Kūdikio laukimas - ypatingas metas visai šeimai, kupinas džiaugsmo, tačiau kartu ir rūpesčių. Nėštumas yra labai jautrus moters gyvenimo periodas, todėl ypač svarbu atidžiai stebėti savo kūną, rūpintis fizine ir emocine sveikata. Vasara, nors ir viliojanti šiluma bei gaiviais vaisiais, gali kelti papildomų iššūkių būsimoms mamoms. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tinkamai pasirūpinti savimi nėštumo metu vasarą, kokie pojūčiai yra natūralūs, o kada būtina kreiptis į gydytoją, bei kaip išvengti karščio sukeliamų problemų.
Nėštumo planavimas - laikas įvertinti sveikatos būklę. Sklandžiam nėštumui didelę įtaką daro pasiruošimas. Dėl šios priežasties, jau prieš pradedant planuoti šeimos pagausėjimą, rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją ginekologą, kad būtų atlikti visi rekomenduojami tyrimai, įvertintos lėtinės bei genetinės ligos šeimoje. Planuojant nėštumą svarbu pasirūpinti ne tik subalansuota mityba, bet ir folio rūgštimi, kuri itin svarbi vaisiaus vystymosi pradiniame etape. Rekomenduojama vengti didelių bet kokių vitaminų dozių, dėl jų vartojimo būsima mama taip pat turi pasitarti su savo gydytoju.
Sužinojus džiugią žinią itin svarbu suplanuoti pirmąjį vizitą pas gydytoją ginekologą. Pirmojo nėštumo laikotarpiu (iki 13 savaitės) Jūs turite atvykti pas Jus prižiūrėsiantį specialistą kuo anksčiau. Vizito metu bus peržiūrėta ligos istorija, įvertinti nėštumo rizikos veiksniai, atlikti kraujo tyrimai, numatytas gimdymo terminas. Gydytojas taip pat įvertins Jūsų kraujospūdį, svorį ir ūgį, apskaičiuos kūno masės indeksą, kad nustatytų rekomenduojamą svorio padidėjimą kas mėnesį. Jau pirmojo apsilankymo metu svarbu informuoti gydytoją apie lėtines ligas, stuburo patologijas, bronchinę astmą, sąnarių ligas ir pasikonsultuoti, koks gydymas turėtų būti skirtas nėštumo metu. Po dviejų savaičių Jums bus išduota nėščiosios kortelė, kurioje gydytojas žymės visus svarbius duomenis apie nėštumą. Šį dokumentą būtina turėti rankinėje, kad atsitikus kokiai nors nelaimei, pagalbą teikiantys asmenys žinotų apie nėštumą.
Kokie pojūčiai - natūrali organizmo reakcija, o kada būtina kreiptis į gydytoją?
Nėštumo metu moteris gali jausti įvairius pojūčius. Vienas dažniausių iššūkių pastojus yra pykinimas, tačiau tai yra normali organizmo reakcija ir dėl to nerimauti nereikėtų. Pykinimo ir vėmimo simptomai paprastai išryškėja 4-7 savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir baigiasi iki 12-16 nėštumo savaitės. Juos gali lemti padidėjusi hormonų koncentracija kraujyje, sulėtėję virškinamojo trakto judesiai. Taip pat gali varginti krūtų jautrumas, dusulys, greitas nuovargis, mieguistumas, nuotaikos pokyčiai, dažnas šlapinimasis, tirpstančios galūnės ir vidurių užkietėjimas. Šie pojūčiai gali būti susiję su padidėjusiu progesterono lygiu ir organizmo persitvarkymu, nes jam užkraunamas papildomas krūvis aprūpinant ne tik būsimąją mamą, bet ir pradedantį augti vaisių.
Taip pat svarbu stebėti arterinio kraujo spaudimo rodiklius. Padidėjęs kraujospūdis kelia pavojų ir nėščiajai, ir vaisiui. Tai siejama su padidėjusia nėštumo komplikacijų rizika: nėščiųjų hipertenzija, preeklampsija, priešlaikiniu placentos atsiskyrimu ir nėščiųjų diabetu. Gydytojas nėštumo metu kiekvieno vizito metu stebi ir įvertina kraujospūdį, esant pakitimams atliekami papildomi tyrimai, skiriamas gydymas.
Greitesnis nuovargis, mieguistumas, sumažėjęs darbingumas, didesnis dirglumas - gali būti pirmieji anemijos (mažakraujystės) ženklai. Nėštumo metu anemija ne tik pablogina moters savijautą, bet ir gali padidinti riziką įvairioms nėštumo komplikacijoms, todėl nėščiosioms svarbu atkreipti dėmesį į savijautą ir reguliariai atlikti kraujo tyrimus.
