Trečiasis trimestras daugumai besilaukiančių, ypač pirmą kartą tapsiančiomis mamomis, yra sunkiausias.
Dažniausios nėštumo miego problemos
Nėštumo metu kūnas patiria daugybę pokyčių, kurie gali sukelti miego sutrikimus. Tyrimų duomenimis, besilaukiančios mamos miega mažiau nei nesilaukiančios moterys. Viename literatūros šaltinyje net teko rasti teiginį, kad besilaukiančių mamų miego fazės tampa panašios į kūdikių miego fazes - taip mamos organizmas lyg ruošiasi būsimam pasikeitusiam miego ir būdravimo ciklui. Pirmąjį trimestrą neretai būsimosios mamos pasakoja, kad visą laiką jaučiasi mieguistos, pavargusios ir vis dairosi, kur čia vėl prigulus - trumpai tariant, pasijunta tikros „miegapelės“. Svarbu žinoti, kad su šiuo noru nuolat miegoti nereikėtų kovoti, o geriau kaip tik jį išnaudoti ir leisti sau „pasivyti“ „miego skolą“. Žinoma, kad dauguma moterų vidutiniškai miega vos 6 su puse valandos per naktį, todėl nuolat yra neišsimiegojusios. Jeigu yra galimybė, pasistenkite šį miego trūkumą kompensuoti dar iki pastojimo, o jei tada nespėjote - naudokitės proga pasirūpinti savimi (ir savo mažyliu) bent jau dabar.
Mieguistumas ir energijos stoka
Pirmiausia, kas turi įtakos nėščiųjų miegui - tai jų hormonų koncentracijos pasikeitimas: didesnis mieguistumas, kuriuo skundžiasi didelė dalis besilaukiančių moterų, yra susijęs su padidėjusia hormono progesterono koncentracija (šis hormonas yra svarbus nėštumo palaikymui). Yra žinoma, kad greitesniam nuovargiui ir ankstesnei užmigimo pradžiai turi įtakos miegą skatinantis ir kūno temperatūrą didinantis progesterono poveikis.
Nepatogūs kūno pokyčiai
Tampato sunku įsitaisyti lovoje, nes pilvas jau gana didelis. Kai kurioms nėštukėms tampa labai nepatogu miegoti dėl padidėjusių ir jautrių ar net skausmingų krūtų. Krūtų jautrumas ypač trukdo miegoti gulint ant pilvo, todėl pravartu pradėti mokytis užmigti ir miegoti gulint ant kairiojo šono (vėlesniu nėštumo laikotarpiu tokia padėtis padeda daugiau pritekėti kraujo kartu su maisto medžiagomis į gimdą ir vaisių, geresnė kraujotaka padeda inkstams pašalinti daugiau nereikalingų medžiagų ir skysčio, o tai sumažina kulkšnių, plaštakų ir pėdų patinimus, jeigu jų yra). Žinoma, nerealu tikėtis, kad ant vieno šono išmiegosite visą naktį - greičiausiai vis tiek pasivartysite, tačiau stenkitės geriau rinktis šonus, o ne nugarą.
Gulint ant nugaros gali staiga nukristi kraujospūdis, ir dėl to galite pajusti galvos svaigimą. Gulėjimas ant nugaros gali paskatinti knarkimą, o kartu esant didesniam kūno svoriui, gali atsirasti miego apnėja.
