Kraujo tyrimai yra vienas svarbiausių diagnostikos įrankių medicinoje, leidžiantis įvertinti organizmo būklę, diagnozuoti įvairias ligas, stebėti gydymo efektyvumą ir prognozuoti sveikatos sutrikimus.
Kaip pasiruošti kraujo tyrimams?
Norint gauti kuo tikslesnius kraujo tyrimų rezultatus, svarbu tinkamai pasiruošti. Kai kurie kraujo tyrimai reikalauja specialaus pasiruošimo, ypač tie, kurie tiria medžiagų apykaitą.
Nevalgumo svarba
Reikėtų būti nevalgius prieš kai kuriuos kraujo tyrimus kaip gliukozės tyrimą, lipidogramos (cholesterolio frakcijų tyrimą), kepenų fermento tyrimą gamagliutamiltransferazę (GGT), kai kurių vitaminų (pvz. Vitamino B12 tyrimą) ir kai kuriuos mineralų tyrimus (pvz. Geležies tyrimą). Prieš minėtus tyrimus rekomenduojama nevalgyti 8-12 valandų. Reikėtų laikytis šių rekomendacijų, nes maisto medžiagos, patekusios į kraują, gali pakeisti ir iškreipti rezultatus.
Kiti svarbūs apribojimai
Prieš kraujo tyrimus rekomenduojama nerūkyti bent 10-12 valandų (kadangi tai gali klaidingai padidinti leukocitų skaičių bendrame kraujo tyrime), nekramtyti gumos. Rekomenduojama nevartoti vitaminų ir papildų bent 48 valandas prieš kraujo tyrimus. Nevartoti alkoholio bent 24 valandas prieš kraujo tyrimus. Negerti kavos 8-12 valandų prieš kraujo tyrimus.
Vaistų vartojimas
Išgerti reguliariai vartojamus vaistus, pavyzdžiui, kraujospūdžio tabletes, paprastai galima, tačiau visada svarbu informuoti gydytoją apie visus vartojamus vaistus, kadangi kai kurie jų gali iškreipti tyrimų rezultatus. Pavyzdžiui, vartojant steroidinius vaistus gali padidėti leukocitų skaičius; vartojant vitaminą B12 - geležies; geriant folio rūgšties preparatus - gali padidėti su eritrocitais susiję rodikliai.
Kraujo tyrimų rūšys ir jų reikšmė
Kraujo tyrimai parodo daug svarbių rodiklių, leidžiančių įvertinti įvairių organų ir sistemų funkcionavimą.
Bendras kraujo tyrimas (BKT)
Bendras kraujo tyrimas (BKT) - vienas dažniausiai atliekamų laboratorinių tyrimų, padedantis gydytojams stebėti žmogaus fizinę būklę ir diagnozuoti įvairius sveikatos sutrikimus. BKT tyrimas skiriamas ne tik diagnozuoti įvairias ligas, bet ir įvertinti gydymo efektyvumą, sekti sveikatos būklės pokyčius jau diagnozavus tam tikras ligas. Bendras kraujo tyrimas parodo pagrindinių kraujo kūnelių ir ląstelių kiekį, būklę. BKT tyrimas - vienas dažniausių kraujo tyrimų, atliekamų organizmo reaktyvumui įvertinti (tiriamos kraujo ląstelės, jų kiekis, morfologiniai požymiai, santykis ir t. t.), eritrocitų nusėdimo greitis (ENG), C reaktyvus baltymas (CRB), atliekamas baltymų frakcijos tyrimas ir daug kitų tyrimų. Bendras kraujo tyrimas gali rodyti, ar organizme yra uždegimas, infekcija, stiprus geležies trūkumas - mažakravystė.
Biocheminiai tyrimai
- TTH - įvertinti skydliaukės funkciją.
- ŠF - įvertinti kepenų, inkstų funkciją ir sutrikimus, gali rodyti tulžies nutekėjimo sutrikimus ir uždegimą, akmenligę, kepenų cirozę, taip pat kauluose vykstančius procesus.
- Lipidograma - grupė tyrimų, kuri padeda įvertinti širdies ligų riziką. Svarbiausi yra: mažo tankio lipoproteinai (MTL) - "blogasis" cholesterolis. Didelio tankio lipoproteinai (DTL) - "gerasis" cholesterolis.
