Nėštumo metu moters kūnas patiria daugybę pokyčių, kurie ne visada apsiriboja tik pilvo augimu. Hormonų svyravimai, didėjantis kraujo kiekis ir kiti fiziologiniai procesai gali turėti didelės įtakos odai. Nors dažnai sakoma, kad nėštumas moteris išgražina, kartais oda gali sureaguoti ir netikėtais, nemaloniais būdais, pradedant nuo paprastų spuogų ir baigiant specifinėmis nėščiųjų odos ligomis.
Paprastai sakoma, kad pradėjusios lauktis moterys išgražėja. Visi „nuopelnai” skiriami palaimingai būsenai, tačiau daugiau darbo čia padaro paprasčiausi hormonų pokyčiai. Dėl hormonų nušvinta akys, veido oda išsilygina ir tampa panaši į kūdikio, skruostus papuošia švelnus raudonis, o lūpos tampa putlesnės. Tačiau hormonai gali iškrėsti ir šunybių. Kol nepastojai, niekada nežinosi, kokią staigmeną tavo veidui rengia nėštumas. Vienų oda labai išgražėja, kitų - išsausėja ir nušerpetoja, trečių - paburksta ir tampa riebi, ketvirtų - kenčia nuo spuogų.
Oda pradeda keistis nuo pirmosios nėštumo dienos. Didžiausi pakitimai prasideda maždaug nuo 12 savaitės, kai placenta pati pradeda gaminti hormonus. Moters organizme susidaro savotiškas hormonų perteklius, todėl sakoma, kad nėštumo pradžioje moters plaukai, nagai ir oda tiesiog žvilga. Tam daugiausiai įtakos turi „grožio” hormonai estrogenai, kurie gražina odą. Buvusi sausa oda tampa riebesnė, kartais nebereikia nei dieninio, nei naktinio kremo.
Tačiau didėjant hormonų kiekiui, oda gali tapti riebesnė, o tai dažnai lemia spuogų atsiradimą. Gali pradėti varginti spuogai. Pastebėta, kad spuogais skundžiasi tos nėščios moterys, kurias berdavo prieš menstruacijas. Ši problema moteris kamuoja antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą - nuo 26 iki 34 savaitės. Kaip ir paauglystėje, spuogai nėštumo metu „renkasi” tas pačias vietas - kaktą, nosį, smakrą ir skruostus. Kartais atsiranda spuogų ant nugaros ir krūtinės. Spuogai, lotyniškai vadinami acne - tai odos uždegiminiai mazgeliai. Dėl padidėjusios odos sekrecijos (riebalų) užsikemša riebalinių liaukų žiotys ir susidaro raginiai kamščiai (kamedonai). O patekus bakterijoms gali susidaryti spuogai. Pagrindinė šių spuogų priežastis - lytinių hormonų pakitimai nėštumo metu.
Nėščiosioms, kurias kamuoja spuogai, patariama prisiminti paauglystę ir imtis tų pačių priemonių: nespaudyti ir nekrapštinėti spuogų, nes pūliai iš spuogų išplinta į sveikas odos vietas ir sukelia naujus uždegimus. Atsiradusių spuogelių visai nereikėtų liesti. Tada jie išgyja per trumpesnį laiką ir nelieka randelių. Spaudant ir krapštant, toje vietoje gali likti dėmelių ar randų visam gyvenimui. Dukart per dieną, ryte ir vakare, rekomenduojama naudoti kokybišką, probleminei odai skirtą, prausiklį. Muilas ir kiti šarminiai prausikliai ardo odos hidrolipidinę plėvelę, kuri reikalinga apsauginei funkcijai. Nėštumo metu išorinis odos sluoksnis suplonėja, tampa labiau pažeidžiamas. Netiesa, kad spuogelių atsiranda dėl nešvaros, nes spuogų formavimąsi lemia organizme vykstantys procesai. Tuo periodu, odą būtina tepti drėkinančiais kremais ar geliais skirtais probleminei odai. Galima naudoti vaistažolių kompresus. Kai kurios vaistažolės, pavyzdžiui, ramunėlės, turi priešuždegiminių savybių. Jei oda dirgli, tokie kompresai naudingi. Rimtesnėms odos problemoms gydyti vaistažolių arbatos per mažai intensyvios. Spuogus galima tepti levandų arba arbatmedžio aliejumi. Šie eteriniai aliejai yra natūralūs antibiotikai, kurie naikina mikroorganizmus ir mažina paraudimą, niežulį ir gėlimą. Nereikėtų pradėti naudoti antibiotikų turinčių tepalų, nepasitarus su gydytoju. Rekomenduojama atsisakyti ir nenaudoti riebių maitinančių kremų. Odos priežiūros priemones rinktis tokias, kurios nekemša porų. Makiažo priemonių ir maskuojamųjų priemonių sudėtyje neturėtų būti aliejų ir kamedogeniškų medžiagų (kemšančių poras).