Dažnas šlapinimasis
Dažnai tenka bėgioti į tualetą nebegali įsitaisyti lovoje, nes pilvas jau gana didelis. Dažnai tenka bėgioti į tualetą ne tik dieną, bet ir naktį, nes padidėjusi gimda spaudžia šlapimo pūslę. Už dažną šlapinimąsi atsakingas hormonas progesteronas. Jis atpalaiduoja lygiuosius raumenis: tai reikalinga gimdoje augant vaisiui, tačiau kartu dėl to galite pastebėti kitus, ne tokius malonius poveikius - vargina rėmuo, vidurių užkietėjimas, taip pat ir minėtas dažnas šlapinimasis. Be to, padidėjus kraujo tūriui, inkstai ima dirbti aktyviau ir prafiltruoja daugiau kraujo, tokiu būdu pagamindami didesnį šlapimo kiekį, kurį reikia kažkur „padėti“. Dieną gerkite daug skysčių, ypač vandens, tačiau ribokite jų kiekį prieš eidamos miegoti (maždaug likus 3 valandoms iki ėjimo gultis). Paprastai būsimosios mamos dienos metu pamiršta reguliariai atsigerti, todėl stengiasi to griebtis grįžusios į namus, o paskui naktį tenka dažnai keltis į tualetą.
Nemiga
Miegas tampa retas malonumas. Įtakos gali turėti dažnas poreikis šlapintis, negalėjimas patogiai įsitaisyti dėl didėjančio pilvo, nerimas dėl gimdymo, būsimo kūdikio sveikatos. Jeigu negalite užmigti, neverskite savęs gulėti lovoje ir vartytis nuo šono ant šono, kad kaip nors užmigtumėte, ir neskaičiuokite praėjusių minučių ir jums likusių valandų iki rytinio žadintuvo suskambėjimo. Geriau atsikelkite, paskaitykite knygą, paklausykite muzikos, pažiūrėkite televizorių...
Geriau miegoti gali padėti vakarinis pasivaikščiojimas gryname ore, šiltas dušas prieš miegą, išvėdintas miegamojo kambarys. Galima neilgai pagulėti vonioje su valerijono, levandų ar pušų ekstraktais, išgerti melisų arbatos. Pamėginti pasiklausyti muzikos ar paskaityti knygą. Organizmui reikia maždaug pusvalandžio, kad nurimtų ir pasiruoštų miegui, todėl nesitikėkite, kad po įtempto siužeto filmo ar vos užbaigusios buities darbus iškart užmigsite. Išbandykite eterinį levandų aliejų: užlašinkite porą jo lašų ant pagalvės ar eterinio aliejaus garintuvo. Reikalaukite, kad jus supantys žmonės nerūkytų: tyrimai rodo, kad pasyvus rūkymas moterims sukelia miego sutrikimų, kai tampa sunkiau užmigti ir neprabusti miegant. Pasistenkite, kad miegant kambaryje būtų tamsu, nejunkite jokių aparatų su šviečiančiais ekranais: tik tamsoje gaminasi miegą skatinantis hormonas melatoninas.
Neramių kojų sindromas ir kojų mėšlungis
Tai dažna nėščiųjų problema antrajame ir trečiajame trimestre. Kadangi raumenų spazmai yra skausmingi, galite nuo jų pabusti naktį. Mėšlungis susijęs su kraujyje susidariusiu fosforo pertekliumi ir kalcio stoka. Įtakos turi ir tai, kad trečiąjį nėštumo trimestrą formuojasi vaisiaus kaulai, todėl vaisius pasiima mamos organizmo atsargas. Kai nėščioji vartoja nepakankamai kalcio, gali imti kankinti naktį pasireiškiantis raumenų mėšlungis. Be to, mėšlungis gali kankinti ir dėl papildomo kūno svorio, tenkančio kojoms, taip pat vaisius gali prispausti nervus, einančius į kojas. Mėšlungiui sutraukus blauzdos raumenį, reikia patraukti į save kojos pirštus, ramiai ir giliai kvėpuoti. Galima pamėginti daryti raumenų masažą, pabaksnoti blauzdą aštriu daiktu arba pažnaibyti. Praėjus spazmui pakelti kojas į viršų ir pagulėti. Iki 15-20 proc. besilaukiančiųjų trečiąjį nėštumo trimestrą gali atsirasti neramių kojų sindromas: tai toks sindromas, kai miego metu kojas norisi judinti, jaučiami nemalonūs pojūčiai, deginimas, tvinkčiojimas pėdose, blauzdose arba šlaunyse, dėl kurių miegas beregint išlaksto ir tampa nebeįmanoma užmigti. Pajudinus kojas, šie simptomai laikinai išnyksta, tačiau greitai vėl atsiranda, kai kojos vėl ramiai guli. Specialistai teigia, kad šis sindromas ištinka tuomet, kai organizme yra sumažėję geležies ir (arba) folio rūgšties, todėl, atsiradus minėtiems simptomams, būtų naudinga atlikti bendrąjį kraujo tyrimą ir nustatyti geležies koncentraciją kraujyje. Kojų raumenų mėšlungis antrąjį ir trečiąjį trimestrą vargina dažną besilaukiančiąją. Teigiama, kad mėšlungis yra susijęs su jūsų kraujyje susidariusiu fosforo pertekliumi ir kalcio stoka. Trečiąjį nėštumo trimestrą aktyviai formuojasi mažylio kaulai, todėl jis išnaudoja mamos organizmo kalcio atsargas, ir jeigu mama vartoja nepakankamai kalcio, jai gali atsirasti raumenų mėšlungis, paprastai pasireiškiantis naktį.
