Menu Close

Naujienos

Nereguliarus menstruacijų ciklas: priežastys, simptomai ir gydymas

Ne laiku prasidėjusios mėnesinės gali sukelti diskomfortą, sugadinti planus, tačiau svarbu suprasti, kad tai gali būti ir rimtesnių sveikatos problemų požymis. Normalus mėnesinių ciklas yra 21-35 dienos, o kraujavimo trukmė svyruoja nuo 2 iki 7 dienų. Stabiliausias mėnesinių ciklas stebimas tarp 20-40 metų amžiaus moterų.

Kada reikėtų sunerimti?

  • Jei ciklo trukmė staiga tapo trumpesnė nei 21 diena arba ilgesnė nei 35 dienos.
  • Jei mėnesinių ciklas staiga prarado bet kokį iki tol buvusį reguliarumą ir dėsningumą.
  • Jei kraujuojama daugiau nei 7-10 dienų.
  • Jei mėnesinių nebuvo 6 mėnesius (amenorėja).
  • Jei pavyzdžiui 3 dienų trukmės kraujavimas staiga pailgėjo iki 8 ar dar daugiau dienų ir tai nutiko ne vieną kartą, bet tampa tendencija.

Mėnesinių reguliacija yra itin sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja tam tikros smegenų struktūros ir vidiniai lytiniai organai. Mėnesinių ciklo sutrikimų priežasčių gali būti daug ir įvairių, o tarp jų - tiek fizinės, tiek psichologinės kilmės negalavimai.

Dažniausios nereguliaraus menstruacijų ciklo priežastys

Mėnesinių ciklo sutrikimai gali atsirasti dėl daugybės priežasčių, apimančių tiek fiziologinius organizmo procesus, tiek išorinius veiksnius.

Gyvenimo būdo veiksniai ir stresas

Viena dažniausių nereguliaraus ciklo priežasčių yra stresas, ypač itin didelis stresas, įtampa ar gyvenimo sukrėtimai. Egzaminų sesijos, nauja darbovietė, drastiška svorio kaita, nesubalansuotas darbo ir poilsio režimas, ar bet kokia kita organizmui netikėta fizinė ar psichologinė veikla, sukelianti stresą, verčia jį gintis. Įtampai nuslūgus, mėnesinės dažniausiai susireguliuoja savaime. Nėra atlikta didelių ir patikimų mokslinių tyrimų rodančių, kaip tiksliai stresas veikia mėnesines, bet pavienės, nedidelės apimties studijos arba paneigia, arba pagrindžia šį ryšį.

Griežtos dietos, didelis fizinis krūvis, gyvenimo būdo pokyčiai taip pat gali išbalansuoti menstruacijas. Itin griežtos dietos, mažiau kalorijų turinčios dietos, arba pačių susimąstytos iškrovos savaitės gali būti mėnesinių dingimo priežastimi. Sportas yra sveikata, tačiau ši taisyklė galioja tik tuomet, kai sportuojame su saiku. Jeigu pirmą kartą pradėsite gerti tabletes, tai ginekologė jus turėtų įspėti, kad ciklas gali šiek tiek išsibalansuoti.

Svorio pokyčiai gali daryti reikšmingą įtaką ne tik bendrai organizmo būklei, bet ir menstruacijų reguliarumui. Pavyzdžiui, susirgus anoreksija, organizme sutrinka hormonų gamyba/balansas, dėl to menstruacijos būna itin retos arba nevyksta. Per didelis kūno svoris taip pat turi neigiamos įtakos menstruacijų ciklo reguliarumui, menstruacijų metu yra pastebimas gausesnis kraujavimas.

stresas ir moters sveikata

Hormoniniai sutrikimai

Mėnesinių ciklas yra glaudžiai susijęs su hormonų pusiausvyra. Sutrikimai gali kilti dėl įvairių priežasčių, todėl būtina atlikti tyrimus.