Be spuogų, nėštumo metu gali atsirasti ir kitų odos pakitimų, tokių kaip pigmentinės dėmės, strijos, sausumas ar bėrimai. Antrąjį nėštumo trimestrą (maždaug 5 mėnesį) moters veide gali išryškėti balintos kavos spalvos pigmentinių dėmių, liaudyje vadinamų nėštumo kauke. Medicinos terminais kalbant, tai yra chloazma, kurią lemia tie patys estrogenai (šie veikia melaniną, suteikiantį odai rudą atspalvį). Dėl to kartais nėščiosioms gerokai patamsėja apgamai ir strazdanos. Chloazma - laikinas reiškinys, po nėštumo ji išnyksta.
Strijos - nedideli odos dariniai, įtrūkimai, kiek primenantys smulkius randelius. Strijos nėštumo metu - itin dažna odos problema. Jos atsiranda ant sėdmenų, šlaunų, liemens, krūtinės ir pilvo staiga didėjant kūno svoriui ir odai tempiantis, tačiau įtakos strijų atsiradimui gali turėti ir paveldimumas, amžius, odos tipas, ypatumai (elastingą odą strijos nusėja rečiau, jų būna mažiau arba jos būna smulkesnės). Padidėjęs kortikosteroidų ir estrogenų kiekis sumažina kolageno skaidulų sukibimą, todėl jos trūkinėja ir formuojasi strijos.
Dėl nėštumo metu vykstančių fiziologinių pokyčių - didėjančio cirkuliuojančio kraujo kiekio, dėl estrogenų poveikio besiplečiančių kraujagyslių odos paviršiuje - gali atsirasti smulkių kraujagyslių voratinklis (voratinklinės angiomos, varikozės). Tačiau dėl to nerimauti taip pat neverta - po gimdymo išsiplėtusios kraujagyslės dažniausiai sumažėja ar net visai išnyksta pačios.
Nėštumo metu kintant hormonų balansui, vykstant intensyviems fiziologiniams pokyčiams, odai tempiantis dažna problema - odos sausumas. Tai gana dažnas nėščiųjų nusiskundimas: hormonai estrogenai slopina riebalinių liaukų veiklą. Odos sausumo problemai spręsti geriausia pasitelkti kosmetikos priemones: kremus, losjonus ar specialius aliejukus. Jie akimirksniu grąžina odai drėgmę, tad odą malonu liesti, be to, kosmetinės priemonės aprūpina ją vertingaisiais komponentais. Puiku, jei renkatės natūralius produktus, kurie yra be potencialių alergenų, konservantų, GMO, kitų dirbtinių priedų ir kvapiklių bei palaiko ir gerina natūralias odos regeneracijos savybes.
Specifinės nėščiųjų odos ligos
Nors daugelis odos pakitimų nėštumo metu yra laikini ir praeina po gimdymo, egzistuoja ir specifinės nėščiųjų odos ligos, kurios gali kelti grėsmę tiek motinai, tiek vaisiui. Svarbu jas atpažinti ir laiku kreiptis į gydytoją.