Nugaros skausmas
Diskomfortas apatinėje juosmens dalyje. Diskomfortas šioje srityje gali būti susijęs su pokyčiais dubens srityje, ypač kryžmens sąnariuose. Skausmas gali plisti į sėdmenis ir užpakalinį šlaunų paviršių. Nėštumo metu nugaros skausmu skundžiasi 50-80 proc. moterų. Trečdaliui iš jų skausmas suintensyvėja naktį. Pilvo raumenys tempiasi, kad išlaikytų besiplečiančią gimdą, o kai jie tempiasi, prarandamas gebėjimas išlaikyti kūno padėtį, tai apkrauna apatinę stuburo dalį didžiąja dalimi liemens svorio. Dėl padidėjusio hormono relaksino kiekio minkštėja, tampa paslankesni dubens struktūros apatiniai slanksteliai, o diskomfortas gali pasireikšti visoje nugaros srityje. Remiantis kita teorija, dažniausia apatinės nugaros dalies skausmo nėštumo metu priežastis yra išsiplėtusios dubens venos, toks skausmas ypač pasunkėja naktį, yra stiprus, dėl to net nubundama.
Remiantis kita teorija, dažniausia apatinės nugaros dalies skausmo nėštumo metu priežastis yra išsiplėtusios dubens venos, toks skausmas ypač pasunkėja naktį, yra stiprus, dėl to net nubundama. Jai veikiant suminkštėja ir atsipalaiduoja organizmo raiščiai, įskaitant ir raiščius tarp dubens raumenų bei dubens kaulų sąnarius, kurie dėl to gimdymo metu lengviau gali prasiplėsti, tačiau nėščioji gali jausti įvairius nemalonius pojūčius ir skausmą. Dėl atsipalaidavusių raiščių besilaukiančių moterų kūnas tampa ne toks stabilus ir lengviau linkęs į įvairius pažeidimus, ypač nugaros - tai dar viena iš nugaros skausmo priežasčių. Nugaros skausmą nėštumo metu jaučia apie 50-80 proc. moterų. Šis diskomfortas aplanko maždaug tarp penkto ir septinto nėštumo mėnesio. Pakitusi kūno masė ir svorio centras nėštumo metu apkrauna kaulus, raumenis ir sąnarius. Nėštumo metu dėl augančio pilvo atsiranda netaisyklinga laikysena: moteris vaikšto atsilošusi, kad išlaikytų pusiausvyrą, todėl yra apkraunama apatinė stuburo dalis. Remiantis kita teorija, dažniausia apatinės nugaros dalies skausmo nėštumo metu priežastis yra išsiplėtusios dubens venos, toks skausmas ypač pasunkėja naktį, yra stiprus, dėl to net nubundama. Remiantis kita teorija, dažniausia apatinės nugaros dalies skausmo nėštumo metu priežastis yra išsiplėtusios dubens venos, toks skausmas ypač pasunkėja naktį, yra stiprus, dėl to net nubundama.
