Dažna situacija tėvų skyrybų procese, kai tėvai neranda konsensuso vaiko atžvilgiu dėl jo gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos.
Netgi, kai teismai pasiūlo vienokį ar kitokį variantą, abiem tėvams ar vienam iš jų jis netinka ir pasirenkama nevykdyti teismo sprendimo.
Tėvai nesugeba suvaldyti savo emocijų, kas konfliktą tik gilina.
Įsitraukia įvairios institucijos (teismas, antstoliai, vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai, policija, psichologai, medikai ir pan.).
Tačiau svarbiausia, kad būtent vaikas tampa įkaitu ir tėvų principų įrankiu.
Jis tokioje aplinkoje gyvena nepertraukiamą ir ilgą laikotarpį, kuris prasideda nuo tėvų skyrybų proceso, neretai nesibaigiančiu sprendimo priėmimu.
Persikeliama į neprognozuojamą jo nevykdymo stadiją.
Kyla galimai nepataisomos vaikui pasekmės, atsiliepsiančios jo gyvenimo perspektyvoje, kai situacija ne visada pageidaujamu būdu suvaldoma ir vaiko interesus turinčių užtikrinti institucijų.
Prioritetinis tiek gyvenamosios vietos, tiek bendravimo tvarkos nustatymo principas - 50 / 50 proc., kuriuo siekiama lygiavertės tėvystės, kai tiek pat laiko vaikas būna pas kiekvieną iš tėvų.
Teismo procese nustatomi vaiko santykiai su kiekvienu iš tėvų, jų požiūris į vaiko auklėjimą ir tobulėjimą, jau nekalbant apie supratimą skirti tam lėšas.
Pavyzdžiui, teisės į mokslą užtikrinimas, galimybės lankyti būrelius ir pan.; specialiųjų poreikių užtikrinimas; būtina išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie brolių, seserų ir kitų giminaičių, kokia nuolatinė aplinka jį sups; jeigu tėvai turi naujus partnerius, svarbu aptarti vaiko santykį su jais; svarbu, kad prisirišimas būtų natūralus, o nenulemtas vieno iš tėvų netinkamo elgesio dėl savanaudiškų paskatų, siekiant paveikti vaiko nuomonę, vaiko dėmesį užkariaujant dovanomis, pramogomis ir kt.; religinis ugdymas - ideologija neturi prieštarauti vaiko teisėms ir interesams.
Nustatant vaiko gyvenamąją vietą, teismai vertina ne tik su kuriuo iš tėvų gyvenimas atitiks geriausius jo interesus, bet ir kaip tėvas ar motina, su kuriuo gyvens vaikas, užtikrins vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina.
Nustačius su kuriuo iš tėvų bus vaikui stabiliausia ir saugiausi gyventi, su kitu atitinkamai nustatoma bendravimo tvarka.
Nustatomos konkrečios bendravimo dienos ir laikas; vaiko paėmimo ir grąžinimo tvarka; bendravimas atostogų metu; švenčių ir tėvų ar vaiko gimtadienių metu; išimtys iš bendravimo tvarkos (pavyzdžiui, ligos atveju).
Nustatomos alternatyvos, jeigu vaikas, pavyzdžiui, dėl ligos negalės pasimatyti (bendravimas nuotolinėmis priemonėmis, praleistų dienų kompensavimo mechanizmas).
Skiriamos finansinės baudos, kai nevykdoma teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, traktuojant kaip piktnaudžiavimą procesu.
Jeigu prasidėjęs priverstinis vykdymas - taikomos baudos už antstolių reikalavimų nevykdymą.
Be to, vienas iš tėvų gali įsitraukti gindamas savo ir vaiko interesus inicijuodamas žalos atlyginimo bylą.
Kraštutiniu atveju, toks elgesys gali būti vertinamas, kaip netinkamas tėvų valdžios panaudojimas ir apribojama jų valdžia vaiko atžvilgiu, o ypatingais atvejais - atimtos tėvystės / motinystės teisės.
