Nėštumas - tai ypatingas ir jautrus moters gyvenimo periodas, kupinas didelių pasikeitimų, džiaugsmo, bet kartu ir rūpesčių. Būsimos mamos organizme vyksta hormoniniai pokyčiai, kurie veikia tiek fizinę, tiek psichologinę būklę. Nors šie pokyčiai natūralūs, jie gali sukelti įvairių nepatogumų ir nerimo. Šiame straipsnyje apžvelgsime dažniausius nėštumo požymius, kaip pasirūpinti savimi ir savo kūnu, bei kaip švelniai pasiruošti artėjančiam gimdymui.
Pokyčiai nėštumo metu ir kaip su jais susidoroti
Nėštumo metu moters organizmas patiria daugybę pokyčių. Nuo pirmųjų savaičių gali pasireikšti rytinis pykinimas ar šleikštulys, vėmimas, krūtų jautrumas, dusulys, greitas nuovargis, mieguistumas, nuotaikų svyravimai, dažnas šlapinimasis, tirpstančios galūnės ir vidurių užkietėjimas. Vėliau gali atsirasti nugaros skausmai, tinimai, hemorojus, dantų ir dantenų problemos, odos pokyčiai (spuogeliai, pigmentinės dėmės, strijos), mėšlungis kojose, padidėjęs kūno plaukuotumas.
Dėl šių pokyčių moteris gali jaustis nemaloniai, patirti gėdos jausmą ar net nerimą. Baimės ir nerimas dėl vaikelio sveikatos, jo vystymosi, gimdymo eigos, taip pat nuolatos pilnėjantis kūnas gali kelti nepasitenkinimą savimi. Neramina mintys apie patrauklumą, figūros susigrąžinimą po gimdymo, galimą atsiribojimą nuo visuomenės.
Svarbu suprasti, kad nėštumas - tai laikinas gyvenimo etapas. Nėščia moteris - nenuspėjama, jos nuotaikos svyruoja, ji greitai gali įsižeisti, dažnai kankina alkio jausmas ir apskritai ji gali nežinoti, ko nori. Tai sąlygoja hormoninė aplinka. Tačiau motinystė ir atsakomybė už būsimą kūdikį dažnai padeda moteriai susidoroti su neigiamomis emocijomis. Tai pirmoji geriausia priemonė nuo streso.
Kaip palengvinti nėštumo negalavimus?
- Pykinimas ir vėmimas: Šie simptomai paprastai išryškėja 4-7 savaitę ir baigiasi iki 12-16 savaitės. Svarbu maitintis reguliariai, pilnavertiškai, nebadauti. Geriausia valgyti nedidelėmis porcijomis, bet dažnai ir lėtai. Vartoti pakankamai skysčių (1,5-2,8 l per parą). Namuose ir rankinėje visada turėkite užkandžių (džiūvėsiai, javainiai, jogurtas, vaisiai, daržovės ar riešutai). Pavalgius nesilankstyti, neiti iš karto gulti (valgyti likus 2 val. iki miego), dažniau gulėti ant dešiniojo šono. Stengtis nekilnoti sunkių daiktų. Rytais prieš keliantis iš lovos suvalgyti kokį nors sausą užkandį ir keltis lėtai be staigių judesių. Daugiau būti gryname ore ir išsivėdinti kambarį prieš miegą. Būklei palengvinti galima gerti imbiero arbatą, valgyti imbiero sausainius, pastiles, desertus arba šviežią imbierą. Jeigu krenta svoris, vemiama išgėrus skysčių, vemiama 3-4 kartus per dieną, pykinimas ir vėmimas tęsiasi ilgiau nei 14 savaičių nuo nėštumo pradžios, būtina kreiptis į gydytoją.
- Nugaros skausmas: Apie 50-80 proc. moterų patiria nugaros skausmus, ypač tarp penkto ir septinto nėštumo mėnesio. Pakitusi kūno masė ir svorio centras apkrauna kaulus, raumenis ir sąnarius. Patarimai: nekilnoti sunkių daiktų, avėti patogią avalynę žema pakulne. Sėdint paremti nugarą pagalve. Reguliarus fizinis aktyvumas: mankštos, aerobika vandenyje, joga.
- Tinimai: Nėštumo metu organizmas kaupia skysčius. Patarimai: valgyti daugiau vaisių, daržovių, gerti vandenį, vengti sūraus maisto. Lengvas fizinis aktyvumas, pakankamas skysčių vartojimas. Vengti ilgalaikės sėdimos ar stovimos kūno padėties, dažnai ją keisti, pagulėti ant kairio šono pakėlus kojūgalį.