Kamuojant nugaros skausmui rekomenduojama dieną nešioti palaikomąjį diržą. Taip pat galima fizioterapija, transkutaninė elektrinė nervų stimuliacija (TENS - saugus, neinvazinis skausmo malšinimo būdas, pasitelkiant silpną elektros impulsinę srovę), farmakologinis gydymas, akupunktūra, chiropraktika (manualinė terapija), joga, masažai, relaksacija.
Knarkimas
Dažnai nėščiosios skundžiasi sloga, kuri atsiranda dėl fiziologinių organizmo persitvarkymų nėštumo metu (suaktyvėjusi kraujotaka + padidėjusi estrogenų koncentracija → paburkusi nosies gleivinė → užblokuoti kvėpavimo takai). Padidėjusi gimda pakelia diafragmą, o dėl to gali imti kankinti knarkimas. Dėl didelio svorio prieaugio nėštumo metu sustorėja kaklo ir ryklės audiniai, todėl gali būti sunku kvėpuoti miegant. Knarkiant gali padidėti kraujospūdis, todėl esant dar ir galvos skausmui bei kojų patinimui reikia pasikonsultuoti su gydytoju. Kvėpavimo apnėja (sustojusio kvėpavimo tarpsniai) gali atsirasti esant stipriai užblokuotiems kvėpavimo takams. Moteris dažniausiai ryte neprisimena apnėjų, bet dieną jaučiasi pavargusi. Apnėjų metu į organizmą patenka mažiau deguonies, tai gali būti kenksminga nėščiai moteriai ir vaisiui.
Rėmuo
Auganti gimda mechaniškai spaudžia skrandį ir pakeičia apatinio sfinkterio (raumeninio rauko) vietą. Vaisiui augant rėmuo aštrėja, atsirūgimai dažnėja ir kiek palengvėja nėštumo pabaigoje, vaisiui nusileidus į mažąjį dubenį. Naktį turinys gali patekti į viršutinius kvėpavimo takus bei bronchus, tai gali sukelti bronchų spazmus, aspiracines pneumonijas, naktinį kosulį, rytinį balso užkimimą. Kita vertus, kai gimda pasislenka į pilvą, imamas spausti žarnynas ir skrandis, dėl to atsiranda refliuksas (skrandžio turinio grįžimas į stemplę), kuris pasireiškia rėmeniu - deginančiu skausmu už krūtinkaulio. Rėmeniui reikšmės turi ir dėl hormonų poveikio atsipalaidavę lygieji raumenys, įskaitant skrandžio rauką (raumenų žiedą stemplės perėjimo į skrandį vietoje), kuris įprastai neleidžia skrandžio turiniui su rūgštimi pakilti į stemplę, tačiau nėštumo metu visa tai ir vyksta. Rėmuo ypač vargina tuomet, kai besilaukianti mama miega ant nugaros. Dėl žarnyno ir skrandžio spaudimo maistas lėčiau jais slenka ir ilgiau užsibūna, tai gali sustiprinti rėmenį bei sukelti vidurių užkietėjimą.
Patariama miegoti pakėlus galvūgalį apie 15-20 cm, valgyti lėtai, nedidelėmis porcijomis, vengti gazuotų gėrimų, šokolado, aštrių, sūrių, riebių patiekalų, užkandžių prieš miegą, po valgio nedirbti ir nesilankstyti, negulti 1-2 val. po valgio, o geriau pasivaikščioti. Taip pat galima išgerti imbiero, ramunėlių, rozmarino ar melisų arbatos.