Žinoma teismas, kaip minėta, taikomos sankcijos, priimamos tarpinės nutartys, nustatant su kuriuo iš tėvų vaikas turėtų gyventi, o su kuriuo turėtų būti nustatyta bendravimo tvarka.
Tėvai inicijuoti bendravimo/gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą gali viso teismo proceso metu.
Dalyvauja Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai, kurie lygiagrečiai padeda šeimai teikdami paslaugas - atvejo vadybą.
Esant poreikiui pasitelkiami psichologai.
Dažnas antstolių įsitraukimas, kai nevykdoma tarpinė nutartis, kuria sureguliuojami laikini iki teismo sprendimo tėvų santykiai su vaiku (gyvenamoji vieta / bendravimo tvarka).
Antstoliams tenka užtikrinti vaiko paėmimo / pristatymo tvarką įvairiausiomis aplinkybėmis.
Psichologų vertinimu, vaikas, kuris mato svarbiausius sau žmones nesutariančius, kaltina save.
Antstoliai, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai, policijos pareigūnai, padeda užtikrinant ir teismo sprendimo vykdymą, t. y., kai teismo procesas jau būna baigtas.
Pasitaiko, kad įsijungia psichologai ar kiti medikai.
Pastaroji garsi situacija taip pat susijusi su tuo, kad vienas iš tėvų nevykdė teismo sprendimo dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos.
Ši situacija atskleidžia tokių veiksmų skaudžias pasekmes.
Viešojoje erdvėje paplitęs vaiko paėmimo vaizdo įrašas, tokiu būdu vaiko atvaizdas ir interesai nėra apsaugoti.
Vaikas atpažintas klasės draugų, nelanko mokyklos tiesiogiai, kas sąlygoja bendravimo įgūdžių stoką ir pan.
Akivaizdu, kad vaikas patiria emocinius išgyvenimus.
Surasti tėvams kompromisą sudarant taikos sutartį, galimai advokatų pagalba, arba pasinaudojus mediacijos institutu surasti sąlyčio taškus, tokiu būdu galvojant visų pirma apie vaiką.
Suprantama, kad skyrybų procese užvaldo įvairios emocijos, kurios svarbiausias vertybes paverčia antraplanėmis, sunku išlaikyti emocinį raštingumą, ypatingai, kai yra neištikimybės faktorius, didelio turto dalybos.
Tokiu atveju tėvų karo išspręsti nepadeda ir privalomas ikiteisminės mediacijos institutas ir ginčas persikelia į teismą.
Svarbu suprasti, kad mediacijoje ginčą sprendžia pačios šalys ir jas įpareigoja jų pačių susitarimas, o teisme - teisėjas valstybės vardu ir teismo sprendimu.
Mediacijos paslaugos teikiamos už atlyginimą (už su mediatoriumi sutartą valandinį įkainį), išskyrus atvejus, kai mediacijos paslaugos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
Mediacijos sesija, tai draugiška ir neformali aplinka, kai mediatorius (teisėjas ar kitas teisininkas) pradeda įvadine dalimi, toliau seka šalių pasisakymai, spręstinų klausimų nustatymas, bendra diskusija, atskiri susitikimai, galimų skirtingų sprendimų alternatyvų kūrimas, sprendimo priėmimas ir jo tikroviškumo tikrinimas, taikos sutarties projekto rengimas, pasirašymas ir pateikimas tvirtinti.
Teismas taikos atveju patvirtina šalių sutartį santuoką nutraukti bendru sutarimu, kai išsprendžiami ir vaiko klausimai, o jeigu teisminis procesas jau vyksta, tai pereinama iš ginčo teisenos į ypatingąją ir santuoka nutraukiama taip pat bendru sutarimu.
Mediacija galima pasinaudoti tiek iki teismo, tiek visose teismo proceso stadijose.
Be kita ko, galima e-mediacija, kuri vykdoma bendraujant nuotoliniu būdu (Zoom, Teams).
Patarimas - vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, gerbti teismo ir kitų institucijų darbą, nes, kai nepavyksta susitarti, kreipiamasi pagalbos.
