Nėštumas - tai nuostabus metas, kupinas pokyčių moters organizme. Vienas iš pirmųjų ir labiausiai pastebimų pokyčių dažnai būna susijęs su krūtine. Krūtinės pokyčiai prasideda anksti ir lydi moterį visą nėštumo laikotarpį, ruošdami ją naujagimio žindymui. Šie pokyčiai yra natūrali hormoninių svyravimų pasekmė, užtikrinanti normalią vaisiaus raidą ir moters kūno pasiruošimą gimdymui bei žindymui.
Pirmasis trimestras (iki 12 nėštumo savaitės): jautrumas ir padidėjimas
Krūtinės pokyčiai prasideda jau pirmojo nėštumo trimestro metu. Tai vienas iš ankstyviausių nėštumo požymių, kurį moterys gali pajusti vos po 1-2 savaičių nuo pastojimo, maždaug 4-6 nėštumo savaitę. Apie 75% nėščiųjų šiuo laikotarpiu jaučia krūtų tempimą, dilgčiojimą, jautrumą ir skausmą.
Krūtų skausmas ir jautrumas nėštumo pradžioje atsiranda dėl suintensyvėjusios kraujotakos krūtyse ir hormoninių pokyčių pieno liaukose. Hormonai progesteronas ir estrogenas skatina pieno liaukų vystymąsi, tankėja pieno latakėlių tinklas, formuojasi pieną gaminančios ir kaupiančios pūslelės - alveolės. Speneliai gali tapti atsikišę ir itin jautrūs.
Krūtinės padidėjimas taip pat yra būdingas pirmajam trimestrui. Krūtys didėja visų pirma dėl pieno liaukų padidėjimo. Jei moters krūtinė iki nėštumo buvo maža, pokytis bus ryškesnis, ypač jei tai pirmasis nėštumas. Jei krūtinė iki nėštumo buvo didelė, ji gali tapti tiesiog standesnė ir kiek kietesnė.
Išryškėjusios kraujagyslės ant krūtų yra dar vienas ankstyvas nėštumo požymis. Nėštumo metu kraujo tūris organizme padvigubėja, kraujotaka tampa intensyvesnė, todėl krūtyse esančios kraujagyslės tampa labiau matomos.
Kartais moterys nerimauja, jei pirmojo trimestro pabaigoje šie simptomai sumažėja ar išnyksta. Nereikėtų per daug jaudintis - tai dažnai yra normalu ir gali būti susiję su hormonų svyravimais.
Antrasis trimestras (13-27 nėštumo savaitė): tamsėjantys speneliai ir priešpienis
Antrojo trimestro metu krūtinės pokyčiai tęsiasi. Krūtys toliau didėja, o venos tampa dar ryškesnės dėl didesnio kraujo pritekėjimo.
Tamsesnės aureolės ir speneliai yra ryškus antrojo trimestro pokytis. Hormonai skatina odos ląsteles gaminti daugiau pigmento melanino, dėl ko tamsėja speneliai ir aplink juos esančios aureolės. Taip pat gali patamsėti strazdanos, randai, pažastys ir kitos odos vietos.
„Mazgeliai“, maži spuogeliai aplink spenelius, kurie nėštumo metu padidėja ir patamsėja, yra Montgomerio liaukos. Šios liaukos išskiria riebų, antibakterinių savybių turintį sekretą, kuris sutepa ir apsaugo spenelius nuo sudirginimo bei žalingų mikroorganizmų nėštumo ir žindymo metu.
Priešpienis - tirštos, gelsvos išskyros iš spenelių - gali pradėti atsirasti jau nuo 16 savaitės arba vėliau. Tai labai svarbus pirmasis naujagimio maistas.
Sukietėjimai, gumbeliai krūtyse gali atsirasti dėl pieno latakėlių užsikimšimo arba gali būti gerybiniai augliukai - fibroadenomos. Nors krūties vėžio tikimybė nėštumo metu yra labai maža, užčiuopus bet kokį sukietėjimą, rekomenduojama pasitarti su gydytoju.
Strijos gali atsirasti, jei krūtys nėštumo metu didėja labai greitai arba moteris priauga daug svorio. Net ir saikingai augant svoriui, strijų atsiradimo išvengti gali būti sunku, ypač jei yra genetinis polinkis ar oda mažiau elastinga.
Trečiasis trimestras (nuo 28 nėštumo savaitės): pasiruošimas žindymui
Trečiasis trimestras yra intensyviausias krūtinės pokyčių metas, ruošiantis gimdymui ir žindymui. Visi ankstesni pokyčiai tampa dar ryškesni.
Krūtys toliau didėja, o jei priešpienis dar nebuvo pasirodęs, jis gali atsirasti dabar. Kai kurioms moterims priešpienis pasirodo tik po gimdymo.
Spenelių išskyros - priešpienis - tampa labiau pastebimos. Jei priešpienis išsiskiria gausiau ir sukelia diskomfortą, rekomenduojama naudoti specialius liemenėlių įklotus. Svarbu žinoti, kad priešpienio negalima nuspausti rankomis ar nusitraukti pientraukiu, nes tai gali paskatinti gimdos susitraukimus ir priešlaikinį gimdymą.
Kai kurios moterys nėštumo pabaigoje renkasi žindymo liemenėles su atsegamais kaušeliais, kurios yra praktiškos ir patogios.