- Šlapimo rūgštis - įvertinti inkstų veiklą, reumatinių ligų riziką ir gydymo efektyvumą.
Vėžio žymenys
Vėžio žymenys - tai baltyminės medžiagos, kurias gamina vėžio ląstelės. Vėžio žymenims ištirti atliekami kraujo tyrimai. Šie žymenys gali padidėti sergant ne tik onkologinėmis ligomis, bet ir dėl kitų ligų, ir būklių. Sveiko žmogaus organizme taip pat gali būti nustatomi nedideli kiekiai įvairių vėžio žymenų. Taip pat sergančių onkologinėmis ligomis vėžio žymenų kiekis gali būti normos ribose. Taigi šie rodikliai nėra specifiški, onkologines ligas galima tik įtarti, bet tiksliai diagnozei reikalinga atlikti išsamesnius tyrimus. Jeigu pacientas jaučiasi sveikas, bet atlikus kai kuriuos vėžio žymenis nustatomos padidėjusios reikšmės (priklausomai nuo to, kurių organų žymenys padidėję), rekomenduojamas detalesnis ištyrimas, specialistų konsultacijos, kartais galima diagnozuoti ankstyvos stadijos onkologinę ligą.
Lietuvoje pagal profilaktinę programą kas 2 metus iš kraujo atliekamas PSA tyrimas visiems 50 - 75 metų vyrams (ir vyrams nuo 45m. amžiaus, jei jų tėvai ar broliai sirgo prostatos vėžiu). Nustačius padidėjusį PSA kiekį, pacientas nukreipiamas detalesniam ištyrimui dėl įtariamo prostatos vėžio. Taip siekiama nustatyti ankstyvos stadijos vėžį. Kitas pavyzdys, kiaušidžių vėžio žymuo CA125 - remiantis moksliniais tyrimais nustatyta, kad šis žymuo leidžia įtarti kiaušidžių vėžį, bet jo naudą riboja mažas specifiškumas. Taip pat šį rodiklį gali padidinti ir įvairios gerybinės ginekologinės, ir kitos ligos. Krūtų vėžio žymuo (Ca15-3) - tiriamas sergantiems krūties vėžiu gydymo eigoje ir dėl galimo ligos recidyvo.
Kraujo paėmimas: iš venos ar iš piršto?
Kraujo paėmimas yra svarbus etapas prieš atliekant laboratorinius tyrimus. Yra du pagrindiniai būdai: kraujo paėmimas iš venos ir iš piršto (kapiliarinis kraujas).
Kraujo paėmimas iš venos
Kraujo tyrimų rezultatų patikimumui užtikrinti, mes rekomenduojame tyrimą atlikti iš veninio kraujo. Kraujo paėmimas iš venos - mažiau skausmingas. Piršto pagalvėlėje yra išsidėstę labai daug nervinių receptorių, todėl procedūra gali būti skausmingesnė, ypač kai tyrimui reikalingas didesnis kraujo kiekis. Kraujo paėmimas iš venos - trumpesnis. Kraujo paėmimui iš venos naudojami vakuuminiai mėgintuvėliai pagreitina procedūrą, įprastai užtrunkama keliolika sekundžių. Tyrimai iš veninio kraujo - tikslesni. Kapiliarinio kraujo mėgintuvėlyje dažniau susidaro krešulys ir tyrimo rezultatai gali būti netikslūs, gali tekti kartoti procedūrą. Be to, iš piršto imamas kraujas yra praskiedžiamas audinių skysčiu, kuris gali lemti tam tikrų kraujo rodiklių netikslumus, taip pat dėl mechaninio audinių maigymo galimas klaidingas baltųjų kraujo kūnelių koncentracijos padidėjimas ir ląstelių suirimas. Tyrimai iš veninio kraujo - universalūs. Iš veninio kraujo galima atlikti daugiau ir įvairesnių tyrimų, be to, galima atlikti pakartotinius ir/ar papildomus tyrimus per 7 d. Platesniam ištyrimui įprastai imama 2-6 ml veninio kraujo. Gaunami labai tikslūs rezultatai, galima nustatyti įvairiausius kraujo parametrus.