Lekt. Doc. dr.
Šeima - tai mažiausia socialinė bendrija, ypatinga žmonių bendrumo forma, savotiškas kolektyvinis subjektas, kiekvienos visuomenės, tautos pagrindas, kuriame susipina dvasiniai, ekonominiai, socialiniai elementai.
Visuomenės santykių sistemoje šeimai tenka svarbi vieta.
Ji yra pirminė visuomenės ląstelė ir atlieka labai svarbias žmonių giminės tęsimo, jaunosios kartos auklėjimo ir šeimos narių materialinės bei moralinės savitarpio paramos funkcijas.
Šeimos gyvenime susipina biologiniai ir socialiniai, materialiniai ir dvasiniai, doroviniai ir psichologiniai procesai.
Todėl šeimos santykiai yra specifinis teisinio reguliavimo dalykas, kuriuo nukreipta ne tik teisė, bet ir moralės, ideologijos, religijos jėga ir įtaka.
Dėl šių ypatumų šeimos santykių reglamentavimui skiriamas ypatingas dėmesys.
Tai valstybės pareiga globoti ir saugoti šeimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau - Konstitucija) 38 straipsnyje: Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.
Šios nuostatos įtvirtintos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad: Kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas.
Vis didėjant valstybės įsikišimo į šeimos gyvenimą poreikis skatina santuokos ir šeimos, kaip dviejų asmenų (vyro ir moters) sąjungos, modelio modifikacijos.
Santuoka prarado iki tol neatskiriamą savo savyb - pastovumą.
Dabar santuoka tampa vis labiau terminuota, nutraukiama bet kuriam iš sutuoktinių reikalaujant.
Šiuo metu, patiriamas fizinis ir psichologinis smurtas šeimoje tapo neatskiriama socialinės tikrovės dalimi.
Šie veiksniai pakeitė ir valstybės vaidmenį, reguliuojant bei teisiškai reglamentuojant šeimos ir tėvystės santykius bei paskatino valstybę kuo plačiau reglamentuoti šeimos teisinius santykius.
Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje patariama savo įstatymuose numatyti veiksmingas poveikio ir apsaugos priemones, kad būtų galima kuo skubiau reaguoti į kiekvieną prievartos šeimoje aktą, apsaugoti asmenis ir užtikrinti prevencinį šių priemonių poveikį, kad panašūs įvykiai daugiau nepasikartotų.
Temos aktualumas ir problematiškumas
Laikinosios apsaugos priemonės institutas įtvirtinimas 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - CK) - tai viena iš valstybės taikomų priemonių, kuria siekiama teisiniais būdais užkirsti kelią galimoms nepataisomoms santuokos nutraukimo, tėvų pareigų savo vaikams nevykdymo pasekmėms.
Jei sprendimo trukmė bus pažeistos vaiko ar sutuoktinio teisės ar teismo sprendimo vykdymas taps nepasiekiamu tikslu nepaneigiamas.
Tinkamai ir laiku pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali įgyvendinti šiuos tikslus bei kiek įmanoma tokiomis aplinkybėmis sumažinti neigiamą poveikį vaikui ir sutuoktiniui.
Tai pirmas žingsnis apsaugant trapiausią ir svarbiausią visuomenės subjektą - šeimą.
Todėl siekiant išsiaiškinti ar šie tikslai iš tiesų įgyvendinami, kaip praktikoje veikia nagrinėjamas institutas būtina aptarti teisės doktriną, reglamentavimą, teisminę praktiką.
Kita vertus, laikinosios apsaugos priemonės visais atvejais daugiau ar mažiau riboja šalies, kurios atžvilgiu jos taikomos, teises.
Ši problema labai aktuali taikant laikinąsias apsaugos priemones šeimos bylose.
Šio kai kurių šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių poveikio.
Problematiškumą lemia ir tai, kad įstatymai nenustato, kokie įrodymai turi būti pateikiami ieškovui ir vertinti įrodinėjant jo teisės pažeidimo faktą.
Taip pat įstatymai nenustato kiek nuodugniai turi būti ištirti įrodymai.
