Neplanuotas nėštumas yra aktuali problema visame pasaulyje, neaplenkianti ir Lietuvos. Šiuolaikiniame pasaulyje tiek išsivysčiusiose šalyse, tiek mažiau išsivysčiusiose šalyse pastebima, jog moterys neišvengia neplanuoto nėštumo. Netikėtai sužinojusios apie savo nėštumą, moterys patiria neigiamus jausmus ir emocijas, vėliau ne retai dar ir patiria spaudimą iš aplinkinių, šeimos narių. Aplinkiniai asmenys nesistengia padėti nėščiosioms, o net atvirkščiai kaltina jas dėl esamos padėties nurodant jų nepasirengimą motinystei, neatsakingą elgesį. Dauguma moterų jaučia pasimetimą ir baimę dėl savo ypač jauno amžiaus arba per „seno“ amžiaus gimdymui, baiminasi dėl partnerio nenoro turėti vaikų, aplinkinių reakcijos į jų nėštumą, dėl tinkamai nesuveikusių kontraceptinių priemonių ryžtasi neplanuoto nėštumo nutraukimui - abortui.
Nepilnametės merginos, pradėjusios gyventi lytinį gyvenimą, turi mažai informacijos apie apsisaugojimo priemones nuo nėštumo ir lytiniu keliu plintančių ligų, arba jos tą informaciją ignoruoja. Tenka pastebėti, kad jos nesirūpina kontraceptinėmis priemonėmis dėl lėšų trūkumo ir gėdos jausmo, kuris kyla, perkant apsisaugojimo priemones. Nepilnametės informaciją apie lytinius santykius „atriboja“ nuo savęs. Partnerio seksualinius veiksmus vertina ne pagal tikėtinus padarinius, o vadovaujasi bendru partnerio suvokimu. Teigiamas partnerio vertinimas kliudo įsisąmoninti, jog artumas su juo gali turėti nepageidaujamų padarinių. Paauglės, siekiančios emociškai artimo ryšio su vaikinais, dažnai sutinka suartėti fiziškai, neįvertinusios grėsmės pastoti. Seksualinių ryšių pradžia kasmet vis ankstėja.
Paauglių seksualinis elgesys priklauso ne vien nuo jų suvokimo, kas yra seksualiniai ryšiai, bet ir nuo socialinių veiksnių: nuo bendraamžių įtakos, auklėjimo, bendravimo šeimoje, artimųjų žmonių požiūrio ir elgesio, aplinkos kurioje gyvena. Paauglių lytiškumą lemia ir jų pačių asmeninės savybės: savęs vertinimas, pasitikėjimas ar nepasitikėjimas savimi, nusistatyti lūkesčiai ir t.t. Lytiškai bręstantiems paaugliams seksualiniai kontaktai tampa labai svarbūs, todėl visiškas lytiškumo slopinimas tampa nepakeliama užduotis. Prievartą slopinant lytinį potraukį, kaip ir per daug jam duodant laisvės, gali sutrikti asmenybės vystymasis.
Pastebima, kad paaugliai įnirtingai pradeda siekti labai artimo kontakto su priešinga lytimi, o toks elgesys gali pakenkti jų tolimesniam gyvenimui. Tėvai, pedagogai, kiti asmenys, reguliuoja nepilnamečių elgesį, paprastai jų tarpusavio santykius vertina kaip ikivedybinius, ir siekia nustatyti įvairius, su kita lytimi bendravimo apribojimus. Didelę reikšmę paauglių mergaičių gyvenime turi jų aplinka ir šeima. Pastebima, kad mergaitės iš socialiai sunkiau gyvenančių šeimų dažniau pastoja (didesnė gimdančių paauglių dalis yra iš žemesnio socialinio ir ekonominio visuomenės sluoksnio). Artimo ryšio nebuvimas su šeimos nariais skatina paaugles mergaites ieškoti emocinės alternatyvos, o tai dažniausiai būna priešingos lyties paaugliai berniukai.
