Sveikatos apsaugos reforma, kuria naikinamos paslaugos rajoninėse ligoninėse, jau neša savo vaisius. Kėdainiuose nuo gegužės neliko Akušerijos-ginekologijos skyriaus ir buvo tikinama, kad problemų dėl to nebus - visos 20 tūkst. rajono moterų esą gaus paslaugas kitose pasirinktose ligoninėse - Jonavoje arba Kaune. Tačiau realybė, deja, čia jau kitokia. Grįžome atgal į kone šimtmetį, kai moterys būdavo priverstos gimdyti namuose.
Praėjusį penktadienį viena Kėdainių rajono gyventoja namuose pagimdė kūdikį greitosios pagalbos medikams tiesiog nespėjus atvažiuoti. Nepamirštas ir kitas visai nesenas atvejis - kūdikį pagimdė į Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių atvykusi moteris, kurią pervežti į Jonavos ar Kauno gydymo įstaigas tiesiog nebebuvo kada. Ir visa tai vyksta, kai nepraėjo nė metai po Akušerijos-ginekologijos skyriaus uždarymo Kėdainių ligoninėje.
O ką jau kalbėti apie tai, kad kiekviena Kėdainių rajone besilaukianti moteris išgyvena nuolatinį stresą ir baimę - kas bus, kai prasidės gimdymas - ar spėsiu nuvažiuoti į Kauną ar Jonavą, ar spės atvažiuoti greitosios medikai?
Skambutis į Bendrąjį pagalbos centrą
Penktadienį Bendrasis pagalbos centras sulaukė gimdyti pradėjusios Kėdainių rajono gyventojos skambučio. Kol į įvykio vietą skubėjo greitosios medicinos pagalbos medikai, moteris pagimdė namuose. Jaunieji tėveliai dėkoja pagalbą telefonu nuolat teikusiai Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerei bei netrukus atskubėjusiems ir naujagime pasirūpinusiems greitosios medicinos pagalbos medikams.
Prasidėjęs gimdymas ir pagalba telefonu
Gimdyvės skambučio pagalbos centras sulaukė vasario 3 dieną, 10 val. 55 min. Kėdainių rajono gyventoja pranešė, kad tuoj gimdys. Bendrojo pagalbos centro operatorė moterį nedelsiant sujungė su Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotimi. Atsiliepusi į skambutį, GMP dispečerė Joana Vasiliūtė išgirdo moters balsą, kuris pranešė, kad jai jau prasidėjo gimdymas. GMP dispečerė, užduodama esminius klausimus, skubiai aktyvavo Kėdainių rajone, Pelėdnagiuose, budėjusią Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos medikų brigadą ir toliau palaikė pokalbį su moterimi.
Naujagimis pasaulį pasitiko anksčiau nei medikai atvyko
Medikų brigada buvo išsiųsta labai skubiai, bet nauja gyvybė į šį pasaulį pasibeldė anksčiau, nei jiems pavyko atvykti. Dispečerė J. Vasiliūtė, teikdama detalias instrukcijas gimdyvei telefonu, padėjo naujagimei atkeliauti į šį pasaulį namuose. Atvykus GMP brigadai, buvo įvertinta naujagimės ir gimdyvės būklė, atlikti reikalingi veiksmai ir abi transportuotos į gydymo įstaigą.
Tėvų ir medikų padėka
Naujagimės tėveliai kėdainiečiai Rimgaudas ir Genutė dėkoja jų dukrytei į šį pasaulį padėjusiems ateiti GMP dispečerei J. Vasiliūtei, Pelėdnagių pastotėje budėjusiai gydytojai G. Stravinskaitei, skubios medicinos slaugos specialistei N. Stučinskaitei ir paramedikui - GMP automobilio vairuotojui G. Barauskui. „Viskas tiesiog puikiai. Abi mano mylimos merginos jau grįžo namo. Jos jaučiasi labai gerai. Esu dėkingas visiems medikams. Labai profesionaliai atliko savo darbą. Ačiū“, - „Rinkos aikštei“ sakė naujagimės tėtis.
Tuo metu gimdyvei bei naujagimei ir jos tėčiui linkėjimus siunčia ir pagalbą suteikę greitosios medikai. „Labai džiaugiamės šia laiminga istorija! Dėkojame pacientei, kuri nepasimetė ir puikiai vykdė GMP dispečerės Joanos nurodymus iki atvykstant GMP brigadai. Taip pat, dėkojame savo kolegoms. Mamytei ir mergytei linkime ramių miego naktų bei kuo geriausios sveikatos!“ - linkėjimais dalijosi Kauno miesto GMP medikai.