Viena iš tokių ligų yra nėščiųjų pemfigoidas (anksčiau vadintas nėščiųjų pūsleliniu). Tai reta autoimuninė pūslinė liga, galinti atsirasti antrajame arba trečiajame nėštumo trimestre. Ši liga susijusi su didesne nepageidaujamų vaisiaus reiškinių rizika. Kraujyje atsiranda autoantikūnai, nukreipti prieš odos pamatinės membranos struktūrinį komponentą. Prieš išryškėjant pirmiesiems bėrimams, gali prasidėti intensyvus niežulys. Iš pradžių bėrimai atsiranda liemens srityje, aplink bambą ir primena dilgėlinę. Kartais gali atsirasti pūslelių. Gali išberti delnus ir padus, tačiau veidas ir gleivinės lieka sveikos. Bėrimai greitai plinta, formuojasi pūslės. Diagnozė nustatoma remiantis gydytojo apžiūros duomenimis, specifiniais kraujo tyrimais bei atlikus odos biopsiją. Gydymo tikslai - sumažinti pūslių formavimąsi, skatinti gijimą, mažinti niežulį. Vaisiaus prognozė dažniausiai būna gera, nepaisant padidėjusios priešlaikinio gimdymo rizikos.
Kitas specifinis susirgimas - polimorfinis nėščiųjų bėrimas. Tai savaime praeinanti uždegiminė liga, pasireiškianti pirmojo nėštumo metu, dažniausiai paskutinėmis nėštumo savaitėmis ar tuoj pat po gimdymo. Tai ganėtinai dažnas odos susirgimas nėštumo metu, kurio priežastys nėra aiškios. Strijų srityje atsiranda itin niežtinčios raudonos papulės. Pirmiausia išberia pilvo sritį (zona apie bambą lieka nepažeista), kadangi čia strijos būna ryškiausios. Bėrimai gali išplisti į galūnes, nugarą, krūtinę, bei susilieti tarpusavyje. Taip susiformuoja didelės dilgėlinę primenančios plokštelės. Veidas, delnai ir padai lieka nepažeisti. Diagnozė nustatoma remiantis ligos klinikiniais požymiais. Gydymui skiriami kortikosteroidų tepalai, sunkiais atvejais - trumpas sisteminių kortikosteroidų kursas. Nors simptomai nemalonūs, vaisiui ši būklė nepavojinga.
Atopinis nėščiųjų bėrimas - tai į egzemą panašus niežintis bėrimas, būdingas nėščiosioms, praeityje sirgusioms atopiniu dermatitu. Tai pati dažniausia nėščiųjų odos liga - net 50% specifinių nėščiųjų odos ligų atvejų sudaro būtent atopinis nėščiųjų bėrimas. Ši liga glaudžiai susijusi su kitomis alerginėmis ligomis, pvz., alerginiu rinitu, bronchine astma. Liga pasireiškia ankstyvuoju nėštumo periodu. Tai gali būti išplitusi egzema, ypač veido, kaklo srityje, ant galūnių lenkiamųjų paviršių. Vizualinė ligos išraiška labai primena atopinį dermatitą. Visgi išberti gali bet kurią kūno vietą. Beria dėmelėmis ar papulėmis, gali būti nukasymų. Nėščiųjų niežulys - kiek retesnė ligos forma, kuriai būdinga paraudę ir nukasyti mazgeliai ar papulės, išsidėstę liemens srityje, ant galūnių tiesiamųjų paviršių. Niežtintis nėščiųjų folikulitas - rečiausia atopinio nėščiųjų bėrimo forma, kuriai būdingas bėrimas papulėmis ir pūlinukais. Gydymui rekomenduojamas tinkamas odos drėkinimas, kortikosteroidų tepalai.
Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė - tai liga, kuriai būdingas niežulys ir kraujo tyrime padidėjusi tulžies rūgščių koncentracija. Susirgimas pasireiškia antrajame arba trečiajame nėštumo trimestre ir greitai praeina po gimdymo. Tai vienintelė nėščiųjų dermatozė, kuriai nebūdingi odos pakitimai, tačiau labai stiprus niežulys, ypač naktį. Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė kelia grėsmę vaisiui, nes tulžies rūgštys iš motinos kraujo patenka per placentą ir kaupiasi vaisiaus audiniuose, o tai gresia priešlaikiniu gimdymu. Liga diagnozuojama remiantis kraujo tyrimais ir gydoma ursodeoksicholinės rūgšties preparatais.