Visoms šioms nepilnametėms būdingas psichologinis ypatumas - infantilus, neatsakingas požiūris į lytinius santykius, kliovimasis, jog kokie nors nemalonumai ištiks kitas, bet joms negresia. Toks elgesys dažnai būna nepakankamo auklėjimo padarinys. Motinos retai kalbasi su savo mergaitėmis apie brendimą ir nesaugaus lytinio gyvenimo pasekmes. Nesantuokiniai nepilnamečių ryšiai, nėštumas ir gimdymas iškyla kaip rimta socialinė problema, nes motinystė paauglystėje dažnai pridaro didelių sunkumų tiek motinai, tiek vaikui.
Šiai problemai didelį dėmesį skiria Pasaulinės sveikatos organizacija, siekdama mažinti paauglių nėštumo skaičių, nes jaunų žmonių lytinės problemos turi neigiamą įtaką jų sveikatai, asmenybės vystymuisi, socialinei raidai, esamai ir būsimai ekonominei gerovei.
Lietuvos Respublikos statistikos departamentas nurodo, kad Lietuvoje per pastaruosius 10 metų 15-19 metų nepilnamečių gimdžiusių skaičius sumažėjo du su puse karto. 2016 m. 15-17 metų paauglėms gimė 288 kūdikiai, dar 6 kūdikiai gimė jaunesnėms paauglėms negu 15 metų. Žvelgiant į statistiką nuo 2012 m. matyti, kad gimdančių 15-17 metų merginų skaičius 2012-2016 m. mažėjo, bet nežymiai: 2012 m. kūdikius pagimdė 359 15- 17 metų, 2013 m. - 345, 2014 m. - 302, o 2015 m. - 291. Atkreiptinas dėmesys į pačias jauniausias paaugles, 15 metų ir jaunesnes, situacija pablogėja. 2016 m. gimdė 29 penkiolikmetės ir jaunesnės merginos, o 2012 m. Nepilnametės merginos, kurios pastoja, dažnai ignoruoja pastojimo riziką. Menkas supratimas apie pastojimo riziką, egocentrizmas nukreiptas tik į esamus poreikius, baimė, nepastovūs santykiai su partneriais ir kiti veiksniai skatina nepilnametę nepripažinti nėštumą, todėl dažnai apie nepilnamečių nėštumą sužinoma tik nėštumo eigoje.
Paauglių nėštumai dažniausiai yra neplanuoti, maždaug pusė visų jų nustatoma per šešis mėnesius nuo lytinių santykių pradžios. Neracionalus nepilnamečių elgesys dažnai pasireiškia nėštumo ignoravimu, neadekvačiais bandymais be tėvų paramos išspręsti būsimo kūdikio ir savo materialinio aprūpinimo problemas, tačiau toks sprendimas dažnai lydimas nesėkme.
Atkreiptinas dėmesys, kad nepilnamečių, konsultuotų dėl nėštumo, šeimos padėtis labai panaši. Su šia problema dažniau susiduria nepilnametės, kurių tėvai juridiškai nutraukė santuoką arba nebegyvena kartu. Paaiškėjo, kad dauguma konsultuotųjų - nepilnametės iš blogiau materialiai aprūpintų šeimų. Jų tėvai neturi aukštojo išsilavinimo. Svarbu paminėti, kad dalis nepilnamečių ieško socialinės ir psichoterapinės paramos po to, kai nutrūksta santykiai su būsimo vaiko tėvu. Pažymėtina, kad beveik pusė konsultuotų dėl nėštumo nepilnamečių su būsimo vaiko tėvu turėjo trumpalaikius, epizodinius santykius (nežinojo jo pavardės ar adreso).
Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, iš viso lytinį gyvenimą gyvenančių studenčių 21 proc. buvo neplanuotai pastojusios. Neplanuoto nėštumo rezultatai rodo: 53 proc. abortų, 14 proc. persileidimų, 33 proc. gimdymų. Abortą dažniau rinkosi susituokusios ir turinčios vaikų nei tos, kurios yra nesusituokusios ir dar neturi vaikų. Jei dabar studentės, kurios yra gimdžiusios, neplanuotai pastotų, 53 proc. gimdytų vėl, 16 proc. nėštumą nutrauktų, o 32 proc. nežino, kaip pasielgtų. Jei neplanuotai pastotų turėjusios abortą studentės, 30 proc. jų teigia, kad gimdytų, 45 proc. nežino, kaip pasielgtų, o 25 proc. ir vėl nutrauktų nėštumą. Studentės, kurių neplanuoti nėštumai baigėsi persileidimu, nė viena nenutrauktų nėštumo, 89 proc. gimdytų.
Nėštumo nutraukimas yra dažniausiai neplanuoto ir nenorimo nėštumo padarinys. Iš tyrime dalyvavusių studenčių, kurios lytiškai santykiauja vidutiniškai 2-3 kartus per savaitę, o tokių yra dauguma, 42 proc. nuo neplanuoto nėštumo šiuo metu saugosi įvairiomis priemonėmis: naudojant prezervatyvą, 30 proc. vartoja hormoninę kontracepciją, 15 proc. nutraukia lytinį aktą, tik mažoji dalis - 3 proc. nenaudoja nieko. Pastebėta, jog merginos būdamos 17 metų 78 proc. nesusituokusios, dažniausiai turėjo 2-3 lytinius partnerius. 21 proc. studenčių buvo neplanuotai pastojusios, didžioji dalis jų pasirinko abortą. Šiuo metu tirtųjų populiariausios kontracepcijos priemonės: prezervatyvai ir hormoninė kontracepcija. Nepriklausomai nuo šeimyninės padėties ir tikėjimo 54 proc. studenčių pateisina abortą, 46 proc. nepateisina.
Sužinojusios moterys, jog pastojo, kai to neplanavo gali patirti įvairiausius jausmus ir emocijas. Pastebėta, jog ne visos moterys, kurios teigia, kad jų nėštumas yra nenorimas ar neplanuotas, patiria nėštumo krizę. Krizinis nėštumas apibūdinamas kaip nėštumas, kurio moteris neplanavo, nenorėjo ir kuris sukelia jai asmeninę krizę. Krizinio nėštumo priežastys gali būti įvairios: tiek moters amžius ir savarankiškumas, tiek pablogėję santykiai su artimaisiais ir pradėto kūdikio tėvu, tiek nėštumo planavimo ypatumai ir materialinės aplinkybės.
Kaip teigiama „Airijos kontracepcijos ir krizinio nėštumo studijoje“, iš visų tyrime dalyvavusių respondentų, susijusių su nėštumu, 28 proc. moterų ir 23 proc. vyrų patyrė krizinį nėštumą. Jaunesnio amžiaus žmonės krizinį nėštumą išgyvena daug dažniau nei vyresnio amžiaus. 18-25 metų amžiaus grupėje 55 proc. respondentų, susijusių su nėštumu (ir moterų, ir vyrų), teigė patyrę vieną ar daugiau krizinių nėštumų lyginant su 21 proc. moterų ir 14 proc. vyrų 36-45 metų amžiaus grupėje. Planuotas nėštumas pasikeitus aplinkybėms taip pat gali tapti kriziniu.
Analizuojant literatūrą pastebima, kad yra akcentuojamos nėščios moterys, kurios turėjo emociškai blogus santykius su savo motinomis, kadangi jos dažnai nėštumo trimestrus išgyvena sunkiau: pirmajame nėštumo trimestre dažniau bijo, nerimauja, jaučią įtampą ir diskomfortą dėl savo padėties, dažnai vėlai sužino apie esamą nėštumą. Antrajame nėštumo trimestre moteris gali susirgti lengva depresija, baimės jausmas suintensyvėja, atsiranda nepasitikėjimas ir abejonės savimi, vėlai pastebi vaisiaus judesius, arba judesius suvokia kaip skausmo dirgiklį. Trečiame trimestre moters emocinė padėtis pablogėja, jaučia ypač didelę baimę, dėl nėštumo ir jo komplikacijų, kaltina aplinkinius, išreiškia savo nepasitenkinimą dėl nėštumo. Toks nėštumas dar vadinamas „patologiniu nėštumu“. Patologinis nėštumas - tai baimės, nerimo, kaltės, pasipiktinimo, nuolatinės medicinos priežiūros, dažnas gulėjimas ligoninėse, nuolatinis paramos ieškojimo metas.
