Nėštumas - tai ypatingas moters gyvenimo etapas, kupinas fiziologinių, socialinių ir psichologinių pokyčių, lydimas įvairių emocijų. Nors dažnai manoma, kad šis laikotarpis turėtų būti kupinas tik teigiamų emocijų, tokių kaip laimė, džiaugsmas ir viltis, neretas nerimas ir stresas taip pat tampa neatsiejama nėštumo dalimi. Hormonų svyravimai, fiziniai iššūkiai, tapatybės pokyčiai, miego trūkumas, nerealūs lūkesčiai, sudėtingas gimdymas, palaikymo stoka, genetika ar neplanuotas nėštumas - visa tai gali lemti nerimo jausmą. Svarbu suprasti, kad visi šie jausmai yra normalūs ir yra dalis sveikos moters adaptacijos po gimdymo. Tačiau, kai nerimas tampa nevaldomas ir trukdo gyventi visavertį gyvenimą, svarbu ieškoti pagalbos.
Nėštumo metu moters organizme vyksta daugybė fiziologinių pokyčių, kurie gali turėti įtakos psichikos būklei. Padidėjęs streso hormono (kortizolio) kiekis gali lemti didesnį nerimą, o adrenalinas - pyktį ar susierzinimą. Hormonų pokyčiai taip pat gali paveikti nuotaikų svyravimus, todėl moteris gali jausti dažnesnius ir greitesnius nuotaikų svyravimus. Kiekvieną moterį hormonai veikia skirtingai, priklausomai nuo jos endokrininės sistemos veiklos, streso įveikimo būdų, artimųjų paramos, psichologinio atsparumo ir temperamento. Dažnai hormonų sąlygoti jausmai gali būti nesuprantami ir neaiškūs.
Nėštumo metu nerimo simptomai gali pasireikšti įvairiai: nuolatinis jaudinimasis ir baimė, dirglumas, irzlumas, miego sutrikimai, raumenų įtampa, panikos atakos, sunkumai susikaupti. Kartais šie simptomai gali priminti nėštumo požymius, todėl svarbu atkreipti dėmesį į jų intensyvumą ir trukmę.
Nerimo nėštumo metu priežastys ir požymiai
Sužinojusi, kad laukiasi, moteris dažnai išgyvena prieštaringus jausmus: vienu metu gali džiaugtis ir liūdėti, jaustis mylima, bet tuo pačiu ir susierzinti ar pykti. Nėštumas - didelis gyvenimo pokytis, kurio metu keičiasi moters identitetas, turimi socialiniai vaidmenys. Moteris turi priprasti prie minties, kad bus ne tik žmona, partnerė, dukra ar sesuo, bet taip pat taps ir mama. Naujas vaidmuo atneša daug nežinomybės.
Pagrindiniai nerimą nėštumo metu lemiantys veiksniai:
- Hormonų svyravimai: Nėštumas sukelia stiprius hormonų svyravimus, kurie gali paveikti nuotaiką ir sukelti nerimą.
- Fiziniai iššūkiai: Nėštumas yra susijęs su fiziniais iššūkiais, tokiais kaip nuovargis, pykinimas, nemiga ir kūno pokyčiai.
- Tapatybės praradimas: Būdama nauja mama, moteris gali pasijausti, tarsi prarastų savo tapatybę, nes viskas pradeda suktis apie kūdikį.
- Miego trūkumas: Miegas yra labai svarbus psichinei sveikatai, o miego trūkumas gali padidinti nerimą ir jautrumą.
- Nerealūs lūkesčiai: Aplinkinių nuolatinis kartojimas, kad tėvystė yra gražiausias gyvenimo laikas, gali gilinti kaltės jausmą, jei realybė skiriasi nuo lūkesčių.
- Sudėtingas gimdymas: Jei gimdymas buvo sudėtingas, tai taip pat gali būti priežastis, dėl kurios moteris jaučiasi prastai.
