėlių membranoje. Ramybės būsenos siurbliai būna citoplazmoje, suaktyvinti keliauja į spindį ir pakeičia vieną vandenilio (H) joną į kalio (K) joną. Protonų siurblio inhibitoriai slopina skrandžio rūgšties siurblio (H, K ATF-azės), dalyvaujančio paskutiniame skrandžio rūgšties susidarymo etape, aktyvumą. PSI prie protonų siurblių jungiasi kovalentinėmis jungtimis, o skrandžio rūgšties gamyba po gydymo PSI atsitaiso tik pasikeitus baltymams ir nutrūkus siurblių slopinimui. Dėl to, nepaisant trumpo pusinio skilimo plazmoje laiko, PSI gali būti vartojami kartą per parą.
Šie vaistai yra efektyviausi, kai vartojami 30-60 minučių prieš pirmąjį dienos valgį, nes tuo metu pasieninių ląstelių kanalėlių membranoje yra didžiausias kiekis H-K-ATF siurblių (nes naktį buvo badauta). Šiuos vaistus reikia vartoti nuolat, o ne pasireiškus simptomams, nes net ir vartojant nuolat per pirmąsias penkias dienas tik pastovus išskiriamos rūgšties kiekis sumažinamas vos 66 proc.
Rikošetine rūgšties hipersekrecija vadinama didesnė nei iki gydymo skrandžio rūgšties sekrecija, išryškėjanti per porą savaičių nuo antisekrecinių vaistų vartojimo nutraukimo. Dėl šio fenomeno gali atsinaujinti iki gydymo pacientą varginę simptomai: rėmuo, rūgščių atpylinėjimas, o tai dar labiau skatina atnaujinti gydymą antacidiniais, PSI ar kitais vaistais. Viena teorijų apie rikošeto efekto atsiradimą teigia, jog ilgą laiką vartojami PSI sukelia protonų siurblių blokadą, padidėja skrandžio turinio pH, todėl stimuliuojamas kompensacinis gastrino išsiskyrimas. Tai sukelia kitų skrandžio sienelės ląstelių hipertrofiją bei hipersekreciją, chromagranino A kiekio padidėjimą. Dėl to didėja gleivinės gebėjimas išskirti gastriną nutraukus PSI vartojimą.
Veikimo mechanizmas – protonų siurblio inhibitoriai
Histamino netoleravimas
Histaminas - tai žmogaus organizme natūraliai gaminama medžiaga, dalyvaujanti kraujospūdžio ir imuninės sistemos reguliavimo procesuose ir nervų sistemos funkcijose. Norminis histamino kiekis organizme yra gerai sureguliuotas. Dėl alerginių reakcijų histamino pagausėja ir tuomet pasireiškia alergijos simptomai. Gana didelės histamino koncentracijos aptinkamos ir tam tikruose maisto produktuose. Be to, jo šaltinis yra žmogaus žarnyno mikroflora, ypač tais atvejais, kai žmogui nustatytas SIBOS sindromas. Sveikų žmonių žarnyne gaminamas fermentas diaminooksidazė (DAO) skaido histaminą, patenkantį su maistu. Apie 3 % žmonių stokoja DAO dėl genetiškai nulemto sunkaus nepakankamumo ir todėl netoleruoja histamino maisto produktuose. Apie 20 % žmonių serga lengvesne histamino netoleravimo forma, kai simptomai priklauso nuo suvartoto histamino kiekio ir nuo DAO inhibitorių buvimo maiste. Vienas iš tokių inhibitorių, smarkiai slopinantis DAO, yra alkoholis. Tad daugelis žmonių patiria histamino netoleravimo simptomus tik tada, kai pavartoja alkoholio, ypač raudonojo vyno. DAO aktyvumą taip pat slopina kai kurie vaistai. Reikėtų nepainioti histamino netoleravimo su histamino pagausėjimu dėl alerginių reakcijų. Netoleravimui nustatyti netinka nei IgE tyrimas, nei odos dūrio testai. Jei nuolat skundžiatės žemu kraujospūdžiu, pavartoję alkoholio naktimis gausiai prakaituojate, pasireiškia neritmiška širdies veikla, nemėgstate ar netoleruojate raudonojo vyno, tai gali būti histamino netoleravimo požymiai.
tags: #nestumo #metu #visi #h2 #histaminoblokatoriai #priklauso
