Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas džiaugsmo ir naujų iššūkių. Būsimos mamos atidžiai stebi savo sveikatą, rūpinasi fizine ir emocine gerove. Tačiau, kai nėštumas derinamas su darbu, ypač fiziniu ar stovimu, svarbu žinoti apie galimą riziką ir kaip tinkamai apsaugoti save ir būsimą kūdikį. Šiame straipsnyje aptarsime darbo pobūdžio įtaką nėštumui, galimą riziką, teisinę apsaugą ir rekomendacijas, kaip užtikrinti saugų ir sveiką nėštumą.
Darbo pobūdis ir jo įtaka nėštumui
Darbo sąlygų įtaka nėštumui yra svarbus aspektas, kurį svarbu aptarti. Ilgas sėdėjimas prie kompiuterio, stovimas darbas ar didelis fizinis krūvis gali turėti įtakos tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatai. Nors kadaise buvo įprasta, kad moterys dirba beveik iki pat gimdymo, šiuolaikinė visuomenė ir teisės aktai suteikia daugiau garantijų ir apsaugos nėščiosioms.
Nėštumas sukelia kardinalius pokyčius moters organizme: didėja svoris, silpnėja pilvo raumenų kontrolė, laisvėja raiščiai, didėja juosmens lordozė. Šie pokyčiai keičia kūno masės centrą ir laikyseną. Sėdimas darbas prie kompiuterio dar labiau prisideda prie laikysenos pokyčių: kaklas linksta į priekį, pečiai suglemba, atsiranda nugaros kuprytė, dėl to vaisiui keliauja mažesnis deguonies kiekis. Ilgas sėdėjimas silpnina kūno raumenis, mažina kraujagyslių pralaidumą, sulėtina metabolizmą ir riebalų deginimą.
Stovimas darbas, ypač ilgas ir nepertraukiamas, taip pat gali sukelti neigiamų pasekmių. Moterims, dirbančioms stovimą darbą, vaisiaus galvutės apimties matmenys gali būti mažesni, o dirbančioms daugiau valandų per savaitę - gali sumažėti ne tik galvos apimtis, bet ir vaisiaus svoris. Tai rodo, kad nėščiųjų darbo sąlygos gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi.
Tyrimai rodo, kad tam tikri su darbu susiję faktoriai - ilgos darbo valandos, stovimas darbas, psichologinė įtampa darbe ar fiziniai faktoriai - gali turėti neigiamos įtakos gimdymo rezultatams. Nustatyta, kad dirbančioms nėščiosioms apie 4,3 proc. naujagimių gimė mažo svorio (mažiau nei 2500 g), o 4,3 proc. naujagimių gimė mažesnio nei gestacinis amžius svorio.
Mokslinių tyrimų apie tai, kokią įtaką kūdikiui ir mamai turi sprendimas, eiti arba ne nėštumo ar gimdymo atostogų, nėra daug. Nėra ir palyginamųjų studijų, kuo skiriasi kūdikiai mamų, kurios iki gimdymo turėjo galimybę pailsėti, ir mamų, kurios visą laiką dirbo.
Todėl darant išvadas tenka pasikliauti vos keliais mokslininkų pastebėjimais. Pirma, pastebėta, kad moterys, kurios yra užsibrėžusios tikslą dirbti iki gimdymo, dažniau gimdo prieš laiką, gimdymai dažniau baigiasi cezario pjūvio operacija, o naujagimiai gimsta mažesnio svorio. Tai lemia patiriama įtampa, fizinis krūvis, poilsio stygius, netinkama, nepakankama mityba (valgoma per mažai, ne laiku, o kada papuola ir pan.). Vadinasi, atostogų nauda akivaizdi.
Tyrimai taip pat parodė, kad akivaizdžiausia nauda pastebima išėjus atostų likus keturioms savaitėms iki gimdymo. Atostogų išėjus anksčiau, t. y. ilgesnių (šešios savaitės ir ilgiau), nėštumo atostogų tokia akivaizdi nauda nepastebėta. Galbūt kaip tik todėl, pavyzdžiui, JAV moteris turi dvi savaites nemokamų atostogų iki gimdymo. Lietuvoje sąlygos yra idealios, nes atostogos ne tik ilgiausios Europoje, bet dar ir mokamos. Kai tokios sąlygos, kūdikiai turėtų gimti laiku, natūraliai, sveiki ir gero svorio.
