Vaikų auklėjimas - tai nuolatinis procesas, reikalaujantis kantrybės, supratimo ir nuoseklumo. Tėvai dažnai susiduria su situacijomis, kai vaikai neklauso, o tai gali sukelti stresą ir neviltį. Fizinės bausmės ir žodinis smurtas nėra tinkami sprendimai, nes jie gali pažadinti agresyvumą, pyktį, sukelti nuoskaudų ir norą keršyti. Vaikas dažnai nesupranta, ką blogai padarė ir kokio elgesio tėvai iš jo tikisi. Šiame straipsnyje aptarsime pozityvaus auklėjimo metodus, kurie padės užauginti paklusnų, laimingą ir emociškai stabilų vaiką.
Kas yra pozityvus auklėjimas?
Pozityvus auklėjimas - tai požiūris į vaikų auklėjimą kaip į mokymą bei elgesio gairių nustatymą, gerbiant vaiko teises į sveiką vystymąsi, apsaugą nuo smurto ir dalyvavimą sprendžiant su juo susijusius klausimus. Tai dabarties sprendimai, nukreipti į ilgalaikę perspektyvą, lavinantys vaiko saviugdos gebėjimus bei įgūdžius, reikalingus per visą gyvenimą. Pozityvus auklėjimas nėra nuolaidžiavimas, bet taip pat nėra ir baudimas.
Pagrindiniai pozityvaus auklėjimo principai
Vaikų drausminimas, kuris yra neatsiejama auklėjimo dalis, tai ilgas, sudėtingas ir daug kantrybės reikalaujantis procesas. Nėra vieno stebuklingo recepto, pagal kurį turėtume drausminti vaiką, nes visi vaikai yra individualūs. Turime atrasti tuos auklėjimo metodus, kurie labiausiai tinka būtent mūsų vaikui.
Nustatykite aiškias ir suprantamas taisykles
Vaikai turi žinoti, ko iš jų tikimasi. Taisyklės turi būti aiškios, suprantamos ir nuosekliai taikomos. Svarbu, kad taisyklės galiotų visiems šeimos nariams. Jeigu mokome vaikus, kad valgome tik prie stalo ir valgio metu nesinaudojame išmaniaisiais telefonais ar kitais prietaisais - tas pats turi galioti ir tėvams, ir svečiams.
Paskatinkite tinkamą elgesį
Pastebėkime ir pagirkime vaiką, kai jis laikosi taisyklių, yra mandagus, paklusnus ir t.t. Kad vaikai žinotų, kaip tinkamai reikėtų elgtis - pastebėkime vaikus ir pagirkime, kai jie elgiasi taip, kaip norėtume: “Džiaugiuosi, kad prieš imdamas saldainį atsiklausei leidimo”, “Šaunuolė, kad pati pasiprašei ant puoduko”, “Ačiū, kad nusinešei savo lėkštę į plautuvę”.
Neakcentuokite mums nepatinkančio (bet ne pavojingo) vaikų elgesio
Nesuteikime vaikams dėmesio, kai jie padaro kažką ne visai taip, kaip mes norėtume. Jeigu akcentuosime tai, kas mums nepatinka, vaikai siekdami mūsų dėmesio tokį elgesį gali nesąmoningai pradėti kartoti. Todėl kartais tiesiog „nepastebėkime“, kad vaikas perbėgo per balą su basutėmis, nuskynė ir išmetė gėlytę iš vazono, netyčia suplėšė naujas kelnes. Pastabos padėties jau nebepakeis, tik susigadinsime sau ir vaikams nuotaikas.