Statistika ir valdžios požiūriai
O štai už rajono sveikatos politikos formavimą atsakingas rajono tarybos Sveiktos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas Jonas Talmantas dėl tokios situacijos kaltina neproduktyvias Kėdainių rajono moteris bei buvusį Kėdainių ligoninės akušerijos-ginekologijos skyrių. Tuo metu rajono meras Valentinas Tamulis didelės bėdos dėl nykstančio rajono nemato ir džiaugiasi Kėdainiuose gyvenančiomis produktyviomis savo dukromis ir net penkiais jų pagimdytais vaikais - savo anūkais. Rajono valdžia sakosi esanti bejėgė pakeisti susiklosčiusią situaciją.
Kraupiai atrodanti statistika
„Galbūt taip yra tik pas mus, nes nežinau, kaip yra kituose rajonuose. Tačiau žiūrint į skaičius ir lyginant su 2022 metais, pas mus anksčiau nebūdavo tokių mėnesių, kad būtų gimę mažiau nei 20 vaikų, vis tiek būdavo daugiau kaip dvidešimt, pavyzdžiui, kovą - 29, liepą - 28, lapkritį ir gruodį - atitinkamai 29 ir 24, - statistiką analizavo Kėdainių rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus vedėja Gaiva Petrauskienė. - O šiais metais vasarį - 19, balandį - tik 13. Kai praėjo trys keturi mėnesiai metų pradžioje, man jau buvo šokas, kad registruojame labai mažai vaikų. Taigi lyginant su ankstesniais metais, tikrai labai mažai vaikų gimė. Šiandien skirtumas yra net 54 vaikai. Kaip Kėdainių rajonui tai yra tikrai labai didelis skaičius. Pavyzdžiui, pernai (388) ir užpernai (390) gimimų skaičiai buvo labai panašūs, o šiemet, jeigu sieksime 300, tai bus labai gerai.“
Realią statistiką išpučia gyvenantys užsienyje
Anot pašnekovės, šie statistiniai skaičiai yra bendrai sudėjus tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje gimusius vaikus: „Jeigu atimtume dar ir užsienyje gimusių vaikų skaičių, kurie Kėdainių rajono savivaldybėje yra įtraukti į apskaitą tik tam, kad gautų pilietybę, asmens dokumentą, realiai čia gimusių ir gyvenančių vaikų būtų dar mažiau. Pavyzdžiui, jeigu rugpjūtį registruotas 31 vaikas, o 6 iš jų yra gimę užsienyje, tai tik 25 vaikai yra mūsų vietiniai vaikai. Balandis atrodo dar prasčiau: iš bendro 13 gimimų skaičiaus atimkime 4 gimusius užsienyje ir lieka tik 9 Kėdainiuose gimę vaikai“.
Kodėl mažėja gimstamumas, nežino
Priežasčių, kodėl 2023 metais taip drastiškai sumažėjo gimstančių vaikų skaičius Kėdainių rajone, G.Petrauskienė sako nežinanti ir net nenutuokianti, kodėl taip galėtų būti. Kaip vieną iš gimimų mažėjimo priežasčių, ji neatmeta ir galimos karo įtakos. „Dar viena iš priežasčių galbūt galėtų būti, kad tėveliai savo vaikučius registruoja kur nors kitur. Nors kalbėjau su Jonava, tačiau jie sako, kad pas juos padidėjusio gimusių vaikų registracijos skaičiaus nėra, taip pat nėra ir tendencijos, kad kėdainiečiai registruoja savo vaikus Jonavoje. Pačių gimimų Jonavoje taip, yra daugiau, bet, kai paklausiau, ar būtent iš Kėdainių, tai negalėjo atsakyti“, - kalbėjo pašnekovė.
Kėdainių rajono meras Valentinas Tamulis kaip vieną iš mažėjančio gimstamumo priežastį įvardijo bendrą situaciją Lietuvoje ir pasaulyje. „Gimstamumas Kėdainiuose mažėja, tačiau tokios pat tendencijos matomos ir kituose šalies rajonuose. Turbūt jaunų šeimų atstovų reikėtų klausti, kodėl jie augina mažiau vaikų. Mano žiniomis, tam įtakos turi saugumo ir ekonominio stabilumo klausimai. Čia matome ir karo Ukrainoje aidų pasekmes. O kalbant apie ekonominį stabilumą, nuolat girdime nepalankias prognozes ateičiai, palūkanų augimas daugelį gąsdina. Dabar jaunimas neretais atvejais pirmiausia nori susitvarkyti gyvenimą: įgyti išsilavinimą, įsigyti būstą, siekia karjeros, o šeiminius reikalus atideda ateičiai“, - savo nuomonę dėstė meras.
