Diskusija dėl fizinio smurto apibrėžimo ir galimybės vaikų paėmimo iš šeimos sukėlė daug aistrų. Nors kai kurie politikai siūlo pakeisti įstatymą, kad būtų galima skirti "nežymų" skausmą, dauguma ekspertų ir politikų tam nepritaria, pabrėždami, kad smurtas prieš vaikus neturi būti toleruojamas.
Siūlomos įstatymo pataisos ir jų kritika
Praėjusią savaitę 58 Seimo nariai pasiūlė pakeisti vadinamąjį Vaikų nemušimo įstatymą, siūlydami apibrėžti fizinį smurtą kaip „žymų skausmą ar realų bei tiesioginį pavojų vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai arba šiurkščiai pažeminta vaiko garbę ir (ar) orumą“. Iš šio apibrėžimo aišku, kad fiziniu smurtu nebūtų laikomas nežymus skausmo sukėlimas.
Tačiau vaikų psichiatras, Jungtinių Tautų ekspertas D. Pūras teigia, kad jei Lietuvos parlamentas tokias pataisas priimtų, šalis taptų vienintele tokia pasaulyje. „Keisti įstatymą ir leisti smurtauti nežymiai - tai čia būtų pasaulyje negirdėtas žingsnis atgal. Yra pasaulyje valstybių, kurios nepriėmusios tokio įstatymo, bet dar nebuvo pasaulyje valstybių, kur priėmė įstatymą, kad smurtauti prieš vaiką negalima, o paskui sako: „ai ne, mes apsigalvojome - galima, jeigu nelabai stipriai“, - komentavo psichiatras.
Advokatas dr. J. Sakavičius, komentuodamas pataisas, pabrėžė, kad jos negrįžta prie smurto prieš vaikus įteisinimo. „Tai nėra [smurtavimo] įteisinimas. Be abejo, tai ir nepanaikina visų kitų institucijų galimybių prieš tėvus, prieš vaikus. Tik užkerta kelią juos paimti. Bet įstatymas leidžia siųsti specialistus, suteikti paramą, psichologinę pagalbą ir t. t. O tą kraštutinę priemonę - paėmimą - taikyti tik esant būtinoms sąlygoms. Kad tai būtų proporcinga“, - sakė jis.
Tačiau pataisų iniciatorius „valstietis“ Mindaugas Puidokas LRT TELEVIZIJAI kalbėjo apie tai, kad pliaukštelėti bus galima be didesnių pasekmių: „Vaikų iš šeimų nebus galima atimti už tai, kad buvo pliaukštelėta per rankas, su šeimomis bus dirbama, joms bus teikiama pagalba“, - sakė jis.
Ar vaikai paimami iš šeimų dėl menkiausių priežasčių?
D. Pūras nesupranta, iš kur po visą Lietuvą pasklido gandai, kad remiantis dabar galiojančiu įstatymu vaiką galima paimti už menką pliaukštelėjimą. „Jeigu yra nežymus smurtavimas, nereiškia, kad vaiką iš šeimos reikia iškart paimti. Niekas taip ir negalvoja, nežinau, iš kur čia atsirado ta panika, kad visus paims už tai, kad vieną kartą per užpakalį sudavei. Tas sąmokslo teorijas sukuria tie patys, kurie nenori permainų“, - komentavo jis.
Kad vaikai iš šeimų nėra paimami dėl menkiausių priežasčių, teigė ir socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Pasak jo, ne įstatymą, o antrojo grėsmės lygio nustatymo procedūrą reikia keisti. „Juk ne visada reikia bausti, daugeliu atvejų pirmiau galima padėti, kad smurtiniai veiksmai nebesikartotų. Bėdų sukėlė ir nepakankamai griežtas bei gana skirtingai suvokiamas reglamentavimas dėl būtinybės nustatyti antrąjį grėsmės vaikui lygį, kai vaikas teismo sprendimu gali būti paimamas iš tėvų ar globėjų. Būtent antrojo grėsmės lygio nustatymo kriterijus ir reikia keisti, o ne smurto apibrėžimą“, - rašė jis atvirame laiške.