Švedų mokslininkų rekomendacijos būsimoms mamoms yra tokios: jei mama dirba sunkų ir įtemptą darbą (padavėja, pardavėja, fabriko darbuotoja ir pan.), eiti nėštumo ir gimdymo atostogų iki gimdymo likus keturioms savaitėms būtina.
Jei moteris atostogų neina, darbdaviams rekomenduojama iki numatytos gimdymo datos likus dviem savaitėms sumažinti nėščiosios darbo krūvį. Didelio moterų, kurios atostogų išėjo likus dviem savaitėms, ir tų, kurios jų išėjo likus keturioms savaitėms iki gimdymo, skirtumo mokslininkai nepastebėjo.
Tyrimas taip pat parodė, kad jei moteris dirba fiziškai lengvą darbą, pavyzdžiui, biure prie kompiuterio, 8 val. per dieną, tai gimdymui įtakos tai, ar moteris ėjo atostogų ar ne, neturėjo. Todėl mano patarimas būtų toks: jei kiti darbai netrukdo svarbiausiam moters darbui, tegul ji juos dirba.
Stovimo darbo rizika nėštumo metu
Nėštumas sukelia daugybę fiziologinių pokyčių moters organizme, kurie gali būti paveikti darbo sąlygų. Stovimas darbas, ypač ilgas valandas, gali padidinti riziką susirgti tam tikromis nėštumo komplikacijomis.
Galimos problemos, susijusios su stovimu darbu nėštumo metu:
- Kojų venų varikozė: Ilgas stovėjimas gali sutrikdyti kraujotaką kojose, didinti spaudimą venoms ir sukelti venų varikozę. Nėštumo metu ši rizika dar labiau padidėja dėl hormoninių pokyčių ir padidėjusio kraujo tūrio.
- Kojų tinimas: Stovimas darbas gali sukelti kojų tinimą, ypač nėštumo pabaigoje, kai organizme sulaikoma daugiau skysčių.
- Nugaros skausmai: Nėštumo metu svorio centras pasislenka, o stovimas darbas gali sustiprinti nugaros skausmus.
- Priešlaikinis gimdymas: Kai kurie tyrimai rodo, kad ilgas stovėjimas darbe gali būti susijęs su padidėjusia priešlaikinio gimdymo rizika.
- Persileidimo rizika: Esant dideliam fiziniam krūviui ir nepalankioms darbo sąlygoms, padidėja persileidimo rizika.
Sėdimo darbo poveikis nėštumui
Šiandieninėje visuomenėje, kurioje dominuoja technologijos, darbas kompiuteriu tapo neatsiejama daugelio žmonių gyvenimo dalimi. Tačiau nėštumas sukelia kardinalius pokyčius moters organizme, todėl svarbu įvertinti, kaip ilgas sėdėjimas prie kompiuterio gali paveikti nėščiąją ir jos kūdikį.
Priklausomai nuo kūno laikysenos, nugaros stuburo diskų apkrovimas yra skirtingas: gulint jis mažiausias, stovint padidėja keturis kartus, o pasilenkus ar sėdint - net šešis kartus! Ilgas sėdėjimas silpnina kūno raumenis ir mažina kraujagyslių pralaidumą. Kai ilgai sėdite, metabolizmas kur kas sumažėja. Riebalų deginimo fermentai sėdint krenta bene 90 proc., todėl kalorijų poreikis stipriai sumažėja ir kaupia gaunamas kalorijas kaip riebalus.
Kompiuterio įtaka nėštumui: mitai ir realybė
Neretai sakoma, kad nėščiajai kompiuteris turėtų tapti griežčiausiu tabu. Tačiau tai tėra dar vienas mitas. Realiai jokio kenksmingo kompiuterio poveikio vaisiui ar jo ryšio su ankstyvu persileidimu bei priešlaikiniu gimdymu nenustatyta. Taigi kompiuteris nėščiajai kenkia lygiai taip pat, kiek ir bet kuriam kitam žmogui. Ir ne mistiniu spinduliavimu, neva sukeliančiu apsigimimus, o nebent skaudama nugara, galva ar paaštrėjusiu hemorojumi.