Kaltina akušerijos-ginekologijos skyrių, kurio jau seniai nėra
Rajono tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas Jonas Talmantas atsakymą, kodėl Kėdainių rajone drastiškai sumažėjo gimstamumas, regis, turi kiek kitokį: „Aš manyčiau, kad čia yra ir akušerinio ir ginekologinio skyriaus įtaka. Jeigu paskaitytumėte prieš metus ir dar anksčiau publikuotus komentarus, kurių skaitydavau labai daug, tai daugelis moterų, gal 30 proc., išvažiuodavo [gimdyti] į Kauną, dalis - į Jonavą. Jeigu išsikviesdavo greitąją pagalbą, veždavo į Jonavą, o jeigu pačios rinkdavosi, daugiausia būdavo Kaune. Jeigu paskaitytumėt komentarus, moterys parašydavo, dėl ko negimdydavo Kėdainiuose. Akušerijos ir ginekologijos skyrius ar administracija turėjo daryti išvadas ir sudaryti tokias sąlygas, kad būtų panašios, kaip Kaune ar Jonavoje. Tada jos nebūtų išvažiavusios“.
Į patikslintą klausimą pašnekovas atsakė: „O išvada kokia? Peršasi tokia išvada, kad produktyvių moterų Kėdainiuose mažėja. Galbūt prieš 18-20 metų gimė mažiau mergaičių, dėl to dabar visa tai atsiliepia. Taigi, čia reikia žiūrėti ne vienų metų visumą, o reikia žiūrėti atgal. Reiškia, tada buvo mažesnis dabartinių produktyvių moterų, kurios dabar gimdo, gimstamumas ar apskritai gimstamumas buvo mažesnis“.
Priemonės gimstamumui didinti ir valdžios bejėgiškumas
Paklaustas, kokių priemonių turėtų būti imtasi, kad gimstamumas Kėdainių rajone bent jau atsistatytų ir sugrįžtų į ankstesnius metus, J.Talmantas svarstė, kad labiausiai padėtų padidintos pašalpos. „Aišku, tai nėra pagrindinis dalykas, kuris motyvuoja, bet ir ne paskutinis. Vis dėlto vaiko priežiūros atostogų pašalpos yra per mažos žinant dabartinį pragyvenimo lygį. Viskas pabrango, o pašalpos kyla minimaliai arba Vyriausybė tai sprendžia tik žodžiais, bet nepriima tam įstatymų. Taigi žmonės mato, kad negali turėti daugiau vaikų arba sudėtinga išlaikyti tuos, kuriuos turi, todėl apsisprendžia turėti tik vieną vaiką. Pažiūrėkime, kad du arba tris jau retai kas ir turi“, - kalbėjo Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas.
„Ne, savivaldybė neturi galimybių pagerinti gimstamumo, nes visi jau netoli pensinio amžiaus, tai iš kur ji gali turėti? Aš manau, kad produktyvūs ir vyrai, ir moterys turi vaikus gimdyti. Administracija nelabai ką gali pakeisti. Aišku, jeigu skirtų papildomą krepšelį vaiko priežiūrai arba pašalpą gimus vaikui, gal vienas kitas ir susigundytų turėti daugiau vaikučių“.
Meras džiaugiasi tik savo anūkais
V. Tamulis taip pat kratosi atsakomybės ir tikina, jog padidinti rajone gimstančių vaikų skaičių - ne savivaldybės galioms. Tačiau pasidžiaugė asmenine laime. „Savivaldybė šiuo atveju nelabai turi galių pakeisti situaciją. Tam labiau reikia sprendimų visos šalies mastu. Tačiau į Kėdainius atvykstantys jauni žmonės giria mūsų kraštą kaip saugų, kompaktišką, patogų. Čia kuriamos naujos darbo vietos, gera švietimo sistema. Girdžiu atsiliepimų, kad Kėdainiai geras ir patogus gyventi miestas, - pagyrų sau nestokojo rajono vadovas. - O pabaigai galiu tik pasidžiaugti, kad mano dukros gyvena Kėdainiuose ir augina tikrai nuostabius vaikučius. Aš - penkių anūkų senelis.“
Pateikė Kazlų Rūdos pavyzdį
Vis tik kėdainietis Seimo narys Viktoras Fiodorovas yra įsitikinęs, kad būtent dabartinės rajono valdžios neveiklumas ir privedė prie tokios situacijos, kai gimstamumas Kėdainiuose drastiškai sumažėjo. „Turime galvoti, kaip pritraukti į Kėdainius gyventi jaunas šeimas. Kol kas šioje vietoje padaryta labai mažai. Taip, statosi viena kita įmonė, gamykla, bet reikia padaryti viską, kad pas mus žmonės atvažiuotų ne tik dirbti, bet ir gyventi. Kėdainiai kol kas padarė ne viską, kad ir kalbant apie ligoninės išsaugojimą, pakovojimą dėl švietimo, infrastruktūrą“, - kalbėjo kėdainietis.