Naktiniai košmarai ir ryškūs sapnai
Svarbu atsipalaiduoti, kad stresas ar nerimas nesukeltų košmarų. Nėštukių sapnai dažnai būna ryškesni ir įspūdingesni nei buvo iki nėštumo. Pasitaiko ir košmarų, dažnai šie gąsdinantys sapnai susiję su kūdikiu, pavyzdžiui, kūdikio išmetimas iš rankų. Tyrimai rodo, kad košmariškus sapnus sapnuoja 72proc, besilaukiančių moterų - tai yra beveik trys ketvirtadaliai visų nėštukių. Tokie sapnai susiję su dideliu nerimu dėl būsimo kūdikio sveikatos, priežiūros, gyvenimo pasikeitimų, tačiau gali būti ir sapnų su stipriais erotiniais išgyvenimais. Manoma, kad ryškūs sapnai yra susiję su tuo, kad nėštumo metu būsimoji mama miegodama daugiau laiko praleidžia greitųjų akių judesių (REM) miego fazėje, kai smegenys yra aktyviausios, o dėl dažnų prabudimų, kurių priežastis aptarinėjame, sapnus labiau pavyksta prisiminti. Erotiniai sapnai susiję su tuo, kad, kūdikiui keičiant savo padėtį gimdoje, moteris jaučia gimdos susitraukimus, jų metu išsiskiria oksitocinas, kuris gali net sukelti orgazmą. Kita vertus, gali būti, kad, pereinant į naują gyvenimo etapą ir įsisąmoninant save kaip mamą, psichikai reikia susidoroti su prisiminimais apie buvusius mylimuosius ir įvairius su seksualumu susijusius išgyvenimus, kurių, tikėtina, bent jau pirmaisiais mėnesiais po gimdymo bus mažiau.
Relaksacijos technikos: joga (ypač jeigu moteris užsiėmė ja iki nėštumo), meditacija, masažas ir gilus kvėpavimas.
Skausmas šone
Nėštumo metu kūnas keičiasi sparčiau nei bet kada anksčiau - auga gimda, tempiasi raiščiai, persiskirsto vidaus organai. Todėl nieko keisto, kad vieną dieną galite pajusti maudimą ar duriantį skausmą kairiajame ar dešiniajame šone. Tačiau šis simptomas dažnai sukelia nerimą - ar tai tik natūralus reiškinys, ar signalas apie galimą problemą? Daugeliu atvejų šono skausmas nėštumo metu yra nekenksmingas ir laikinas, tačiau kai kada jis gali būti susijęs su rimtesnėmis būklėmis - šlapimo takų infekcija, inkstų akmenimis ar net negimdiniu nėštumu pirmojo trimestro metu. Svarbiausia - atpažinti, kada tai normali reakcija į kūno pokyčius, o kada verta kreiptis į gydytoją.
Tai pati dažniausia skausmo priežastis, ypač antrajame trimestre. Augant gimdai, tempiasi ją laikantys raiščiai - dažniausiai dešinėje arba abiejose pusėse. Šis skausmas dažnai būna:
- maudžiantis arba tempiantis,
- sustiprėjantis greitai atsistojus, pasilenkus ar čiaudint,
- praeinantis ilsintis arba pakeitus padėtį.
Jis yra visiškai normalus ir nereikalauja gydymo, jei nėra kitų simptomų.
Didėjant svoriui ir pasislinkus kūno centrui, didelė apkrova tenka nugarai ir dubeniui, o tai gali sukelti skausmą vienoje šono pusėje - dažnai spinduliuojantį į klubą ar šlaunį. Tai dažniau pasitaiko trečiąjį trimestrą ir gali būti susiję su laikysenos pokyčiais.
Jei skausmas jaučiamas apatinėje nugaros ar šoninės pilvo dalyje, ypač kartu su:
- karščiavimu,
- dažnu ar skausmingu šlapinimusi,
- tamsesniu šlapimu ar krauju jame,
tai gali būti šlapimo takų infekcija ar net inkstų uždegimas (pielonefritas). Šios būklės nėštumo metu nėra retos ir reikalauja gydytojo dėmesio.
Skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku gali rodyti tulžies pūslės akmenis, uždegimą, kepenų veiklos sutrikimą, pvz., nėščiųjų cholestazę. Šie atvejai paprastai pasireiškia skausmu po valgio (ypač riebaus), pykinimu, niežuliu (jei problema kepenyse).
