Nors dažnai manoma, kad žarnyno parazitais užsikrečiama tik netinkamai laikantis higienos, sveikatos specialistai primena - nekviestų svečių žarnyne galima sulaukti ir po kontaktų su naminiais gyvūnais ar valgant mažiau apdorotą maistą.
Į žmogaus organizmą parazitai patenka keliais būdais. Vienas jų - su užterštu maistu ar vandeniu, pvz., suvalgius nenuplautų vaisių, daržovių ar valgant užterštą mėsą ir žuvį, kuri yra nepakankamai termiškai apdorota, taip pat nesilaikant rankų higienos. Tuo tarpu spalinėmis galima užsikrėsti ir per bendrą patalynę, rankšluosčius, nes jos perduodamos žmogus žmogui, o amebomis galima užsikrėsti net analinių lytinių santykių metu.
Didžiausią riziką užsikrėsti parazitais turi vaikai, mat šie neretai pamiršta nusiplauti rankas ne tik prieš valgį, po tualeto, grįžus iš lauko, bet ir paglosčius katiną ar šunį - gyvūnai gali patys nesirgti, bet parazitų kiaušinėlių parnešti iš lauko ant savo kailio, o nuo rankų šie gali patekti ant žaislų, o su jais bežaidžiant ir į burną.
Taip pat nemažą riziką turi keliautojai po kraštus, kuriuose higienos lygis nėra aukštas. Suvalgytas sušis su užkrėsta žuvimi, nepilnai iškeptos mėsos kepsnys ar sultys iš neplautų vaisių gali tapti užkrato parazitais šaltiniu. Vykstantiems į keliones visada rekomenduoju turėti dezinfekcinių servetėlių ar dezinfekcinį rankų skystį tais atvejais, kai nebus galimybės rankų nusiplauti su muilu ir vandeniu.
Rizikos grupei galima priskirti ir tuos, kurie augina katiną ar šunį, ypač jei augintinis dalį laiko būna namie, o dalį - lauke. Pvz., toksoplazmomis gali užkrėsti katės.
Patekę į žarnyną parazitai minta maistingomis medžiagomis, trukdo įsisavinti maistą, išskiriamais toksinais teršia kraują. Be to, iš žarnyno dalis parazitų rūšių gali skverbtis pro žarnų sieneles į kraujotaką ir apsigyventi kituose organizmo vietose. Pvz., siurbikės randamos kepenyse, tulžies pūslėje, askaridės - kraujagyslėse, plaučiuose, pirmuonys - kepenyse, inkstuose, net smegenyse ar akyse. Tokiais atvejais yra sutrikdoma veikla to organo, kuriame gyvena parazitai.
„Simptomai gali būti patys įvairiausi: pilvo skausmas, pykinimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, svorio mažėjimas, apetitas gali dingti arba atvirkščiai - jaučiamas nuolatinis alkis, mažakraujystė, nusilpęs imunitetas, silpnumas, sutrikęs miegas. Tarp simptomų rikiuojasi ir alerginės reakcijos, bėrimai, įvairių kūno vietų niežėjimas - spalinėms būdingas išangės niežėjimas, ypač naktį. Tuo tarpu gelta būdinga siurbikėms, naktinis dantų griežimas - askaridėms, o limfmazgių padidėjimas, karščiavimas, raumenų, gerklės skausmas - toksoplazmozei.“
Simptomai nėra specifiniai, gali būti visai kitų susirgimų išraiška, todėl jei nusiskundimo priežasties nepavyksta rasti, jei jaučiamas ne vienas, o net keli iš paminėtų simptomų, tikrai verta pasitikrinti, ar organizmo neužpuolė parazitai.
Pagrindinis tyrimas - laboratorinis išmatų, spalinėms - išangės nuograndų, bet gali būti atliekami ir kiti papildomi tyrimai, tokie kaip kraujo, echoskopijos ar rentgeno. Esminė problema - jei parazitų yra nedaug, tai vienkartinio išmatų tyrimo metu galima jų ir neaptikti. Be to, tikrai nemaža dalis žmonių nejaučia jokių simptomų, o apie žarnyno „gyventojus“ sužino tik pamatę juos išmatose. Dėl šios priežasties dalis gydytojų laikosi nuomonės, kad visiems vaikams ir suaugusiems, kurie priklauso rizikos grupėms, reikia gerti vaistus nuo žarnyno kirmėlių profilaktiškai 1-2 kartus per metus.