Smurtas kaip auklėjimo būdas: ekspertų nuomonės
Vaikų psichiatras D. Pūras teigia, kad didžiausia klaida, kurią dabar galima padaryti - grįžti atgal į laikus, kai vaikų mušimas įstatymiškai nebuvo draudžiamas. „Kaip ekspertas galiu pasakyti, kad nėra blogesnio kaip pradėti rūšiuoti smurtą į žymų ir nežymų. Čia būtų didžiausia klaida - pasiųsti žinią „muškit, bet nestipriai“. [...] Kas nori stipriai mušti? Taigi visi nori paauklėti. Ir visi suaugę žmonės teisinasi, kad nenorėjo stipriai - net ir tie, kurie vaikus užmuša. Jie gi nenori užmušti“, - pasakojo D. Pūras.
L. Kukuraitis pabrėžė, kad nepritaria kolegų įregistruotoms pataisoms. „Siaurinant smurto apibrėžimą kyla didelė rizika tam tikrus smurtinius veiksmus traktuoti ne kaip smurtą, bet kaip leistiną auklėjamąją priemonę. [...] Smurtas yra smurtas, o bet koks menkesnis smurtas, kuriam neužkertamas kelias, turi tendenciją augti. Neįsivaizduoju, kad galėtume diskutuoti, jog pliaukštelėjimas ar trinktelėjimas su liniuote mūsų vaikui mokykloje yra nieko baisaus, nes taip mokytojas neva auklėjo neklaužadą“, - teigė jis.
Kad smurtas negali būti auklėjimo būdas, akcentavo ir vaikų psichiatras. Pasak jo, lietuviai kitaip vaikų auklėti nemoka ir čia jis įžvelgia ir vyriausybės kaltę. D. Pūras sakė vylęsis, kad vyriausybė, priėmusi įstatymą, pradės visuomenę mokyti, kaip vaikus auklėti be smurto. „O ji net negalvoja. Įstatymas priimtas jau prieš pusantrės metų ir nieko nebuvo padaryta“.
Alternatyvūs auklėjimo metodai ir pagalba vaikams
🧠 EMOCIJŲ VALDYMAS vaikams 💖 SAVIREGULIACIJA vaikams 😊😢
Visiems vaikams, kaip ir suaugusiems, pasitaiko sunkių akimirkų, kai tinkamai, ramiai elgtis tampa pernelyg sunku, užplūsta stiprios, sunkiai suvaldomos emocijos. Kai kuriems vaikams tokių akimirkų būna ženkliai daugiau nei kitiems. Tuomet apie juos girdime ar net patiems išsprūsta tokie ir panašūs apibūdinimai: „jis manipuliuoja, kad gautų, ko nori“, „nevaldo savo emocijų“, „lyg iš niekur nieko užsižiebė“, „juo negalima pasitikėti, jis visada taip elgiasi“. Kai kuriems iš jų netgi gali būti diagnozuojami emocijų ar elgesio sutrikimai. Tačiau nei minėti apibūdinimai, nei diagnozė greičiausiai nepadės suvaldyti vaiko elgesio ar padės jam valdytis pačiam. Tad ką daryti?
Bendraukite empatiškai
Supraskime, kad už kiekvieno elgesio slypi gilesni jausmai, išgyvenimai ir poreikiai. Parodykime, kad jie mums rūpi ir į juos žiūrime rimtai, skirkime pilną savo dėmesį, kai vaikas ima dalytis išgyvenimais, o susidūrę su iššūkių keliančiu elgesiu visuomet klauskime savęs, su kokiu jausmu visa tai susiję ir, jei pavyksta, įvardykime tą jausmą ir vaikui.
Aiškiai išsakykite, kokio elgesio tikitės
Vaikai saugiau ir ramiau jaučiasi, kai gerai supranta, ko iš jų tikimės, kokios yra elgesio taisyklės. Pasistenkime kalbėti konkrečiai ir, pavyzdžiui, vietoje „gražiai elkis“ pasakykime tiksliai, ko norime: „kai kitas kalba - klausome“, „patalpą paliekame tokią, kokią radome, vadinasi, turim susitvarkyti“ ir panašiai. Kuo aiškesnės ir pastovesnės taisyklės, tuo ramiau vaikai jaučiasi ir elgiasi.
