Kiekvienais metais vis daugiau šeimų susiduria su nevaisingumo problema, ieškodamos sprendimų ir vilties dirbtinio apvaisinimo (DA) procedūrose. Tačiau šis kelias ne visada yra paprastas ir aiškus. Dažnai viešojoje erdvėje skambantys skaičiai ir argumentai, susiję su DA poreikiu Lietuvoje, kelia daug klausimų ir abejonių. Šiame straipsnyje gilinsimės į dirbtinio apvaisinimo priežastis, statistinius duomenis, paplitusius mitus ir su tuo susijusias etines dilemas.
Nevaisingumo paplitimas: kur slypi tiesa?
Nors Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) skaičiavimais, nevaisingumą patiria 10-15 proc. šeimų, Lietuvoje dažnai minimas 50 tūkst. nevaisingų šeimų skaičius. Šie skaičiai, pasak specialistų, tarpusavyje labai skiriasi, o jų pagrįstumas kelia abejonių, ypač kai jie naudojami argumentuojant DA poreikį. Prieš pradedant narplioti šią skaičių ekvilibristiką, būtina pabrėžti, jog iki šiol Lietuvoje nėra atlikta išsamių nevaisingumo tyrimų, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti šiuos skaičius. Oficialiuose Sveikatos apsaugos ministerijos dokumentuose ir PSO tinklalapiuose nepavyksta aptikti pirminio šaltinio, iš kurio būtų „pasemta“ „10-15 proc. nevaisingų šeimų“ ar „50 tūkst. šeimų“.
PSO mokslininkų grupės 1975 m. dokumente „Nevaisingumo epidemiologija“ rašoma, jog „dėl įvairiausių priežasčių, kurias sunku diagnozuoti, galima manyti, jog iki 5 proc. sutuoktinių porų yra nevaisingos. Be pagrindinių etiologinių veiksnių, yra ir daugiau priežasčių, galinčių padidinti nevaisingumo paplitimą iki 30 proc., ypač Afrikos šalyse“. Viename iš naujausių tyrimų, atliktų 2012 m. ir paskelbtų PSO tinklalapyje, pateikta „Nacionalinės, regioninės ir pasaulinės nevaisingumo paplitimo tendencijos nuo 1990: sisteminė 277 sveikatos tyrimų analizė“, kuria siekta nustatyti nevaisingumo paplitimo tendencijas lyginant 1990 ir 2010 m. 190 šalių (Lietuvos tarp jų nėra). Mokslininkai pateikia išvadas, jog 2010 m. iš 20-44 m. amžiaus moterų 1,9 proc. negalėjo susilaukti vaikų (pirminis nevaisingumas), o iš moterų, kurios turėjo bent vieną vaiką, 10,5 proc. negalėjo susilaukti antro vaikelio (antrinis nevaisingumas). Nevaisingumo paplitimas skirtinguose regionuose labai skiriasi. Taigi, PSO tinklalapiuose pateikti visai kiti nevaisingumo paplitimo skaičiai, o remiantis šios organizacijos duomenimis, 15 proc. reikėtų vertinti kaip pavojaus signalą.
Kita vertus, kai kuriuose šaltiniuose, pavyzdžiui, pasveik.lt, rašoma: „Remiantis Lietuvos Statistikos departamento Namų ūkio tyrimo duomenimis, Lietuvoje yra 55 541 vaisingo amžiaus (18-49 m.) sutuoktinių porų be vaikų. Epidemiologiniais skaičiavimais, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų ir kasmet jų padaugėja dviem tūkstančiais.“ Akivaizdu, kad autoriai šeimą tapatina su namų ūkiu, o tai yra didelė klaida. Be to, per dešimtmečius, kai buvo pradėtas svarstyti Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektas, skaičius turėjo pasikeisti, jau vien dėl to, kad gerokai sumažėjo gyventojų, šeimos pradedamos kurti ir pirmo vaiko susilaukiama gerokai brandesniame amžiuje.