Nėščiųjų diabetas yra dar viena būklė, kelianti papildomų iššūkių. Ši diagnozė priverčia pakeisti gyvenimo būdą ir mitybą laukiantis. Riziką galima sumažinti profilaktinėmis priemonėmis: įtraukiant į savo kasdienę rutiną bent 30-60 minučių fizinį aktyvumą, taip pat kontroliuojant svorį ir rūpinantis visaverte, sveika mityba.
Pasak specialistų, pas gydytoją kuo skubiau reikėtų kreiptis, jei atsiranda stiprus pilvo skausmas, kraujingos išskyros iš genitalijų - tai yra ženklas, kurio ignoruoti negalima. Taip pat svarbu kreiptis į gydytoją, jei sutino ne tik kojos, bet užkrito akių vokai, rankų pirštai, jei šlapinatės mažiau nei įprasta.
Vasara nėštumo metu: kaip išvengti karščio ir saulės iššūkių
Vasara - nuostabus metų laikas, tačiau būsimoms mamoms ji gali kelti papildomų iššūkių. Nėščių moterų organizmas ypač jautriai reaguoja į saulę ir karštį.
Saulė: mėgaukitės, bet tik su saiku
Nėštumo metu degintis rekomenduojama iki 11 valandos. Būnant saulėje itin svarbu pasirūpinti kasdiene apsauga nuo saulės. Dėl sutrikusios hormonų veiklos, net tuo atveju, kai tiesioginiai saulės spinduliai veikia per debesis, gerokai padidėja pigmentinių dėmių tikimybė. Nėštumo laikotarpiu saulė gali išryškinti ir jau esamas pigmentines dėmes. Tinkamiausi kremai nuo saulės yra su ne mažesniu nei SPF 30 filtru, jei oda jautresnė, o geriausiai naudoti apsaugą su SPF 50. Dar geriau, jei kremas bus su mineraliniu filtru - cinko oksidu. Po deginimosi saulėje reiktų odą padrėkinti, o jei matosi odos paraudimas, galima tą vietą patepti ir vaistiniu kremu su dekspantenoliu.
Karštą saulėtą dieną nėščiosioms reikėtų saugotis ir perkaitimo. Didėjant nėštumui, perkaitimas būsimai mamai vis pavojingesnis. Gali padidėti kraujo spaudimas, atsirasti nėščiųjų hipertenzija, sutrikti kepenų ir inkstų funkcijos, atsirasti traukuliai, o tai grėsmingos būklės tiek būsimai mamai, tiek vaisiui. Todėl patariama kuo mažiau būti tiesioginiuose saulės spinduliuose, dėvėti galvos apdangalus ir vengti ilgo buvimo saulėje, kai saulė yra aktyviausia, tarp 12 ir 16 valandos.
Skysčių vartojimas ir kojų tinimas
Nėščiajai per parą rekomenduojama išgerti ne mažiau kaip 8 stiklines vandens (į tai įsiskaičiuoja ir kiti skysčiai, tokie kaip pienas, sultys, sriubos, arbata). Jei moteris yra karštoje aplinkoje, daug prakaituoja, skysčių ji turi suvartoti dar daugiau. Antraip vandens trūkumas sukels gimdos susitraukimus, pablogins maisto medžiagų ir deguonies pernešimą vaisiui. Kad organizmui trūksta skysčių parodo ne tik troškulys, bet ir retas šlapinimasis, vidurių užkietėjimas, burnos, akių gleivinės džiūvimas, silpnumas, galvos skausmas, mėšlungis, retesni vaisiaus judesiai. Gausiai prakaituojant, galima gerti ne paprastą, o natūralų mineralinį vandenį, praturtintą magniu ir kaliu.
Kojų tinimas - viena dažniausių ir gana įprastų problemų nėštumo metu. Pirmiausia dėl to, kad su kiekvienu nėštumo mėnesiu gimda spaudžia pilvo srities kraujagysles, todėl trinka kraujotaka. Karštą vasaros dieną nėščiai moteriai būtina gerti užtektinai vandens, tačiau jo reikėtų gerti ne daugiau nei įprastai. Be to, patariama labai riboti aštraus ir sūraus maisto vartojimą ir visų inkstų veiklą aktyvinančių produktų valgymą. Svarbiausias patarimas - stebėti, kaip keičiasi kasdieniai įpročiai nuo įprastų. Suvartojus daugiau skysčių, reikėtų atitinkamai dažniau ir šlapintis. Jei tinsta kojos, kyla kraujospūdis, kamuoja galvos skausmai, atsiranda pykinimas, vėmimas - svarbu kreiptis į gydytoją. Tai gali būti preeklampsijos požymiai.