Jei monitoriaus parametrai nustatyti tinkamai, jo spinduliai akims nekenkia. Tačiau ilgai dirbant su kompiuteriu akys, be abejo, pavargsta. Jos parausta, sausėja, gali pradėti niežėti ar ašaroti. Taip organizmas ginasi nuo pernelyg ilgo sėdėjimo nemirksint. Jei žvilgsnio į monitorių kampas nepatogus, akis gali paskausti, ilgainiui įtempto žvilgsnio skausmas persismelks ir į galvą.
Teisinė apsauga nėščioms darbuotojoms Lietuvoje
Lietuvoje besilaukiančioms darbuotojoms taikoma speciali darbo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose numatyta apsauga. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena apie svarbiausius dalykus, kuriuos turi žinoti kiekviena dirbanti besilaukianti, neseniai pagimdžiusi ar vaiką maitinanti moteris.
Garantijos ir lengvatos nėščiosioms darbe
- Nėštumo ir gimdymo atostogos: Maždaug 7 nėštumo mėnesį nėščioji gali išeiti nėštumo ir gimdymo atostopų. Šios atostogos trunka maždaug 70 dienų iki numatomo gimdymo ir 56 dienos po jo. Jeigu gimdymas komplikuotas ar gimsta du ar daugiau vaikų, po gimdymo atostogos gali trukti 70 kalendorinių dienų.
- Motinystės išmoka: Per nėštumo ir gimdymo atostogas mokama motinystės išmoka, kuri siekia 77,58 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.
- Atostogos vaikui prižiūrėti: Šios atostogos gali prasidėti vos pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms ir trukti iki trejų metų.
- Darbdavys negali atleisti nėščiosios: Kai nėščioji informuoja darbdavį įteikdama jam gydytojo pažymą apie nėštumą, darbuotojos nėštumo faktas laikomas oficialiai patvirtintu.
- Pirmumas kasmetinėse atostogose: Nėščiosios turi pirmumo teisę pasirinkti kasmetinių atostogų eilę ir gali prašyti suteikti kasmetines atostogas prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų.
Rekomendacijos dirbančioms nėščiosioms
Sertifikuota nėščiųjų ir gimdyvių trenerė Gerda Danylaitė dalinasi patarimais ir sukaupta savo bei klientų patirtimi.
Patarimai, kaip sumažinti sėdimo darbo neigiamą poveikį:
- Keiskite padėtį: Kas pusę valandos ar valandą atsistokite, pasivaikščiokite, darykite tempimo pratimus.
- Sėdėkite ant gimnastikos kamuolio: Tai padeda stiprinti pilvo ir nugaros raumenis, gerina laikyseną.
- Dirbkite stovėdami: Jei įmanoma, įsirenkite reguliuojamo aukščio stalą, kad galėtumėte dirbti stovėdami.
- Kelis kart per dieną patupėkite: Pilnomis pėdomis remkitės į grindis.
- Kontroliuokite laikyseną: Stenkitės sėdėti tiesiai, atsiremkite į kėdės atlošą, pečius atpalaiduokite.
- Kvėpuokite diafragma: Aktyvuokite pilvo sieną.
- Darykite pertraukas: Bent 30 min. darbe kas 1 valandą daryti 5-10 min. pertraukas.
Taip pat svarbu tinkamai įsirengti darbo vietą: nustatyti tinkamą atstumą tarp akių ir monitoriaus (60-80 cm), užtikrinti patogią klaviatūros ir pelės padėtį, pasirinkti tinkamo aukščio kėdę ir stalą, reguliariai vėdinti patalpą ir drėkinti orą.
Pasidalinimas patirtimi
Daugelis moterų, dirbančių fizinį ar stovimą darbą nėštumo metu, susiduria su panašiais iššūkiais. Viena moteris, dirbusi fasuotoja fabrike po 12 valandų per dieną, visą dieną praleidusi ant kojų, pasakoja apie patiriamus sunkumus. Kita moteris, dirbusi statybinių prekių parduotuvėje pardavėja, patyrė gresiantį persileidimą ir turėjo nutraukti darbą. Trečia moteris, dirbusi sandėlyje, patyrė stiprius skausmus pilvo apačioje ir nugaroje po to, kai jai teko kelti sunkias dėžes.