Anot jo, reikia atlikti išsamią analizę, įvardinti problematiškiausias vietas ir kryptingai veikti. „Kaip, pavyzdžiui, Kazlų Rūda. Jie anksčiau skaičiuodavo, kad mokinių čia yra kur kas mažiau negu dabar, bet matydami, kad žmonės nesikelia pas juos gyventi, nes, tarkim, darželiuose nėra vietų, išsprendė šią problemą. Tada padaugėjo vaikų, mokinių, pagausėjo gyventojų“, - pavyzdį, kaip reikia spręsti gimstamumo ir gyventojų pritraukimo problemas, pateikė Seimo narys.
Kėdainiuose trūksta būsto, pramogų, infrastruktūros
Kalbėdamas apie tai, kaip problemos sprendžiamos mūsų rajone, V.Fiodorovas apgailestavo dėl aplaidaus politikų požiūrio į jas. „Kalbant apie infrastruktūrą, viskas bus kaip bus - ligoninės, mokyklos, keliai, tiltai - Vilnius mums parodys, kaip reikia gyventi. Toks požiūris ir judėjimas niekada nepriveda prie gyventojų auginimo. Dėl to visos politinės partijos šioje vietoje turi padirbėti“, - įsitikinęs pašnekovas. Jis taip pat pabrėžė, kad viena iš problemų yra ta, kad naujo būsto pasiūla visiškai neatitinka tų žmonių, kurie ieško, kur gyventi, poreikių. „Kad ir kalbant apie būsto nuomą. Kainos Kėdainiuose nedaug skiriasi nuo Kauno. Tad jeigu žmonės planuoja, kur gyventi, tada pradeda galvoti, kad gal geriau verta rinktis Kauną, bet važiuoti dirbti į Kėdainius, gauti atlyginimą Kėdainiuose ir jį išvežti į Kauną. Nes, pavyzdžiui, paslaugų, ypač laisvalaikio, pasiūlymai Kėdainiuose yra skurdūs. Turime daug prekybos centrų, bet neturime to, kas leistų žmonėms planuoti savo laisvalaikį Kėdainiuose. Taigi, kai matai, kokia yra paslaugų, būsto, medicininių paslaugų, švietimo ir kt. pasiūla, natūralu, kad gyvenimą planuojiesi, kur visa tai yra geriau, - aiškino V.Fiodorovas. - Aš manau, kad nenormalu sėdėti, laukti ir paleisti šitą procesą likimo valiai. Turime padirbėti, pasidaryti normalią analizę ir judėti į priekį.“
Paklaustas, kada, jo nuomone, situacija galėtų keistis į gera, pašnekovas sakė: „Kai atsiras Kėdainių politikų klausimas ne apie tai, kur ir kaip Kėdainiai gali plėstis, o kuo gali plėstis, t. y. žmonėmis, kaip pagerinti jiems gyvenimo sąlygas ir kad žmonės norėtų čia grįžti (nes nuo 2000 metų mes praradome trečdalį rajono), manau, tada situacija gali keistis. O kada tai gali atsirasti? Tada, kai politikai supras, kad temos yra ne vien tik gatvių valymas, medžių genėjimas, tarpusavio santykių aiškinimasis - tiesiog reikia pradėti dirbti savo darbą ir platesnio požiūrio“.
Ligoninių pertvarka ir jos pasekmės
Remiantis 2019 m. Ši bendradarbiavimo programa Kėdainių ligoninėje baigiama įgyvendinti balandžio 30 d., o nuo gegužės 1 d. akušerijos paslaugos čia nebebus teikiamos. Vis dėlto galimybė gimdyti Raseiniuose bus vos mėnesiu ilgiau - nuo birželio 1 d. akušerijos paslaugos nebebus teikiamos ir šioje gydymo įstaigoje. Artimiausia Kėdainiams gimdyves priimsianti ligoninė yra Jonavoje - už 38 km.
Viena jų - Lina Kalinienė. „Aš pati abu vaikus gimdžiau Kėdainių ligoninėje, viskas praėjo sklandžiai, personalui - tik geriausi žodžiai. L.Kalinienei neatrodo įtikinamas reikalavimas, kad ligoninėje per metus būtų priimama ne mažiau kaip 300 gimdymų. Pasak moters, negalima sakyti, kad visoms Kėdainių krašto gimdyvėms iki Kauno bus vos 50 km, kuriuos, nesant transporto kamščių, galima įveikti per 45-50 min. „Iš Kėdainių rajono kaimų į Raseinių pusę, kur atstumas nuo Kauno - apie 70-80 km, ir vasarą reikėtų važiuoti ilgiau kaip valandą. Žiemą kelionė dar ilgesnė. Tą pusę puikiai žinau - pati esu iš ten kilusi. Ten būna labai sudėtingos eismo sąlygos, nes kaimuose beveik nevalo kelių, slidu.
