Vaikščiojimas ant pirštų galų kūdikiams ir mažiems vaikams gali būti laikinas reiškinys, tačiau kartais tai signalizuoja apie rimtesnes problemas. Svarbu suprasti šio eisenos ypatumo priežastis ir laiku kreiptis į specialistus.
Kada vaikščiojimas ant pirštų galų yra normalus?
Iš pradžių kūdikiui pradėjus stovėti, yra visiškai normalu, kad jis pasistiebia ant pirštų. Tokiu būdu jam daug lengviau išlaikyti pusiausvyrą ir nenuvirsti. Tokia stovėsena yra dažna ir žengiant pirmuosius žingsnelius. Svarbu, kad laikui bėgant vaikas išmoktų atsistoti ir vaikščioti pilna pėda.
Pasak kineziterapeutės V. Paltanavičiūtės, labai dažnai mažyliai vaikšto pasistiebę ant pirštų dėl kojų ir juosmens raumenų silpnumo. Norėdami išlaikyti pusiausvyrą, esant silpniems raumenims, jie neretai įtempia galūnių raumenis. Specialistė pataria tėvams atkreipti dėmesį ne į Achilo sausgyslę ar blauzdos raumenis, bet į vaiko liemens stabilumą.
Kada reikėtų sunerimti?
Jei vyresni nei vienerių metų vaikams tai nėra norma, tėvams nepatartina manyti, kad tai - tik žaidimas. Reikėtų sunerimti, jei vaikutis nenori remtis kulnimis, o eina remdamasis tik pirštais arba tik pėdos dalimi, ypač, jei jis pradėjo vaikščioti sulaukęs ne metukų, o gerokai vėliau, jei eidamas pernelyg dažnai krenta.
Toks vaikščiojimas gali byloti apie įvairios kilmės nervų sistemos pakenkimus (visų pirma - apie vaikų cerebrinį paralyžių), apie kai kuriuos gana retus medžiagų apykaitos sutrikimus, pasireiškiančius įvairių organizmo sistemų, tarp jų - ir raumenų sistemos, sunkiais pakenkimais, arba apie nevisiškai išgydytą arba net negydytą šleivapėdystę.
Jei mažylis eina lyg ančiukas krypuodamas į šonus, reikėtų pasidomėti jo klubų sąnariais: galbūt liko iki šiol nediagnozuota klubų sąnarių displazija ar net įgimtas išnirimas. Tokia eisena taip pat gali būti dėl kai kurių gana rimtų nervų ir raumenų sistemos ligų.
Sunki eisena rytais, negalėjimas priminti kulnų dažniausiai byloja apie kulnikaulių osteochondropatijas, jos pačios savaime nėra pavojingos, tik sukelia daug nepatogumų einant ar sportuojant. Tačiau jei vaikas rytais sunkiai išsijudina dėl sąnarių (ypač plaštakų bei riešų) sustingimo, reikėtų nedelsiant pasitikrinti dėl galimų reumatinės kilmės ligų.
Taip pat nereikėtų likti abejingiems, jei pastebėjote, kad vaikas, atsikėlęs rytais ir vėliau, antroje dienos pusėje, ypač daugiau pabėgiojęs, šlubuoja, nors jokiais skausmais lyg ir nesiskundžia, arba kartais pasako, kad pavargo šlaunis. Tokiais palyginti nekaltais simptomais dažniausiai prasideda gana rimta Perteso liga - šlaunikaulio galvutės aseptinė nekrozė.
Blogėjanti pusiausvyra, dažnėjantys kritimai, net ir kol kas nepastebint daugiau simptomų, turėtų sukelti nerimą dėl pusiausvyros centro, esančio smegenų dalyje, vadinamoje smegenėlėmis, pakenkimo, jų viena iš dažnesnių priežasčių - šios smegenų dalies augliai.
Skaudu, kai ne dėl dėmesio stokos, o dėl paprasčiausio nežinojimo kartais būna užleidžiamos ligos, o jų pasekmės gali likti visam gyvenimui. Todėl norėčiau paminėti pagrindinius simptomus, kurie turėtų sukelti didesnį ar mažesnį nerimą ir paragintų tėvelius nebeatidėlioti vizito pas gydytoją.
Pastebėjus, jog vyresnis nei dvejų metų vaikas vis dar vaikšto ant pirštų galų, specialistai pataria geriau iškart kreiptis į specialistus, kurie nustatys tikslesnę to priežastį ir paskirs gydymo būdą, parinks reikiamas priemones ar tiesiog tėvams užduos „namų darbų“.
Priežastys ir gydymas
Viena dažniausių priežasčių - gimdymo metu patirta trauma, apie kurią tėvai gali ir nežinoti. Dažniau ant pirštų galų vaikšto berniukai nei mergaitės, nes berniukai gimsta su didesne galva, todėl jiems didesnė rizika gimstant patirti traumą. Dėl gimstant patirtų traumų sutrinka nervų centrų, kurie reguliuoja skeleto raumenų tonusą, veikla.