Apsikrėtus toksoplazmomis, imuninė sistema sugeba apsaugoti organizmą nuo ligos vystymosi. Tačiau nėštumo metu šis parazitas gali prasiskverbti iki vaisiaus ir sukelti komplikacijas, todėl nėščiosioms yra rekomenduojamas kraujo tyrimas dėl toksoplazmozės.
Kai kurie parazitai, pvz., spalinės, gali būti lengvai perduodami nuo žmogaus žmogui, todėl, jei šeimoje kas nors užsikrečia, rekomenduojama ir kitiems šeimos nariams profilaktiškai išgerti vaistų nuo kirmėlių, taip pat duoti vaistų ir augintiniui - galbūt jis yra užkrato šaltinis.
Anot vaistininkų, tiek gydymui, tiek profilaktikai naudojami tie patys vaistai: populiariausias nereceptinis - pirantelis, receptiniai levamizolis, mebendazolas, o pirmuonims gydyti - receptiniai metranidazolis, tinidazolis, antibiotikai ir kt. Gydytojas parenka vaistus priklausomai nuo paciento amžiaus ir parazitų rūšies. Pirantelio negalima duoti vaikams iki 2 metų, nors išskirtiniais atvejais gydytojas gali padaryti išimtį pakoregavęs dozę. Kirmėlių profilaktiškai užtenka vienkartinio vartojimo - mebendazolio atveju kartais skiriamas ir 3 dienų kursas. Gydantis labai svarbu po 2-3 savaičių pakartoti vaistus, nes taip bus sunaikintos naujai iš kiaušinėlių išsiritusios kirmėlės, kurių vaistas nesunaikino per pirmą kursą.
Viena vaistininkė prisiminė atvejį, kai vėlyvą sekmadienio vakarą šeima, pamačiusi vaiko išmatose kirmėles, labai išsigando. Tėtis iškart išvažiavo pirkti vaistų į budinčią vaistinę, bet kaip tyčia ten nereceptinių vaistų nebuvo, o vaistininkė receptinių nepardavė. Šeima išgyveno streso kupiną naktį ir 7 ryto jau buvo poliklinikoje, kur primygtinai prašė skubios gydytojo konsultacijos. Tačiau dažniausiai susirgimas vystosi lėtai ir yra išgydomas vaistais, todėl nereikėtų labai jaudintis.
Diastazė nėštumo metu - kas tai yra ?
Tinkamas mitybos racionas ir reikiamo maistinių medžiagų kiekio užtikrinimas yra svarbus kiekviename gyvenimo etape, tačiau tai ypač svarbu nėštumo metu, kai maistinių medžiagų reikia ne tik nėščiajai, bet ir jos įsčiose augančiam vaisiui. Subalansuota mityba labai svarbi, nes nėštumo metu padidėja ne tik angliavandenių, baltymų ir riebalų poreikis, bet ir vitaminų, mineralų ir mikroelementų, kurie gaunami iš maisto.
Padidėjusį mikroelementų ir mineralų kiekį galima užtikrinti subalansuota dieta, tačiau tai ne visada įmanoma: pavyzdžiui, jei laikomasi veganiškos ar vegetariškos dietos, moteris rūko ar mityba yra nepakankama, reikėtų vitaminus ir mineralus vartoti papildomai. Dažnas pykinimas taip pat gali būti iššauktas svarbių elementų trūkumo. Dar viena nėštumo metu sutinkama būklė, kurią nulemia mikroelemento - geležies - trūkumas yra mažakraujystė. Besilaukiančioms moterims ji dažnai išsivysto dėl nėštumo metu beveik 45% padidėjančio cirkuliuojančio kraujo tūrio organizme. Norint išvengti mažakraujystės, jos prevencijai būsimoms mamoms rekomenduojama mitybą papildyti geležies preparatais.