Nėštumo metu sulėtėja žarnyno veikla dėl hormoninių pokyčių, todėl kairėje arba dešinėje gali jaustis maudimas, spaudimas ar duriantis skausmas, susijęs su vidurių užkietėjimu, dujų kaupimusi, dirgliosios žarnos sindromu. Šie skausmai dažniausiai būna epizodiniai, pagerėja po tuštinimosi ar judesio.
Yra ir mažiau dažnos, bet rimtos būklės, kurias svarbu atmesti: negimdinis nėštumas - jei skausmas atsiranda ankstyvuoju laikotarpiu (iki 10 savaitės) ir yra aštrus, vienoje pusėje; placentos atšoka - dažniau pasireiškia su kraujavimu ir kietu, įsitempusiu pilvu; priešlaikinio gimdymo pradžia - jei skausmą lydi reguliarūs susitraukimai.
Daugeliu atvejų šono skausmas nėštumo metu yra normalus fiziologinis reiškinys, ypač jei jis atsiranda epizodiškai, yra nestiprus ir greitai praeina. Tačiau tam tikrose situacijose šis skausmas gali būti pirmasis įspėjimas apie rimtesnę būklę, kuri reikalauja medicininio įvertinimo ar net neatidėliotinos pagalbos.
Jeigu skausmą šone lydi papildomi požymiai, tai jau nebe tik diskomfortas, o galimas klinikinis simptomas. Ypač reikėtų sunerimti, jei kartu pasireiškia:
- aukšta temperatūra, šaltkrėtis, bendras silpnumas,
- stiprus pykinimas ar vėmimas,
- šlapimo takų problemos: deginimas, skausmas, dažnas noras šlapintis,
- kraujo pėdsakai šlapime ar iš makšties,
- nuolatinis spaudimas, kietas pilvas, ypač jei tai lydi reguliarūs sąrėmiai.
Tokie simptomai gali rodyti inkstų uždegimą, tulžies pūslės uždegimą ar akmenis, nėščiųjų cholestazę, priešlaikinį gimdymą ar placentos komplikacijas.
Jei nėštumo pradžioje (iki 10-12 savaitės) atsiranda staigus, labai stiprus skausmas viename šone, ypač kartu su kraujavimu ar alpimo jausmu, tai gali būti negimdinio nėštumo požymis. Ši būklė pavojinga gyvybei, todėl būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Svarbiausia ne tik skausmo intensyvumas, bet ir tai:
- kiek laiko jis trunka,
- ar jis kartojasi,
- ar stiprėja laikui bėgant,
- ar pagerėja pakeitus padėtį, pailsėjus.
Jei kyla bent menkiausia abejonė, verta kreiptis į šeimos gydytoją, akušerę ar vykti į priėmimo skyrių. Nėštumo metu geriau pasitikrinti per anksti, nei per vėlai.
Skausmas šone gali būti tiek trumpalaikis diskomfortas, tiek signalas, kad kūnui reikia pagalbos. Svarbiausia - įsiklausyti į savo kūną ir išmokti reaguoti tinkamai: kada užtenka poilsio, o kada būtina kreiptis į gydytoją.
Vienas paprasčiausių, bet dažnai efektyviausių būdų - keisti kūno padėtį. Jei skausmas jaučiamas gulint, pabandykite atsistoti, šiek tiek pasivaikščioti. Jei pasireiškia vaikštant - prigulkite ant šono, ypač rekomenduojama gulėti ant kairiojo šono, nes tai gerina kraujotaką gimdoje. Svarbu išvengti ilgo sėdėjimo ar stovėjimo vienoje padėtyje, nes tai gali sustiprinti šonų ar nugaros skausmą. Poilsis turėtų būti ne pasyvus tinginiavimas, o apgalvotas poilsio ir judėjimo derinimas.