Ši, tiek skirtingas laikinąsias apsaugos priemones, kaip jurisprudencijoje ir teisminėje praktikoje sprendžiamas pusiausvyros tarp norimo apsaugoti intereso ir taikomos priemonės klausimas, atsakysime ašiame magistro darbe.
Mažai aptarta autorės.
Daugelis mokslinių straipsnių ir vadovėlių (S. Andrikaitės, A. Driuko, V. Kiauleikio, E. Laučiko) yra skirti bendrai aptarti laikinąsias apsaugos priemones teoriją ir praktiką.
Ši šio instituto praktinė svarba.
Didžiausio Teismo praktikos nebuvimas (apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju yra paskutinė instancija sprendžiant skundus dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo).
Šiuo laikinosios apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, šio instituto sąvoką, istorinę raidą, aš analizuoti bendrus šio instituto taikymo tendencijas, tikslus, sąlygas bei tvarką, kartu aptarti šio instituto reglamentavimą ir teisės doktriną užsienio valstybėse.
Aš analizuoti atskirus šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių ypatumus, atskleidžiant juos per šios priemonės tikslus, taikymo tendencijas, pagrindus ir problemas, palyginti jas su užsienio valstybėse taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
Darbo objektas
Šis šio šeimos teisinis santykis, taikymo teisinis reguliavimas pagal Lietuvos ir Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Austrijos ir kt. valstybių teisę, šio instituto taikymo ypatumai Lietuvos teisminėje praktikoje.
Darbo dalykas
Lietuvos ir Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Austrijos ir kt.
Hipotezė
Šiuo metu dėl jurisprudencijos stokos ir teisminės praktikos naujumo netaikomas vieningai ir nuosekliai.
Magistro baigiamojo darbo metodai
Šis, kitas dokumentų informacijos tyrimo priemonė, siekiant išsiaiškinti šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių ypatumus.
Baigiamojo darbo šaltiniai
Magistro darbe remtasi A. Driuko ir V. Kiauleikio, E. Laučiko vadovėliais, taip pat keliais moksliniais S. Andrikaitės straipsniais apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, jų taikymo tvarką, skolininko interesų apsaugą, D. Pelenio moksliniais straipsniu apie laikinąsias apsaugos priemones naujajame civilinio proceso kodekse.
Kadangi taikant laikinąsias apsaugos priemones šeimos bylose dažnai vadovaujamasi ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu taikomomis normomis, didelės reikšmės turi ir G. Šio daktaro disertacija, bei kiti šio autoriaus moksliniai straipsniai, dr. S. Vėlyvio ir kiti autorių mokslo darbai.
Atsižvelgiant į jau aptartus negausius šio instituto tyrimus Lietuvoje, nagrinėjami ir užsienio šalių autorių darbai.
Galime šio išskirti kelis autorius: J. Black, J. Bridge, T. Bond, C. Hamilton, A. Perry, S. Stuart ir t. t.
Didelis dėmesys skiriamas Lietuvos teisminiai praktikai.
Darbo struktūra
Darbą sudaro du skyriai.
Šis šio šeimos teisinis santykis, ypatumai atskleidžiami per šio instituto tikslus, sampratą, istorinę raidą, aptariamos jo taikymo sąlygos ir tvarka, daugiau dėmesio skiriant nagrinėjamo instituto skirtumams nuo laikinosios apsaugos priemonės taikymo ne šeimos bylose bei nuo bylos nagrinėjimo iš esmės.
Antrajame šio tyrimo skyriuje aptariamos atskiros laikinosios apsaugos priemonės, jų taikymo tikslai, pagrindai, ypatumai, atskleidžiami teisminės praktikos dėsningumai bei prieštaringumai, reglamentavimo spragos, pateikiamos autorės nuomonės kaip turėtų būti vertinamos vienos ar kitos aplinkybės, problemų sprendimo būdai.
Kartu su šiuo magistro darbu pateikiami priedai, kuriuose grafiškai išreikšta apeliacinės instancijos teismų praktikos statistika taikant laikinąsias apsaugos priemones šeimos bylose.