Trečias dažnai minimas skaičius - „nevaisinga kas septinta šeima“. Manoma, jog jis paimtas iš „Nevaisingumo diagnostikos ir gydymo metodikų“, kurios, kaip rašoma, parengtos pagal Jungtinėje Karalystėje (JK) naudojamas metodikas. Šiose taip pat nurodoma, jog JK nevaisinga kas septinta šeima. Taigi, argumentai dirbtinio apvaisinimo procedūrų poreikiui pagrįsti Lietuvoje, švelniai tariant, yra laužti iš piršto.
Dirbtinis apvaisinimas: statistika, nauda ir kaina
Vaisingumo centro vadovė Gražina Bogdanskienė džiaugiasi, kad pirmiems Lietuvoje vaikams, gimusiems po dirbtinio apvaisinimo, sukako 20 metų. Tačiau dauguma šių šeimų vis dar slepia šį faktą, kadangi visuomenė nėra pakankamai tolerantiška šiam reiškiniui. Medikė patikino, kad pastojimo tikimybė po DA procedūros - 30-40 proc., priklausomai nuo daugelio veiksnių, o natūraliai sėkmingi pastojimai sudaro tik 15 proc. Taigi DA 3-4 kartus viršija natūralų pastojimo šansą. Tačiau pacientų lūkesčiai dideli, jie tikisi 100 proc. sėkmės, todėl, kai iškart nepavyksta, nusivilia.
Prognozuojama, kad per artimiausius 10-20 metų nevaisingų porų padaugės iki 30 proc. Tačiau ne visoms nevaisingoms poroms reikia pagalbinio apvaisinimo. Manoma, kad iš vieno milijono gyventojų šios procedūros reikėtų maždaug tūkstančiui per metus. Pagalbinio apvaisinimo reikia, jei moterims sutrikęs kiaušintakių praeinamumas arba vyro spermos kokybė yra labai bloga. Tokios poros sudarytų apie 10-20 proc. visų negalinčių pastoti. Visos kitos gali pastoti natūraliai, tik reikia tam tikro gydymo.
Valensijos (Ispanija) universiteto profesorius Francisco J. Lara straipsnyje „Asistuojamoji prokreacija iš verslo ir medicininės etikos perspektyvos“ teigia, kad JAV, kur DA laikomas socialinių poreikių medicinos paslauga ir neatlyginamas iš valstybės biudžeto, DA ciklų atliekama vidutiniškai perpus mažiau nei Europoje, kur valstybės atlygina už DA ciklus. Didžiojoje Britanijoje per paskutinius metus DA klinikų padaugėjo 10 kartų, o 2009 m. jos iš valstybės kasmet pareikalauja 500 mln. svarų sterlingų. Ispanijoje vien tik Valensijos regione yra penkios DA klinikos, kurios kasmet iš valstybės pareikalauja 40 mln. Prof. Lara teigia, jog nuo 1978 m. JAV kasmet atliekama apie 60 tūkst. DA ciklų, iš kurių prasideda 18 tūkst. nėštumų ir gimsta 15 tūkst. naujagimių. Vienas DA ciklas JAV vidutiniškai kainuoja 10 tūkst. dolerių, o Europoje vidutiniškai - 5 tūkst. eurų. Taigi, jei skaičiuotume vieno gimusio vaiko kainą, amerikoniukas būtų brangesnis - jis kainuos 40 tūkst. JAV dolerių, o Europoje gimęs - 20 tūkst. Prof. Lara daro išvadą, jog DA kompensavimas iš valstybės biudžeto didina DA klinikų ir apvaisinimo ciklų skaičių.
Matai ir realybė: vaikų sveikata ir nėštumo eiga
Neretai galima girdėti, kad DA pagalba pastojusios moterys, nėštumo metu skundžiasi varginančiais pilvo skausmais. Tačiau medikės teigimu, moteriai pastojus nėštumas turėtų vystytis įprastai ir normaliai. Skausmai pilve, jei nebuvo kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromo, neturėtų būti susiję su pagalbiniu apvaisinimu. Žinoma, pirmo nėštumo semestro metu gimdai didėjant, jai keliantis iš mažojo dubens, gali būti skausmai dėl raiščių ištempimo. Tačiau tai jau nepriklauso nuo pastojimo būdo.