Jei šono skausmą sukelia dujų kaupimasis ar žarnyno spazmai, labai svarbu atkreipti dėmesį į mitybą. Rinkitės maistą, kuris nesukelia pilvo pūtimo, venkite per daug cukraus, rafinuotų angliavandenių ar gazuotų gėrimų. Taip pat būtina užtikrinti pakankamą skysčių kiekį - ypač jei įtariamas vidurių užkietėjimas ar šlapimo takų dirglumas. Vanduo padeda palaikyti žarnyno veiklą ir sumažina spaudimą vidaus organams.
Jei skausmas nepraeina poilsio metu, intensyvėja ar atsiranda kartu su kitais simptomais (karščiavimu, pykinimu, šlapinimosi sutrikimais, kraujavimu) - būtina kreiptis į gydytoją. Taip pat rekomenduojama pasikonsultuoti, jei skausmas kartojasi dažnai, paveikia kasdienę veiklą, kyla naktį ir trukdo miegoti, jaučiamas tik viename taške ir yra aštrus, veriantis. Medikė gali paskirti tyrimus (šlapimo, kraujo, echoskopiją), kurie padės atmesti galimas rizikas ir užtikrinti, kad tiek jūs, tiek kūdikis esate saugūs.
Diastazė nėštumo metu - kas tai yra ?
Greita konsultacija padeda atmesti rimtas diagnozes ir sumažinti nerimą. Gydytojas gali paskirti paprastas, bet veiksmingas priemones diskomfortui mažinti. Laiku nustačius priežastį, galima išvengti skausmo stiprėjimo ir komplikacijų. Gerėja bendra emocinė būsena - sumažėja nerimo dėl kūdikio. Ignoruotas skausmas gali būti infekcijos ar rimtesnės būklės požymis. Stiprėjantis diskomfortas blogina miego kokybę ir fizinį aktyvumą. Padidėja rizika, kad prireiks sudėtingesnio gydymo. Kentėjimas ilgainiui mažina gyvenimo kokybę nėštumo metu.
Kaip pagerinti miego kokybę nėštumo metu?
Planuokite savo miego laiką taip, kaip planuojate visa kita. Eikite gultis ir kelkitės kiekvieną dieną tuo pačiu metu, įskaitant savaitgalius. Pavyzdžiui, jei paprastai eidavote gultis 11 val. vakaro, dabar nueikite į lovą 10 valandą. Tegul miegas tampa jūsų prioritetu. Tyrimų duomenimis, 51 proc. besilaukiančiųjų numinga bent vieną kartą per savaitę darbo dienomis, 60 proc. Eikite gultis ir kelkitės kiekvieną dieną tuo pačiu metu, įskaitant savaitgalius.
Venkite gerti gėrimus su kofeinu, tai yra, gaiviuosius gėrimus (įskaitant kokakolą), kavą, arbatą, arba, jei turite labai stiprų įprotį, gerkite rytais ir prieš pietus.
Pykinimui sumažinti dieną vis užkąskite įvairių užkandžių - pavyzdžiui, sūrių sausainiukų, riešutų ir panašiai. Pagrindiniai valgymai turėtų būti ryte ir dienos metu, vakare stenkitės pernelyg neprisivalgyti.
Miegą pagerina baltymų turintis maistas, pavyzdžiui, varškė, jogurtas - juose yra aminorūgšties triptofano, sukeliančio mieguistumą.
Leidus gydytojui, reguliariai nesunkiai sportuokite ar mankštinkitės (ypač tinka specialiai besilaukiančioms moterims skirti užsiėmimai, baseinas) ar bent jau pasivaikščiokite: tai padės jums palaikyti gerą sveikatą, pagerinti kraujotaką, sumažinti kojų mėšlungio tikimybę, taip pat pasiruošti gimdymui. Jeigu anksčiau reguliariai nesportavote, pradėkite palaipsniui, pavyzdžiui, nuo 5 minučių per dieną, pridedant po 5 minutes per savaitę, kol pasieksite 30 minučių per dieną. Venkite sportuoti tuomet, kai karšta, nuo antrojo trimestro nedarykite pratimų, kurie reikalauja gulėti ant nugaros.