1. Laikinosios apsaugos priemonės taikymas šeimos bylose nuo jų taikymo kitose civilinėse bylose
1.1. Šeimos teisinis santykis, sąvokos
Įstatymu leidėjas nėra pateikęs.
Šios šio šeimos teisinio santykio, taikomos CPK XI skyriaus penkto skirsnio "Laikinosios apsaugos priemonės" ir CK 3.65 straipsnyje nustatyta tvarka.
Nuostatos skirtos nagrinėjamam institutui yra patvirtintos ir kituose straipsniuose: CK 3.75 straipsnio 3 dalyje patvirtinta, kad teismas, spręsdamas sutuoktinių gyvenimo skyrium klausimą, gali taikyti šio kodekso 3.65 straipsnyje nurodytas laikinąsias apsaugos priemones.
Šiuo, sutuoktinių gyvenimas skyrium (separacija) 384 straipsnio 5 dalyje patvirtinta, kad "Teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių, vaiko, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Civilinio kodekso 3.65 straipsnyje."
Ši knyga bei CPK atvirtintomis bendrosiomis nuostatomis.
CK 3.65 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad "teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių, vaiko, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas."
Šiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose.
Šis vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, pavyzdžiui, sprendžiant vaiko globos (rūpybos), tėvystės valdžios apribojimo ar vaiko atskyrimo nuo tėvo ir panašius klausimus.
Šis šio šeimos teisinio santykis, institutas žinomas ir kitose valstybėse.
Šios sutuoktinių ir vaikų bylos nagrinėjimo metu įtvirtintos Anglijos ir Velso šeimos teisėje.
Vieningo teisės akto šiuo atveju nėra, todėl šios normos galime rasti Santuokos pasekmių įstatyme (angl. Matrimonial Causes Act 1973), Vaiko įstatyme (angl. Children Act 1989).
Šeimos bylose taikomos laikinosios apsaugos priemonės įtvirtintos Prancūzijos civilinio kodekso (angl. Civil Code) 253, 254, 255 straipsniuose.
Šis nuostatos randama ir Vokietijos civiliniame kodekse.
Šis šio šeimos teisinio santykis, ypatumus aptarsime kituose skyriuose.
1.2. Šeimos teisinis santykis, tikslai
Tam reikalinga aptarti teisės aktuose, teisės doktrinoje ir teisminėje praktikoje pateikiamus laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindus ir tikslus.
Šis byloje ar kitas suinteresuotas asmens prašymu gali imtis laikinosios apsaugos priemonės, jeigu jo nesėkmės teismo sprendimo vykdymas gali pasunkinti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Šiuo CPK apibrėžto laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindo matyti ir šio instituto tikslas - užtikrinti teismo sprendimo vykdymą.
Šis tikslas įvardijamas ir daugelio autorių.
Tai I. "Įgyjama subjektinė teisė realiai apginama tik tuomet, jeigu vykdomas teismo sprendimas ar kitas teismo priimamas procesinis dokumentas, kuriuo patenkinamas šalies pateiktas reikalavimas."
A. Driukas ir V. Kiauleikis gali tapti sunku ar neįmanoma įgyvendinti teismo sprendimą.
Panašios nuomonės laikosi E. Laučikas, nurodydamas, kad "<...> taikant laikinąsias apsaugos priemones reikia nustatyti ir sudaryti tokią padėtį, kuri sudarytų sąlygas ieškovui rengtis procesui ir jame dalyvauti, o priėmus jam palankų sprendimą jį realiai įvykdyti."
Ir S. Andrikaitis "užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą."
Civilinio proceso komentare nurodyta, kad "<...> taikant laikinąsias apsaugos priemones reikia nustatyti ir sudaryti tokią padėtį, kuri leistų ieškovui (kreditoriui) tinkamai rengtis procesui ir jame dalyvauti, o priėmus jam palankų sprendimą jį realiai įvykdyti."
Taip pat.
Tokią išvadą galime daryti vertinant CK 3.65 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą: "Teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių, vaiko, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones."