Pasak gydytojos akušerės ginekologės G. Bogdanskienės, jeigu visas nėštumas vystosi normaliai, tokiu būdu apvaisintos moterys paprastai gimdo natūraliai. Taip pat yra mitų, kad vaikai, pradėti tokiu būdu, gali būti nesveiki. „Mūsų patirtis rodo atvirkščią rezultatą - šie vaikai ir sveikesni, ir imlesni mokslams, ir įvairioms papildomoms veikloms - jie sportuoja, muzikuoja, gerai mokosi. Kita verta, šiems vaikais, jų lavinimui ir skiriamas išskirtinis dėmesys, kadangi jie buvo labai laukiami“, - teigė medikė.
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovės prof. Rūtos Nadišauskienės manymu, nėštumo metu, nesvarbu, kokiu būdu pastota, labai svarbūs emociniai išgyvenimai. Moterys, kurios ryžtasi DA, labai nori kūdikio ir labai jaudinasi, kad nėštumas nenutrūktų. Todėl bet kuriuo atveju tai yra padidintos rizikos nėštumas. Net geriausiose pasaulio klinikose po DA tik maždaug ketvirtadalis moterų išnešioja kūdikį. Tai turi suprasti šeimos, kurios ryžtasi mokėti didelius pinigus už šią viltį, ir pasiruošti, kad teks minti tikrais kryžiaus keliais.
Didžiausia persileidimo rizika - iki 12-tos savaitės, kaip ir įprastinio nėštumo atveju. Jei per šiuos tris mėnesius nėštumas išsilaiko, labai didelė tikimybė, kad ir toliau vystysis normaliai. Daugiavaisio nėštumo atveju dar labiau didėja tiek neišnešiojimo, tiek vaisiaus vystymosi patologijos rizika. Toks nėštumas ir nutrūksta greičiau, ir didesnė priešlaikinio gimdymo bei neišnešioto naujagimio tikimybė.
Teisinės ir etinės dilemos: nevaisingumo gydymas ar pagalba?
Pirmą kartą Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektas Seimui buvo pateiktas svarstyti dar 2003 metais. Per daugiau nei dešimtmetį nepavyko susitarti dėl galutinio varianto, nors jis ne kartą buvo svarstomas, keičiamas, buvo kuriami alternatyvūs jo variantai. Ginčas vis kildavo dėl perteklinių embrionų - dėl jų šaldymo, o vėliau sunaikinimo, taip pat dėl lytinių ląstelių donorystės ir vienišų moterų apvaisinimo.
Pasak Andriaus Narbekovo, situacija vis būdavo tokia, kad būdavo teikiami Vyriausybės projektai, kuriuose vis atsirasdavo nuostatos, akivaizdžiai prieštaraujančios pagarbos žmogaus gyvybei principams. Viena didžiausių problemų yra ta, kad norima sukurti perteklinius embrionus. Kita su perteklinių emrionų šaldymu susijusi problema yra klausimas, kaip jie vėliau bus panaudojami. Ministerija savo nuostatą parodo, vartodama išsireiškimą, kad „jie bus išimti iš apyvartos“. Kitaip tariant, tie embrionai, praėjus tam tikram laiko tarpui ar nustatytam galiojimo terminui, turėtų būti sunaikinti. Tai reiškia, jog žmonės, kurie turi užšaldytų embrionų, patektų į labai keblią padėtį. Jie patys puikiai supranta, kad tai yra jų pradėti negimę vaikai ir kai kyla klausimas, ką su jais toliau daryti, atsiranda labai rimta moralinė problema.
Kaip alternatyva embrionų šaldymui siūloma naudoti kiaušialąsčių šaldymą, taip vadinamą vitrifikacijos metodą. Tačiau, pasak kai kurių specialistų, tai neva neefektyvu, ir kad kiaušialąsčių šaldymas pasaulinėje praktikoje naudojamas tik tam, kad būtų išsaugotas moters vaisingumas, jeigu ji suserga vėžiu ar kita liga, kai reikia taikyti chemoterapiją.