Visiškai kitaip nei kalbinta kėdainietė susiklosčiusią situaciją vertino Kėdainių ligoninės direktorė Edita Vaškevičienė. „Kiekvienas žmogus nori gauti greitai pasiekiamą paslaugą, teikiamą šalia namų. Tačiau valstybė ne visais atvejais gali tai garantuoti. Ji pripažino, kad Kėdainių ligoninė jau kuris laikas neatitiko reikalaujamo priimtų gimdymų skaičiaus. „Pastaruosius penkerius metus Kėdainiuose gimdydavo tik po 200 pacienčių per metus. Tačiau mes dalyvavome Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programoje. Ji skaičiavo, kad per Lietuvos ir Šveicarijos vykdytą bendradarbiavimo programą į Kėdainių ligoninės Akušerijos ir Ginekologijos skyrių buvo investuota 770 tūkst. eurų (2011 m. - 295 tūkst. eurų įrangai, 2014 m. - 475 tūkst.
„Nedidelę dalį per šią programą įgytos medicininės įrangos ir priemonių mes perduosime SAM, o visa kita lieka. Ministerija spręs, kas liks išliekančiame ginekologijos skyriuje, kas bus perduota kitoms ligoninėms. Pasak jos, dėl to, kad ligoninėje nebebus teikiamos akušerijos paslaugos, tenka atleisti šešis kitur pirmaeiles pareigas einančius, Kėdainių ligoninėje mažais darbo krūviais dirbusius gydytojus akušerius ginekologus: „Jie atvažiuodavo į budėjimus. Nebelieka stacionarių, 24 val. per parą teikiamų akušerijos paslaugų, gimdymai nebus priimami. Ginekologinės paslaugos lieka.
„Negaliu šio skyriaus uždarymu labai džiaugtis, bet, žiūrint į įstaigos finansinę padėtį, ji dabar pagerės. Kituose ligoninės skyriuose yra labai daug pacientų, gydytojų krūviai dideli. Tačiau gydytojų atlyginimai šiuose skyriuose ir Akušerijos ir ginekologijos skyriuje, net jei gimdyvių būdavo mažai, iki šiol buvo tokie patys. Nuo gegužės 1 d. Akušerijos skyrius uždaromas ir Ukmergės ligoninėje. Šios gydymo įstaigos vyriausiojo gydytojo pavaduotoja medicinai Marija Švedienė skaičiavo, kad 2020 m. čia buvo priimti 157 gimdymai, o pernai - tik 77. „2021m. Jonavos ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai Vidas Kačiušis tvirtino, kad jie yra pasiruošę priimti gimdyves ne tik iš Jonavos ir Kėdainių - ir iš Ukmergės, Kaišiadorių, jeigu reikėtų - iš Kauno. „Būna, kad pas mus atvažiuoja moterys ir iš Vilniaus pusės gimdyti. Esame atviri visoms gimdyvėms iš bet kurio regiono, - moterų teisę pasirinkti, kur gimdyti, priminė V.Kačiušis. Vis dėlto ir šios ligoninės Akušerijos ginekologijos skyrius balansuoja ant išlikimo ribos. Iki 2019 m. čia per metus buvo priimama per 300 gimdymų, 2020 m. priimta 301. „Pernai gimdymų buvo šiek tiek mažiau nei 300. Kitoje Kauno apskrities pusėje esančio Vilkaviškio ligoninėje iki šiol veikęs Akušerijos, ginekologijos ir neonatologijos skyrius nuo gegužės pertvarkomas į Ginekologijos skyrių. Dėl to teks atleisti ne vieną darbuotoją. „Akušerių nelieka, bet dvi iš mūsų akušerių jau įgijo slaugytojų licencijas. Mano žiniomis, viena akušerė išeina dirbti į Marijampolės ligoninę, viena - į pensiją, dvi važinėjančios iš Kauno lieka Kaune. Gimdymų skaičius jo vadovaujamoje ligoninėje mažėjo palaipsniui. „Anksčiau tas skaičius sukosi apie 300, paskui mažėjo: buvo ir 250, ir 200. Pernai - 153. Dabar vilkaviškietės turės važiuoti gimdyti kitur. Praktika rodo, kad egzistuoja dvi pagrindinės kryptys. Viena kryptis - į artimiausią ligoninę Marijampolėje, kur kol kas išlieka gimdymo skyrius. Kita - į Kauną. Vilkaviškį nuo Marijampolės skiria 30 km atstumas, nuo Kauno - 75 km. L.Blažaičio teigimu, akušerijos paslaugų panaikinimas atsilieps šio rajono demografijai. „Kai nebelieka galimybės gimdyti Vilkaviškyje, mūsų rajonas tampa mažiau patrauklus