- Vidurių užkietėjimas: Apie 40 proc. nėščiųjų turi vidurių užkietėjimą. Patarimai: svarbi dieta - valgyti pusryčius, vartoti daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto, gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus), mažinti mėsos patiekalų, vengti pilvo pūtimą sukeliančio maisto.
- Odos pokyčiai: Apie 90 proc. nėščiųjų gali atsirasti strijų. Taip pat gali pasikeisti pigmentacija (tamsėti apgamai, atsirasti dėmės). Patarimai: strijų profilaktikai naudoti specialius kremus, aliejus, masažą. Odai reikia daugiau priežiūros: po prausimosi netrinti rankšluosčiu odos, o sausinti paspaudžiant jį prie odos. Visada po vandens procedūrų pasitepti odą kremu, emulsija ar pieneliu.
- Nuotaikų kaita: Tai besikeičiančių hormonų įtaka. Patarimai: stenkitės nepervargti, išsimiegoti, sveikai maitintis ir skirti laiko sau. Jeigu jaučiatės, kad nesuvaldysite savo emocijų, išeikite pasivaikščioti arba į kitą kambarį ir giliai pakvėpuokite.
Nėštumas yra labai jautrus moters gyvenimo periodas. Kūdikio laukimas - ypatingas metas visai šeimai. Rūpintis savimi ir savo kūnu tikrai reikia ypatingai. Svarbu žinoti, kokie yra nėštumo požymiai ir suprasti, kas vyksta su Jūsų organizmu.
Sveika mityba ir fizinis aktyvumas nėštumo metu
Ruošiantis nėštumui ir jau pastojus, iš esmės galioja įprastos sveikos mitybos taisyklės. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės. Svarbu pakankamai vartoti produktų, kuriuose yra baltymų: liesos mėsos, žuvies, pieno gaminių. Reikėtų rinktis natūralų, kuo mažiau perdirbtą maistą be sintetinių priedų ar saldiklių. Nėščioji neturi maitintis „už du“, o mitybos racioną reikėtų papildyti 300 kcal daugiau nei iki nėštumo.
Termiškai neapdorotų (t. y. žalių ar blogai išvirtų, iškeptų) mėsos, žuvies ir kiaušinių patiekalų, blogai nuplautų vaisių, daržovių reikėtų vengti. Taip pat nerekomenduojami saliamis, vytinti mėsos gaminiai, jūros gėrybės, nepasterizuotas pienas ir jo gaminiai, minkšti ledai, pelėsinis sūris, majonezas. Jūrų žuvų patiekalai rekomenduojami vartoti kartą per savaitę, nes juose gali būti randama sunkiųjų metalų (gyvsidabrio) ir kitų teršalų. Reikėtų vengti kepenų, pašteto ir kitokių kepenėlių patiekalų, nes juose esantys dideli vitamino A kiekiai taip pat kenkia vaisiui.
Folio rūgšties (kurios natūraliai yra tamsiai žaliuose vaisiuose ir daržovėse) idealiu atveju rekomenduojama vartoti dar prieš pastojant ir pirmąjį nėštumo trimestrą. Yra duomenų, kad folio rūgštis gali padėti išvengti vystymosi sutrikimų. Nėščiajai kofeino norma yra mažesnė nei 150 mg per dieną.
Reguliarus pratimas nėštumo metu gali padėti išlikti sveikiems ir jaustis geriausiai. Fiziniai pratimai nėštumo metu yra svarbūs ir gali padėti susidoroti su kai kuriais įprastais nėštumo nepatogumais ir netgi padėti paruošti kūną gimdymui. Saugiausia ir produktyviausia veikla yra plaukimas, greitas ėjimas, važinėjimas stacionariu dviračiu, mažo poveikio aerobika. Svarbu mankštinti dubens dugno raumenis, kad jie būtų stiprūs. Tai gali sumažinti šlapimo nutekėjimo galimybę. Mankštinantis reikėtų vengti skysčių trūkumo, gulėjimo ant nugaros. Nepatariama perkaisti nei aktyviai judant, nei saunose, nei sūkurinėse voniose.
