Kiaušidžių cistos yra skysčių pripildyti dariniai kiaušidėse, dažniausiai gerybiniai ir besimptomiai, susiję su menstruaciniu ciklu ar hormonų disbalansu. Rizikos veiksniai apima policistinių kiaušidžių sindromą (PKS), endometriozę, nutukimą ir nevaisingumo gydymą. Diagnozė nustatoma per ultragarsą ar kraujo tyrimus, o gydymas svyruoja nuo stebėjimo iki chirurginės intervencijos, priklausomai nuo cistos tipo ir simptomų. Prevencinės priemonės, tokios kaip reguliarūs patikrinimai, sveikas svoris ir hormonų balanso palaikymas, sumažina komplikacijų riziką.
Kiaušidžių cistos yra skysčių pripildyti maišeliai, susiformuojantys vienoje ar abiejose kiaušidėse - moterų reprodukciniuose organuose, atsakinguose už kiaušinėlių gamybą ir hormonų sekreciją. Dauguma cistų yra gerybinės (ne vėžinės) ir dažnai išnyksta savaime be gydymo. Jos skirstomos į funkcines cistas, susijusias su menstruaciniu ciklu, ir patologines cistas, kurios gali būti susijusios su kitomis būklėmis, pvz., endometrioze ar policistinių kiaušidžių sindromu (PKS). Kiaušidžių cistos yra labai paplitusios, ypač vaisingo amžiaus moterims, tačiau gali pasitaikyti bet kuriame amžiuje. Dažnai jos aptinkamos atsitiktinai per ginekologinius tyrimus, nes nesukelia simptomų. Lietuvoje, kaip ir kitur pasaulyje, tiksli statistika ribota, bet manoma, kad didelė dalis moterų per gyvenimą turi bent vieną cistą.
Kiaušidžių cistos išsivysto dėl skirtingų priežasčių priklausomai nuo jų tipo, tačiau dauguma susijusios su hormoniniais pokyčiais ar reprodukcinės sistemos funkcijomis.
Kiaušidžių cistų priežastys ir rizikos veiksniai
Pagrindinės priežastys
Kiaušidės cista - tai naujai atsiradęs patologinis darinys kiaušidėje, kai natūralioje kiaušidės ertmėje susikaupia sekretas. Cistos panašios į įvairaus dydžio „balionėlį”, apsuptą lygiu plonu dangalu ir užpildytą įvairios spalvos, skaidrumo, tirštumo, konsistencijos ir sudėties skysčiu. Cistos gali būti tiek vienoje kiaušidėje, tiek abiejose kiaušidėse vienu metu, pavienės arba daugybinės. Dažniausiai kiaušidžių cistos yra gerybinės ir funkcinės, t.y. atsiranda dėl kiaušidžių veiklos sutrikimo ir po tam tikro laiko pačios savaime, be jokio gydymo, išnyksta, nepalikdamos žymės. Dauguma kiaušidžių cistų nesukelia jokių simptomų ir išnyksta savaime. Hormoniniai kontraceptikai - kontraceptinės tabletės, neleidžia įvykti ovuliacijai.
Rizikos veiksniai
Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS), endometrioze, nutukimas ir nevaisingumo gydymas yra rizikos veiksniai, galintys prisidėti prie kiaušidžių cistų susidarymo.
Kiaušidžių cistų simptomai
Dauguma kiaušidžių cistų nesukelia jokių simptomų. Kartais gali atsirasti spaudimas, pilvo pūtimas ar skausmas apatinėje pilvo dalyje, esančioje cistos pusėje. Kiaušidžių cistos dažnai aptinkamos atsitiktinai per rutininius tyrimus arba tiriant dubens skausmo priežastis.
Bendri cistų sukeliami simptomai apima vietinį skausmą ar diskomfortą, patinimą ir funkcijos sutrikimus atitinkamoje kūno dalyje. Skausmas: Cistos gali sukelti skausmą, ypač jei jos didelės ir spaudžia aplinkinius audinius arba nervus. Odos cistos, tokios kaip epidermoidinės ar pūslelinės cistos, paprastai pasireiškia kaip nejudantys, užpildyti kietu turiniu guzai po oda.
Kaip diagnozuojamos kiaušidžių cistos?
Diagnozė nustatoma per ultragarsą ar kraujo tyrimus. Gydytojai gali aptikti daugumą kepenų cistų su ultragarsas arba kompiuterinė tomografija (KT) nuskaitymai. Medicinos ekspertai nustato kepenų cistų buvimą, atlikdami kitų sveikatos būklių vaizdo tyrimus. Tarkime, medicinos ekspertas, atlikdamas vaizdinius tyrimus, pastebės kepenų cistas.
Gydymas: kaip valdomos kiaušidžių cistos?