- Palaikymo trūkumas: Nepakankamas palaikymas iš partnerio ar kitų žmonių gali sukelti vienišumo jausmą.
- Genetika: Nerimas ir depresija šeimoje gali padidinti riziką patirti šiuos sutrikimus.
- Neplanuotas nėštumas: Nėštumas, kuris nebuvo planuotas, gali sukelti neigiamus jausmus ir nerimą dėl ateities.
Nerimo požymiai nėštumo metu gali būti įvairūs, įskaitant:
- Nuolatinis jaudinimasis ir baimė
- Dirglumas ir irzlumas
- Miego sutrikimai
- Raumenų įtampa
- Panikos atakos
- Sunku susikaupti
Vaistai nuo nerimo nėštumo metu: ką reikia žinoti
Svarbu suprasti, kad ne visi vaistai nuo nerimo yra saugūs vartoti nėštumo metu. Vaisiui įtaką daro bet kokie motinos nėštumo metu vartojami vaistai. Skiriant bet kokį medikamentą, būtina atsižvelgti į jo riziką bei naudą motinai ir vaisiui.
Benzodiazepinai
Benzodiazepinai veikia centrinę nervų sistemą ir sukelia raminamąjį, anksiolitinį poveikį. Dažniausiai naudojami nemigai, nerimui ir traukuliams gydyti. Nors šie medikamentai tinkamesni trumpalaikiam gydymui, yra nemažai pacientų, vartojančių juos ilgą laiką. Nustatyta, kad tai susiję su didele priklausomybės, abstinencijos, mieguistumo, pažintinių funkcijų sutrikimo, griuvimų ir lūžių rizika. Benzodiazepinai lengvai pereina placentą, tačiau tyrimai rodo, kad jie nėra teratogeniški. Vis dėlto, yra įrodymų, kad benzodiazepinai gali padidinti priešlaikinio gimdymo ir mažesnio gimdymo svorio riziką.
Hipnotiniai benzodiazepino receptorių agonistai (HBRA)
Šiai klasei priklauso zolpidemas, zaleplonas, zopiklonas ir eszopiklonas. HBRA yra dažniausiai skiriami migdomieji vaistai, įskaitant ir nėščias moteris. Nors chemiškai nesusiję su benzodiazepinais, jie veikia GABAA receptorius, trumpina užmigimo laiką ir gerina miego kokybę. Dažniausi nepageidaujami reiškiniai yra atminties sutrikimai, nuovargis dieną, haliucinacijos, priklausomybė. HBRA, kaip ir benzodiazepinai, pereina placentos barjerą. Teigiama, kad vartojami terapinėmis dozėmis, jie nedidina įgimtųjų apsigimimų rizikos. Vis dėlto, yra ištirtas atvejis, kai didelės zolpidemo dozės pirmąjį trimestrą sukėlė nervinio vamzdelio defektus. Nustatyta, kad HBRA gali padidinti priešlaikinio gimdymo tikimybę ir yra susiję su mažesnio gimimo svorio naujagimiais.
Antidepresantai
Antidepresantai veikia moduliuodami monoamino neurotransmiterius, gydydami depresiją ir nerimą. Dėl sedacinio poveikio, šie vaistai neretai skiriami nemigai gydyti nėštumo metu. Dažniausiai skiriami tricikliai antidepresantai (TCA), mirtazapinas, trazodonas. Nors tyrimuose nepastebėta ryšio tarp antidepresantų vartojimo perinataliniu laikotarpiu ir padidėjusios įgimtųjų apsigimimų rizikos, nustatyta šiek tiek padidėjusi mažo svorio naujagimio ir priešlaikinio gimdymo tikimybė. Antidepresantų vartojimas nėštumo metu siejamas su neigiamu neurofiziologiniu poveikiu naujagimiams (dirglumu, drebuliu, nervingumu, miego sutrikimais), žinomu kaip naujagimių adaptacijos sindromas, tačiau šie simptomai paprastai būna trumpalaikiai.
