Rankų ir pėdų sindromas (PPS), kartais dar vadinamas plaštakų, snukio ir burnos liga (HFLD), yra būklė, pirmiausia paveikianti rankų, kojų ir kartais burnos odą. Jai būdingos skausmingos opos ir bėrimai, kurie gali labai paveikti žmogaus gyvenimo kokybę. HFS supratimas yra labai svarbus ne tik tiems, kurie gali sirgti, bet ir jų globėjams bei sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams. Rankų ir pėdų sindromas - tai būklė, pasireiškianti skausmingais pažeidimais ir bėrimais ant rankų, kojų ir kartais burnos ertmės.
Nors jis dažnai susijęs su virusinėmis infekcijomis, ypač vaikams, jis gali atsirasti ir dėl kitų veiksnių, įskaitant tam tikrus vaistus ir gretutines sveikatos problemas. Rankų ir pėdų sindromą dažniausiai sukelia virusinės infekcijos, ypač enterovirusai, tokie kaip Koksakio virusas. Šie virusai yra labai užkrečiami ir gali plisti tiesioginio kontakto su užsikrėtusiu asmeniu arba užterštų paviršių metu.
Kai kuriais atvejais rankų ir kojų sindromas gali turėti genetinį arba autoimuninį komponentą. Kai kurie asmenys gali būti linkę susirgti šiuo sindromu dėl paveldimų bruožų arba esamų autoimuninių ligų, turinčių įtakos odos sveikatai. Gyvenimo būdas ir mitybos įpročiai taip pat gali turėti įtakos rankų ir kojų sindromo vystymuisi. Mityba, kurioje trūksta būtinų maistinių medžiagų, gali susilpninti imuninę sistemą, todėl žmonės gali būti jautresni infekcijoms.
Rankų ir pėdų sindromo diagnozė paprastai prasideda klinikiniu įvertinimu. Sveikatos priežiūros specialistai surinks išsamią paciento anamnezę, įskaitant visas neseniai persirgtas ligas, kontaktą su užsikrėtusiais asmenimis ir simptomų atsiradimą. Daugeliu atvejų plaštakų ir pėdų sindromui diagnozuoti nereikia jokių specialių laboratorinių tyrimų.
Rankų ir pėdų sindromo gydymas daugiausia skirtas simptomų palengvinimui, nes ši būklė paprastai praeina savaime. Rankų ir pėdų sindromo prognozė paprastai yra palanki. Dauguma žmonių visiškai pasveiksta per savaitę-dešimt dienų be jokių ilgalaikių komplikacijų. Rankų ir pėdų sindromas yra būklė, galinti sukelti didelį diskomfortą, tačiau tinkamai prižiūrint, paprastai ją galima kontroliuoti. Norint veiksmingai valdyti, būtina suprasti jo priežastis, simptomus ir gydymo galimybes.
Atopinis dermatitas ir jo požymiai
Kaip atpažinti atopinį dermatitą? Ar jūsų vaiko skruostų ir rankų oda yra labai sausa (mediciniškai vadinama kseroze), dažnai pleiskanojanti (sausa oda, kuri lupasi), o kartais išberia raudonomis dėmėmis? Ar vaikas kasosi, muistosi dėl diskomforto, dažnai verkia ir jam sunku užmigti? Gali būti, kad jam yra atopinis dermatitas (atopinė egzema).
Kasymasis, kurį lemia niežėjimas, yra vienas iš pagrindinių atopinio dermatito simptomų. Dažniausiai ši odos liga pasireiškia kūdikiams, sulaukusiems maždaug 3 mėnesių. Paūmėjimai: ant odos atsiranda dėmių, kurios iš pradžių rausvos, o vėliau tampa vis raudonesnės ir labiau iškilusios. Uždegimo apimtą odą stipriai niežti. Jei vaikas kasosi, uždegimas stiprėja, todėl odą dar labiau niežti ir padidėja infekcijos rizika. Labai nukasytos dėmės ima šlapiuoti. Galite pastebėti, kad atsirado mažų pūslelių, pripildytų skysčio, ir formuojasi šašiukai. Visas plotas netgi gali patinti (atsirasti edema). Šiuo metu kyla didžiausia rizika išsivystyti bakterinei infekcijai (sukeltai auksinio stafilokoko).