Nevaisingumas nėra diagnozė, bet dažnai keleto atskirų sveikatos sutrikimų išraiška, kuriuos nustačius ir pritaikius teisingą gydymą, galima atstatyti normalią vaisingumo funkciją. Tai nėra ūmus susirgimas, todėl klaidinga taikyti trumpalaikes medicinines intervencijas ligos, kurios „prigimtis“ yra lėtinė, pašalinimui. Dirbtinis apvaisinimas - tai pagalba nevaisingoms šeimoms, bet ne nevaisingumo gydymas. Jeigu vyras nevaisingas, moteris yra apvaisinama donoro sperma, tai ar galima sakyti, kad tą vyrą mes pagydėme nuo nevaisingumo?
A. Narbekovas mano, kad tėvai turi būti geriau informuojami, nes kiek jam žinoma, jiems greitai tiesiog pasiūloma kiaušidžių stimuliacija ir dirbtinis apvaisinimas mėgintuvėlyje. Nepavykus toms procedūroms, vėliau tos poros eina jau kitais keliais ir dažnai jų pagalba susilaukia vaikų.
Vienas iš labiausiai paplitusių mitų yra tai, kad DA procedūros turi neigiamą poveikį moters sveikatai. Tai netiesa. Nei vartojami vaistai, nei apvaisinimo procedūros neturi ilgalaikio žalingo poveikio moterų sveikatai. Tačiau priežastis, sukėlusi nevaisingumą, gali būti susijusi su tam tikrų ligų rizika.
Diskriminacija ir teisinis reguliavimas
Dabar pagalbinį apvaisinimą Lietuvoje gali pasidaryti tik susituokusi moteris, o spermos banko naudojimas galimas tik, jeigu sutuoktinio lytinių ląstelių nepakanka arba jis gali pernešti sunkias ligas vaikeliui. Tokia nuostata ne tik perteklinė, bet ir ekonomiškai nenaudinga, nes poros procedūrų vyksta į kaimynines šalis, kur tokio reguliavimo nėra.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto laikinasis direktorius Tomas Kubilius pažymėjo, kad skirtingas asmens vertinimas dėl jo santuokinės padėties gali būti laikomas diskriminacija, jeigu tokiam vertinimui nėra objektyvaus pagrindo. „Vertinant pagalbinio apvaisinimo gydymo, įskaitant konsultacijas, prieinamumą Lietuvoje, natūraliai kyla klausimas, kodėl politikos formuotojai pasirinko skirtingai užtikrinti susituokusių ir nesusituokusių asmenų reprodukcines teises? Ar toks sprendimas yra paremtas objektyviais kriterijais, ar visgi subjektyviomis nuostatomis?“ - svarsto T.Kubilius.
Kyla pagrįsta abejonė, ar dabartinis teisinis reguliavimas yra suderinamas su konstituciniu lygiateisiškumo principu. Žvelgiant iš žmogaus teisių perspektyvos, atskiroms žmonių grupėms (šiuo atveju - nesusituokusioms moterims) taikomi teisių apribojimai, neatsižvelgiant į konkrečios situacijos ypatumus, retai kada yra laikomi proporcingais ir pateisinamais.
Pagalbinis apvaisinimas: IUI, IVF, ICSI ir kiti neaiškūs trumpiniai | Vaisingumo Šaknys #7
Švedija, atsižvelgdama į mokslinės studijos rezultatus ir siekdama užtikrinti, kad teisinė bazė „padėtų kuo daugiau šeimų ir atitiktų realią visuomenės socialinę sandarą“, 2016 metais vienišoms moterims pirmą kartą suteikė teisę į pagalbinį apvaisinimą. Akivaizdu, kad egzistuoja aiškus poreikis tokią diskusiją pradėti ir Lietuvoje.
tags: #nepavyko #dirbtinis #apvaisinimas