Pustulinė nėščiųjų psoriazė - itin retas išplitusios pustulinės psoriazės variantas, pasireiškiantis nėštumo metu, dažniausiai trečiajame trimestre. Būdingas simetrinis bėrimas paraudusiomis plokštelėmis, kurių periferijoje yra sterilūs pūlinukai. Plokštelės susilieja tarpusavyje, o centre atsiranda erozijų, šašų. Bėrimas prasideda galūnių lenkiamuosiuose paviršiuose ir plinta link centro. Dažniausiai išberia liemens sritį ir galūnes. Šiam susirgimui nebūdingas niežulys, tačiau gali varginti sisteminiai simptomai - bendras silpnumas, karščiavimas. Kraujo tyrimuose nustatomi padidėję uždegiminiai rodikliai. Liga diagnozuojama remiantis klinikiniais požymiais. Gydymui skiriami sisteminiai kortikosteroidai.
Dar viena reta, tačiau svarbi būklė yra dilgėlinė, kuri gali pasireikšti ir nėštumo metu. Daugelis žmonių, turinčių simptomus, net nenutuokia, kad serga šia liga. Dilgėlinė pasireiškia staigiais, niežtinčiais bėrimais, kurie gali atsirasti ir išnykti per kelias valandas. Nors tiksli jos priežastis ne visada aiški, ji gali būti susijusi su alergenais, maistu ar net autoimuniniais procesais. Diagnozė paprastai nustatoma remiantis klinikiniais požymiais, o gydymas apima antihistamininius vaistus.
PUPPP (pūkučių) bėrimas, dar žinomas kaip niežtinčios dilgėlinės papulės ir nėštumo plokštelės, yra dažna odos liga, kuria serga nėščios moterys, ypač trečiąjį trimestrą. Ši būklė gali sukelti didelį diskomfortą ir kančią, todėl būsimoms motinoms labai svarbu suprasti jos pobūdį, priežastis, simptomus ir gydymo galimybes. Nors PUPPP bėrimas nėra kenksmingas kūdikiui, jis gali sukelti didelį niežulį ir odos dirginimą motinai. Bėrimas dažnai atsiranda paskutinį nėštumo trimestrą ir gali plisti į kitas kūno vietas. Tiksli jo priežastis nėra iki galo suprantama, tačiau manoma, kad jis susijęs su odos tempimu ir hormoniniais pokyčiais nėštumo metu. Prognozė paprastai yra palanki, o simptomai palengvėja netrukus po gimdymo.
Apie odos pokyčius, su kuriais gali susidurti besilaukiančios moterys, pasakoja medikai. Odos pokyčius nėštumo metu galima suskirstyti į tris grupes: susijusius su hormonų pokyčiais, buvusius jau iki nėštumo ir tik nėštumui būdingas odos būkles. Įprasti hormonų svyravimai nėštumo metu gali nulemti plaukų, nagų pokyčius, strijų, hiperpigmentacijos (melazmos) ir kraujagyslių pokyčių atsiradimą.
Kaip prižiūrėti odą nėštumo metu?
Nėštumo metu svarbu skirti ypatingą dėmesį odos priežiūrai. Tinkama higiena, drėkinimas ir apsauga nuo aplinkos veiksnių gali padėti išvengti daugelio problemų.
Tinkama odos higiena. Kokybiškas ir odos poreikius atitinkantis prausiklis padės išlaikyti odą ilgiau švarią ir gaivią. Nenaudoti rankšluosčio veido odos nusausinimui. Vienkartinės popierinės servetėlės - tinkamiausias pasirinkimas. Kuo dažniau keisti pagalvės užvalkalą.
Odai būtinas tinkamas drėkinimas. Kasdien išgerti pakankamą kiekį skysčių (1kg/30 ml) bei naudoti drėkinančiomis savybėmis pasižyminčias kosmetikos priemones. Apsauga nuo saulės. Rinktis kosmetikos priemones, kurios turi SPF (rekomenduojama ne mažiau 30). Fotosenėjimas yra pagrindinė ir greitinanti odos senėjimą priežastis. Sausos odos savininkėms nepamiršti odą maitinančių kosmetikos priemonių.
Sveika ir subalansuota mityba. Būtina gerti pakankamai vandens, kuris odą ne tik sudrėkins, bet ir išvalys (detoksikuos organizmą iš vidaus). Valgyti daug vaisių ir daržovių, tai padės išlaikyti odą sveiką. Vengti cukraus ir rafinuotų angliavandenių. Jei gydytojas neprieštarauja, vartoti vitaminą B6 (ne daugiau kaip 25 - 50 mg). Šį vitaminą rekomenduojama vartoti gydant hormonų sukeltas odos problemas.