Ramybės fazė: priemonės nuo uždegimo (vietiniai kortikosteroidai) odą išgydo ir dėmės išblunka, tačiau oda vis tiek yra sausa. Ją vis dar niežti, nors dėmių nėra. Oda tebėra apimta mikrouždegimo. Ją reikia KASDIEN drėkinti emolientais. Po kelių savaičių kyla naujas paūmėjimas, kurį nebūtinai pavyksta susieti su jį paskatinusiu dirgikliu. Atopinis dermatitas iš tiesų veikia gyvenimo kokybę dėl nuolatinio niežėjimo keliamo diskomforto. Niežėjimas gali būti labai stiprus, netgi nepakeliamas. Turite būti supratingi, jei vaikas yra suirzęs ar paniuręs, negali užmigti ar susikaupti mokykloje. Jo oda verčia jį stipriai kentėti! Taip pat vaikui nėra lengva kontroliuoti kasymąsi, net jei kasantis susidaro uždaras uždegimo ir infekcijos ratas.
1. Oda yra labai sausa, jai trūksta ir vandens, ir lipidų. Ją reikia pamaitinti naudojant drėkinamąsias priemones.2. Oda prastai atlieka barjerinę funkciją.3. Oda praleidžia alergenus (išorinius veiksnius, pavyzdžiui, dulkes, dulkių erkutes...) ir tampa dar jautresnė, o tai išprovokuoja stiprią ir nepagrįstą imuninės sistemos reakciją. Neįmanoma išvengti visų namuose ir aplinkoje esančių alergenų, tačiau galime kontroliuoti būklę pabloginančius veiksnius.
4. Priežastys: kodėl išsivysto atopinis dermatitas? Yra paveldimumo elementas... Egzistuoja palanki genetinė aplinka, kurioje gali išsivystyti atopinis dermatitas. Į atopines ligas linkusios šeimos yra jautresnės aplinkos alergenams. Jei šia liga šiuo metu serga arba anksčiau sirgo vienas iš tėvų, rizika, kad vaikas susirgs atopiniu dermatitu, yra 30 %, o jei abu tėvai - rizika siekia 70 %.
Aplinkos vaidmuo: Paveldimumas svarbus, bet vien juo negalima paaiškinti, kodėl per pastaruosius 40 metų ligos atvejų skaičius šitaip išaugo. Vieni kalba apie pernelyg didelę higieną šiuolaikinėje visuomenėje, ypač miestuose, kur vaikai ankstyvame amžiuje nesusiduria su alergenais. Per dažnas odos plovimas vandeniu, blogai vėdinamas (dulkių erkutės) ir per gerai apšiltintas būstas, cigarečių dūmų ir miesto taršos poveikis...
Skarlatina ir jos sukeltas odos lupimasis
Šaltuoju metų laiku padidėja sergamumas užkrečiamosiomis ligomis, tarp jų - ir skarlatina. Kasmet Lietuvoje skarlatina serga iki 3 tūkst. gyventojų, dažniausiai serga vaikai. Skarlatina yra ūminė infekcinė liga, kurią sukelia streptokoko bakterija. Liga perduodama oro lašeliniu būdu, kontaktuojant su ligoniu arba užkrato nešiotoju: įkvėpus lašelių, kuriuos skleidžia infekuotas asmuo kosėdamas arba čiaudėdamas, taip pat sąlyčio su sergančio žmogaus seilėmis ar nosies išskyromis. Užsikrėsti galima geriant ar valgant iš sergančio asmens stiklinės, lėkštės ir pan. Dažniausiai serga 2-8 metų amžiaus vaikai, todėl skarlatinos protrūkiai dažniausiai nustatomi pradinėse mokyklose, darželiuose ar kitose vaikų lankymosi įstaigose.
Skarlatinos požymiai: inkubacinis periodas trunka 1-7 dienas, dažniausiai 2-3 dienas, kartais gali būti ilgesnis. Ligos pradžia ūmi, pasireiškianti karščiavimu (iki 39-40 °C), susirgusįjį krečia šaltis, jam skauda gerklę, sunku ryti, skauda pilvą, vemiama, padidėja kaklo limfmazgiai. Vėliau išberiama oda, pažeidžiama burnos gleivinė, liežuvis dėl raudonų bėrimų tampa panašus į braškę. Bėrimas atsiranda staiga, nuo krūtinės galūnių link, parausta veidas. Delnai, padai ir plotas apie burną lieka nepažeisti. Išberia didelius odos plotus (nugarą, krūtinę, šonus, juosmenį, galūnes), ypač stipriai galūnių lenkimo raukšles ir tarpvietę. Oda būna sausa, karšta ir šiurkšti, o bėrimas išnyksta per 6-9 dienas. Antrąją ligos savaitę oda pradeda smulkiai šerpetoti, luptis (iki keleto savaičių), ypač stipriai šerpetoja delnai ir padai.