Supraskite ir pašalinkite netinkamo elgesio priežastis
Netinkamu elgesiu vaikai tikrai nesiekia išvesti tėvų iš kantrybės. Vaiko netinkamas elgesys visada turi priežastį ir mes, suaugę, turime ją suprasti ir pagal galimybę - pašalinti ar bent jau padaryti taip, kad panaši situacija nesikartotų ateityje. Kitaip sakant, mes turime patenkinti vaiko poreikį. Jeigu vaikui karšta - nurengti, jeigu nori valgyti - pamaitinti, jeigu vaikas pavargęs - leisti pailsėti. Jeigu vaikas daug bėgioja ir neklauso, galbūt prieš tai jis per daug laiko sėdėjo ramiai ir yra nepatenkinęs savo aktyvumo poreikio.
Nurodymus formuluokime aiškiai, vaikams suprantama kalba, teigiamai (vengiant dalelytės “ne”)
Nurodymus sakykime ramiai, bet tvirtai. Mokydami vaiką tinkamo elgesio, aiškindami vaikui taisykles turime patys išlikti ramūs, bet tvirti. Jeigu mes rėkdami vaikui aiškinsime netinkamo elgesio padarinius, jis nesupras mūsų žodžių ir iš viso pokalbio prisimins tik tėvų balso toną, jausmą, kad tėvai jo nemyli ir išmoks, kad problemas spręsti reikia rėkiant. Taip neturėtų būti. Bet taip pat neturėtų būti tokios situacijos, kad kai vaikas paprieštarauja, tėvai jam atsako “na ir daryk ką nori”.
Būkite nuoseklūs
Jeigu jau kažko neleidžiame - nenusileidžiame vaikui ir nekeičiame savo nuomonės priklausomai nuo savo nuotaikos ar užimtumo. Jeigu neleidžiame vaikui žiūrėti televizoriaus daugiau nei pusvalandį - tas pats turi galioti ir tuo atveju, kai pas mamą atėjo draugė išgerti arbatos, taip pat ir tada, kai tėtis yra pavargęs ir norėtų ramiai pabūti namuose. Įsivaizduokime, kad Jūs neleidžiate vaikui valgyti daugiau vieno saldumyno per dieną, bet jam pradėjus verkti - vis tiek duodate jų dar ir dar (dėl “šventos ramybės”). Ką išmoksta vaikas?
Atrinkite tik būtinas taisykles
Kartais atsitinka taip, jog sukuriame labai daug svarbių taisyklių, tačiau beveik nei vienos nepavyksta nei tėvams, nei vaikams laikytis. Tokiu atveju pagalvokime ar visos jos tikrai reikalingos.
Patys laikykitės taisyklių
Tėvai turi rodyti vaikams pavyzdį, tai yra efektyviausias mokymo būdas. Nes jeigu tėvai aiškins, kad einame tik degant žaliam šviesoforo signalui, o patys, “kai niekas nemato”, bėga degant raudonam - tai vaikai lengviau įsimins tai, ką mato, o ne tai, ką girdi. Taigi būkime kantrūs, pozityvūs, nuoseklūs, supratingi ir svarbiausia - mylintys Tėvai.
Kaip spręsti konfliktines situacijas?
Konfliktinės situacijos yra neišvengiamos, tačiau svarbu išmokti jas spręsti konstruktyviai.
Išklausykite vaiką
Pirmiausia, išklausykite, ką vaikas nori pasakyti. Leiskite jam išreikšti savo jausmus ir nuomonę.
Būkite empatiški
Stenkitės suprasti vaiko perspektyvą.
Ieškokite kompromiso
Bandykite rasti sprendimą, kuris tenkintų abi puses.
Mokykite vaiką spręsti problemas
Padėkite vaikui išmokti spręsti problemas savarankiškai. Skatinkite jį ieškoti alternatyvių sprendimų.
Auklėjimo stiliai ir jų įtaka vaikų asmenybei
Psichologai jau seniai domisi, kokią įtaką vaiko vystymuisi turi tėvų auklėjimas. Nepaisant to, kad tiesioginiai tėvų elgsenos ir vaikų asmenybės ryšiai lieka iki galo nenustatyti, tam tikros sąsajos vis dėlto stebimos. Viena labiausiai pripažintų tėvų auklėjimo stilių klasifikacijų sudaryta amerikiečių psichologės D.Baumrind.