Šios patirtys rodo, kad nėštumo metu svarbu pasirūpinti savo sveikata ir imtis priemonių, kad išvengtumėte rizikos. Svarbu informuoti darbdavį apie nėštumą ir aptarti galimus darbo sąlygų pakeitimus. Jei darbdavys negali užtikrinti saugių darbo sąlygų, nėščia darbuotoja turi būti perkelta į kitas pareigas ar darbą, paliekant jai ne mažesnį nei iki perkėlimo atlyginimą.
Sėdimo darbo poveikis nėštumui ir rizika
Nėštumas sukelia kardinalius pokyčius moters organizme: didėja svoris, silpnėja pilvo raumenų kontrolė, laisvėja raiščiai, didėja juosmens lordozė. Šie pokyčiai keičia kūno masės centrą ir laikyseną. Sėdimas darbas prie kompiuterio dar labiau prisideda prie laikysenos pokyčių: kaklas linksta į priekį, pečiai suglemba, atsiranda nugaros kuprytė, dėl to vaisiui keliauja mažesnis deguonies kiekis. Ilgas sėdėjimas silpnina kūno raumenis, mažina kraujagyslių pralaidumą, sulėtina metabolizmą ir riebalų deginimą.
Priklausomai nuo kūno laikysenos, nugaros stuburo diskų apkrovimas yra skirtingas: gulint jis mažiausias, stovint padidėja keturis kartus, o pasilenkus ar sėdint - net šešis kartus! Ilgas sėdėjimas silpnina kūno raumenis ir mažina kraujagyslių pralaidumą. Kai ilgai sėdite, metabolizmas kur kas sumažėja. Riebalų deginimo fermentų aktyvumas sėdint sumažėja net iki 90 procentų, todėl kalorijų poreikis stipriai sumažėja, o gaunamos kalorijos kaupiamos kaip riebalai.
Todėl svarbu laikytis šių patarimų:
- Padirbėjus 45 minutes būtina keisti pozą - pajudinti pečius, atlikti sukamuosius galvos pratimus, pajudinti kojas, pamankštinti kojų pirštelius.
- Kad pilvas nespaustų klaviatūros galima naudoti nešiojamus kompiuterius. Kėdė turi būti su ratukais, reguliuojama atrama nugarai, besisukanti apie savo ašį ir reguliuojamu aukščiu.
- Stalas turi būti su ištraukiama lenta klaviatūrai. Kuomet naudojamasi pele, reikalingas aukštesnis stalas, o kai suvedamas tekstas - klaviatūra, esanti 7-10 cm žemiau.
Visų pirma - nuolat prisiminti ir kontroliuoti laikyseną buityje ir darbe. Stenkitės kvėpuoti diafragma, aktyvuodamos pilvo sieną. Kas pusę valandos ar valandą būtina keisti padėtį ir pajudėti. Kaip? Pasėdėkite ant gimnastikos kamuolio (galite atlikti papildomus tempimus ar dubens judesius). Padirbėkite stovėdama. Kelis kartus per dieną patupėkite (pilnomis pėdomis remkitės į grindis).
Kompiuterio įtaka nėštumui: mitai ir realybė
Neretai sakoma, kad nėščiajai kompiuteris turėtų tapti griežčiausiu tabu. Tačiau tai tėra dar vienas mitas. Realiai jokio kenksmingo kompiuterio poveikio vaisiui ar jo ryšio su ankstyvu persileidimu bei priešlaikiniu gimdymu nenustatyta. Taigi kompiuteris nėščiajai kenkia lygiai taip pat, kiek ir bet kuriam kitam žmogui. Ir ne mistiniu spinduliavimu, neva sukeliančiu apsigimimus, o nebent skaudama nugara, galva ar paaštrėjusiu hemorojumi.
Jei monitoriaus parametrai nustatyti tinkamai, jo spinduliai akims nekenkia. Tačiau ilgai dirbant su kompiuteriu akys, be abejo, pavargsta. Jos parausta, sausėja, gali pradėti niežėti ar ašaroti. Taip organizmas ginasi nuo pernelyg ilgo sėdėjimo nemirksint. Jei žvilgsnio į monitorių kampas nepatogus, akis gali paskausti, ilgainiui įtempto žvilgsnio skausmas persismelks ir į galvą.
Nėščioms moterims nerekomenduojama dirbti su kompiuteriu pirmąsias 10-12 nėštumo savaičių, nes tada vaisius ypač jautrus neigiamam aplinkos poveikiui. Vėlesniu nėštumo laikotarpiu galima būtų naudotis kompiuteriu 2-4 val. per dieną. Aišku, atsižvelgiant į darbo ir poilsio režimą.