Moksliniais tyrimais nustatyta koreliacija tarp nėštumo komplikacijų ir depresijos nėštumo metu. Nėštumas pats savaime yra įtemptas metas, o patologiniu nėštumo metu įtampa tik išauga. Depresiją gali sukelti ir nuolatinė būsimo gimdymo baimė. Gimdymo baimės reiškinį 1858 m. nagrinėjo prancūzų psichiatras Marce. Autorius teigia, kad pirmą kartą kūdikio besilaukiančios moterys bijo nepatirto skausmo gimdymo metu, o jau patyrusios gimdymą moterys bijo gimdymo dėl tikimybės mirti juo metu. Atlikti tyrimai parodo, kad 20 proc. nėščių moterų išsivysčiusiose šalyse patiria varginančią baimę, o maždaug apie 6-10 proc. būsimų gimdyvių patyria nepakeliamos baimės skausmą.
Apibendrinant galime teigti, jog neplanuotas nėštumas yra aktualus visame pasaulyje. Todėl verta nagrinėti duomenis, juos analizuoti ir priimti tam tikras išvadas, kurios padėtų išspręsti šią problemą. Kai kurios paauglės nesupranta, kad laukiasi, ir apie tai sužino iš mamos įtarimų pastebėjus pasikeitusią išvaizdą. Kitos nepilnametės, bėgdamos nuo girtuokliaujančių tėvų, jau sulaukusios 16-os planuoja šeimą ir mano, kad susilaukti kūdikio - gera mintis.
Statistiniai duomenys ir tendencijos Lietuvoje
Lietuvos Respublikos statistikos departamentas nurodo, kad Lietuvoje per pastaruosius 10 metų 15-19 metų amžiaus merginų, susilaukusių kūdikių, skaičius sumažėjo du su puse karto. 2016 m. 15-17 metų paauglėms gimė 288 kūdikiai, dar 6 kūdikiai gimė jaunesnėms paauglėms negu 15 metų. Nuo 2012 m. gimdančių 15-17 metų merginų skaičius mažėjo: 2012 m. kūdikius pagimdė 359, 2013 m. - 345, 2014 m. - 302, o 2015 m. - 291. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pačių jauniausių paauglių (15 metų ir jaunesnių) situacija pablogėja: 2016 m. gimdė 29 penkiolikmetės ir jaunesnės merginos.
2015 metais gimusių kūdikių skaičius tūkstančiui 15-17 metų amžiaus merginų siekė 6,1. 2019 metais šis rodiklis siekė 3,9. Europos Sąjungos vidurkis siekia 5,2 paauglių gimdymų tūkstančiui 15-19 metų merginų, o Lietuvoje šis rodiklis buvo virš 7. Skandinavijos ir Vakarų Europos šalyse šie rodikliai artimi nuliui, o ypač maži pačioje jauniausioje paauglių grupėje. Tai gali būti susiję su tuo, kad paauglėms pastojus, nėštumas dažniau nutraukiamas. Lietuvoje pastebimas stiprus pronatalistinis diskursas, o abortas yra demonizuojamas.
Lietuvos kaimuose paauglių nėštumų rodikliai visą tiriamąjį laikotarpį išlieka dvigubai didesni nei miestuose. Tai iš dalies susiję su tuo, kad kaimuose moterys greičiau susilaukia vaikų, galbūt turi kitokią gyvenimo trajektoriją nei mieste gyvenančios moterys. Tarptautiniai tyrimai rodo koreliaciją tarp ankstyvų paauglių gimdymų ir socialinės atskirties šalies viduje. Jei šalyje yra dideli socialiniai skirtumai, socialinė nelygybė, tikėtina, kad paauglių gimstamumo rodiklis ten bus didesnis. Lietuvoje ši taisyklė taip pat pasitvirtino.