jaunoms šeimoms. Tai sukurs ilgalaikius blogas padarinius, bus sunku į Vilkaviškį pritraukti jaunų šeimų. Jam nuostabą kelia ir pastaruoju metu viešumoje pasigirdę VLK atstovų teiginiai, kad ateityje būtų siūloma nebeteikti akušerijos paslaugų ligoninėse, kur per metus priimama mažiau kaip 600 gimdymų. „Toks modelis būtų panašus į sovietinių laikų. Akušerijos paslaugos šiemet naikinamos aštuoniose Lietuvos ligoninėse. VLK Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Vita Lyskoitienė priminė, kad, vadovaujantis 2019 m. redakcijos Vyriausybės nutarimu, kuriuo patvirtintas PSDF biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygų sąrašas, nuo gegužės 1 d. teritorinės ligonių kasos nesudarys sutarčių dėl akušerijos paslaugų apmokėjimo su Vilkaviškio, Kėdainių, Ukmergės, Kretingos ir Trakų ligoninėmis. „Raseinių ligoninė akušerijos paslaugų planuoja nebeteikti savivaldybės tarybos sprendimu nuo 2022 m. birželio 1 d. Iš kaimų ir vasarą reikėtų važiuoti ilgiau kaip valandą. „Pabrėžiame, kad, nebeteikiant akušerijos paslaugų minėtose sveikatos priežiūros įstaigose, akušerijos paslaugų teikimas yra ir bus užtikrintas kitose šias paslaugas teikiančiose Lietuvos gydymo įstaigose. „Vertinant demografinę situaciją Lietuvoje ir atsižvelgiant į vidutinį akušerijos vienos lovos funkcionavimo rodiklį Kauno regiono gydymo įstaigose, kuris yra mažesnis nei 300 dienų per metus, prognozuojama, kad esamas lovų skaičius užtikrins akušerijos paslaugų teikimą padidėjus pacienčių srautams. Pasak jo, dar 2009-2010 m. buvo aiškiai išsikelti kriterijai, kokiose ligoninėse galėtų būti saugiai teikiama stacionarinė akušerinė pagalba. Vienas iš kriterijų buvo įvardytas ne mažiau kaip 300 gimdymų per metus. „Tai pirmiausia siejama su paslaugų kokybe ir saugumu. Jis atkreipė dėmesį, kad jau anksčiau nustojus priimti gimdymus nemažai Lietuvos ligoninių (Jurbarko, Šakių, Šilutės, Rokiškio ir kt.), bendra situacija nepablogėjo. Jis vylėsi, kad, uždarant akušerijos skyrius kai kuriose ligoninėse, bus užtikrinta galimybė gimdyves laiku nuvežti į reikiamo lygio paslaugas teikiančias gydymo įstaigas. „Suprantu, kad pradžioje tai gali kelti nerimo nėščiosioms, jų artimiesiems. Jau keleri metai stebime daugėjantį gimdančių moterų skaičių iš tų miestų, kuriuose planuojama uždaryti akušerijos skyrius. Profesorius užsiminė, kad gausiausi gimdymais Kauno klinikose buvo 2008-2010 m., kai per metus čia pagimdydavo 3 500-3 600 moterų. Dabar per metus šioje universitetinėje ligoninėje gimdo apie 3 000 moterų. Gimdyvių iš tų miestų, kur gimdymai nebebus priimami, laukia ir LSMU Kauno ligoninė.
Po paskutinio rajono tarybos posėdžio, kuriame aštriai keltas artėjantis Kėdainių ligoninės pertvarkos klausimas, lyderystės ėmėsi Sveikatos komitetas ir vicemeras Paulius Aukštikalnis. Jie skubiai suorganizavo nuotolinį susitikimą su Sveikatos apsaugos ministerijos atstovais ir aiškiai išsakė tvirtą poziciją - Kėdainių rajono ligoninėje būtina išsaugoti Akušerijos ir ginekologijos skyrių. Pasitarime dalyvavęs Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos direktorius Gintaras Kacevičius dar kartą visiems pakartojo tą patį - jau seniai atlikti skaičiavimai rodo, kad Akušerijos skyrius, kuriame per metus priimama iki 300 gimdymų, yra nuostolingas. Skaičiuojama, kad Lietuvoje moterys vidutiniškai gimdo nepilnai vos du kartus per gyvenimą. Gimdymų skaičius Lietuvoje yra nukritęs iki 30 000 per metus. Ir tai nėra ligoninių ar akušerių problema. Demografinė situacija verčia keisti egzistuojančius ligoninių modelius, o medikams prisitaikyti.