Apskritai dirbti kompiuteriu be pertraukos galima ne ilgiau kaip 2 val. Po to reikia 10-15 minučių pertraukėlės. Nėščiosioms būtų geriau dirbti 45 min. ir daryti 15 minučių pertraukėles.
Dirbant kompiuteriu didžiausią pavojų sukelia elektromagnetinis laukas. Šiuolaikiniai kompiuteriai ir monitoriai gaminami atsižvelgiant į griežtus tarptautinius ISO standartus, kurie smarkiai riboja elektromagnetinių, elektrostatinių ir magnetinių laukų lygį.
Kalbant apie tiesioginį elektromagnetinio lauko poveikį vaisiaus vystymuisi, kol kas nėra pakankamai duomenų dėl vienos ar kitos patologijos, kadangi sunku kompiuterio poveikį atskirti nuo kitų išorinių veiksnių, be to, tokie eksperimentai su nėščiomis moterimis neatliekami. Todėl kažkokius apibendrinimus sunku daryti.
Elektrinis displėjaus ekrano potencialas įgreitina ore esančias dulkes, kurios kaip kulkos įsiskverbia į priešais displėjų sėdinčiojo odą. Todėl būtina mažinti patalpos ore esančias dulkes, patalpą drėkinti ir baigus dirbti nusiprausti šaltu vandeniu.
Darbo pobūdis ir jo įtaka nėštumui
Nėštumas sukelia kardinalius pokyčius moters organizme: didėja svoris, silpnėja pilvo raumenų kontrolė, laisvėja raiščiai, didėja juosmens lordozė. Šie pokyčiai keičia kūno masės centrą ir laikyseną. Sėdimas darbas prie kompiuterio dar labiau prisideda prie laikysenos pokyčių: kaklas linksta į priekį, pečiai suglemba, atsiranda nugaros kuprytė, dėl to vaisiui keliauja mažesnis deguonies kiekis. Ilgas sėdėjimas silpnina kūno raumenis, mažina kraujagyslių pralaidumą, sulėtina metabolizmą ir riebalų deginimą.
Stovimas darbas, ypač ilgas ir nepertraukiamas, taip pat gali sukelti neigiamų pasekmių. Moterims, dirbančioms stovimą darbą, vaisiaus galvutės apimties matmenys gali būti mažesni, o dirbančioms daugiau valandų per savaitę - gali sumažėti ne tik galvos apimtis, bet ir vaisiaus svoris. Tai rodo, kad nėščiųjų darbo sąlygos gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi.
Tyrimai rodo, kad tam tikri su darbu susiję faktoriai - ilgos darbo valandos, stovimas darbas, psichologinė įtampa darbe ar fiziniai faktoriai - gali turėti neigiamos įtakos gimdymo rezultatams. Nustatyta, kad dirbančioms nėščiosioms apie 4,3 proc. naujagimių gimė mažo svorio (mažiau nei 2500 g), o 4,3 proc. naujagimių gimė mažesnio nei gestacinis amžius svorio.
Švedų mokslininkų rekomendacijos būsimoms mamoms yra tokios: jei mama dirba sunkų ir įtemptą darbą (padavėja, pardavėja, fabriko darbuotoja ir pan.), eiti nėštumo ir gimdymo atostogų iki gimdymo likus keturioms savaitėms būtina.
Jei moteris atostogų neina, darbdaviams rekomenduojama iki numatytos gimdymo datos likus dviem savaitėms sumažinti nėščiosios darbo krūvį. Didelio moterų, kurios atostogų išėjo likus dviem savaitėms, ir tų, kurios jų išėjo likus keturioms savaitėms iki gimdymo, skirtumo mokslininkai nepastebėjo.
Tyrimas taip pat parodė, kad jei moteris dirba fiziškai lengvą darbą, pavyzdžiui, biure prie kompiuterio, 8 val. per dieną, tai gimdymui įtakos tai, ar moteris ėjo atostogų ar ne, neturėjo. Todėl mano patarimas būtų toks: jei kiti darbai netrukdo svarbiausiam moters darbui, tegul ji juos dirba.