Tikėkite vaiko geranoriškumu
Kiekvienam vaikui svarbu turėti žmogų, kuris tiki jo geranoriškumu, tad nuolat priminkime sau, kad vaikai, kai tik gali, elgiasi gerai. Tai reiškia, kad, pasirodžius netinkamam elgesiui (rėkimui, muštynėms, melui ar kt.), vaikas susidūrė su reikalavimais, kurie jam per aukšti. Pavyzdžiui, galbūt jam šiuo metu per sunku pralaimėti? Gal sunku palaukti norimo dalyko? Galbūt sunku išbūti su savo pykčiu ar nusivylimu? Jei jis ėmė blogai elgtis ir mus supykdė, išvedė iš kantrybės - būkime tikri, kad jam dabar daug sunkiau nei mums. Tokiomis akimirkomis svarbu sau priminti, kad meilės ir palaikymo vaikui labiausiai reikia tada, kai atrodo, kad jis to nusipelnė mažiausiai.
Į sunkias situacijas reaguokite ramybe ir ryšiu
Jei jau ištiko vaiko emocijų protrūkis, geriausia, ką galime padaryti - išlikti ramūs ir neatstumti vaiko. Emocijų įkarštyje jis mūsų protingų patarimų tikrai negirdės, o mūsų pyktis ar atstūmimas tik paaštrins situaciją, tad svarbu nemoralizuoti, nešaukti, neišvaryti vaiko, o tiesiog kantriai būti šalia, jei vaikas nori - apsikabinti, palaikyti akių kontaktą, leisti vaikui „išleisti“ susikaupusią emociją. Tik būdami šalia, išlaikydami ramybę ir priimdami vaiko jausmus, juos įvardydami, padėsime jam pačiam išmokti tvarkytis su stipriais jausmais.
Taisykite elgesį, o ne jausmus
Netinkamą elgesį stabdyti vis tiek svarbu - jei vaikas mušasi, mėto daiktus ar pan., įvardykime, kad pykti, liūdėti, pavydėti jis gali, bet mėtyti daiktų, muštis - ne, nes tai nesaugu. Pasiūlykime, kokiais kitais saugiais būdais jis gali išsilieti. Kartais tokį pokalbį reikia atidėti iki kol jūs su vaiku būsite ramūs, tačiau įkarščio situacijoje svarbu ramiai, tačiau tvirtai sustabdyti nesaugų elgesį.
Padėkite vaikui išsiugdyti trūkstamus įgūdžius
Būdami ramūs apgalvokime, kas sunku būtent šiam vaikui ir kaip galime jam padėti ugdytis trūkstamą įgūdį. Pavyzdžiui, galbūt vaiką visuomet ištinka pyktis, kai reikia nutraukti jam patinkančią veiklą? Labai padėti gali iš anksto vaiką įspėti, kad laikas eina į pabaigą, duoti jam laiko užbaigti savo mėgstamą veiklą. Galbūt jam sunku pralaimėti? Galima savo pavyzdžiu rodyti, kad ir pralaimėjus galima pasidžiaugti smagiai praleistu laiku, o kitą kartą tikėtis, kad pavyks geriau. O galbūt vaikui patyrus nesėkmę padės tiesiog pagirti už pastangas ar priminti tuos kartus, kai labiau pasisekė?
Padėkite jaustis geriau
Vaikai elgiasi geriau, kai jaučiasi geriau, o tam labai svarbu, kad jie jaustųsi mums svarbūs ir įdomūs. Domėkimės, kaip vaikas jaučiasi, kaip jam sekasi, rimtai priimkime jo išsakomus rūpesčius, įsitraukime į jo siūlomą veiklą. Svarbu ne tik būti su vaiku tame pačiame kambaryje, bet ir skirti jam savo dėmesį, galbūt pabandyti įsivaizduoti save to vaiko vietoje. Kiekvienas iš mūsų nori būti suprastas ir priimtas.