Tyrimas atskleidė, kad moterys, kurios susilaukė vaikų paauglystėje, turėjo žemesnį išsilavinimą, kartais tik pagrindinį, jos dažniau gyvendavo didelėse šeimose, kai viename namų ūkyje gyvena daugiau nei penki ar šeši asmenys.
Nors statistika rodo tendenciją mažėti nepilnamečių gimdymų skaičiui, vis dar išlieka svarbu spręsti neplanuoto nėštumo prevencijos ir pagalbos klausimus.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Nepilnametės merginos, pradėjusios gyventi lytinį gyvenimą, dažnai turi nepakankamai informacijos apie apsisaugojimo priemones. Dalis jų ignoruoja turimą informaciją, nesirūpina kontraceptinėmis priemonėmis dėl lėšų trūkumo ar gėdos jausmo. Paauglės gali nesuvokti lytinių santykių padarinių, vadovaudamosi emocijomis ir partnerio vertinimu, o ne realia rizika pastoti.
Socialiniai veiksniai, tokie kaip bendraamžių įtaka, auklėjimas, šeimos bendravimas, artimųjų požiūris, taip pat daro didelę įtaką paauglių seksualiniam elgesiui. Asmeninės savybės, pavyzdžiui, savęs vertinimas ir pasitikėjimas savimi, taip pat svarbios.
Merginos iš socialiai sunkiau gyvenančių šeimų dažniau pastoja. Artimo ryšio su šeimos nariais trūkumas gali skatinti paaugles ieškoti emocinės alternatyvos santykiuose su bendraamžiais.
Dažnai pasitaiko infantilus ir neatsakingas požiūris į lytinius santykius, tikėjimas, kad nemalonumai ištiks kitus, bet ne juos. Nepakankamas auklėjimas ir motinų nenoras kalbėtis apie brendimą bei nesaugaus lytinio gyvenimo pasekmes prisideda prie problemos.
Pasaulinės sveikatos organizacija akcentuoja, kad jaunų žmonių lytinės problemos turi neigiamą įtaką jų sveikatai, asmenybės vystymuisi, socialinei raidai ir ekonominei gerovei.
Viena iš priežasčių, kodėl paauglės nesupranta, kad laukiasi, yra tai, kad jos nepastebi savyje vykstančių pokyčių, arba tai pastebi tik artimieji. Tokiais atvejais nėštumas pastebimas labai vėlai, kai jo jau negalima nutraukti.
Lietuvoje iki šių metų nėštumo nutraukimas paauglei buvo leistinas tik su tėvų sutikimu, ji pati negalėjo priimti to sprendimo. Kultūrinė aplinka, kurioje paauglių seksualinis elgesys nėra stigmatizuojamas, kur manoma, kad tai tikėtina paauglių gyvenimo dalis, gali turėti įtakos mažesniam paauglių nėštumų skaičiui.
Visapusis lytiškumo ugdymas, įtraukiantis mokslinę informaciją apie tai, kaip apsisaugoti nuo nėštumo ir lytiniu keliu plintančių ligų, yra svarbus. Toks švietimas suteikia paaugliams žinių, kaip apsisaugoti.
Daugeliui merginų, kurių neplanuotas nėštumas baigėsi persileidimu, jos gimdytų. Tačiau abortas yra dažniausiai neplanuoto ir nenorimo nėštumo padarinys.
Dažnai metama korta, kad jei paaugliams pasakosi apie kontracepciją ar lytinius santykius bei sutikimą, tai paskatins paauglius turėti ankstyvų lytinių santykių. JAV atlikti tyrimai rodo, kad paauglės iš tų valstijų, kuriose yra susilaikymu grįsta lytinio švietimo programa, turi daug didesnę tikimybę pastoti nei, pavyzdžiui, europietės paauglės.