Antipsichoziniai vaistai
Antipsichoziniai vaistai daugiausia veikia kaip dopamino receptorių antagonistai. Nors jų raminamasis poveikis gali būti naudingas gydant psichozę ir nuotaikos sutrikimus, nėščiosios neturėtų jų vartoti, jei pagrindinė indikacija yra nemiga. Naujausi tyrimai rodo, kad kai kurie antipsichoziniai vaistai gali būti vartojami perinataliniu laikotarpiu, tačiau JAV federalinė vaistų administracija yra paskelbusi įspėjimą dėl šios vaistų klasės, susijusio su abstinencijos ir ekstrapiramidiniais simptomais naujagimiams.
Melatoninas ir melatonino receptorių agonistai
Melatoninas yra natūraliai išsiskiriantis neurotransmiteris, moduliuojantis cirkadinį ritmą. Nėštumo metu jis daro įtaką vaisiaus brendimui. Apie egzogeninio melatonino vartojimą nėštumo metu yra nedaug duomenų, o tyrimų rezultatai yra prieštaringi.
Antihistamininiai vaistai
Difenhidraminas ir hidroksizinas yra plačiai vartojami nėštumo metu, tačiau atlikta nedaug tyrimų apie jų saugumą. Kai kurie tyrimai rodo, kad šie vaistai gali pagerinti miego trukmę ir sumažinti depresijos simptomus. Buvo pranešta apie naujagimio abstinencijos sindromo atvejį, susijusį su hidroksizino vartojimu.
Xonvea
Xonvea skiriamas nėščioms moterims, siekiant padėti pašalinti pykinimą ir vėmimą, kai dieta ar kitoks medikamentinis gydymas nebūna veiksmingi. Šis vaistas gali sukelti mieguistumą, todėl svarbu vengti vairavimo ar kitų pavojingų veiklų. Nerekomenduojama vartoti kartu su vaistais nuo kosulio ir peršalimo, migdomaisiais, tam tikrais skausmą malšinančiais vaistais ar alkoholiu.
Alternatyvūs nerimo gydymo būdai nėštumo metu
Be vaistų, yra ir kitų būdų, kaip įveikti nerimą nėštumo metu:
- Psichoterapija: Kognityvinė elgesio terapija (KET) ir tarpasmeninė terapija (ITT) yra veiksmingi nerimo gydymo būdai.
- Atsipalaidavimo technikos: Gilus kvėpavimas, joga ir meditacija gali padėti sumažinti nerimą.
- Fizinis aktyvumas: Reguliarus fizinis aktyvumas gali pagerinti nuotaiką ir sumažinti nerimą.
- Sveika mityba: Subalansuota mityba gali padėti pagerinti nuotaiką ir sumažinti nerimą.
- Palaikymas: Svarbu turėti palaikančią aplinką, kurioje galėtumėte pasidalinti savo jausmais.
- Kvėpavimo pratimai: Kūną ir mintis padeda nuraminti kvėpavimo pratimai. Jie taip pat sumažina kraujospūdį, prisideda prie sklandesnio ir mažiau skausmingo gimdymo. Patariama stebėti savo kvėpavimą, nes per greitas ir paviršutiniškas kvėpavimas gali kelti panikos jausmą. Moterims, kurios jaučiasi susijaudinusios, gali padėti paprastas kvėpavimo pratimas: skaičiuojant iki trijų, reikia tolygiai, ramiai įkvėpti per nosį ir porą sekundžių sulaikyti kvėpavimą. Iškvėpti reikia tolygiai ir ramiai, skaičiuojant iki trijų ir per šiek tiek pravertą burną. Kartoti pratimą rekomenduojama tol, kol kvėpavimas taps natūralus, lėtas ir ramus.
- Relaksacijos ir meditacijos: Nėštumo metu taip pat galima išbandyti atsipalaidavimo pratimus.
- Kokybiškas poilsis, subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas: Tai svarbu mūsų psichologinei savijautai.