Kapiliarinis kraujas (iš piršto)
Kraujo paėmimas iš piršto atrodo mažiau invazinis ir skausmingas negu iš venos. Kai kurie baiminasi, kad pradūrus veną liks kraujosrūva (hematoma). Šiuolaikiniai analizatoriai tyrimams sunaudoja gana daug kraujo, todėl labai svarbu paimti reikiamą kraujo kiekį tyrimams atlikti. Paprastai tiriamas skystasis kraujo komponentas - plazma arba serumas. Yra atvejų, kai daugiau kapiliarinio kraujo paimti specialistas negali. Pavyzdžiui, esant šaltoms paciento rankoms, pernelyg dideliam išgąsčiui ar jauduliui, mažam vartotų skysčių kiekiui ar dėl sisteminių ligų gali spazmuoti periferinės kraujagyslės, o tai sukelia sunkumą surinkti net ir mažą kapiliarinio kraujo kiekį. Dažnai specialistai, norėdami išgauti didesnį ėminio tūrį, gali imti stipriai masažuoti paciento pirštus. Savo ruožtu tokia praktika gali pakenkti paimto ėminio kokybei, nes spaudžiant pirštą prisunkiama ne tik kraujo, bet ir audinių skysčio. Siekiant paimti reikiamą kapiliarinio kraujo kiekį, galima jį imti iš kelių pirštų, bet tai yra papildomas/i dūris/iai, kuris/ie nemalonus/ūs pacientui. Kita iškylanti problema - kapiliarinio kraujo tyrimų rezultatų interpretacija. Dažniausiai tyrimo rezultatai vertinami taip pat, kaip veninio kraujo, nors kapiliarinio kraujo sudėtis skiriasi nuo veninio. Kapiliarinis kraujas neturėtų būti pirmo pasirinkimo ėminiu norint atlikti išsamius laboratorinius tyrimus. Paprasčiausias tyrimo būdas - kraujo paėmimas iš piršto. Dažniausiai apsiribojama automatiniu (dar vadinamu „bendruoju“) kraujo tyrimu, CRB (C-reaktyvaus baltymo nustatymu) ir gliukoze. Gaunami pagrindiniai kraujo rodikliai: eritrocitų rodmenys, leukocitų ir trombocitų skaičius, hemoglobino kiekis, tačiau kartais to užtenka. Biocheminės, imunologinės analitės kapiliariniame kraujyje įprastai nevertinamos. Iš piršto dažniausiai kraujas imamas šeimos medicinos centruose, kai reikia greito atsakymo.
Kartais kūdikiams ir naujagimiams kraujas imamas iš kulno, nes jų pirštukai tiesiog per maži.
Fizinė veikla ir kraujo tyrimai
Ar tyrimų (kraujo, kraujospūdžio) rodiklius gali paveikti fizinė veikla? Taip, kraujo spaudimą matuotis reikėtų ramybės būsenoje, 10 - 15 min. ramiai pasėdėjus. Prieš matuojantis kraujo spaudimą reikėtų palaukti bent 30 minučių po maisto, rūkymo, sporto, alkoholio, kofeino vartojimo. Jaučiamas stresas, nerimas taip pat veikia mūsų kraujo spaudimą, todėl normalu, kad jei nerimaujame, stresuojame jis bus didesnis negu įprastai. Kraujo spaudimo rezultatus taip pat veikia fizinė veikla, priklausomai nuo mūsų fizinio pasiruošimo, normalu, kad fizinės veiklos metu (bėjant, atliekant jėgos pratimus) sistolinis kraujo spaudimas padidėja net iki 150 - 160 mmHg. Fizinių pratimų dėka treniruojame savo širdį, geriname sveikatą, po fizinės veiklos praėjus kuriam laikui spaudimas normalizuojasi.
Prieš atliekant BKT tyrimą, reikėtų vengti fizinio krūvio, streso, nerūkyti ir nevartoti alkoholio.
Ką daryti, jei kraujo tyrimų rezultatai neatitinka normų?
Kraujo tyrimų rodiklių normos kiekvienoje laboratorijoje yra skirtingos. Jeigu atliktų tyrimų rezultatai neatitinka normų, reikėtų kreiptis į gydytoją dėl konsultacijos, įvertinimo ir tolimesnių rekomendacijų. Jeigu tarkime, nustatomas vitamino D trūkumas, gydytojas įvertinęs tyrimą paskiria atitinkamą vitamino D dozę, esant indikacijoms kartais rašomas ir receptinis vitaminas D.
Žmonių, kurių kraujo rodikliai būtų nepriekaištingi, pasitaiko retai.