  • Skydliaukės veiklos sutrikimai: Dažniausiai mėnesinės sutrinka dėl nepakankamos skydliaukės funkcijos. Jei skydliaukės ligos paveikia apie 40 % moterų, jos gali turėti nereguliarų mėnesinių ciklą. Priklausomai nuo skydliaukės ligų, mėnesinių ciklai gali būti trumpi arba ilgi, taip pat gali lydėti tokie simptomai kaip svorio pokyčiai, padidėjęs sudirgimas/nervingumas, odos sausumas, nuovargis ar kaip tik perdėtas energijos antplūdis.
  • Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS): Tai rimtą pavojų moters vaisingumui kelianti liga, kurios negydant didėja gimdos kaklelio vėžio rizika. Kiaušidėse formuojasi cistos, kurios trukdo reguliariai ovuliacijai. Kiti simptomai - pagausėjęs plaukuotumas, svorio augimas, pleiskanos.
  • Kiaušidžių patologijos ir gimdos miomos, polipai: Kai kurios kiaušidžių patologijos, gimdos miomos ar polipai gali sutrikdyti menstruacijų ciklą. Ciklo sutrikimai taip pat gali būti susiję su gimdos auglių formavimusi. Jų dariniai sukelia skausmą.
  • Padidėjęs prolaktino kiekis kraujyje: Kartais mėnesinių pokyčius gali nulemti padidėjęs prolaktino kiekis kraujyje.
  • Perimenopauzė: Perimenopauzė tai laikas prieš menopauzę, kuris prasideda maždaug ~40 metų ir gali tęstis iki ~10 metų. Menopauzės metu hormonų kiekiai mūsų organizme palaipsniui krenta. Retėjantis, gausesnis ar trumpiau trunkantis kraujavimas būdingas ir premenopauzės laikotarpiu, prieš mėnesinėms išnykstant.

hormonų sistema moters organizme

Ligos ir kitos sveikatos problemos

Sergant sunkiomis lėtinėmis ligomis, mėnesinių ciklas taip pat gali sutrikti. Taip pat svarbu paminėti, kad kai kurie vaistai gali paveikti ciklą reguliuojančius hormonus, todėl mėnesinės vėluoja. Kiti sveikatos sutrikimai, pavyzdžiui, kepenų ar inkstų ligos, taip pat gali sukelti stiprų kraujavimą.

Mažojo dubens organų infekcija yra viena dažniausių priežasčių, kodėl mėnesinės gali vėluoti. Todėl visų pirma būtina išsitirti ir gydytis.

Raudonukė ir vėjaraupiai taip pat gali paveikti folikulus kiaušidėse ir sukelti sutrikimus jau nuo pirmojo menstruacinio ciklo. Sudėtingumas čia yra tas, kad paaugliai labai retai kreipia į tai dėmesį, todėl problema diagnozuojama žymiai vėliau.

Kai kurios moterys po gimdymo pastebi, kad jų menstruacijos tampa ne tokios skausmingos arba trunka trumpiau. Toks pasikeitimas gali būti susijęs su fiziologiniais pokyčiais, kai po gimdymo pasikeičia gimdos tonusas, todėl gimdos susitraukimai būna mažiau skausmingi.

Amžius ir natūralūs organizmo procesai

Pirmieji 3-5 metai nuo mėnesinių pradžios ir paskutiniai 10 metų iki menopauzės yra laikotarpiai, kai ciklas gali būti nereguliarus. Jei pirmaisiais metais nuo mėnesinių pradžios jų ciklas ir kraujavimo trukmė svyruoja, tai normalu. Visgi, pirmaisiais metais turėtų būti ne mažiau nei 8 ciklai.

Pirmosios mėnesinės mergaitėms paprastai prasideda tarp 10-15 metų. Nuo šio momento gyvenimo eigoje ciklo trukmė gali kisti: iš pradžių būna ilgesnė, vėliau trumpėja. Paprastai per 2-3 metus ciklas stabilizuojasi.

Menstruacijų ciklo sutrikimų tipai

Ginekologai išskiria kelis dažniausiai pasitaikančius menstruacijų ciklo sutrikimus:

Priešmenstruacinis sindromas (PMS)

Tai cikliškai pasireiškiantis simptomų kompleksas, atsirandantis antroje mėnesinių ciklo pusėje ir išnykstantis mėnesinių pradžioje. Fiziniai ir emociniai pokyčiai, kuriuos patiria moterys, gali būti vos pastebimi arba itin intensyvūs. Emociniai simptomai apima įtampą, nerimą, nuotaikų svyravimus, dirglumą, prastą koncentraciją. Fiziniai simptomai gali pasireikšti raumenų ir galvos skausmu, pilvo skausmu ar pūtimu, krūtų jautrumu, žarnyno sutrikimais, nuovargiu. Nors tiksliai nėra nustatyta, kas sukelia šį sindromą, fizinis aktyvumas, subalansuota mityba ir streso vengimas gali pagerinti savijautą. Kai kuriais atvejais gydytojas gali skirti kontraceptikų, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo ar antidepresantų.

pms simptomai

Dismenorėja

Tai menstruacijų metu pasireiškiantis spazminio pobūdžio skausmas apatinėje pilvo dalyje. Šie skausmai gali prasidėti kelias dienas prieš mėnesines ir išnykti keletą dienų po jų. Intensyvūs pilvo skausmai sukeliami prostaglandinų, kurie atsakingi už gimdos raumenų susitraukimus. Svarbu žinoti, kad stiprus skausmas gali būti sukeltas ir tokių ligų kaip endometriozė, dubens uždegiminės ligos ar lytinių organų anomalijos. Gydymas priklauso nuo dismenorėjos priežasties.