Kiaušidžių cistos gydomos priklausomai nuo cistos tipo, dydžio, simptomų ir paciento amžiaus. Gydymas priklauso nuo pacientės amžiaus ir cistos tipo bei dydžio, taip pat nuo jos sukeliamų simptomų. Dažnu atveju, jei nustatoma funkcinė cista joks papildomas gydymas nerekomenduojamas. Nustačius kitos prigimties cistinį darinį dažnu atveju stebėjimas netikslingas ir prireikia operacinio gydymo.
Stebėjimas
Mažos, besimptomės kiaušidžių cistos dažnai neturi įtakos kasdieniam gyvenimui ir išnyksta savaime. Dažnai, ypač kai cista yra maža ir nesukelia jokių simptomų, gali būti rekomenduojamas atidus stebėjimas. Kai kuriais atvejais gali būti skiriami vaistai, kad būtų sumažinti simptomai ar gydomas uždegimas.
Medikamentinis gydymas
Kai kuriais atvejais gali būti skiriami vaistai, kad būtų sumažinti simptomai ar gydomas uždegimas. Medikamentinis gydymas - kortikosteroidų injekcijos, skirtos uždegimo mažinimui.
Chirurginis gydymas
Jei cista yra didelė, didėja ar neišnyksta per 2-3 menstruacijų ciklus, gydytojas gali pasiūlyti ją pašalinti chirurginiu būdu. Gydytojas gali rekomenduoti pašalinti didelę cistą, kuri neatitinka funkcinės cistos požymių, auga arba sukelia skausmą ir diskomfortą. Skysčiu užpildytų cistų atveju gali būti atliekamas drenažas, kurio metu naudojama adata arba mažas pjūvis, kad būtų pašalintas cistos turinys. Kai cista yra didelė, sukelia stiprų diskomfortą, yra kilęs uždegimas arba yra piktybinio pobūdžio įtarimas, gali būti rekomenduojamas chirurginis pašalinimas. Chirurgija gali būti atliekama naudojant atvirą metodą arba mažiau invazines metodikas, pavyzdžiui, laparoskopiją.
Operacija atliekama bendrinėje nejautroje laparoskopijos būdu. Naudojant laparoskopinę techniką pilvo sienoje padaromi maži 1-1,5 cm pjūviai, per juos įkišama videoaparatūra ir darbiniai instrumentai į pilvo ertmę. Pirmiausia ties bambos žiedu daromas 1 cm pjūvis ir per specialia adata įdurta į pilvo ertmę suleidžiama anglies dioksido dujų, kad priekinė pilvo siena pasikeltų ir būtų galima apžiūrėti pilvo ertmėje esančius organus (susidaromas „darbinis-apžvalginis“ laukas). Toliau per specialų vamzdelį (troakarą) per pjūvį ties bamba įkišamas laparoskopas - optinis prietaisas su apšvietimu. Per 2-3 papildomus mažus 0,5-1 cm pjūvius pilvo sienoje įvedami specialūs chirurginiai instrumentai - žirklės , žnyplės, elektrokoaguliacijos kabliukas, miomų smulkinimo prietaisas (morceliatorius). Operacijos palengvinimui gali būti naudojamas gimdos laikiklis (manipuliatorius), kurio metalinis strypas įkišamas per gimdos kaklelį į gimdos ertmę. Tokiu būdu gimda gali būti pakeliama į viršų, lenkiama į šonus. Monitoriaus kontrolėje įpjaunama kiaušidės cista, esant poreikiui turinys išlukštenamas bei pašalinamas. Stabdomas kraujavimas, tirpiais siūlais užsiuvamas miomos guolis/ložė ir gimdos serozinis sluoksnis. Kraujavimo kontrolei pilvo ertmėje gali būti paliekamas drenas. Ištraukiami instrumentai, išleidžiamos dujos iš pilvo ertmės, užsiuvami pjūviai pilvo sienoje. Metodo privalumai: trumpesnis buvimo ligoninėje laikas, mažiau infekcinių komplikacijų, mažesnis pooperacinis skausmas, nėra pilvo sienos pjūvio. Po operacijos pacientės dėl klinikinės būklės gali būti stebimos reanimacijos bei intensyvios terapijos skyriuje. Jei atsirastų pašalinių poveikių po narkozės (pvz.; galvos skausmai, pykinimas, vėmimas) informuokite medikus, Jums bus paskirtas gydymas. Tikėtina, kad jausite skausmą operacinių pjūvių srityse. Svarbu informuoti medicinos personalą, kad jaučiate skausmą. Skausmai turėtų išnykti per 7-10 dienų. Jei jie išliktų, informuokite gydytoją. Po operacijos Jūsų venoje bus paliktas kateteris lašelinei sistemai. Kai Jūs galėsite gerti skysčius ir valgyti, jis bus pašalintas. Kada galėsite pradėti vartoti skysčius ir maistą - informuos gydytojas. Operaciniai pjūviai gali būti susiūti pavienėmis siūlėmis, kurie liks 7-10 dienų, po to gydytojas juos pašalins. Žaizdos bus perrišamos. Laikykite žaizdas švariai, su tvarsčiais, kol jos sugis ir nebešlapiuos. 