Stiprinkite vaiko savivertę
Vaikai, turintys elgesio ar emocijų sunkumų, ypač dažnai sulaukia suaugusiųjų kritikos ir nepasitenkinimo, pastabų. Kartais tai tikrai neišvengiama, tačiau liūdnoji dalis yra ta, kad tuomet vaikas ima vis prasčiau save vertinti ir jau pats nebetenka vilties, kad gali kažkada suaugusiems įtikti, ima jaustis tiesiog blogas. O patikti suaugusiems ir jaustis geri nori visi vaikai! Tad būtina galvoti, už ką galima pagirti kiekvieną, net ir itin nepaklusnų vaiką. Pagyrimas turi būti su aiškia žinute, ką vaikas daro gerai - galbūt jis įdomiai, kūrybiškai išsprendė problemą, galbūt jis pasielgė drąsiai arba draugiškai? Galbūt kažkuo stengėsi pagelbėti? Galbūt turi atkaklumo, kantrybės vis bandyti kažką iš naujo? Pastebėkime ir įvardykime!
Skatinkite saviraišką
Įvairios kūrybinės veiklos gali labai padėti vaikams išreikšti susikaupusias emocijas ir padėti jaustis geriau. Tam tinka dailės, muzikos, judesio, vaizduotės žaidimų metodai. Siūlykime juos ir stebėkime, kas vaikui patinka ir padeda labiausiai.
Fizinės bausmės ir jų pasekmės
Tėvų teisė rinktis, kaip auklėti vaikus, yra svarbi, tačiau tai nereiškia, kad visuotinai priimtinas paprotys auklėti vaikus diržu yra teisingas. Skaudinamas vaikas tėvų ima veikiau bijoti, nei juos gerbti, mylėti, jais pasitikėti. Fizines bausmes patyrę vaikai labiau linkę konfliktus ir problemas spręsti jėga, yra mažiau sąžiningi, jiems sunkiau sekasi užjausti, išklausyti, įsijausti į kito žmogaus situaciją ir suprasti jo poreikius.
Kad fizinės bausmės kenkia visuomenės gerovei ir saugumui, įrodo ir Švedijos pavyzdys: 1979 metais ji buvo pirmoji šalis pasaulyje uždraudusi tėvams bausti savo vaikus fizinėmis bausmėmis.
Absoliuti dauguma tėvų, naudojančių fizines bausmes, tai daro, nes nežino kitų būdų ir elgiasi pagal tą santykių modelį, kuris yra susiklostęs visuomenėje, šeimoje. Kai tėvams trūksta žinių, kai jie atsiduria aklavietėje ir jų kantrybė trūksta, jie griebiasi fizinių bausmių, nes, iš vienos pusės, jie yra įpratę manyti, kad privalo tai daryti.
Jolanta Sauserienė, specialistė, pastebi, kad vaikui elgiantis netinkamai, destruktyviai, daug teisingiau būtų leisti suprasti, ką jis jaučia. Mažiems vaikams pažinti savo emocijas ir suprasti, kas su jais vyksta, nėra paprasta. Jie nesuvokia, kas tas nuovargis, pyktis, liūdesys - tai jiems tiesiog nemalonu, o išoriškai gana dažnai pasireiškia destruktyviu elgesiu. Tėvų pirmasis žingsnis turėtų būti tų neigiamų emocijų atspindėjimas - atpažinimas ir įvardijimas vaikui.
Kita didelė klaida - neaiškios, skirtingos priklausomai nuo aplinkybių priimtino vaiko elgesio ribos. Jei esame pavargę, sudirgę - gali erzinti vaiko keliamas triukšmas, tuomet reikalausime iš vaiko žaisti tyliai. Jei diena buvo itin sėkminga - daug šansų, kad nekreipsime dėmesio į triukšmingus vaiko žaidimus ar net paskatinsime juos. Griežtos ribos turėtų būti visada aiškios ir vienodos. O prisimenant, kad vaikas nuolat ieškos būdų gauti mūsų dėmesį, turėtume sąmoningai jį skirti už mums priimtiną, pageidaujamą elgesį.
Leiskite savo vaikui žinoti, kad juo džiaugiatės, didžiuojatės, kad toks jo elgesys jums patinka. Pabandykite tai daryti emociškai įsitraukę, energingai ir dažnai.
