Nuo 2016 metų sausio 1 dienos Lietuvoje įsigaliojo tvarka, pagal kurią neskiepyti vaikai negali būti priimami į vaikų darželius. Šis sprendimas, nors ir kelia daug diskusijų, siekia užtikrinti saugią epidemiologinę aplinką ir apsaugoti visuomenę nuo užkrečiamųjų ligų protrūkių.
Sveikatos apsaugos ministerija parengė Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo papildymą, numatantį tris privalomus skiepus - nuo poliomielito, tymų ir raudonukės. Jei privalomi skiepai bus įteisinti, tėvams už vaikų neskiepijimą grės įspėjimas arba bauda iki 115 eurų. Neskiepyti vaikai į darželius nebus priimami.
Vakcinų trūkumas ir alternatyvos
Nusprendus griežtinti vaikų skiepijimo tvarką, paaiškėjo, kad Lietuvoje trūksta tuberkuliozės vakcinos, kurią tiekia Danijos serumo institutas. Susidarius situacijai, kai pagrindinis tiekėjas negali patenkinti poreikių, imamasi alternatyvių sprendimų.
Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė informavo, kad Lietuvoje yra japoniškos vakcinos, taip pat atkeliauja vakcina iš Bulgarijos, nors ji ir nėra registruota. Ministrė patikino, kad Japonijos vakcina yra pripažįstama kaip ypač kokybiška ir naudojama 50 pasaulio valstybių. Bulgarijos vakcinos kokybę atidžiai tikrino Vaistų kontrolės tarnyba, ir jos išvados parodė, kad bulgarų vakcina yra visiškai atitinkanti danų tuberkuliozės vakciną, todėl jokių problemų ar komplikacijų būti negali.
Dėl vakcinų registravimo tvarkos Europos Sąjungoje, Japonijai, turinčiai daug pirkėjų, nėra aktualu pereiti visus registravimo procesus. Danijos serumo institutas nurodė techninius nesklandumus ir gamybos trikdžius kaip priežastis stabdyti tiekimą. Papildoma priežastis yra ta, kad danų vakcina parduodama didelėmis pakuotėmis (12 naujagimių dozių), o atskiestą vakciną reikia sunaudoti per 2 dienas, todėl dalis jos neišvengiamai tenka išpilti.
Įstatyminiai pakeitimai ir jų pasekmės
Nuo 2016 metų sausio 1 dienos turėjo įsigalioti tvarka, pagal kurią mažametį į vaikų darželį leidžiantys tėvai privalės pateikti pažymėjimą, kad mažylis yra skiepytas. Ši tvarka taikoma visiems darželiams - tiek valstybiniams, tiek privatiems.
Ministrė pripažino, kad ši tvarka gali būti laikoma diskriminacija, tačiau siekiant užtikrinti visuomenės sveikatą, buvo rengiamas įstatymo projektas. Jei Seime bus abejonių dėl įstatymo projekto ar Administracinio teisės pažeidimo kodekso, bus svarstoma, kaip užtikrinti įstatymo įgyvendinimą, kad tėvai privalomai skiepytų savo vaikus. Kaip pavyzdys minimas Australijos modelis, kur neskiepytų vaikų tėvai negauna socialinių išmokų.
Jei įstatymas nebus priimtas, ministrės įsakymas dėl neskiepytų vaikų nepriėmimo į darželius liks galioti. Įstatymo projektas, numatantis tris privalomus skiepus, turėtų pasiekti Vyriausybę ir Seimą rugsėjį, o jo įsigaliojimas numatytas 2016 m. liepos 1 d.
Diskusija Seime - "Saugios valkcinos - saugiai Lietuvai" [2019-04-01]
Tėvų ir medikų nuomonės
Tėvai, kurių vaikai neskiepyti, baiminasi dėl vakcinų šalutinių poveikių, tokių kaip imuninės sistemos pokyčiai, autoimuninės ligos, autizmas ar alergijos. Kai kurios mamos džiaugiasi nauja tvarka, nes tai apsaugos jas nuo radikalių mamų, neskiepijančių vaikų, kitos gi svarsto galimybę kurti alternatyvias ugdymo įstaigas.
Londone gyvenanti mama Birutė socialiniuose tinkluose išreiškė nepasitenkinimą ministro sprendimu ir teigė, kad tai rimtas argumentas negrįžti į Lietuvą. Sąmoningų mamų bendruomenės įkūrėja Giedrė Veličkienė, būdama skiepų šalininkė, savo sūnaus neskiepijo nuo hepatito, nes neturi keliavimo į rizikos šalis.
Lietuvos medikai, tokie kaip Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytojas Paulius Gradeckas, pabrėžia skiepų svarbą užkertant kelią ligų epidemijoms. Jie teigia, kad augantis neskiepytų vaikų skaičius yra problema, nes tai lemia pamirštų ligų, tokių kaip tymų ir kokliušo, atgimimą.
Tačiau yra ir medikų, kurie kelia klausimus dėl vakcinų saugumo ir sudėtyje esančių medžiagų. Pavyzdžiui, Londone du dešimtmečius šeimos gydytoju dirbęs Richard Halvorsen įsitikinęs, kad trigubos vakcinos nėra saugios. Vaikų ligų gydytoja dr. Indrė Plėštytė-Būtienė pripažįsta, kad dalis tėvų abejoja skiepais dėl baimės dėl komplikacijų, tačiau pabrėžia, kad skiepijama tik nuo pavojingiausių infekcijų.
Diskutuotini aspektai
Viena iš pagrindinių diskusijų temų yra privalomų skiepų įteisinimas. Nors kai kuriose Europos šalyse skiepai yra privalomi, Lietuvoje vis dar vyksta debatai dėl to, ar tai neprieštarauja asmens autonomijos principui ir Europos Tarybos konvencijoms.
Taip pat keliamas klausimas dėl informacijos apie skiepus trūkumo ir abejonių dėl vakcinų veiksmingumo. Kai kurie mano, kad reikėtų didinti visuomenės švietimą ir dialogą apie skiepų naudą bei rizikas.
Lietuvos tėvų forumo atstovas Darius Trečiakauskas kategoriškai pasisako prieš bet kokią prievartą, teigdamas, kad valstybės požiūris į sveikatą ir žmones nėra tinkamas.
Nepaisant skirtingų nuomonių, svarbu suprasti, kad skiepijimas yra viena efektyviausių priemonių kovojant su užkrečiamosiomis ligomis ir apsaugant visuomenės sveikatą.
tags: #neskiepyti #vaikai #darzelis