Pradėjus gydyti antibiotikais dauguma ligonių jau po 24 val. tampa neužkrečiami. Asmenys gali sirgti skarlatina daugiau nei vieną kartą, tačiau maždaug 80 proc. vaikų iki 10 m. susiformuoja ilgalaikis imunitetas.
Svarbiausia - higiena: skiepų nuo skarlatinos nėra, todėl saugantis šios užkrečiamosios ligos būtina kruopšti asmens bei patalpų higiena. Ypač tai aktualu ugdymo įstaigose, kur vaikai praleidžia daug laiko ir artimai bendrauja tarpusavyje. Jeigu skarlatina suserga vaikų darželį lankantis vaikas, rekomenduojama: personalui ir tėvams stebėti kitų vaikų savijautą 7 dienas po sąlyčio su ligoniu; tinkamai ir reguliariai plauti rankas - tiek vaikams, tiek darbuotojams; laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo; 3-4 kartus per dieną skersvėju vėdinti patalpas; kasdien drėgnu būdu valyti patalpas, baldus, įrenginius.
Kodėl lupasi vaiko pėdų ir rankų oda?
Pėdos - viena iš tų kūno vietų, kurioms dažnai skiriame mažiausiai dėmesio. Kol oda minkšta ir nejautri, apie jas kasdienybėje beveik nepagalvojame. Tačiau vos tik pėdų oda ima šerpetoti, sausėti ar luptis, jos greitai sulaukia mūsų dėmesio, nes tai tampa nedidele, bet nemalonia problema. Odą gali pradėti tempti, ji gali jaustis šiurkšti, o ką jau kalbėti, kad kai pėdos taip atrodo, kitų akivaizdoje norisi kuo greičiau vėl apsiauti batus. Nors pati situacija nemaloni, ji dažna ir paprastai nėra sudėtinga. Daugeliu atvejų tai tik požymis, kad pėdų odai reikia šiek tiek daugiau dėmesio ir nuoseklesnių priežiūros pokyčių.
Kodėl pradeda luptis pėdų oda? Pėdų oda iš prigimties yra storesnė nei daugelyje kitų kūno vietų. Ji kasdien patiria nemažą krūvį - spaudimą, trintį, nuolatinį kontaktą su avalyne, taip pat temperatūros ir drėgmės pokyčius. Visa tai anksčiau ar vėliau pradeda matytis ir odoje. Kai natūralus apsauginis sluoksnis nusilpsta, oda ima sausėti, praranda elastingumą, o ilgainiui pradeda ir luptis. Dažniausiai lupasi pėdų oda tada, kai jai pradeda trūkti drėgmės. Tam įtakos gali turėti sausas patalpų oras, ypač šildymo sezono metu, dažnas pėdų mirkymas karštame vandenyje, netinkamos prausimosi priemonės ar per intensyvus šveitimas. Savo vaidmenį turi ir avalynė - ankšti, sintetiniai batai, neleidžiantys odai kvėpuoti, ilgainiui gali paskatinti šiurkštėjimą ir sausumą. Besilupanti pėdų oda neretai rodo ir tai, kad kasdienė priežiūra yra per menka arba labai nenuosekli. Kitaip tariant, problemos dažnai slypi ne pačioje odoje, o mūsų kasdieniuose įpročiuose.
Pėdų odos lupimasis gali turėti daugybę priežasčių - nuo išorinių veiksnių iki vidinių organizmo pokyčių.* Sausa oda.* Netinkama avalynė.* Grybelinė infekcija.* Alerginės reakcijos.* Vitaminų trūkumas.* Odos ligos.
Kodėl lupasi pėdų oda? Jei lupimasis nėra susijęs su infekcija, greičiausiai tai sausos odos požymis. Grybelis dažniausiai prasideda tarpupirščiuose - oda parausta, niežti, šerpetoja ar net trūkinėja. Tokiu atveju būtina gydyti specialiais priešgrybeliniais tepalais arba purškalais, kuriuos rekomenduoja vaistininkas ar gydytojas dermatologas.