Kojų mėšlungis yra nemaloni problema, su kuria susiduria nėščiosios, o vasarą dėl padidėjusio skysčių ir mikroelementų praradimo mėšlungis gali pasireikšti dar dažniau. Kaip to išvengti? Visų pirma, pasirūpinti tinkamu skysčių kiekiu, ypač vasarą, kai daugiau prakaituojame, tad dažniau pasireiškia magnio trūkumas. Per dieną rekomenduojama išgerti apie 1,5-2 litrus skysčių. Pasireiškus mėšlungiui rekomenduojama vartoti magnio preparatus, kol išnyks simptomai. Taip pat svarbu vengti ilgo stovėjimo, pailsėti atsigulus ir pakėlus kojas aukščiau, rinktis patogią avalynę.
Maudynės ir infekcijų rizika
Nėštumo metu švariuose vandens telkiniuose maudytis galima, tačiau nerekomenduojama būti su šlapiu maudymosi kostiumu. Išsimaudžius reikia persirengti. Visgi, jei vanduo vėsus, ilgesnis laikas jame gali sukelti peršalimo, šlapimo ir lytinių takų infekcijas. Jei atsiranda dažnas, skausmingas šlapinimasis ar pakitusios išskyros, deginimo, perštėjimo jausmas, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
Sveika mityba ir fizinis aktyvumas nėštumo metu
Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės. Jų sudėtyje gausu skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Svarbu pakankamai vartoti produktų, kuriuose yra baltymų: liesos mėsos, žuvies, pieno gaminių. Reikėtų rinktis natūralų, kuo mažiau perdirbtą maistą be sintetinių priedų ar saldiklių. Nėščioji neturi maitintis „už du“, o mitybos racioną reikėtų papildyti 300 kcal daugiau nei iki nėštumo. Tai 350 g jogurto arba 100 g duonos, arba bananas, kriaušė ir obuolys.
Reikėtų vengti termiškai neapdorotų (t. y. žalių ar blogai išvirtų, iškeptų) mėsos, žuvies ir kiaušinių patiekalų, blogai nuplautų vaisių, daržovių, nes jose ar ant jų esantys mikrobai (pvz., salmonelės, toksoplazmos, listerijos) gali sukelti apsinuodijimą maistu, kartais net vaisiaus žūtį. Prie nerekomenduojamų produktų priskiriama saliamis, vytinti mėsos gaminiai, jūros gėrybės, nepasterizuotas pienas ir jo gaminiai, minkšti ledai, pelėsinis sūris, majonezas. Jūrų žuvų patiekalai rekomenduojami vartoti kartą per savaitę, nes juose gali būti randama sunkiųjų metalų (gyvsidabrio) ir kitų teršalų, neigiamai veikiančių vaisiaus smegenų vystymąsi. Reikėtų vengti kepenų, pašteto ir kitokių kepenėlių patiekalų, nes juose esantys dideli vitamino A kiekiai taip pat kenkia vaisiui.
Nepatariama dieta, kai nėščioji griežtai riboja mitybą. Jeigu besivystantis vaisius gauna per mažai maisto medžiagų, sutrinka jo raida. Per parą patariama vartoti 400 µg folio rūgšties. Jos būtina pradėti vartoti jau planuojant nėštumą, geriausia 3 mėnesius iki nėštumo ir pirmas 12 nėštumo savaičių. Dideli vitamino A kiekiai nepalankiai veikia vaisiaus raidą, todėl reikėtų vengti papildų, kurių sudėtyje yra daugiau nei 700 µg šio vitamino, kepenų produktų, pašteto. Jei yra persileidimo ar gresiančio priešlaikinio gimdymo požymių, vartoti magnio preparatų nepatariama.
Nėštumas - ne liga, todėl būsimos mamos tikrai gali mėgautis saule. Svarbiausia - neperkaisti, nenudegti odos, gerti daug vandens, naudoti galvos apdangalus ir apsauginius kremus nuo saulės. Sportuoti nėštumo metu gali atrodyti itin sudėtinga, tačiau judėjimas pagyvina kraujotaką, suteikia energijos ir labai pagerina savijautą. Puiki mankšta - ėjimas. Kasdien nueikite bent jau kilometrą kitą ir nustebsite, kad tai padeda jaustis kur kas žvaliau. Galite ir toliau mankštintis, jei tai darėte iki nėštumo, tik mažesniu krūviu. Tinka vaikščiojimas, plaukiojimas, joga, tempimo pratimai, šokiai, neintensyvi aerobika. Fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Reikėtų vengti sporto šakų, galinčių sukelti kritimo ar pilvo traumų pavojų, pvz., jojimo, slidinėjimo, čiuožimo. Mankštinantis reikėtų vengti skysčių trūkumo, gulėjimo ant nugaros. Nepatariama perkaisti nei aktyviai judant, nei saunose, nei sūkurinėse voniose. Perkaitimas gali sukelti vaisiaus apsigimimų, o pirmais nėštumo mėnesiais - net persileidimą.
