Pavasaris - metas, kai gamta bunda po žiemos miego, tačiau kartu su gamtos atgimimu prasideda ir alergijų sezonas. Alergiškus žmones pradeda kamuoti klasikiniai šienligės (alergijos žiedadulkėms) požymiai - bėganti nosis, čiaudulys, ašarojančios akys. Prasidėjęs ankstyvą pavasarį, alergizuojančių augalų žydėjimo periodas tęsiasi iki pat vėlyvo rudens.
Kada prasideda alergijų sezonas ir kokie augalai jį sukelia?
Kasmet alergijų sezono pradžia skiriasi keletu savaičių. Kovą - balandį pastebimos anksti pradedančių žydėti medžių: alksnių, lazdynų, beržų, gluosnių, tuopų, kadagių, uosių žiedadulkės. Stipriausius negalavimus sukelia alksnio, lazdyno ir beržo žiedadulkės. Gegužę žydi ąžuolai, pušys, eglės, klevai, pražysta kai kurios žolės, kurių žiedadulkės taip pat sukelia alergijos simptomus.
Kaip atskirti peršalimo slogą nuo alerginės?
Nors kai kurie alergijos simptomai yra panašiai kaip peršalimo simptomai, svarbu nepamiršti, kad peršalimą sukelia virusai, o alerginė reakcija yra pernelyg stipri imuninės sistemos reakcija į alergeną. Jei peršalimas pasireiškia praėjus 2-3 dienoms po kontakto su virusu, o simptomatikai būdingas ir dažnai jaučiamas šaltkrėtis, karščiavimas, raumenų, galvos skausmas, nuovargis, tai alergijos pradžia yra staigi, jai nebūdingas nei šaltkrėtis, nei karščiavimas ar raumenų skausmas. Alerginio ir infekcinio rinito (slogos) požymiai (nosies užgulimas, išskyros, čiaudulys) panašūs. Vienas išskirtinių alergijos bruožų tas, kad šie simptomai sustiprėja kontaktuojant su alergenu. Be to, sergant alerginiu rinitu, išskyros iš nosies yra vandeningos, o infekcine sloga - jos vėliau sutirštėja ir gali pasidaryti žalios arba geltonos spalvos. Infekcinei slogai būdingi požymiai gerklės ir galvos skausmas, kosulys.
Šienligei būdingi simptomai: sloga, čiaudulys, nosies užgulimas ir niežulys. Dažnai prisideda nemalonūs pojūčiai akyse, odos bėrimai. Sunkesniais atvejais atsiranda dusulys bei švokštimas. Alergiją išduoda ašarojančios, paraudusios, paburkusios akys, niežulys, bėganti, paburkusi nosis, dažnas čiaudulys, o sunkesniais atvejais - ir dusulys.
Kryžminės alergijos: kai maisto produktai sukelia augalų žiedadulkių simptomus
Kai kurių maisto produktų alergenai panašūs į medžių ir žolių žiedadulkių alergenus. Alergiją sukelia tos pačios struktūros baltymai. Vartojant tokius maisto produktus dažnai pastebima reakcija, panaši į alergiją augalų žiedadulkėms: konjunktyvitas, gerklės perštėjimas, čiaudulys, nosies užgulimas. Todėl žydėjimo metu patartina atsisakyti šių produktų, kad nesustiprintumėte alergijos požymių. Beržų žiedadulkėms jautrius žmones gali kamuoti alergija obuoliams, kriaušėms, riešutams, morkoms, bulvėms, pomidorams, salierams, kaulavaisiams (vyšnioms, slyvoms, persikams ir kt.). Lazdynų žiedadulkėms jautrūs žmonės gali būti alergiški visų rūšių riešutams. Jeigu alergenas yra javų žiedadulkės, gali alergizuoti ir duona, kruopos, medus.
Kaip nustatoma ir gydoma alergija?
Jei įtariate alergiją, būtinai turėtumėte apsilankyti pas alergologą. Nuolat kamuojant negalavimams būtina išsitirti, koks augalas sukelia tokį jautrumą. Gali būti atliekamas odos dūrio testas, naudojant minimalias alergenų dozes. Tokiu atveju rezultatas matomas iškart. Nustačius alergiją parenkamas individualus gydymas, kuris priklauso nuo simptomų ir ligos sunkumo. Vaikams nuo penkerių metų gydytojas gali skirti imunoterapiją. Šis alergijos gydymo metodas veikia ligos priežastį ir pakeičia ligos eigą.
Kaip palengvinti šienligės kamuojamo vaiko ar suaugusiojo būklę?