Klausimas. Mano sūnui 6 metai, ketveri metai gyvename Anglijoje. Jam jau koks pusmetis lupasi rankų pirštų oda. Paskutinį mėnesį darosi tik blogiau ir belupančios odas plotai tik didėja, jau nuėjo ir iki delnų. Daktaras išrašė kažkokio kremo, bet pagerėjimo nėra. Dar kartąėjau pas daktarą, jis pasakė, kad tai gali būti nuo astmos, kuri jam atsirado nuo drėgno Anglijos klimato. Dažnai sloguoja, paskui pradeda kosėti ir galiausiai - temperatūra ir antibiotikai. Kas jam galėtų būti ir kokių tyrimų man reikėtų prašyti? Atsako vaikų ligų gydytoja, vaikų gydytoja alergologė dr. Kadangi Jūsų sūnus dažnai serga, jam yra diagnozuota astma, reikėtų pirmiausia ištirti, ar jis nėra alergiškas. Iš patirties galiu pasakyti, kad gana dažnai Anglijoje gyvenantiems mūsų tautiečiams diagnozuoju alergiją namų dulkių erkėms bei pelėsiams, bet pasitaiko, žinoma, alergija ir kitiems alergenams. Esant alergijai gali būti alerginis rankų odos dermatitas, pasireiškiantis lėtiniu odos uždegimu ir lupimusi (kuris būna kaip uždegimo pasekmė). Be alergijos, oda gali luptis dėl vitaminų trūkumo, odos bakterinio ar grybelinio uždegimo ir kt. Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu - į specialistą.
Berniukui lupasi kojų pirštukų oda, viršutinė dalis. Grybelio nerasta, bet oda smarkiai lupasi, labai sausa. Pedutės ir kulniukai švarūs, nagučiai taip pat, tik pirštukų paduskėlės labai pažeistos. Vaikas lanko baseiną, tai pamanėm, kad nuo jo, bet nustojus jį lankyti niekas nepasikeitė. Gydytojas pasakė, kad tai tik sausa oda, bet sausa oda taip neatrodo. Oda tiesiog lopais lupasi.
Pakeiskit gydytoją, ir pasiteiraukit kito, jei kraujuoja, turėtų išrašyti vaistų.
Jei tai yra infekcija, būtų galima pamirkyti vonelėje su kokiu 20 lašų arbatmedžio aliejaus. O jei ir ne infekcija, blogiau nebus - arbatmedžio aliejus dezinfekuoja ir gydo.
Draugės vaikui tai rankų pirštukų oda taip lupasi, tai dar baisiau, vaikas pradėjo kompleksuoti, su kitais vaikais nežaisti. Dabar viskas puikiai. Reiks čia pasiieškoti.
Ką daryti, kai lupasi vaiko rankų ir pėdų oda?
Kaip atpažinti, kad pėdų odai reikia daugiau priežiūros? Pastebėjus, kad pėdų oda pradėjo luptis, pirmiausia verta įvertinti bendrą jos būklę. Jei oda atrodo sausa, šiurkšti, tačiau nėra itin jautri, paraudusi ar skausminga, dažniausiai tai rodo drėgmės trūkumą ir priežiūros stoką. Tokiu atveju dažniausiai padeda nuoseklūs priežiūros įpročių pokyčiai. Atsakymas į klausimą, ką daryti, kai lupasi pėdų oda, dažniausiai slypi nuoseklioje priežiūroje. Vienkartinės priemonės ar atsitiktiniai priežiūros momentai paprastai suteikia tik trumpalaikį efektą. Tvaresni pokyčiai dažniausiai ateina palaipsniui, per paprastus, kasdien kartojamus veiksmus.
Pirmasis žingsnis - švelnus odos šveitimas. Jis padeda pašalinti susikaupusias negyvas odos ląsteles ir leidžia drėkinamosioms priemonėms veikti efektyviau. Vis dėlto čia lengva persistengti. Per dažnas ar per intensyvus šveitimas gali sudirginti odą ir dar labiau ją išsausinti. Ne mažiau svarbus žingsnis - reguliarus drėkinimas. Pėdų oda dėl savo storio dažnai geriau reaguoja į kiek sodresnes tekstūras, tačiau ir čia galioja paprasta taisyklė - geriau mažiau, bet dažniau. Saikingas kasdieninis drėkinimas dažniausiai duoda geresnį rezultatą nei reta, bet labai intensyvi priežiūra. Didelę reikšmę turi ir avalynė. Net ir rūpestingai prižiūrima oda sunkiai išliks švelni, jei pėdos visą dieną bus uždaros nepatogiuose, prakaitą sulaikančiuose batuose.