SVARBIAUSI PRATIMAI NĖŠTUMO METU, kasdieninė mankšta nėščiosioms
Papildomi vitaminai ir medikamentai: kada ir kaip vartoti?
Nėštumo ir žindymo laikotarpiais nuolat be jokio sustojimo savarankiškai vartoti vitaminų ir mikroelementų visai nereikia. Netgi priešingai, juos vartoti reikėtų su pertraukomis, tikslingai, geriausia, su gydytojo ar vaistininko rekomendacija. Ypač vasarą, kai naudingų vitaminų ir mineralų jau gaunama iš maisto produktų, šviežių vaisių ir daržovių. Netinkamų nėščiajai vitaminų vartojimas ir įgautas kurio nors elemento perteklius gali pakenkti besilaukiančiai moteriai labiau nei jų stygius. Todėl tikrai verta reguliariai atlikti kraujo tyrimus ir su specialistų priežiūra reguliuoti elementų rodiklius organizme.
Kraujo tyrimai padės išvengti ir elementų stygiaus, kurie ypač svarbūs vaisiaus vystymuisi. Folio rūgšties trūkumas gali sukelti vaisiaus stuburo defektus, o dėl geležies stygiaus besilaukianti moteris gali susirgti nėščiųjų mažakraujyste, lemiančia tai, kad vaisius negauna pakankamai deguonies. Naudinga pasirūpinti vitamino D norma, kuris gerina vaisiaus augimą, taip pat jodu, nes jo trūkumas gali sukelti vaisiaus nervų sistemos ir smegenų raidos sutrikimus. O štai vitamino A kiekį reikia labai tiksliai įvertinti: nors jis svarbus kaulų ir dantų formavimuisi, tačiau šio vitamino perteklius padidina apsigimimų riziką.
Nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų. Jei yra persileidimo ar gresiančio priešlaikinio gimdymo požymių, vartoti magnio preparatų nepatariama. Pirmenybę teikti negazuotam vandeniui.
Kitos svarbios rekomendacijos
Nėštumo metu pakilusi temperatūra - vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ankstyvojo nėštumo metu neaukšta temperatūra jokių neigiamų pasekmių nesukels. Bet didesnė nei 37,5-38°C temperatūra jau laikoma pavojinga vaisiui. Pirmajame nėštumo trimestre vykstantys procesai yra labai jautrūs temperatūros pokyčiams, taigi jei temperatūra pakyla iki 38°C ir daugiau, tai gali lemti rimtas komplikacijas. Vėliau, kai vaisius jau susiformavęs, aukštesnė temperatūra nebeturi tokios didelės įtakos jo sveikatai. Aukšta temperatūra gali paskatinti gimdos susitraukimus, ji neigiamai veikia vaisiaus kraujotaką, o perkaitimas pirmaisiais nėštumo mėnesiais gali net sukelti persileidimą.
Nėščiųjų priežiūros (antenatalinės priežiūros) tikslas - rūpintis moters ir vaisiaus sveikata, siekiant optimalios nėštumo baigties, išvengti motinos ir vaisiaus ligų bei komplikacijų, užtikrinti gerą psichologinę moters būklę, išsamiai supažindinti su gimdymo natūraliu būdu privalumais ir didesne operacinio gimdymo rizika. Nėščiųjų sveikatos priežiūros paslaugas teikia šeimos gydytojas arba PASP komandos gydytojas akušeris ginekologas arba akušeris. Jei nėštumo metu yra didelės rizikos veiksnių, nėščiąją prižiūri gydytojas akušeris ginekologas.
Lytiniai santykiai neturi didelės įtakos nėštumui. Po kontakto su naminiais ar laukiniais gyvūnais nepamirškite nusiplauti rankų.
Tiek planuojant nėštumą, tiek jo metu alkoholio gerti negalima, nes nėra nustatyta saugi alkoholio dozė vaisiui. Moteris turėtų mesti rūkyti jau besiruošdama nėštumui. Jei to nepavyksta padaryti iki nėštumo, niekada nevėlu atsisakyti cigarečių bet kuriuo nėštumo metu. Nusprendus mesti rūkyti, padės nėštumą prižiūrintis specialistas specialiais patarimais ar paskirdamas pakaitinę nikotino terapiją.
Nėščiajai reikėtų mažinti kofeino kiekį ar bent jau vengti kavos gėrimo kartu su maistu. Kava ir arbata mažina geležies įsisavinimą, todėl šiuos gėrimus geriau rinktis tarp valgymų. Nėščiajai kofeino norma yra mažesnė nei 150 mg per dieną.