Geriausias būdas išvengti šienligės yra nesusidurti su alergenu. Išvengti pavasario negalavimų galime išvažiavę ten, kur nėra mus alergizuojančių augalų, arba toks augalas jau nužydėjo. Tačiau dažnai tiesiog nėra galimybės išvykti. Pasivaikščiojimams lauke pasirinkite laiką, kai žiedadulkių ore mažiausia, t.y. rytą ar vakarą. Rekomenduojama nešioti kaukę, kuri apsaugo kvėpavimo takus nuo žiedadulkių. Kad jos nepatektų į akių gleivinę, lauke užsidėkite akinius nuo saulės. Grįžę namo būtinai nusivilkite viršutinius drabužius, nusiplaukite rankas ir veidą, taip pat praskalaukite burną ir nosį. Naminius gyvūnus, sugrįžę iš lauko, iššukuokite, nes žiedadulkės gali kauptis kailyje ir išprovokuoti stiprų ligos paūmėjimą. Langai ir orlaidės namuose turi būti uždaryti, kad į vidų nepatektų alergenų, o važiuodami automobiliu uždarykite langus. Drėgnas namų valymas taip pat padeda sumažinti ore sklandančių žiedadulkių kiekį.
Jeigu esate alergiški žiedadulkėms, lauke būkite nevėjuotomis dienomis, geriausia - po lietaus, kai alergeno koncentracija ore yra sumažėjusi. Laiką leisdami lauke dėvėkite apsauginę veido kaukę, kuri sulaiko žiedadulkes, ir, esant galimybei, stebėkite alergeno kiekį mobiliosios aplikacijos pagalba. Grįžę namo išsimaudykite ir pasikeiskite rūbus bei pasirūpinkite reguliariu namų vėdinimu anksti ryte ar vėlai vakare.
Alergijos
Vaistininko patarimai, kaip palengvinti alergijos simptomus
„Iš anksto pasirūpinkite preparatais, kurie padės slopinti alergijų simptomus - antihistaminikais. Priklausomai nuo pasireiškiančių negalavimų, galima rinktis iš kelių skirtingų veikliųjų medžiagų antialerginių tablečių. Naudingi ir kiti preparatai: jeigu vargina sloga, rinkitės nosies purškalą, kuris mažins gleivinės paburkimą, stabdys gleivių tekėjimą, palengvins ir atpalaiduos kvėpavimą. Galima naudoti ir jūros vandenį, kuris veiks kaip pagalbinė priemonė, padedanti iš nosies gleivinės pašalinti žiedadulkes. Akių lašai pagelbės tiems, kuriems pasireiškia akių uždegimas, o vietinio veikimo tepalai, kurie efektyviai slopina niežėjimą, paraudimą ir patinimą, gydys vabzdžio, vandens ar saulės pažeistą ir niežtinčią odą“, - sako G. Stankevičienė.
Kada reikalinga skubi medicininė pagalba?
„Camelia“ vaistininkė įspėja, kad nedelsiant į gydymo įstaigą reikia kreiptis staigių ir stiprių alerginių reakcijų metu, nes tokiais atvejais svarbi kiekviena minutė. Gydytojo pagalba reikalinga ir tada, kai alergijos sukelti simptomai nemažėja ir neišnyksta vartojant vaistus keletą dienų. Tokiais atvejais labai svarbu ne tik diagnozuoti alergiją, bet atlikti tyrimus ir nustatyti simptomus skatinančius alergenus, kurių reikia vengti.
Jeigu esate alergiški maistui ar vabzdžių įkandimams, namų vaistinėlėje pravartu turėti ir automatinį injektorių su adrenalinu, kuris padeda suvaldyti anafilaksinę reakciją ir dažnu atveju išgelbėti gyvybę.
Nėštumo metu ir alergijos
Kamuojant alergijai norisi kuo greičiau pradėti gerti vaistus, sušvelninančius nemalonius simptomus. Tačiau jei esate nėščia, viskas nebe taip paprasta: ne tik būtina skaityti vaistų informacinius lapelius ir domėtis, ar jie yra saugūs vartoti nėščiosioms, bet kaskart patariama pasitarti ir su gydytoju. Stenkitės vengti bet kokių vaistų, kurie nėra būtini, ypač pirmąjį nėštumo trimestrą. Viena iš vengtinų medžiagų yra dekongestantas pseudoefedrinas. Vartojant jį pirmąjį nėštumo trimestrą gali pasitaikyti tam tikrų apsigimimų. Jausti alergijos simptomus - itin nemalonu, tačiau ji nedaro neigiamo poveikio nėštumui. Daugelis simptomų paaštrėja dėl dažnesnio gleivinių, pavyzdžiui, nosies kanalų, uždegimo. Skalaukite nosies sinusus irigatoriumi ar kitais specialiais prietaisais (pvz., neti puodu).
Nėra įrodymų, kad vengiant tam tikrų produktų, galima apsaugoti kūdikį nuo alergijos. Atsisakydama kai kurių produktų nėščioji gali tik pakenkti sau ir kūdikiui, nes gali negauti labai reikalingų maisto medžiagų. Pavyzdžiui, omega-3 riebalai, kurių gauname iš žuvies, labai reikalingi vaisiaus smegenims vystytis. Be to, šie riebalai II ir III nėštumo trimestrą gali sumažinti vaiko atopijos riziką.
tags: #nestumas #ir #pavasarine #alergija