Įstatym leidėjas šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės taikymo nesieja su teismo sprendimo vykdymo užtikrinimu.
Šios laikinosios apsaugos priemonės šis skirtumas ne kartą yra pabrėžtas ir teismai, nurodydami, kad šios priemonės taikymo pagrindas - būtinybė apsaugoti turtinius ir asmeninius neturtinius vaiko ir sutuoktinio interesus, t.y., kad nesiėmus laikinosios apsaugos priemonės, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar sutuoktinio teisės.
Iš to darytina išvada, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones šeimos bylose yra siekiama apsaugoti vaiko ar sutuoktinio interesus dėl laiko sukeltų negatyvių padarinių, užkirsti kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams, sumažinti jau padarytus nuostolius ir žalą ginamiems interesams, kartu užtikrinti ir teismo sprendimo vykdymą.
Toks tikslas išskiriamas ne visose valstybėse.
Tai Prancūzijos Civilinio kodekso 254 straipsnyje įtvirtintas panašus reglamentavimas kaip ir Lietuvoje - teisėjas turi nustatyti priemones, kurios reikalingos užtikrinant sutuoktinio ir vaiko tinkamas gyvenimo sąlygas iki teismo sprendimo priėmimo.
Tuo tarpu Vokietijos Civilinio kodekso 232 straipsnyje įtvirtintas reglamentavimas neišskiria ypatingos nagrinėjimo instituto tikslų, o patvirtina nuostatą, kad prasidėjus skyrybų procesui abi šalys gali reikalauti apsaugoti savo reikalavimus iki santuokos nutraukimo.
Šios šio šeimos teisinio santykio, savo tikslu skiriasi ir nuo bylos nagrinėjimo iš esmės.
1.3. Teisinis terminų žodynuose pateikiama tik laikinosios apsaugos priemonės bendroji sąvoka, kuri apibrėžiama daugmaž panašiai.
Tai keletas pavyzdžių: laikinosios apsaugos priemonės (angl. provisional remedy) - laikinas teisės gynimo būdas, taikomas iki priimant teismo sprendimą.
Laikinosios apsaugos priemonės (angl. interim injunctions) - teismo pritaikytos priemonės, kurios tikslas apsaugoti ieškovą nuo atsakovo veiksmų, kol bus išspręsta byla.
A. Driuko ir V. Kiauleikio vadovėlyje nurodyta, kad: "laikinosios apsaugos priemonės - tai įstatymo numatytos teismo sprendimo vykdymui užtikrinti skirtos priemonės, kurias savo nuožiūra arba šalies prašymu taiko teismas", panašiai šią sąvoką apibrėžia ir S. Sime.
Kadangi šios sąvokos apibrėžimai buvo pateikti moksliniuose straipsniuose ir vadovėliuose, kuriuose nagrinėjamas laikinosios apsaugos priemonės institutas apskritai, natūralu, kad pateikiami apibrėžimai ne visiškai atitinka nagrinėjamo instituto esmę.
Visgi S. Sime pateiktas sąvokos apibrėžimas artimiausias nagrinėjamo instituto esmei.
Autorius laikinąsias apsaugos priemones apibrėžia kaip "laikinus suvaržymus pritaikytus siekiant sureguliuoti teisinę padėtį tarp šalių kol vysta teismo procesas."
Šis priemonės taikymas yra naudingas tuo atveju, kai yra įrodymai, kad atsakovo nepagrįsti veiksmai sukels nepataisomos žalos ieškovo interesams bylos nagrinėjimo metu.
Nors...
Antstolė prašė teismo skirti skolininkei (nepilnamečio vaiko motinai) baudą išieškotojo (nepilnamečio vaiko tėvo) naudai, nes skolininkė nevykdo teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos.