Lytiškumo informacija turėtų būti įtraukta į švietimo programas, nes naivu tikėtis, kad jei nesuteiksime informacijos, vaikai jos neieškos kitur. Vaikai naršo internete, kalbasi su bendraamžiais - informacijos daug, tačiau kyla grėsmė, kad tuo atveju, jei nesuteiksime tinkamos, mokslu pagrįstos informacijos, vaikai jos gaus iš kitur, tik ji gali būti žalinga, netiksli.
Mokyklose turėtų būti suteikiama žinių, nenukrypusių į vieną ar kitą pusę, tiesiog faktinė informacija. Itin svarbu kalbėti apie sutikimą turėti lytinių santykių, kas tai yra, ką tai reiškia. Lūkestis, kad tėvai atliks tą funkciją, yra naivus.
Pasekmės ir iššūkiai
Neplanuotas nėštumas gali sukelti moterims neigiamus jausmus ir emocijas, baimę, pasimetimą. Ypač tai aktualu paauglėms, kurios gali jausti spaudimą iš aplinkinių, būti kaltinamos dėl neatsakingo elgesio.
Viena iš rimčiausių pasekmių yra neplanuoto nėštumo nutraukimas - abortas. Nors dalis moterų pateisina abortą, daugeliui tai yra sunkus sprendimas. Tyrimai rodo, kad dauguma moterų, nutraukiančių nėštumą, sprendimą priima su sunkumais.
Motinystė paauglystėje dažnai pridaro didelių sunkumų tiek motinai, tiek vaikui. Tai gali stabdyti mokslus, užkirsti kelią tęsti mokslą universitete, mažinti karjeros galimybes ir sukelti atotrūkį darbo rinkoje.
Merginos nebūtinai susilaukia tik vieno vaiko - kai kurios, būdamos paauglės, susilaukia ir antro, trečio vaiko. Tai dar labiau apsunkina jų gyvenimą.
Neplanuotas nėštumas gali turėti neigiamos įtakos moters sveikatai, asmenybės vystymuisi, socialinei raidai ir ekonominei gerovei.
Krizinis nėštumas, kai nėštumas sukelia asmeninę krizę, gali būti susijęs su įvairiomis priežastimis: amžiumi, savarankiškumu, pablogėjusiais santykiais, materialinėmis aplinkybėmis.
Ankstyvi nėštumai veikia ir paauglės, ir kūdikio sveikatą, gali būti sunkesnis nėštumas ir gimdymas.
Merginos gali susidurti su patyčiomis mokykloje, sunkumais bendraujant su partneriu, ypač jei jis neigia savo tėvystę.
Kai kurioms merginoms, ypač gyvenančioms globos namuose, gali būti siūloma nutraukti nėštumą, kas joms gali būti nepriimtina.
Yra atvejų, kai merginos nesupranta, kad laukiasi, nes nežino savo kūno pokyčių. Tai gali lemti vėlyvą nėštumo diagnozę ir ribotas pasirinkimo galimybes.
Kai kurioms merginoms, bėgdamos nuo sudėtingų šeimos situacijų, susilaukti kūdikio atrodo kaip išeitis. Tačiau dažnai vyrai nepasilieka merginų gyvenime, paaiškėja, kad jie turi savų problemų, nedirba, o partnerio paramos nebuvimas apsunkina situaciją.
Buvo ir tokių atvejų, kai merginų gyvenimas pasidarydavo blogesnis, gimus vaikui, nes vaiku reikia rūpintis, jį reikia išlaikyti, o partneris prie to neprisideda. Buvo ir tokių atvejų, kai merginos vaikų neteko, negalėjo jiems suteikti tinkamų sąlygų ir juos pasiėmė globos įstaigos.
Kai kurios merginos, sužinojusios apie nėštumą, patiria pasibjaurėjimą savo kūnu, svarsto apie pasitraukimą iš gyvenimo, nes mano, kad nepajėgs.