7-10 dienų (arba kol sugis) pjūvio nerekomenduojama šlapinti. Kraujavimo kontrolei pilvo ertmėje gali būti paliktas drenas, jis pašalinamas po 3-4 dienų arba tuoj pat, kai drenažas nebereikalingas. Po operacijos šlapimo pūslėje gali būti paliktas kateteris, kad šlapimas ištekėtų iš šlapimo pūslės į plastikinį maišelį. Jis pašalinamas po 1-2 dienų. Po to per 3 valandas turėtumėte pasišlapinti pati, jei nepavyktų - praneškite medicinos personalui. Gali būti apsunkintas tuštinimas po operacijos (dėl vangesnės žarnų veiklos), dėl to gali būti skiriamas gydymas vaistais, klizmavimas. Labai svarbu po operacijos kuo greičiau pradėti judėti. Tai apsaugo nuo trombų formavimosi kojų kraujagyslėse ir galimo jų nukeliavimo į plaučių kraujagysles - dėl ko gali ištikti mirtis. Gali būti skiriami krešėjimą mažinantys vaistai (antikoaguliantai). Keletą savaičių po operacijos gali būti negausių rausvų išskyrų iš makšties. Jei kraujavimas gausėtų - būtina informuoti gydytoją. Tikėtina, kad jausite didesnį nuovargį po operacijos. Tai normalu, palengva grįžkite prie įprastinio savo krūvio. Sveikimas įprastai trunka apie 6-8 savaites, visiškas prisitaikymas po operacijos - maždaug po kelių mėnesių. Venkite didelio fizinio krūvio ne mažiau kaip 6 savaites po operacijos.
Gyvenimo būdo pokyčiai
Tinkamas stebėjimas, gydymas ir gyvenimo būdo pokyčiai padeda daugumai moterų valdyti būklę. Norint prisitaikyti prie būklės, svarbu bendradarbiauti su ginekologu, laikytis rekomendacijų ir reguliariai tikrintis.
Kiaušidžių cistų prevencija
Prevencinės priemonės, tokios kaip sveikas svoris, hormonų balanso palaikymas ir reguliarūs ginekologiniai tyrimai, gali sumažinti kiaušidžių cistų riziką. Jei svarstote prevencines priemones, tokius kaip sveikas svoris, hormoninis kontraceptikai ar reguliarūs ginekologiniai tyrimai, aptarkite šias priemones su gydytoju, kad jos būtų saugios ir tinkamos jūsų būklei. Taip pat galite apsvarstyti ultragarsinius tyrimus, ypač turint PKS ar endometriozės istoriją, tačiau šių priemonių taikymą būtina suderinti su specialistu.
Kada kreiptis į gydytoją?
Svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją pastebėjus dubens skausmą, menstruacijų pokyčius ar kitus įtartinus simptomus. Jei įtariate kiaušidžių cistas ar pastebite simptomus, tokius kaip dubens skausmas, pilvo pūtimas ar menstruacijų pokyčiai, būtina konsultuotis su ginekologu, kad būtų atlikti tyrimai ir nustatyta diagnozė. Venkite savarankiškai vartoti vaistus, maisto papildus ar taikyti liaudiškas priemones be specialisto rekomendacijos, nes tai gali sustiprinti simptomus ar užmaskuoti komplikacijas.
Kiaušidžių cistų poveikis kasdieniam gyvenimui
Didelės ar simptominės cistos gali sukelti diskomfortą, riboti fizinį aktyvumą ar paveikti emocinę būklę dėl skausmo ar nerimo. Komplikacijos, tokios kaip cistos plyšimas ar užsisukimas, reikalauja skubios intervencijos ir gali laikinai sutrikdyti įprastą veiklą.
Kiaušidžių cistos: priežastys, simptomai ir natūralus gydymas – Dr. Berg
Kiaušidžių cistos yra skysčių pripildyti dariniai kiaušidėse, dažniausiai gerybiniai ir besimptomiai, susiję su menstruaciniu ciklu ar hormonų disbalansu. Rizikos veiksniai apima PKS, endometriozę, nutukimą ir nevaisingumo gydymą. Diagnozė nustatoma per ultragarsą ar kraujo tyrimus, o gydymas svyruoja nuo stebėjimo iki chirurginės intervencijos, priklausomai nuo cistos tipo ir simptomų. Prevencinės priemonės, tokios kaip reguliarūs patikrinimai, sveikas svoris ir hormonų balanso palaikymas, sumažina komplikacijų riziką.
tags: #nesciosioms #cistos #gydymas