Vaiko motina nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto pirmo karantino metu nevykdė teismo sprendimo ir apribojo tėvo bendravimą su vaiku, nes vaiko tėvas yra ligoninėje praktikuojantis gydytojas, todėl jis turi didesnę tikimybę užsikrėsti koronavirusine infekcija (toliau ir - COVID-19, infekcija), be to, kartu su vaiku gyvena vyresnio amžiaus seneliai, kurie yra didesnės rizikos susirgti COVID-19 grupėje.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad bendrų interesų apsauga demokratinėje teisinėje valstybėje negali paneigti konkrečios žmogaus teisės ar laisvės apskritai, todėl ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino metu specialios gyvenimo tvarkos nustatymas neturėtų būti tapatinamas su teisės į šeimos apsaugą paneigimu.
Atsižvelgdamas į tai kasacinis teismas konstatavo, kad karantino paskelbimas Lietuvoje neribojo tėvų ir vaikų šeiminių santykių, išskyrus, jei tai buvo reikalinga dėl kitų būtinų saugaus gyvenimo priemonių, pavyzdžiui, izoliacijos grįžus iš užsienio valstybių, susirgus koronavirusine infekcija, turėjus kontaktą su sergančiuoju ir pan., taikymo, t. y. siekiant pagrindinio šio režimo paskelbimo tikslo - sustabdyti ir riboti infekcijos plitimą.
Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors paskelbus antrąjį karantiną buvo įvesta daugiau apribojimų asmenims, pavyzdžiui, buvo nustatytas daugiau nei dviejų šeimų ir (ar) namų ūkių artimų kontaktų draudimas, įvestas asmenų judėjimo tarp savivaldybių ribojimas, tačiau tėvo (motinos) teisė ir pareiga bendrauti su nepilnamečiu vaiku, kaip ir nepilnamečio vaiko teisė palaikyti ryšius su atskirai gyvenančiu tėvu (motina), neturėtų būti ribojama per se (savaime), o tik laikantis Konstitucinio Teismo doktrinoje nurodytų sąlygų.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad kai šeiminiai santykiai turi būti palaikomi tarp skirtinguose namų ūkiuose gyvenančių asmenų, pavyzdžiui, tėvo (motinos) ir vaiko, negyvenančių kartu, bendravimo sąlygų nustatymas tampa visos šeimos, apimančios ne tik tėvą (motiną) ir vaiką, bet ir jų kitus šeimos narius, interesu.
Būtent dėl to tėvas (motina), negyvenantis kartu su vaiku ir siekiantis įgyvendinti savo teisę ir pareigą bendrauti su vaiku karantino režimo sąlygomis, kaip ir tėvas (motina), gyvenantis su vaiku, turi dalytis informacija tarpusavyje ne tik apie savo ir vaiko sveikatą, bet ir apie kitus jų šeimos narius.
Atsižvelgdamas į pagrindines priežastis, dėl kurių skolininkė, motina, nevykdė teismo sprendimu nustatytos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, kasacinis teismas nurodė, kad šioje byloje nenustatyta, jog ginčo laikotarpiu, kai buvo ribojama tėvo galimybė bendrauti su vaiku tiesiogiai, tėvas būtų sirgęs, jam būtų reikėję izoliuotis ar jam būtų buvę taikytinos kitos saugaus gyvenimo priemonės, dėl ko tiesioginis bendravimas su vaiku būtų buvęs nesuderinamas su geriausiais vaiko interesais.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad kartu su vaiku gyvenantys asmenys, kurie yra didesnės rizikos susirgti COVID-19 grupėje, yra svarbus veiksnys, į kurį turėtų būti atsižvelgiama sprendžiant dėl bendravimo su vaiku tvarkos, kaip nustatyta, vykdymo, tačiau vien tai, kad vaikas susitiks ir bendraus su tėvu (motina), negyvenančiu su juo kartu, tiesiogiai, neturėtų būti savaime riziką didinanti aplinkybė, jei nėra nustatyta sąlygų taikyti kitas saugaus gyvenimo priemones.
Kasacinis teismas pabrėžė, kad atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka turi būti vykdoma, tačiau ji turi būti vykdoma ne tik formaliai, bet ir pagal ja siekiamus tikslus išlaikyti sveikus, saugius atskirai gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko šeiminius ryšius.