Valdingi (autoritariški) tėvai
Šio auklėjimo stiliaus vaikai turi laikytis griežtų taisyklių, o nesugebėjimas jų laikytis sukelia bausmes. Reikalaujama visiško paklusimo, o paklausus paaiškinimo, įprastas atsakymas - „Nes aš taip sakau“. Autoritariniai tėvai kelia aukštus reikalavimus, tačiau iš tiesų jiems labiau rūpi jų pačių idėjos ir lūkesčiai nei vaikų poreikiai ir interesai. Tėvai atrodo nutolę nuo savo vaikų, griežti, bijo parodyti vaikams švelnumą, geri vaiko poelgiai vertinami kaip savaime suprantami.
Atlaidūs (viską leidžiantys) tėvai
Iš principo tarpusavio bendravimas labiau primena draugų nei tėvų - vaikų santykį. Tėvai atlaidūs, retai drausmina savo vaikus, daug nereikalauja ir neskatina atsakyti už savo elgesį. Vaikai neišmoksta elgtis savarankiškai, priimti sprendimus ir už juos atsakyti. Nesitiki brandžių vaiko poelgių, tėvai neįprastai švelnūs, vengiantys konfliktų. Šeima, kurioje nėra aiškių taisyklių atrodo nedisciplinuota, chaotiška. Tokių tėvų vaikai pasižymi prastesniais socialiniais įgūdžiais, nėra orientuoti ką nors pasiekti, dažnai turi problemų mokykloje.
Neįsitraukę tėvai
Šiam auklėjimo stiliui, panašiai kaip ir atlaidiam, būdinga mažai reikalavimų vaikams, abejingas reagavimas į vaikų poelgius ir ribotas bendravimas. Nors šie tėvai tarsi patenkina pagrindinius vaiko poreikius, tačiau tuo jų dalyvavimas vaiko gyvenime ir apsiriboja. Ypatingais atvejais šie tėvai gali net atsisakyti užtikrinti arba apskritai pamiršti apie vaikų poreikius.
Autoritetingi tėvai
Kaip ir autoritariški tėvai nustato aiškias taisykles, kurių reikia laikytis, kontroliuoja, kaip jų laikomasi, tačiau yra kur kas demokratiškesni. Skirtingai nuo autoritarinių tėvų, jie linkę išklausyti ir atsižvelgti į savo vaiko prašymus bei klausimus. Drausminimo metodai labiau palaikantys ir skatinantys pasitaisyti, o ne nubausti. Tėvai yra užsispyrę, tačiau linkę į kompromisus. Tėvų ir vaikų bendravimas nėra ribojantis ir liepiantis paklusti, o kviečiantis bendradarbiauti.
Pozityvus auklėjimas kiekvienai dienai
Nėra lengva kaskart tinkamai sureaguoti sudėtingose situacijose su vaikais. Visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“, įgyvendindama „Pozityvus auklėjimas kiekvienai dienai“ programą Lietuvoje, organizuoja programos mokymus asmenims, dirbantiems su vaikais ir / ar šeimomis, auginančiomis vaikus.
Kaip paskatinti vaiką keisti elgesį?
- Pasakykite, kas negerai.
- Suteikite informaciją.
- Leiskite pasirinkti.
- Nuomonę išreikškite žodžiu ar gestu.
- Pasakykite, ką jaučiate.
- Nurodymus užrašykite.
- Būkite žaismingi (pakeiskite balsą arba akcentą).
Vaiko raidos etapai ir auklėjimo iššūkiai
Vaikų auklėjimo iššūkiai, žinoma, skiriasi priklausomai nuo vaiko amžiaus. Tėvams svarbu žinoti vaiko raidos etapų pagrindinius iššūkius, nes tai, kas suprantama ikimokyklinio amžiaus vaiko elgesyje, nebus priimtina paauglio elgesiui.