Kaip prižiūrėti krūtis nėštumo metu?
Siekiant sumažinti diskomfortą ir pasirūpinti krūtimis nėštumo metu, rekomenduojama:
- Pasirinkti tinkamą liemenėlę: Dėl krūtinės didėjimo gali tekti pakeisti liemenėlės dydį kelis kartus. Rinkitės gerai prilaikančią, platesnes petnešėles turinčią liemenėlę iš natūralaus, „kvėpuojančio“ audinio. Venkite nėriniuotų ar su kietesniais persiuvimais liemenėlių. Nors ir nėra didelio pagrindo nuogąstavimams, daugelis vengia liemenėlių su vieliniais pakietinimais, nes jos gali trikdyti kraujotaką.
- Naudoti liemenėlės įklotus: Pasirodžius priešpieniui, naudokite drėgmę sugeriančius įklotus.
- Drėkinti odą: Didėjant krūtims, oda gali sausėti ir niežėti. Reguliarus odos drėkinimas kremu ar aliejais gali palengvinti šiuos simptomus ir padėti išvengti strijų.
- Šildyti sukietėjimus: Jei atsiranda skausmingų sukietėjimų, juos galima pašildyti kompresu ar šilta dušo srove. Švelnus masažas link spenelių gali padėti, jei sukietėjimas atsirado dėl pieno latakų užsikimšimo. Jei sukietėjimai neišnyksta, verta pasikonsultuoti su gydytoju.
Svarbu nepamiršti, kad krūtinės pokyčiai nėštumo metu yra natūralus procesas. Tačiau jei jaučiate stiprų ar nepakeliamą skausmą, atsiranda neįprastų išskyros ar guzeliai, visada reikėtų pasitarti su gydytoju.
Kaip prižiūrėti spenelius – nėštumas ir žindymas | Skaudančių arba įtrūkusių spenelių priežiūra
Krūtinės pokyčiai nėštumo metu yra nuolatinis procesas, vykstantis nuo pat pradžios iki gimdymo ir netgi po jo. Kai kurie pokyčiai, pavyzdžiui, strijos, gali išlikti visam gyvenimui.
Ar visuomet per nėštumą padidėja krūtinė?
Taip, krūtinė per nėštumą padidėja visuomet. Dažniausiai tai būna vienas iš pirmųjų nėštumo požymių. Jei krūtinė iki nėštumo buvo maža, pastojus ji padidėja labiau. Iš prigimties didelė krūtinė per nėštumą sustangrėja.
Krūtinė didėja tam tikrais periodais: pačioje nėštumo pradžioje, maždaug 16 nėštumo savaitę ir vėliau, likus mėnesiui iki gimdymo, kai pieno latakai prisipildo priešpienio. Tačiau tai nėra taisyklė - pas kai kurias moteris priešpienis atsiranda anksčiau, taigi ir krūtinė didėja anksčiau.
Kaip keičiasi krūtys per nėštumą?
Krūtį sudaro riebalinis ir liaukinis audinys. Pastojus riebalinis audinys išlieka (arba jo padaugėja, jei moteris priauga daug svorio), o liaukinis audinys pradeda vystytis. Išsipučia alveolės - pieno gamybos vietos. Išsiplečia ir pailgėja latakai, kuriais vėliau tekės pienas.
Už krūtinės pabrinkimą ir jautrumą atsakingi hormonai progesteronas ir estrogenas. Už pieno gamybą atsakingas prolaktinas, o už pieno išsiskyrimą - oksitocinas.
Nėštumo metu krūtinė gali tapti pilnesnė, jautresnė ir patinti. Daugelis moterų jaučia stiprų nuovargį, ypač nėštumo pradžioje, kurį lemia didėjantis progesterono kiekis organizme. Nors nuovargis dažnai sumažėja ketvirtą nėštumo mėnesį, jis gali būti susijęs ir su mažakraujyste.
Padidėjęs skysčių kiekis organizme ir auganti gimda, spaudžianti šlapimo pūslę, lemia dažnesnį šlapinimąsi. Nugaros skausmas, vidurių užkietėjimas, rėmuo ir virškinimo sutrikimai taip pat yra dažni nėštumo metu.
Hormonų poveikis gali lemti dirglumą ar pakilias emocijas. Odos niežėjimą dažniausiai sukelia išsausėjusi oda ar egzema. Kojų mėšlungis dažniausiai pasireiškia antrame ir trečiame trimestre.
Kada krūtinė tapo jautri pastojus?
Daugeliui moterų krūtinės jautrumas, tempimas ir padidėjimas yra būtinas ankstyvojo nėštumo požymis. Kai kurios moterys pajunta šiuos pokyčius dar prieš numatomos mėnesinės.
Skaudančios ir patinusios krūtys bei speneliai dažnai yra pirmasis fizinis nėštumo požymis. Kai kurios moterys būtent dėl šio simptomo supranta, kad yra nėščios. Krūtų skausmo ir tinimo priežastis - organizmui ruošiantis maitinimui, didėja estrogeno ir progesterono gamyba.
Jei moters krūtinė prieš mėnesines niekada netapdavo jautresnė, nėštumo metu ji gali pajusti šiuos pokyčius itin ryškiai.