Rekomendacijos dirbančioms nėščiosioms
Sertifikuota nėščiųjų ir gimdyvių trenerė Gerda Danylaitė dalinasi patarimais ir sukaupta savo bei klientų patirtimi.
Patarimai, kaip sumažinti sėdimo darbo neigiamą poveikį:
- Keiskite padėtį: Kas pusę valandos ar valandą atsistokite, pasivaikščiokite, darykite tempimo pratimus.
- Sėdėkite ant gimnastikos kamuolio: Tai padeda stiprinti pilvo ir nugaros raumenis, gerina laikyseną.
- Dirbkite stovėdami: Jei įmanoma, įsirenkite reguliuojamo aukščio stalą, kad galėtumėte dirbti stovėdami.
- Kelis kart per dieną patupėkite: Pilnomis pėdomis remkitės į grindis.
- Kontroliuokite laikyseną: Stenkitės sėdėti tiesiai, atsiremkite į kėdės atlošą, pečius atpalaiduokite.
- Kvėpuokite diafragma: Aktyvuokite pilvo sieną.
- Darykite pertraukas: Bent 30 min. darbe kas 1 valandą daryti 5-10 min. pertraukas.
Taip pat svarbu tinkamai įsirengti darbo vietą: nustatyti tinkamą atstumą tarp akių ir monitoriaus (60-80 cm), užtikrinti patogią klaviatūros ir pelės padėtį, pasirinkti tinkamo aukščio kėdę ir stalą, reguliariai vėdinti patalpą ir drėkinti orą.
Darbo teisė ir nėščiųjų apsauga
Darbo teisė yra viena iš pagrindinių teisės šakų, kurios tikslas - užtikrinti sąžiningas, saugias ir teisėmis pagrįstas darbo sąlygas visiems darbuotojams. Ši teisės sritis reguliuoja darbo santykius, nustato darbo užmokesčio garantijas, darbo ir poilsio laiko ribojimus, darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos priemones. Ypatingas dėmesys skiriamas moterų, ypač besilaukiančių, neseniai pagimdžiusių ar krūtimi maitinančių darbuotojų, apsaugai. Joms taikomos specialios darbo sąlygų lengvatos, draudžiamos tam tikros darbo formos, siekiant apsaugoti jų sveikatą ir užtikrinti palankią aplinką motinystei.
Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos turi teisę reikalauti ne viso darbo laiko, o darbdavys privalo tenkinti tokį prašymą. Tokia pati teisė suteikiama darbuotojams, auginantiems vaiką iki aštuonerių metų, bei vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Ne visas darbo laikas gali būti nustatomas sutrumpinant darbo dienos valandas, mažinant darbo dienų skaičių per savaitę ar mėnesį arba taikant abu būdus.
Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios moterys, taip pat mamos, auginančios vaiką iki aštuonerių metų, ir vienišos mamos, auginančios vaiką iki keturiolikos metų ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, turi teisę reikalauti dirbti nuotoliniu būdu. Nuotolinio darbo laikotarpis įstatymu nėra ribojamas, todėl mamos gali prašyti šios darbo formos tiek laikinai, tiek neribotam laikui, taip pat derinti darbą nuotoliniu būdu su darbo vietoje atliekamomis pareigomis (mišrus darbas).
Darbdavys privalo patenkinti nėščios darbuotojos prašymą suteikti kasmetines atostogas prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų. Kasmetinių atostogų suteikimo eilė darbovietėje sudaroma atsižvelgiant į nėščių darbuotojų ir darbuotojų, auginančių bent vieną vaiką iki trejų metų, interesus. Mamos, vienos auginančios vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, turi teisę į ilgesnes kasmetines atostogas.
Mamos, auginančios vaiką iki keturiolikos metų ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat nėščiosios, yra ypatingai saugomos darbo teisės srityje, todėl jų atleidimo iš darbo įspėjimo terminai yra trigubai ilgesni nei įprasti. Tai reiškia, kad vietoje standartinio vieno mėnesio įspėjimo terminas tokioms mamoms pratęsiamas iki trijų mėnesių, o jei darbo santykiai trunka trumpiau nei vienus metus, vietoje dviejų savaičių jos įspėjamos prieš šešias savaites.