Norint išvengti nepageidaujamų odos pokyčių nėštumo metu, besilaukiančioms moterims reikėtų vengti tiesioginių saulės spindulių, nesideginti, būnant lauke naudoti apsauginius kremus su SPF. Svarbu dėvėti laisvus, nespaudžiančius, natūralaus pluošto drabužius, leidžiančius odai kvėpuoti. Norint sumažinti strijų atsiradimo riziką, reikėtų stengtis nepriaugti daug svorio. Odos priežiūrai patartina naudoti drėkinančius kūno kremus, nes minkšta, pakankamai sudrėkinta oda didėjant nėštumui lengviau tempiasi. Odą sausina ir karšta vonia ar dušas, todėl reikėtų praustis šiltu vandeniu.
Skaudi tema, kai moteris nėštumo metu susiduria su odos problemomis. Daugelis patiria didelį nepasitenkinimą savo išvaizda, jaučiasi lyg "ragana", slepiasi nuo aplinkinių. Kaip suprantu, viskas vyksta dėl hormonų pokyčių, bet nejau negalima nieko padaryti? Man nepadejo niekas. Manau po gimdymo išnyks. Man su abiem buvo si beda, jei gerdavau vitaminus, tai dar daugiau "pagrazedavau". Galiu pasidalinti nestumo metu reikalai su veidu buvo tragiski. Veidas buvo toks, kad sakytum gyvenime prausikliu nemates. Zinokit naudojau viska ka rasdavau. Tepaliukai, muiliukai ir t.t viena ryta atsikelusi ,kai pamaciau veida nuo visu "kremuku" sakyciau infekcija ziaurine. Pas odos daktarus ejau atsakymas - lauk kol pagimdysi ir tada ziuresim. Tai va jau 4men po gimdymo... aisku nebe toks ziaurus veidas ,kaip nestumo metu ,bet yra ka gydyti. Tikrai jus suprantu. Mano aplinkoje buvo visos tokios grazutes su pilveliais, tokios ,kaip is zurnalu virseliu. O as atrodziau ,kaip ragana. Nestumo gale tokia sau baisi buvau ,kad gedidavausi iseiti kur i gatve. Na man gal depresija savo padare. Budavo eini prekybos centre ir viena ranka tempdavau maike i apacia ,lad neislystu mano zebro pilvas visai nesuprasdavau ,kaip kitos aikciodavo- kaip faina buti nesciai gyvenu pasakoje- visad is piktumo snypsciau. niekas dziaugsmo nebeteikdavo ,o ir dabar paziuriu nuotraukas net negera.
Anot Lauros, daugelis žmonių, turinčių simptomus, net nenutuokia, kad serga dilgėline. Moteris pasakoja, kad prieš susirgdama ji pati niekada nebuvo girdėjusi apie tokią ligą, todėl dabar stengiasi kuo daugiau apie tai kalbėti socialiniuose tinkluose. Anot moters, pirmiausiai į galvą jai šovė mintis, kad dėl šios ligos kaltas maistas. Gydytojas Laurą patikino, kad ji gali valgyti viską, nes tai įtakos dilgėlinei neturi. Tačiau pašnekovė pasakoja nenuleidusi rankų ir ėmusi ieškoti ją varginančių bėrimų priežasties. Aš netikėjau, kad maistas tam neturi įtakos. Nuvažiavau pasidaryti maisto netoleravimo testo, kurį atlieka su specialiu aparatu. Tyrimas man parodė, kad aš negaliu valgyti praktiškai nieko, nes esu beveik viskam alergiška. Man paaiškino, kad mano organizmas tikriausiai yra labai įsiaudrinęs ir neina suprasti, kam aš esu alergiška iš tiesų. Todėl man rekomendavo tyrimą pakartoti po mėnesio, kai organizmas šiek tiek aprims. Tačiau ji nepasidavė ir toliau aiškinosi, kas jai galėjo sukelti šią ligą. Laura nusprendė apsilankyti kitoje klinikoje ir atlikti dar vieną tyrimą maisto netoleravimui nustatyti. Pagalvojau, kad gal bus tikslingiau atlikti kraujo tyrimą. Todėl pasiėmiau tą didžiausią paketą, kur įeina visi maisto produktai ir dar daugiau visko. Nuvykus į kliniką, gydytoja pažiūrėjo į mano ranką ir iškart pasakė, kad tai yra autoimuninė liga, ideopatinė dilgėlinė. Ji pridūrė, kad šita liga retai atsiranda dėl maisto, bet dėl „šventos ramybės” testą galima pasidaryti. Tai man padarė maisto netoleravimo testą, histaminų (medžiaga, dalyvaujanti kraujospūdžio ir imuninės sistemos reguliavimo procesuose ir nervų sistemos funkcijose) jautrumo tyrimą, tada tyrimus dėl celiakijos ir dėl paveldimumo, ir sakė, kad dar yra galimybė darytis pralaidaus žarnyno tyrimą. Rezultatai man nerodė alergijos jokiam maisto produktui. Rodė jautrumą histaminui ir buvo nuokrypis dėl celiakijos, bet pasakė, kad šimtu procentų negali patvirtinti. Todėl liepė ir toliau gerti vaistus nuo alergijos.