Paauglystė: kaip elgtis, kai vaikas atsiskiria nuo tėvų?
Šiame etape vaikai vis labiau atsiskiria nuo tėvų, vis dažniau ima naudotis įgytais įgūdžiais. Pagrindinė vaiko užduotis šiame amžiaus tarpsnyje - atrasti unikalų identitetą. Svarbu suprasti, kad viskas, kas vyksta šiame etape, yra tas pats, kas vyksta ir kūdikystėje - vaikas eksperimentuoja. Paauglių smegenų vystymasis dar tebevyksta. Šiuo laikotarpiu didelę reikšmę įgyja pasitikėjimas, kurį turi iki to laiko būti sukūrę tėvai. Vaikai nenori būti kontroliuojami, tačiau jiems svarbu žinoti, kad Jūs palaikote juos, kad suteiksite jiems aiškią ir nuoširdžią informaciją bei saugią aplinką. Paauglystės metais jaunuoliai vis dar darys nemažai klaidų, susižeis, bus įskaudinti. Vaikams labiau sekasi sėkmingai pereiti paauglystės laikotarpį, jeigu jų ryšis su tėvais yra šiltas, malonus ir pagrįstas meile, taip pat stabilus, pastovus ir nuspėjamas. Šis laikotarpis - tai paskutinis etapas, suteikiantis tėvams galimybę padėti vaikams išbandyti savo sprendimų priėmimo įgūdžius saugioje ir palaikančioje aplinkoje.
Paauglių maištavimas. Kaip išgyventi?
Kaip atsižvelgti į vaiko individualumą?
Visi vaikai yra skirtingi, todėl svarbu atsižvelgti į vaiko individualumą auklėjant.
Vaikų tipai pagal charakterį
Svarbu atsižvelgti į vaiko charakterį auklėjant:
- Jautrusis: Jautrų vaiką reikia suprasti ir išklausyti.
- Aktyvusis: Aktyviems vaikams labai reikalinga veiklos struktūra.
- Reaktyvusis: Tokiems vaikams reikia veiklos įvairovės.
- Imlusis: Imliems vaikams reikia kasdienybės pastovumo, kad jaustųsi saugūs.
Taip pat labai svarbu išmokti reikšti meilę vaikams pagal lytį. Pavyzdžiui, mergaitėmis dažniausiai reikia labiau rūpintis, stengtis jas suprasti ir gerbti, nes tik tuomet jos mokės pasitikėti. Tuo tarpu berniukams reikia rodyti daugiau pasitikėjimo, pripažinimo ir įvertinimo.
Vaikų mokymosi stiliai
Vaikai mokosi nevienodai. Svarbu tai suprasti ir nelyginti vaikus vieną su kitu. Galima išskirti tris vaikų mokymąsi rūšis: "bėgikai", "ėjikai" ir "šokliai".
Klaidų svarba auklėjime
Visi vaikai klysta. Klysti natūralu, normalu ir tikėtina. Mylėti save jie išmoksta matydami, kaip su jais elgiasi ir kaip į jų klaidas reaguoja tėvai. Už klaidas negėdijami ir nebaudžiami vaikai išsiugdo svarbiausius dalykus - gebėjimą mylėti save ir susitaikyti su savo trūkumais.
Emocijų valdymas
Neigiamos emocijos - pyktis, liūdesys, baimė - yra ne tik natūralus ir normalus dalykas, bet ir svarbi asmenybės augimo dalis. Svarbu išmokyti, kada, kur ir kokiu būdu išreikšti emocijas. Svarbiausias mokymosi valdyti neigiamas emocijas elementas yra jų pripažinimas. Rūpestingai ir supratingai parodykite vaikams, jog atjaučiate.
tags: #kushneer #vaiku #auklejimas