Priežiūra ir tyrimai nėštumo metu
Sužinojusi apie nėštumą, moteris pirmiausia turėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą arba akušerį. Specialistai skirs tyrimus, o antrojo apsilankymo metu bus aptariami jų rezultatai. Nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos. Po dviejų savaičių bus išduota nėščiosios kortelė, kurioje gydytojas žymės visus svarbius duomenis apie nėštumą.
Nėštumo priežiūros (antenatalinės priežiūros) tikslas - rūpintis moters ir vaisiaus sveikata, siekiant optimalios nėštumo baigties, išvengti motinos ir vaisiaus ligų bei komplikacijų, užtikrinti gerą psichologinę moters būklę.
Pagrindiniai nėštumo laikotarpiai ir vizitai pas specialistą:
- 1-asis nėštumo laikotarpis (iki 13 savaitės): Pirmą kartą pas specialistą reikia atvykti kuo anksčiau.
- 2-asis nėštumo laikotarpis (14-28 savaitės): Vizitai pas specialistą numatomi 2 kartus (jei yra indikacijų - dažniau). Atliekami įvairūs tyrimai, įvertinamas vaisiaus vystymasis.
- 3-asis nėštumo laikotarpis (27-40 savaitės): Vizitai pas specialistą numatomi 2-3 kartus (jei yra indikacijų - dažniau). Nuo 36-os savaitės vizitai numatomi kas savaitę.
Visoms nėščiosioms atliekami tyrimai, siekiant nustatyti, ar nėra šlapimo takų infekcijos, sifilio, hepatito B ir ŽIV. Ultragarsiniai tyrimai atliekami 11+0-13+6 savaitę ir 18+0-20+6 savaitę. Jie yra labai svarbūs, vertinant nėštumo laiką, vaisiaus raidą. Ultragarsas nėra žalingas nei vaisiui, nei nėščiajai.
Pasiruošimas gimdymui
Kai nėštumas pasiekia 39-40 savaites, daugelis būsimų mamų ima nekantriai laukti susitikimo su savo mažyliu. Kūnas jau pasiruošęs, emocijos stiprėja, o laikas tarsi sustoja. Egzistuoja keletas natūralių, švelnių būdų, kurie gali padėti kūnui pasiruošti gimdymui ir net paskatinti sąrėmių pradžią. Svarbu žinoti, kad bet kokiu atveju verta pasikonsultuoti su savo akušere ar gydytoju.
Švelnūs būdai paskatinti gimdymą:
- Pasivaikščiojimai: Skatina kūdikio nusileidimą į dubenį ir gimdos kaklelio spaudimą.
- Gimnastikos kamuolys: Sūpavimasis, sukamieji judesiai ar lengvi pratimai ant kamuolio padeda kūdikiui „įsitaisyti“ tinkamoje padėtyje.
- Kopimas laiptais: Keičia klubų padėtį, o tai gali paskatinti kūdikio nusileidimą.
- Dubens mankšta: Padeda atsipalaiduoti ir paruošti dubenį.
- Karšta vonia arba dušas: Atpalaiduoja kūną ir gali skatinti gimdos susitraukimus.
- Masažas: Mažina stresą ir stimuliuoja refleksinius taškus.
- Stimuliacija spenelių: Skatina oksitocino - hormono, kuris sukelia gimdos susitraukimus - išsiskyrimą.
- Artumas su partneriu: Seksas gali padėti atsipalaiduoti, didinti oksitocino kiekį, o spermoje esantis prostanglandinas gali padėti minkštinti gimdos kaklelį.
- Aviečių lapų arbata: Tonizuoja gimdą, stiprina jos raumenis (rekomenduojama pradėti nuo 36 savaitės).
Kaip natūraliai sukelti gimdymą | Natūralūs gimdymo skatinimo būdai
Vienas geriausių būdų atitrūkti nuo negatyvių minčių ir susikoncentruoti į pozityvias - atsipalaidavimas. Būsimai mamai pravartu išmokti koncentruotis į pozityvias emocijas, nepaisant įvairių baimių. Apie visus neraminančius dalykus vertėtų pasikalbėti su vyru. Mylintis vyras būtinai nuramins, paguos ir palaikys. Drauge su vyru pasivaikščiokite, abu dalyvaukite echoskopijos procedūrose, drauge pirkite daiktus būsimam naujagimiui, susiorganizuokite sau šventę. Pasimėgaukite SPA procedūromis, palepinkite veido odą, valgykite viską, ko geidži, ir jokiu būdu nekaltinkite savęs ir nekritikuokite. Tai tik laikinas Jūsų gyvenimo periodas.