Kada kreiptis pagalbos
Jei jaučiate, kad nerimas trukdo Jums gyventi visavertį gyvenimą, kreipkitės į gydytoją arba psichikos sveikatos specialistą. Taip pat svarbu kreiptis pagalbos, jei turite minčių apie savižudybę arba norite pakenkti sau ar savo kūdikiui.
Pogimdyvinė depresija - tai psichikos sutrikimas, pasireiškiantis maždaug 10-15 proc. moterų. Šis sutrikimas pasižymi bent dvi savaites trunkančia prislėgta nuotaika, dėmesio koncentracijos ir atminties sutrikimais, miego, apetito pokyčiais. Gali atsirasti nuovargis, motyvacijos stoka, galvos skausmai ar kiti fiziniai nusiskundimai. Pogimdyvinė depresija gali atsirasti dėl įvairių priežasčių: hormonų svyravimo, socialinės pagalbos stokos, finansinių sunkumų ar netgi vaikystėje patirtų traumų. Didinant savo psichologinį atsparumą, pogimdyvinės depresijos galima išvengti. Tai galima padaryti daugiau ir atviriau kalbant apie savo jausmus bei patiriamus sunkumus. Sveikas gyvenimo būdas taip pat prisideda prie psichikos sveikatos išsaugojimo. Jei pogimdyvinės depresijos nepavyko išvengti, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į specialistus.
Jei jaučiate nerimą, liūdesį, įtampą ar emocinį išsekimą nėštumo metu ar po gimdymo, svarbu žinoti, kad pagalba yra galima ir jos ieškoti - visiškai normalu. Daugiau informacijos apie emocinę sveikatą ir psichologinę pagalbą galite rasti svetainėje psichikos-sveikata.lt, kur pateikiama informacija apie nemokamas psichikos sveikatos paslaugas Vilniuje ir kitas pagalbos galimybes sau ar artimajam. Taip pat kviečiame apsilankyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Higienos instituto sukurtos svetainės pagalbasau.lt/mamos-emocine-sveikata, kur rasite patikimą informaciją apie mamų emocinę sveikatą, savipagalbos priemones ir pagalbos kelius.
Pagalba sau
Jei galvojate, kaip pačiai įveikti nerimą nėštumo metu ir jaučiate, kad dar galite sau padėti, psichoterapeutai rekomenduoja šiuos metodus:
- Kalbėk apie tai, kaip jautiesi: Jausmų įvardijimas dažnai atneša didelį palengvėjimą. Pasikalbėk su kuo nors, kuo pasitiki - galbūt su draugu, partneriu ar broliu/seserimi. Jei tai atrodo neįmanoma, apsvarstyk terapiją arba paskambink anoniminei psichinės sveikatos pagalbos linijai 116123.
- Būk švelni sau: Tai ne tavo kaltė. Šis laikotarpis yra nepaprastai sunkus. Priimk, kad dabar jautiesi blogai ir tai yra visiškai suprantama.
- Pabandyk pailsėti: Pasistenk pasinaudoti kiekvienu pasitaikiusiu momentu pailsėti.
- Venk izoliacijos: Nors gali atsirasti noras užsidaryti nuo pasaulio, socialiniai ryšiai turi didelę įtaką tavo psichinei sveikatai. Stenkitės išlaikyti bent mažą ryšį su mylimais žmonėmis.
- Žmonės, kurie jaučiasi taip pat kaip tu, gali atnešti palengvėjimą: Daug moterų dalinasi savo patirtimi ir kaip įveikė sunkumus, tai gali būti įrodymas, kad tu taip pat gali pasijusti geriau.
- Pasistenk judėti, valgyti ir gerti: Net trumpas pasivaikščiojimas skaitosi. Taip pat nepamiršk gerti vandens ir suvalgyti bent mažytį sveiką užkandį.
Perinatalinis nerimas - 1 vaizdo įrašas