Jei turite galimybę, mokykitės atsipalaidavimo (relaksacijos) bei kvėpavimo technikų: visa tai jums ne tik padės susidoroti su nerimu, lengviau užmigti, bet ir atsipalaiduoti, lengviau valdyti skausmą gimdymo metu.
Užmigti gali padėti šilta vonia ar dušas, puodelis šiltos žolelių (pavyzdžiui, melisų) arbatos prieš einant miegoti.
Pasitelkite į pagalbą įvairias nėštumo pagalves (jos yra ilgesnės, gali būti suformuotos į puslankį ar pasagą, viso kūno ilgio ar pleišto formos, vėliau galima panaudoti kaip maitinimo pagalvę ar atremti kūdikį). Čiužinys turi įdubti pečių ir klubų srityje bei keisti savo formą, kai žmogus keičia savo miego padėtį. Gali reikėti aukštesnės pagalvės, kuri padėtų patogiai įsitaisyti ir išvengti rėmens.
Visada geriau išsiugdyti įprotį miegoti ant kairiojo šono, kad vėliau netektų nerimauti dėl diskomforto. Miegojimas ant kairiojo šono yra geriausias pasirinkimo variantas, nes tai sudaro puikias sąlygas kraujui su maistingomis medžiagomis nukeliauti vaisiui. Gulint ant nugaros ar dešiniojo šono gali pasireikšti aortos ir apatinės tuščiosios venos spaudimo sindromas.
Antroje nėštumo pusėje augantis vaisius gimdoje pradeda spausti šias kraujagysles prie stuburo. Spaudžiant pilvinę aortą, sumažėja gimdos ir placentos kraujotaka, blogėja vaisiaus būklė (visiškas užspaudimas pasitaiko retai, nes aortos sienelė yra storesnė ir elastinga). Užtat tuščioji vena labiau užspaudžiama, nes jos sienelė yra plonesnė ir ne tokia elastinga. Kai vena užspaudžiama, sumažėja veninio kraujo grįžimas į širdį, sumažėja sistolinis ir minutinis širdies tūris bei arterinis kraujo spaudimas, o tai sutrikdo gimdos ir placentos kraujotaką, blogina vaisiaus būklę. Moterų organizmuose vyksta kompensaciniai procesai: aortos ir apatinės tuščiosios venos spaudimas yra kompensuojamas simpatinės nervų sistemos tonuso padidėjimo ir kraujagyslių susiaurėjimo bei tachikardijos (dažnesnio nei normalaus širdies plakimo dažnio <100 k./min.), o veninis kraujas iš apatinės kūno dalies į širdį grįžta išsiplėtusiais epiduriniais veniniais rezginiais ir lykine vena. Apie 10 proc. besilaukiančiųjų šie kompensaciniai mechanizmai neišsivysto arba yra nepakankami, todėl joms gali išsivystyti šis sindromas ir pasireikšti tokie požymiai: bradikardija (nenormaliai lėta širdies veikla >60 k./min.), sistolinis AKS sumažėja iki 60 mm Hg ir mažiau, nėščioji pajunta silpnumą, pradeda pykinti, pritemsta arba išnyksta sąmonė, sparčiai blogėja vaisiaus būklė.
Jei vis tiek vargina miego sutrikimai, svarbu pasitarti su gydytoju. Miego sutrikimai gali slėpti depresiją, todėl nuolat jaučiant beviltiškumą, kankinant blogai nuotaikai, praradus susidomėjimą supančia aplinka, patariama kreiptis į psichologą. Nėščiosioms nerekomenduojama vartoti migdomųjų, todėl labai varginant miego sutrikimams derėtų pasikonsultuoti su psichiatru. Vaistažoles nėštumo metu patariama vartoti atsargiai, nes jos gali sukelti gimdos spazmus.