Darbo teisė užtikrina stiprią nėščių moterų ir mamų apsaugą nuo atleidimo. Darbdavys negali nutraukti darbo sutarties su nėščia darbuotoja nėštumo laikotarpiu ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, išskyrus įstatyme numatytus atvejus. Darbo sutartis su nėščia moterimi gali būti nutraukiama tik šiais pagrindais: šalių susitarimu, darbuotojos iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu, nesant darbo sutarties šalių valios (pvz., dėl sveikatos būklės), kai baigiasi terminuota darbo sutartis arba kai teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys.
Svarbu pažymėti, kad ši apsauga įsigalioja tik tada, kai darbuotoja pateikia darbdaviui gydytojo pažymą apie nėštumą. Todėl, siekiant garantijų taikymo, nėščiosios turėtų pasirūpinti tinkamu darbdavio informavimu. Jeigu nėštumo laikotarpiu arba iki kūdikiui sukaks keturi mėnesiai atsiranda pagrindas nutraukti darbo sutartį, nėščia darbuotoja gali būti įspėta apie atleidimą arba sprendimas nutraukti darbo santykius gali būti priimtas tik pasibaigus šiam laikotarpiui.
Be to, darbuotojos, auginančios vaiką iki trejų metų, negali būti atleidžiamos darbdavio iniciatyva be jų kaltės dėl perteklinių pareigybių naikinimo, prastų darbo rezultatų ar nesutikimo dirbti pakeistomis sąlygomis.
Darbo teisė nustato aiškias apsaugos priemones nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms moterims, siekiant apsaugoti jų sveikatą ir gerovę darbo vietoje. Jeigu nėščiosios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos darbo vietoje yra kenksmingų veiksnių, kurių neįmanoma pašalinti keičiant darbo sąlygas, darbdavys privalo perkelti darbuotoją į kitą, saugią darbo vietą toje pačioje įmonėje, organizacijoje ar įstaigoje, paliekant jai ne mažesnį darbo užmokestį. Jeigu nėra galimybės nėščiosios perkelti į kitą darbą, jai gali būti suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios, mokant jai priklausantį mėnesinį darbo užmokestį. Tokia pati apsauga taikoma ir neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms darbuotojoms po nėštumo ir gimdymo atostogų. Jei jų darbo sąlygos išlieka pavojingos, o kito tinkamo darbo nėra, jos gali būti išleidžiamos į vaiko priežiūros atostogas iki vaikui sueis vieni metai.
Nėščios, neseniai pagimdžiusios ir krūtimi maitinančios darbuotojos negali būti skiriamos dirbti viršvalandžių be jų rašytinio sutikimo. Taip pat jų sutikimas yra būtinas, jei darbdavys nori jas paskirti budėti, dirbti naktį, poilsio ar švenčių dienomis bei išsiųsti į komandiruotes. Jeigu nėščia ar neseniai pagimdžiusi moteris atsisako dirbti naktį arba pateikia gydytojo pažymą, kad toks darbas gali pakenkti jos sveikatai ar saugai, darbdavys privalo perkelti ją į dieninį darbą. Jei dėl objektyvių priežasčių to neįmanoma padaryti, darbuotojai gali būti suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios arba, o jei ji neseniai pagimdžiusi ar maitina krūtimi - vaiko priežiūros atostogos iki vaikui sueis vieni metai.
Krūtimi maitinančios darbuotojos turi teisę į specialias pertraukas kūdikiui maitinti, kurios suteikiamos ne rečiau kaip kas tris valandas ir trunka ne mažiau kaip pusę valandos. Darbuotojos pageidavimu šias pertraukas galima sujungti, pridėti prie bendros poilsio ir pietų pertraukos arba perkelti į darbo dienos pabaigą, atitinkamai sutrumpinant darbo laiką. Svarbu tai, kad pertraukos kūdikiui maitinti yra apmokamos darbuotojos darbo užmokesčiu, todėl šios moterų teisės užtikrina ne tik jų ir kūdikio gerovę, bet ir apsaugo nuo finansinių nuostolių.
Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos turi teisę pasitikrinti sveikatą darbo metu, jei tai būtina jų sveikatos būklei stebėti ar užtikrinti. Tokiais atvejais darbdavys privalo atleisti darbuotoją nuo darbo, o už praleistą laiką mokamas jos darbo užmokestis. Šią garantiją reglamentuoja darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas.
tags: #nestumo #metu #darbas #su #kompiuteriu