Pasistenkite prisiminti, kaip vaikas elgėsi iki žengdamas savo pirmuosius žingsnius. Jei ir anksčiau pastebėjote, kad tada, kai statėte mažylį ant lygaus paviršiaus, jis kryžiuodavo kojas, stipriai jas įtempdavo, nesiremdamas visa pėda, liesdamas paviršių tik priekine pėdos dalimi, greičiausiai jam padidėjęs raumenų tonusas.
Laiku neatkūrus balanso kūne, net vienas neteisingos padėties kaulas gali sutrikdyti galvos smegenų kraujotaką. Gydant vaikus, kurie vaikšto ant pirštų galų, pirmiausia reikia atstatyti kaukolės pagrindo kaulus į teisingą padėtį, užtikrinti, kad vyktų gera kraujotaka į požievinius nervų centrus, kurie reguliuoja raumenų tonusą. Koreguoti kaulų padėtį gali tik gydytojai.
Gana dažnai neurologai ir ortopedai skiria masažų kursą. Jei vaikų masažuotojas bus geras specialistas, procedūros bus veiksmingos. Tačiau nėra aišku, ar sumažėjęs tonusas yra galutinis rezultatas, nes nėra aiški jo atsiradimo priežastis.
Medikai taip pat gali rekomenduoti nuolat nešioti avalynę su kietais užkulniais ir supinatoriais, su šia avalyne vaikas turės vaikščioti ir lauke, ir namuose. Nemažai medikų mano, kad toks metodas netinkamas, nes augant koja turi laisvai judėti ir gauti adekvatų krūvį.
Kai vaikas ant pirštų galų vaikšto dėl per trumpos Achilo sausgyslės, padeda speciali mankšta, tempimo pratimai, kuriais siekiama pailginti raumenis, taip pat masažai bei kitos kineziterapinės priemonės. Kai kuriais atvejais prireikia operacijos, kurios metu pailginama Achilo sausgyslė.
Vaikštynės ir "šokliukai"
Kartais vaikščioti ant pirštų galų įtakos gali daryti ir neribotas vaikštynių ar "šokliuko" naudojimas. Mokslininkai jau įrodė, kad specialios kūdikių vaikštynės ir šokliukai neskatina vaikščiojimo savarankiškai, tačiau atvirkščiai - kiek atitolina šį procesą.
Vaikštynėse paprastai kūdikis spiriasi pasistiebęs pirštų galiukais, tai gali iššaukti dar didesnę pėdučių įtampą. Jose vaikai gali būti įsodinami ne ilgiau keliolikos minučių per dieną ir tik tuomet, jei jau moka vaikščioti ir jų liemuo yra sustiprėjęs. Priešingu atveju, vaikas sėdės netaisyklingai, o tai darys neigiamą įtaką netaisyklingam nugaros vystymuisi bei ateityje atsiras laikysenos problemų.
Norint, kad vaikiška technika nepakenktų, svarbu žinoti, kad šokliukus galima naudoti nuo 7 mėn., o vaikštynes - nuo 9 mėn. Vaikštynes reikėtų naudoti ne ilgesniais nei 15-20 min. intervalais, o bendras kasdien vaikštynėje praleistas laikas turėtų neviršyti 60 min. Kai kuriuose šaltiniuose patariama šokliuką naudoti tik 20 min.
Tinkama avalynė
Žinoma, vos pradėjusiam žengti pirmuosius žingsnius kūdikiui dar nereikia batukų, tačiau vaikui jau pramokus vaikščioti, svarbu jį apauti tinkama avalyne. Geriausiai tinka basutės: jos turėtų būti tvirtos, bet ne per kietos, būtinai aukštesniu užkulniu, su supinatoriais.
Rekomenduojama net ir namuose avėti batukus, tačiau jie neturėtų būti minkšti. Batukus reikėtų parinkti tvirtus, būtinai aukštu užkulniu, tik priekinė pado dalis (pirščiukų srityje) turėtų būti lanksti.
Kada kreiptis į specialistus?
Jei mažylis eina ant pirštų galų ir jam jau virš dvejų metų, ar pastebite bet kurį iš minėtų nerimą keliančių simptomų, nedelsiant kreipkitės į gydytojus. Svarbu išsiaiškinti tikslią eisenos sutrikimo priežastį ir laiku pradėti gydymą.
Vaikystės traumos. Pokalbis su psichologe Jūrate Bortkevičiene
Skaudu, kai ne dėl dėmesio stokos, o dėl paprasčiausio nežinojimo kartais būna užleidžiami susirgimai, kurių pasekmės gali likti visam gyvenimui. Todėl trumpai norėčiau paminėti pagrindinius simptomus, kurie turėtų sukelti didesnį ar mažesnį nerimą ir paragintų tėvelius nebeatidėlioti vizito pas gydytoją.