Laura neslepia, kad netikėtai prasidėjusi liga aukštyn kojomis apvertė jos gyvenimą. Pasak moters, dilgėlinė stipriai paveikia gyvenimo kokybę, nes atsiranda ne tik fizinis, bet ir psichologinis diskomfortas. Moters teigimu, per tiek metų ji jau susitaikė su užklupusia liga, tačiau iš pradžių bijojo, kad žmonės, pamatę raudonomis dėmėmis nusėtą jos kūną, pagalvos, kad ji serga kokia nors užkrečiama liga. Dėl šios ligos siaubingai niežti ir atrodo, kad nusidraskysi visą savo kūną. Tačiau dilgėlinė sukelia ir psichologinių sunkumų. Sirgdamas šia liga žiemą gali užsidėti ilgas kelnes ar palaidinę ilgomis rankovėmis, kad niekas nematytų bėrimų. Tačiau vasarą tai jau yra diskomfortas. Išeini su sijonu ir niekada nežinai, kada pradės berti. O beria tikrai tokiomis šlykščiomis, raudonomis „pūkšlėmis“. Oda pasidaro, negraži, grublėta ir žmonės tikrai tą pastebi. Ypač nemalonu būna išvykus atostauti svetur, kai daug laiko praleidi su maudymosi kostiumėliu. Ir, kadangi, stengiuosi privengti saulės ir drėgmės, tai bet kokiu atveju jau yra diskomfortas.
Moteris pasakoja iki šiol nežinanti, kaip atsirado ši liga. Varginantys bėrimai ir toliau nedingsta, todėl Laurai nelieka nieko kito, kaip tik vartoti gydytojo paskirus priešalerginius vaistus. Tačiau per ilgą laiką sergant dilgėline, ji sako atradusi tam tikras priemones, kurios jai padeda prislopinti diskomfortą sukeliančius ligos simptomus. Aš vis dar esu gydymo paieškose, nes kur kreipiausi, atsimušdavau kaip į sieną. Šiuo metu vartoju vaistus nuo alergijos, labai vengiu hormoninio gydymo, todėl džiaugiuosi, kad kol kas jo nereikia. Stengiuosi prisižiūrėti mitybą ir nesideginu. Negaliu atsakyti, ar maistas tikrai turi didelės įtakos, nes man nebuvo kažkokio ryškaus pagerėjimo, nevartojant tam tikro maisto, tačiau stengiuosi privengti pieno produktų. Taip pat pastebėjau, kad išvykus atostauti svetur, bėrimus man paūmina saulė, chloruotas vanduo, drėgmė, besitrinantys rūbai.