„Jeigu reikalausite, kad stacionare pagimdytų atvejų skaičius būtų 600, tai jau lies ne tik Kėdainių, bet ir visas mažesnių miestų ligonines. Tokių rodiklių vargiai ar pasieks Alytus, Ukmergė, Jonava, Raseiniai. Pinigus jūs skaičiuojate gerai, o kas bus su žmonėmis?“ − klausė jau 25 metus savo srities gydytojas praktikas D. Kėdainių ligoninės Akušerijos ir Ginekologijos skyriaus likimas kybo ant plauko, nebėra naujiena, tačiau ką gi naujo susirinkime sužinojo tarybos nariai? Visos atsakingos institucijos tikina, kad moterų nugabenimas į ligonines, kuriose bus priimami gimdymai, problemų nesudarys, o ir Kaune gimdyvėms rezervai yra nemaži. Tad tai neturi kelti jokio nerimo nei politikams, nei gyventojams. Juolab kad bus sutvarkytas Greitosios medicinos pagalbos darbas. Susitikime paaiškėjo, kad savo krašto žmonių pavėžėjimas yra savivaldybių politikų rūpestis ir gali būti sprendžiamas gana paprastu keliu. Taigi, gimdyvių pavėžėjimą nesunkiai galima organizuoti ir įgyvendinti. Kaip sėkmingai tai buvo padaryta maždaug prieš 3 metus kiekvienai gimdyvei skyrus kūdikio krepšelį arba solidžią sumą grynųjų pinigų. Labiausiai dėl Akušerijos ir Ginekologijos skyriaus uždarymo įsiaudrinusius Kėdainių politikus sveikatos apsaugos viceministrė D. D. Čia moterys būtų apžiūrimos tų pačių medikų, o ne kaskart siunčiamos į Kauną. „Žmonės yra prisirišę prie kolektyvo, prie savo ligoninės ir nenori niekur išvažiuoti ieškoti darbo. Jie turi kompetencijų ir nori būti naudingi savo ligoninei. Tai labai vertinga žmonių savybė“, − sakė ilgametė Kėdainių ligoninės vadovė R. Antrą išeitį sprendžiant personalo įdarbinimą siūlo viceministrė D. Tarybos narys medikas Alfredas Hofmanas sakė, kad prieš priimant žmogų į darbą reikia prisiimti ir atsakomybę, tačiau Valstybinės ligonių kasos direktorius G. Vienas iš svarbių klausimų - pokyčių finansavimas. „Savivalda pati turi vertinti, kaip su turimais resursais nupirkti daugiau sveikatos“, − politikams sakė R. Pasak viceministrės D. Jankauskienės, su pertvarka ateis minkštosios ir kietosios investicijos. Jos bus nukreiptos į infrastruktūrą ir įrangą bei į personalą. „Pinigai priklausys nuo jūsų parengtų projektų. Tačiau galiu pasakyti, kad struktūrinėms pertvarkoms bus du kartus daugiau pinigų nei tinklinėms, bet abiem atvejais Jūs galite pasiekti savo tikslus“, − į klausimą, kiek gi gautų reformai pinigų Kėdainiai, atsakė viceministrė. Nors lėšos struktūriniams pokyčiams būtų ir didesnės, tarybos narys, Sveikatos komiteto pirmininkas A. „Mes mažiukai ir mažiukus greitai suvalgo - mes labai skanūs“, − dėl sujungimo nerimavo buvęs ilgametis rajono Tarybos narys ir vieną kadenciją Seimo narys D. Kėdainių ligoninės l. e. p. direktorė R. Ji sakė matanti galimybę ligoninėje išlaikyti Psichiatrijos skyrių, nes vertindama duomenis bei plačiai žvelgdama situaciją aiškiai supranta bei prognozuoja, kad šių ligų tik didės, todėl norėtų savo rajono žmonėms ir toliau šią paslaugą teikti vietoje. Jeigu politikai turi proto, tai idėjų ir gerų sprendimų nestokos, bet juos spaudžia terminai. Iki lapkričio 15 jau raštu bus prašoma pateikti, kokius pokyčius numatoma konkrečiai daryti.
Netikėtas gimdymas Kėdainių ligoninėje po skyriaus uždarymo
Kaip sakė Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja Rimantė Hofmanienė, moteris į ligoninę buvo atvežta pažįstamo asmens nuosavu automobiliu. Į Kėdainių ligoninę moteris buvo atvežta nubėgus vaisiaus vandenims, esant 33 nėštumo savaitei. Akivaizdu, kad nei mama, nei artimieji tokiam ankstyvam naujagimio atėjimui pasiruošę nebuvo, tad jiems neliko nieko kito, kaip tik vykti į savo miesto ligoninę, nors joje Akušerijos-ginekologijos skyrius neveikia jau nuo balandžio.