| Maisto papildas | Biologinė reikšmė | Kokiuose maisto produktuose yra? | Norma nėštumo metu (patvirtinta SAM) | Rekomenduojamas nėštumo laikotarpis |
|---|---|---|---|---|
| Folio rūgštis (arba vitaminas B9) | Sumažina vaisiaus nervinio vamzdelio defektų ir įgimtų anomalijų, pvz., gomurio skilimo ir širdies ydų, riziką. | Žalialapės daržovės, taip pat kiaušiniai, gyvulių kepenys ir inkstai, pienas, alaus mielės. | 250 mcg (rekomenduojama vartoti 400-600mcg). | Prieš pastojant ir pirmą nėštumo trimestrą. |
| Kiti B grupės vitaminai | Svarbūs vaisiaus nervų sistemos vystymuisi ir kraujodarai. | Alaus mielės, lapinės ir ankštinės daržovės, liesa mėsa ir žuvis, kiaušiniai, gyvulių kepenys ir inkstai, pienas. | B1 - 1,6 mg; B2 - 1,7 mg; B6 - 1,6 mg; B12 - 4 mcg | - |
| Vit. D | Vitamino D trūkumas nėštumo metu siejamas su padidėjusia cezario pjūvio, preeklampsijos, priešlaikinio gimdymo ir gestacinio diabeto rizika. | Jūros gėrybės, kiaušinio trynys, pienas, jautiena ir grybai. Gaminasi odoje esant pakankamai saulės ekspozicijai. | 10 mcg arba 400 VV (IU). | - |
| Kalcis | Reikalingas vaisiaus kaulų formavimuisi, dantų užuomazgoms. | Pieno produktai, sūris, lapinis kopūstas, migdolai, brokoliai. | 1100 mg. | - |
| Magnis | Trūkumas nėštumo metu gali padidinti lėtinės nėščiosios hipertenzijos ir priešlaikinio gimdymo riziką. | Grūdų produktai, žalialapiai augalai krevetės, krabai, žuvis, kitos jūros gėrybės, juodoji arbata, riešutai / migdolai, morkos šokoladas. | - | - |
Kai kurių vitaminų ir mineralų nėštumo metu reikėtų papildomai nevartoti. Pavyzdžiui, vitaminas A yra svarbus vaisiaus regos ir imuninės sistemos vystymuisi, bet per daug vitamino A gali sukelti apsigimimus.
Vaistažolės ir įvairūs vaistažolių pagrindu sukurti papildai yra labai populiarūs nėštumo metu. Tačiau svarbu įsidėmėti, kad kai kurios vaistažolės negali būti vartojamos nėštumo metu. Apskritai, nėra pakankamai tyrimų, kad būtų galima teigti, jog vaistažolės ir jų preparatai, nors ir būdami natūralūs produktai, yra saugūs nėštumo metu. Taip pat trūksta tyrimų, kurie įvertintų vaistažolių ir kitų vartojamų maisto papildų ar vaistų galimą tarpusavio sąveiką. Nėštumo metu yra plačiai naudojamas imbieras nėštumo sukeltam pykinimui mažinti. Atlikti tyrimai rodo, kad jis yra saugus ir efektyvus. Deja, daugiau vaistažolių gali pakenkti nėštumo metu negu padėti. Tokios vaistažolės kaip alijošius (Aloe vera), dviskiautis ginkmedis (Ginko biloba), dvimetė nakviša (Oenothera biennis arba Primrose), vaistinis šalavijas (Salvia officinalis), paprastasis saldymedis (Glycyrrhiza glabra) ar sena (Senna) laikomos potencialiai nesaugiomis ir jų vartojimą reikėtų riboti.
Vaisto informaciniame lapelyje visada rasite skyrių, kuriame pateikiama su nėštumu ir žindymu susijusi informacija. Jei pametėte vaisto informacinį lapelį, oficialią informaciją apie Lietuvoje ir Europos sąjungoje registruotus vaistinius preparatus galite rasti čia.
Viena moteris pasidalino savo patirtimi, kai prieš sužinodama apie nėštumą, ji ir visa jos šeima išgėrė vaistų nuo kirmėlių. Vėliau ji sužinojo, kad šie vaistai priklauso C grupei ir yra pavojingi vaisiaus vystymuisi, ypač 3-8 nėštumo savaitėmis, nes gali sustabdyti vaisiaus vystymąsi. Buvo rekomendacijos lauktis toliau ir būti stebimai, arba pasidaryti išvalymą. Tai parodo, kokia svarbi yra informacija apie vaistų vartojimą nėštumo metu ir kokios gali būti pasekmės, jei ji ignoruojama.