Visuomenės požiūris, kad „nieko tokio, tegu gimdo, vis tiek lietuvių trūksta“, yra nesąžiningas, jei nėra sudaromos sąlygos kokybiškai auginti vaikus.
Lietuvoje kontracepcija yra brangi, ypač jaunesnėms merginoms. Tai gali paskatinti jas rizikuoti pastoti.
Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė E. Kuliešytė teigia, kad išeitis būtų sekti Skandinavijos, Estijos ir kitų Europos šalių pavyzdžiu, kuriose kontracepcija yra kompensuojama. Tokiose šalyse, kur kontracepcija prieinama, ji naudojama daugiau ir nėštumo nutraukimų mažiau.
Lietuvoje aborto procedūra atliekama nepasiūlius moteriai jokios pagalbos. Nėra numatyta galimybė gauti psichologo konsultaciją, kaip yra kitose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje. Nėra numatyta ir galimybė pasikalbėti su socialiniu darbuotoju ar kitu specialistu.
Krizinio nėštumo centre – pagalba pasitinkant gyvybę
Nors skubios kontracepcijos tabletė dabar prieinama be recepto, ji vis dar nepelnytai demonizuojama ir kartais prilyginama abortui, tačiau tai yra mitas. Skubios kontracepcijos tabletė blokuoja arba atideda ovuliaciją, taip padėdama išvengti nėštumo dar prieš jam užsimegstant.
Visuomenės spaudimas, abortų draudimas ir demonizavimas gali labai sužaloti jaunus žmones. Reikia ne drausti, tačiau skatinti jaunimą gyventi ir netikėtas problemas spręsti atsakingai.
Statistikos rodikliai rodo, kad 50 proc. moterų nesirinktų aborto, jeigu jos turėtų kitas aplinkybes. Tačiau Lietuvoje ši problema vis dar nesulaukia reikiamo dėmesio, ir tyrimų nėra daug.
Neplanuotas nėštumas yra pasekmė, o ne „aplinkybė“. Kol moterys neplanuos nėštumo, kol nesisaugos nuo nenorimo nėštumo, tol ir kalbės, kad nėra sąlygų, ne tos aplinkybės. Tai - lengvas pasiteisinimas.
Psichologai sutaria - svarbu tėvams ugdyti pasitikėjimą vaiku ir tarpusavio ryšį, kad būtų įmanoma neplanuotiems įvykiams užbėgti už akių. Modernesnis tėvų auklėjimas turi įtakos atviresniam bendravimui su vaiku, o tai skatina jo savarankiškumą ir padeda sumažinti mitais bei nepatirtimi paremtų neracionalių sprendimų tikimybę.
Natūralu, kad pastojimo grėsmė jaunesniame amžiuje įneša panikos dėl motinystės įgūdžių stokos ir baimės dėl neigiamo visuomenės bei artimųjų požiūrio į susidariusią situaciją, ypač, jei mergina neturi gerų santykių savo šeimoje ar yra visiškai kitaip suplanavusi savo ateitį, pvz. mokytis.
Tiesa, jas labiau riboja ir dėl neplanuoto nėštumo gąsdina jų amžius bei nepatirtis. Karti praktika rodo, kad dažniausiai jaunos pastojusios merginos bijo savo ateities neapibrėžtumo ir ribotų savo finansinių galimybių - tai svarbu merginoms, kurios nesijaučia saugiai santykiuose šeimoje arba dar net nėra sukūrusios šeimos ir vaikelis neplanuotas.
Tačiau proveržis lytinio švietimo klausimu matomas, nes, daugėjant informacijos apie saugius lytinius santykius ir galimas skubios kontracepcijos priemones, nėštumo nutraukimo jaunoms mergaitėms mažėja. Jaunimas puikiai išmano technologijas, tad reikalingą informaciją gali susirasti ir susiranda be tėvų pagalbos. Tai tikrai naudinga, nes gali padėti nesutrikti ir priimti sprendimus neplanuotose situacijose, susijusiose su lytiniu gyvenimu.
tags: #neplanuotas #nestumas #statistika