Pakviestas gimdymą priėmęs ginekologas
„Teoriškai tokios situacijos buvo tikėtasi, nors praktiškai manėme, kad ji mažai įmanoma“, - neslėpė R. Hofmanienė. Ji pasidžiaugė, kad moters gimdymas prasidėjo dienos metu, kai Konsultacijų poliklinikoje dirbo gydytojas akušeris-ginekologas Vitalijus Černius. „Mes jį pasikvietėme ir jis, įvertinęs situaciją, pasakė, kad vežti gimdyvės niekur negalima ir kad turėsime gimdymą priimti čia. Jis labai šauniai vadovavo visai suburtai gimdymo komandai. Mums iš tiesų labai pasisekė, kad jis tuo metu dirbo“, - kalbėjo Skubios pagalbos skyriaus vedėja.
Gydytojas V. Černius tuo metu priiminėjo ir konsultavo kitas pacientes. Tam, kad priimtų gimdymą, jis turėjo atšaukti suplanuotas konsultacijas ir nukelti pas jį užregistruotų pacienčių vizitus. Dirbo visa komanda R. Hofmanienė sakė, kad priimti gimdymo iš kitų skyrių pakviestos akušerės Laima Jasutienė ir Dalė Latušinskienė. Gimdymo priėmime dalyvavo ir SPS slaugytojas Masroor Ahmad Qamar. Kadangi manyta, kad gims neišnešiotas naujagimis, gimdyme dalyvavo ir vaikų ligų gydytoja Dovilė Lukoševičiūtė Zykė, reanimatologė Liudmila Nemčenko bei, be abejo, pati Skubiosios pagalbos skyriaus vedėja R. Hofmanienė. Iš vietos nesitraukė ir GMP felčeriai Romas Norkūnas ir Daiva Rankelienė.
Išvežė į Kauną
„Pagal savaites buvo tikimasi priešlaikinio neišnešioto mažylio gimdymo. Dėl to vos prasidėjus gimdymui susisiekėme su Kauno klinikomis ir išsikvietėme reanimobilį. Vietos greitoji medicinos pagalba visą laiką nesitraukė iš vietos ir laukė, nes žinojo, kad reikės važiuoti į Kauną. Gimusi mažylė rodėsi brandesnė, ne neišnešiotukė, ji ir mama jautėsi gerai. Mažylė reanimobiliu, o mama su greitąja išvežtos į Kauno klinikas“, - sakė R. Hofmanienė. Skyriaus vedėja džiaugiasi, kad viskas baigėsi gerai, mat tikintis neišnešioto mažylio, medikai buvo nusiteikę itin rimtai situacijai ir galimoms komplikacijoms. Tiesiog pasisekė
Vis dėlto R. Hofmanienė sako, kad tiek gimdyvei, tiek medikams iš esmės pasisekė. Pasisekė, kad tuo metu dirbo ilgametę patirtį turintis gydytojas ginekologas, kuris suvadovavo kitų specializacijų medikams. Pasisekė ir kad tuo metu dirbo ir į pagalbą atskubėjo ilgus metus Kėdainių mažylius priiminėdavusios akušerės. Taip pat galima pasidžiaugti, kad nors Akušerijos-ginekologijos skyrius ir buvo uždarytas, Kėdainių ligoninės vadovybė paliko Moterų dienos centre bent vieną gimdymo lovą. „Šiai moteriai šis gimdymas buvo jau trečias, todėl viskas vyko labai greitai. Visa laimė, kad Moterų dienos centre yra gimdymo lova. Jei ir jos nebūtų, gimdymą būtų tekę priiminėti Skubios pagalbos skyriuje. Taip pat mes neturime budinčių ginekologų. Gerai, kad tuo metu turėjome dirbantį ginekologą. Jei jo nebūtų, mums nebūtų kaip skambinti ar kviestis mediko, tarkime, iš namų - situaciją įvertinti ir gimdymą priimti tektų Priėmimo skyriaus gydytojui“, - sakė skyriaus vedėja. Taigi, ačiū Dievui, kad kūdikis į pasaulį pasibeldė dienos metu, kai gydymo įstaigoje pacientes priiminėjo gydytojas ginekologas. Jei gimdymas moteriai būtų prasidėjęs jau po jo darbo valandų, šiai būtų tekę gimdyti be profesionalaus šios srities specialisto pagalbos. O ką jau kalbėti apie tai, kad po netikėto gimdymo streso tiek gimdyvei, tiek jos kūdikiui teko patirti dar vieną - kai jos abi skirtingais automobiliais buvo išgabentos į Kauną…