Menoragija

Tai mėnesinės su neįprastai gausiu ar užsitęsusiu kraujavimu. Šio sutrikimo metu kraujo netenkama tiek daug, kad tampa sunku užsiimti įprasta veikla. Dažniausiai menoragiją sukelia hormonų pusiausvyros sutrikimai, kiaušidžių disfunkcija, gimdos gerybiniai navikai, nėštumo komplikacijos, taip pat vėžiniai susirgimai. Simptomai apima kraujavimą ilgiau nei savaitę, didesnius nei įprasta kraujo krešulius, nuovargį ar dusulį.

gausios mėnesinės

Amenorėja

Tai menstruacijų nebuvimas. Šis sutrikimas nustatomas, kai moterys nekraujuoja bent tris mėnesius iš eilės arba kai kraujavimas neprasideda merginoms iki 15 metų. Amenorėja gali atsirasti dėl natūralių priežasčių (nėštumas, žindymas, menopauzė), šalutinio vaistų poveikio, medicininių problemų, taip pat dėl gyvenimo būdo veiksnių, tokių kaip mažas kūno svoris, perdėtas mankštinimasis ar stresas.

Diagnostika ir gydymas

Jei moters simptomus įvertinęs ginekologas nustato, kad mėnesinių ciklas neatitinka normos, jį sureguliuoti reikia. Priemonės ciklo reguliavimui priklauso nuo moters amžiaus ir nuo ciklo sutrikimo priežasties. Gydytojas atlieka visus reikiamus tyrimus, kad nustatytų sutrikimo priežastis.

Tyrimai

Kad diagnozė būtų tiksli, gydytojas gali rekomenduoti atlikti šiuos tyrimus:

  • Bendrasis kraujo tyrimas.
  • Nėštumo testas.
  • Skydliaukės funkcijos tyrimai.
  • Kiaušidžių funkcijos tyrimai.
  • Prolaktino tyrimai.
  • Vaizdo tyrimai (ultragarsas, kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija).
  • Gimdos kaklelio ląstelių citologinis tyrimas (PAP testas).
  • Endometriumo (gimdos gleivinės audinio) biopsija.

Gydymo metodai

Gydymo metodai priklauso nuo nustatytos diagnozės ir sutrikimo priežasties.

  • Hormoninė terapija: Vienais atvejais užtenka sudėtinių kontraceptinių tablečių, kitais atvejais galima rinktis hormoninę gimdos spiralę. Jei pas moterį yra ryškūs hormoniniai pakitimai, be gydymo hormonais apsieiti neįmanoma.
  • Gyvenimo būdo korekcija: Subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, streso valdymas, pakankamas poilsis ir miegas gali padėti sureguliuoti ciklą.
  • Vaistai: Priklausomai nuo simptomų sunkumo, gydytojas gali skirti vaistų, pavyzdžiui, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo ar antidepresantų.
  • Chirurginis gydymas: Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, esant gimdos miomoms ar polipams, gali prireikti chirurginio gydymo.

IRREGULAR PERIODS; HOW TO DEAL WITH IRREGULAR MENSTRUAL MENSTRUAL CYCLES, CAUSES & TREATMENT

Svarbu suprasti, kad nereguliarios mėnesinės iš esmės netrukdo pastoti. Tačiau jei esant nereguliariam ciklui kartu diagnozuojamos tokios ligos kaip policistinių kiaušidžių sindromas arba endometriozė, pastoti gali būti sunkiau. Taip pat, gydytojui visada lengviau skaičiuoti nėštumo trukmę ir nustatyti gimdymo terminą, kai mėnesinės būna reguliarios ir moteris žino paskutinių mėnesinių datą.

Nors su mėnesinių ciklo sutrikimais susiduria kone kas ketvirta mergina ir moteris, daugumai jų vis dar nedrąsu kalbėti apie nemalonias patirtis. Tačiau, atsiradus negalavimams, svarbiausia yra kreiptis į specialistus - ginekologą, kuris padės nustatyti priežastį ir paskirti tinkamiausią gydymą.

tags: #nereguliarus #menstruaciju #ciklas