Kada verta rinktis mechaninį pėdų odos glotninimą? Kai vien drėkinimo nebepakanka ir pėdų oda tampa pastebimai šiurkštesnė, atsiranda suragėjusių plotelių, gali praversti mechaninis glotninimas. Tai viena iš greitesnių priemonių, padedančių beveik akimirksniu pagerinti odos išvaizdą ir pojūtį, tačiau čia labai svarbus saikas. Mechaninis glotninimas dažniau tinka tuomet, kai oda nėra jautri ar sudirgusi, o pagrindinis tokio šveitimo tikslas - sumažinti atsiradusį šiurkštumą ir šerpetojimą. Švelnios elektrinės dildės, tokios kaip SCHOLL Velvet Smooth elektroninė pėdų dildė, yra labai patogios tuo, kad be vargo pašalina negyvas odos ląsteles. Tiesa, nors tokios priemonės labai patogios, jos neturėtų tapti kasdieniu įpročiu - per dažnas mechaninis poveikis gali paskatinti odą dar labiau storėti.
Kaip padėti labai sausai ir besilupančiai pėdų odai? Kai pėdų oda jau stipriai išsausėjusi ir lupimasis tampa labai ryškus, vien įprasto kasdienio kremo gali nepakakti. Tokiais atvejais praverčia intensyvesnės, bet trumpalaikės priemonės, kurios tarsi paskatina odą atsinaujinti. Specialios pėdų kaukės gali tapti tokiu atsinaujinimo impulsu. Pavyzdžiui, MASKOLOGY šveičianti pėdų kaukė padeda palaipsniui pašalinti suragėjusį odos sluoksnį ir leidžia atsirasti minkštesnei, lygesnei odai. Nepamirškite, kad šios priemonės nepakeičia reguliaraus drėkinimo.
Kasdienė priežiūra tarp šveitimų - kodėl ji pati svarbiausia? Didžiausi pokyčiai odoje įvyksta ne per vieną vakarą, o per nuoseklią, kasdienę priežiūrą. Net ir veiksmingos procedūros neduos ilgalaikio rezultato, jei oda tarp jų negaus pakankamai drėgmės ir apsaugos. Kasdienis drėkinimas padeda palaikyti odos elastingumą ir mažina tempimo pojūtį. Jei kremu teptis nepatogu, padėti gali ALESSANDRO Heel Smoothing Stick pėdų pieštukas, kuris leidžia greitai sudrėkinti problemines vietas dienos metu.
Ką svarbu žinoti, jei lupasi pėdų oda vaikui? Vaikų oda yra plonesnė ir jautresnė, todėl sausumas ar šerpetojimas gali pasireikšti greičiau. Dažniausiai pakanka švelnios, reguliarios priežiūros ir patogios avalynės.
Kada kreiptis į specialistą?
Kada verta peržiūrėti savo pėdų priežiūros įpročius? Jeigu pėdų oda nuolat lupasi, verta atidžiau pažvelgti į savo kasdienius įpročius. Dažniausiai pakanka kelių paprastų, reguliariai atliekamų veiksmų, kad oda palaipsniui atgautų švelnumą.
Jei odos lupimasis tęsiasi ilgiau nei kelias savaites, nepaisant naudojamų priemonių, arba jei kartu atsiranda niežėjimas, paraudimas, įtrūkimai ar nemalonus kvapas, verta sunerimti. Ypač atkreipkite dėmesį, jei odos būklė blogėja, o įprasta priežiūra nepadeda.
Jeigu pėdų oda lupasi ilgiau nei 2 savaites, atsiranda įtrūkimų, pūlingų židinių ar niežėjimas stiprėja, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Jei oda ir toliau šerpetoja ar atsiranda niežulys, geriausia nedelsti ir kreiptis į specialistą.
Tinkama priežiūra gali ne tik sugrąžinti švelnią, lygią odą, bet ir padėti išvengti rimtesnių odos problemų ateityje. Reguliari priežiūra su tinkamomis priemonėmis padeda palaikyti higieną, komfortą bei estetinę išvaizdą, o taip pat - gerina bendrą savijautą. Be to, turint viską po ranka, pėdų priežiūra tampa ne sudėtinga procedūra, o malonus savęs palepinimo ritualas.