Todėl, esant poreikiui, tėvai bendru sutarimu gali keisti teismo sprendimu nustatytą atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, o esant nesutarimui arba kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bendravimo tvarkos pakeitimo, arba, kaip yra šiuo atveju, kreiptis dėl sankcijų už teismo sprendimo nevykdymą taikymo.
Kasacinis teismas nurodė, kad tuo atveju, kai antstolis turi pakankamai duomenų pagrįstai spręsti, kad teismo sprendimu nustatyta atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka yra nevykdoma ir nėra duomenų, kad tėvas (motina) ar vaikas negalėtų bendrauti dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, ligos, išvykimo ar saugaus gyvenimo priemonių karantino metu taikymo, antstolis nėra įpareigotas parengti raginimą vykdyti sprendimą, nes tai tik dar labiau vilkintų jo vykdymo galimybę.
Patvarkymas dėl informacijos pateikimo yra veiksmas, skirtas duomenims surinkti, bet jei antstolis turi pakankamai duomenų dėl teismo sprendimo nevykdymo, jis nėra įpareigotas laukti dvidešimt dienų (antstolio veiksmo apskundimo terminą), kad galėtų parengti sprendimo neįvykdymo aktą.
Tam tikrais atvejais kreipimasis dėl sankcijos už teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymą taikymo gali būti viena geriausių priemonių, kad būtų pašalintos kliūtys vykdyti teismo sprendimą.
Taip pat tai gali būti priemonė, leidžianti pateisinti buvusį teismo sprendimo nevykdymą.
Antstoliui kreipusis į teismą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, teismas turi pareigą išklausyti abi šalis, įvertinti pateiktus duomenis ir nustatyti priežastis, dėl kurių buvo nevykdomas teismo sprendimas, ir nustatyti skolininko kaltę.
Kasacinis teismas darė išvadą, kad nors skolininkė laikinai ir nevykdė vaiko bendravimo su išieškotoju tvarkos, tačiau išieškotojas taip pat nepakankamai kooperavosi, siekdamas palaikyti saugų santykį su vaiku, su kuriuo buvo nustatyta atitinkama bendravimo tvarka.
Skolininkė ir išieškotojas galėjo susitarti dėl galimo laikino bendravimo su vaiku apribojimo sąlygų, pavyzdžiui, kad vaikas su tėvu išeina pasivaikščioti į lauką, susitinka virtualiai, kalbasi telefonu, vyksta pas tėvą su nakvyne, jei nėra aplinkybių, dėl kurių būtina taikyti kitas saugaus gyvenimo priemones, ir pan., tačiau tiek vienai, tiek kitai pusei esant itin priešiškoms, jų bendradarbiavimas tampa sunkiai įmanomas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
Tėvų lygybė ir vaiko interesai
Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikui, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.156 straipsnio 2 dalis).
Vaiko interesai
Taikus susitarimas leidžia tėvams geriau atsižvelgti į vaiko interesus ir jausmus.
Emocinė gerovė
Ginčai dažnai sukelia stresą ir emocinę įtampą tiek vaikui, tiek tėvams.
Ilgalaikiai santykiai
Bendradarbiavimas ir komunikacija tarp tėvų gali padėti išlaikyti geresnius santykius, kurie yra svarbūs vaiko gerovei.
Teisinės pasekmės
Teismų procesai ginčo teisena gali būti ilgi ir brangūs.
Vaiko nuomonės gerbimas
Įtraukdami vaiką į sprendimų priėmimą, tėvai rodo, kad gerbia jo nuomonę.
Tėvams nesitariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).
Jei turite klausimų, ar norėtumėte sužinoti daugiau informacijos dėl bendravimo su vaiku tvarkos formų, sąlygų ir proceso, ar dokumentų parengimo ir norėtumėte profesionalios, išsamios ir didelę patirtį šeimos teisės srityje turinčio teisininko teisinės konsultacijos Jūsų individualiam atvejui, drąsiai klauskite!
tags: #del #laikinuju #apsaugos #priemoniu #nevykdymo #bendravimo