Laura pasakoja ieškojusi žmonių, kurie galėtų pasidalinti savo patarimais, kovojant su šia liga. Tačiau neradusi tokio paties likimo tautiečių ir supratusi, kad daug kam dilgėlinė dar yra paslaptimi apipinta liga, moteris nusprendė savo istorija dalintis garsiai. Aš neradau analogiškų istorijų kaip mano. Nes daug kam dilgėlinė būna staigi, kai atsiranda ir išnyksta, kaip man buvo besilaukiant dukrytės. O mane ji vargina kiekvieną dieną. Nerandu situacijų, kad žmonės dalintųsi savo istorija, pasakotų, kas jiems padeda ir kas ne. Todėl nusprendžiau socialiniuose tinkluose daugiau apie tai dalintis. Pagalvojau, kad galbūt yra daugiau žmonių, su panašia istorija, nerandančių, kaip sau padėti.
Eksperimentas: ar įmanoma išgelbėti odą per 10 savaičių nėštumo metu?
Specifinės nėščiųjų odos ligos yra įvairialypė uždegiminių ir niežtinčių dermatologinių susirgimų grupė. Nėštumo metu atsiradęs odos niežulys gali būti tiek specifinių odos ligų požymiu, tiek ir fiziologinis reiškinys ar kitų, su nėštumu nesusijusių odos ligų simptomu. Jeigu Jūs esate nėščia ir Jus pradėjo varginti odos niežulys, nedelsdama kreipkitės į gydytoją dermatologą. Konsultacijos metu išsiaiškinami bendrieji ir specifiniai sveikatos klausimai, pvz., ar praeityje nebuvo atopinio dermatito epizodų, kelintas nėštumas ir gimdymas, ankstesnių nėštumų metu buvusios odos ligos. Odos biopsija ir histologinis ištyrimas atliekami esant neaiškiai diagnozei bei įtariant nėščiųjų pemfigoidą, pustulinę psoriazę nėštumo metu.
Kaip jau buvo minėta, dauguma su nėštumu susijusių odos pokyčių pagimdžius praeina savaime, tačiau po gimdymo, dėl sumažėjusio estrogeno kiekio ir per nėštumą sukauptų skysčių greito pasišalinimo iš organizmo, oda dažnai tampa sausa, pleiskanojanti, niežtinti. Todėl kūdikio susilaukusioms moterims rekomenduojama gerti pakankamai skysčių, naudoti drėkinančius kremus, sausai odai skirtus prausiklius ar vonios ir dušo aliejų. Jeigu pigmentinės dėmės po gimdymo lieka praėjus metams, reikėtų kreiptis į gydytoją dermatologą, kuris paskirs reikiamą gydymą, rekomenduos galinčias jas panaikinti procedūras.
Baigdama pokalbį gydytoja akušerė ginekologė pataria, jog norint išvengti nepageidaujamų odos pokyčių nėštumo metu, besilaukiančioms moterims reikėtų vengti tiesioginių saulės spindulių, nesideginti, būnant lauke naudoti apsauginius kremus su SPF. Svarbu dėvėti laisvus, nespaudžiančius, natūralaus pluošto drabužius, leidžiančius odai kvėpuoti. Norint sumažinti strijų atsiradimo riziką, reikėtų stengtis nepriaugti daug svorio. Pasak specialistės, idealu, jeigu svorio prieaugis nėštumo metu - 11-15 kg. Turinčioms antsvorio ir nutukusioms nėščiosioms rekomenduojama svorio visiškai nepriaugti ar priaugti labai mažai. Odos priežiūrai patartina naudoti drėkinančius kūno kremus, nes minkšta, pakankamai sudrėkinta oda didėjant nėštumui lengviau tempiasi. Odą sausina ir karšta vonia ar dušas, todėl reikėtų praustis šiltu vandeniu. Besilaukiančioms moterims per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o skaičiuojant kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Negalint užtikrinti pilnavertės mitybos ir visų būtinų maisto medžiagų gavimo, rekomenduojama vartoti maisto papildus.
Nėštumas - tai ypatingas metas, kupinas pokyčių. Nors daugelis jų yra džiaugsmingi, oda gali sureaguoti ir ne visada maloniai. Svarbu suprasti, kad dauguma šių pokyčių yra laikini ir susiję su hormonų svyravimais. Tačiau jei atsiranda stiprus niežulys, bėrimai ar kitos neįprastos odos apraiškos, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją specialistą, kuris padės nustatyti diagnozę ir paskirti tinkamą gydymą, užtikrinant tiek motinos, tiek vaisiaus saugumą.
