Kartais tenka išgirsti, kad mergaitės menstruacijų metu turėtų susilaikyti nuo fizinio ugdymo pamokų. O dėl kokios priežasties mes - moterys, merginos, mergaitės - turėtumėm nejudėti tomis dienomis? Jokie moksliniai tyrimai nenustatė, kad sportas menstruacijų metu yra blogai. Atvirkščiai, judėjimas yra naudingas. Gulėjimas ir savęs saugojimas nuo bet kokios veiklos tikrai nepadės jaustis geriau.

Artėjant menstruacinio ciklo pradžiai daugelis moterų patiria priešmenstruacinį sindromą (PMS), kai jaučia didesnį nuovargį ir kitus fizinius simptomus, o nuotaikos svyravimai prilygsta pasivažinėjimui amerikietiškais kalneliais. Endorfinai - tai natūraliai smegenyse besigaminančios cheminės medžiagos, kurios padeda kovoti su skausmu ir stresu. Ne veltui jie dar vadinami laimės hormonais. Aktyvus judėjimas, sportas pakelia endorfinų lygį, kartu pagerėja nuotaika.

Dismenorėja - tai skausmingos menstruacijos, pasireiškiančios apatinės pilvo dalies spazminiu skausmu. Ją patiriančios merginos ar moterys žino, kaip būna sunku tomis dienomis. Pirmosios mėnesinių dienos dažniausiai būna nepatogiausios ar nemaloniausios dėl gausesnio kraujavimo. Geriausias pasirinkimas tomis dienomis būtų menstruacinė taurelė arba tamponai. O jei pratekės naudojant minėtas priemones? Išeitis - papildomai į kelnaites įsiklijuoti kasdienį įklotą. Kita alternatyva - specialios menstruacinės kelnaitės, visiškai apsaugančios nuo pratekėjimų. Jūsų pasirinkimas - paketai? Rinkitės sugeriančius geriausiai ir paslėpkite jų sparnelius dėvėdamos jau minėtas menstruacines kelnaites, kurios turi patentuotą dvigubą klynelį. Tinkamų priemonių pasirinkimas leis jums labiau pasitikėti savimi ir sportuoti be rūpesčių.

Jei dažniausiai sportuojate intensyviai, ciklo pradžioje geriau rinkitės mažesnio intensyvumo judėjimą. Tam puikiai tiks pasivaikščiojimas, lengvesnės kardio ar aerobinės treniruotės (bėgimas, step, aerobika, šokiai). Svarbiausia, klausyti savo kūno ir pasirinkti tinkamą tempą.

Nėra jokių priežasčių atsisakyti treniruočių su svoriais menstruacijų metu, jei jums norisi taip sportuoti ir kūnas to prašo. Dėl mažesnio estrogeno lygio ciklo pradžioje gali būti, kad jausitės stipresnės atlikdamos pratimus su svoriais. Tačiau nepersistenkite - tai nėra pats tinkamiausias laikas gerinti svorio kėlimo rekordus. Jei jaučiate nuovargį, rinkitės mažesnius svorius, sulėtinkite tempą arba rinkitės kitaip pajudėti.

Artėjant ciklo pradžiai rekomenduojami jogos ar pilateso užsiėmimai. Jie gali padėti kūnui atsipalaiduoti ir sumažinti pilvo spazmus, krūtų jautrumą ar raumenų nuovargį. Šių užsiėmimų metu atliekamas tempimas ir diafragminis kvėpavimas atpalaiduoja ne tik kūną, bet ir mintis. Giluminio kvėpavimo dėka atsipalaiduoja gimdos raumenys, todėl gali sumažėti pilvo skausmas menstruacijų metu.

Galbūt teko girdėti, kad tomis dienomis negalima atlikinėti apverstų jogos pozų (pavyzdžiui, stovėsena ant galvos, pusiau žvakė ir pan.)? Nerkite į vandenį ir pajauskite, kaip atsipalaiduoja jūsų kūnas. Judėjimas pagerina kraujo cirkuliaciją kūne ir sumažina pilvo spazmus. Be to, plaukiojimas yra draugiškas sąnarių sveikatai bei sumažina apatinės nugaros dalies įtampą. Menstruacinė taurelė ar tamponai leis jums mėgautis vandens malonumais. Tik nepamirškite pasikeisti tampono prieš ir po pasiplaukiojimo. O taurelė šiuo atveju būtų pasirinkimas Nr. 1.

Sportuoti menstruacijų metu nėra pavojinga, tačiau svarbu klausytis savo kūno. Jei jautiesi pavargusi - sumažink krūvį. Sportas per menstruacijas gali padėti sumažinti dažnus simptomus - nuo skausmo iki blogos nuotaikos. Svarbiausia - klausytis savo kūno. Jei reikia poilsio, leisk sau pailsėti. Mėnesinės tikrai nėra priežastis tingėti ar apleisti sportą.

Kai prasideda mėnesinės ir tenka susidurti su simptomais, tokiais kaip mėšlungis, pilvo pūtimas ar nuovargis, paskutinis dalykas, kurio norisi - eiti į sporto salę. Nuo nuotaikos pagerinimo iki mėšlungio mažinimo - aktyvumas gali gerokai palengvinti „tas dienas“. Reguliarus sportas gali sumažinti skausmingų spazmų intensyvumą. Fizinis aktyvumas gerina kraujotaką, mažina aldosterono - hormono, kuris skatina organizmą kaupti druską ir vandenį - lygį ir padidina priešuždegiminių junginių gamybą. Kai estrogeno lygis sumažėja (po ovuliacijos ir menstruacijų pabaigoje), gali kilti liūdesio, nerimo ar depresijos pojūčiai. Reguliari mankšta palaiko sveiką kūno svorį ir hormonų balansą - abu šie veiksniai svarbūs reguliariam ir švelnesniam ciklui.

Joga, tempimo pratimai, tai či - šie judesiai ne tik malšina spazmus, bet ir pagerina nuotaiką. Eiti pasivaikščioti, bėgioti, šokti ar važiuoti dviračiu - puikūs pasirinkimai ciklo metu. Jei mėgsti kilnoti svarmenis - tęsk! Nors jėgos treniruotės tiesiogiai nesumažina menstruacijų simptomų, jos ypač veiksmingos folikulinėje fazėje (nuo mėnesinių pradžios iki ovuliacijos), kai estrogenas aukščiausiame lygyje.

Pasirodo, net apie 80% moterų prieš menstruacijas jaučia jėgų antplūdį. Tačiau gydytojai įspėja, kad nepaisant jaučiamo energijos pertekliaus, reikėtų nepamiršti savęs pasaugoti ir nepersitempti.

17 - 28 dieną jaučiami nemalonūs PMS simptomai tokie kaip: raumenų skausmas, mieguistumas, galvos skausmas, prakaitavimas, krūtų paburkimas. Higiena menstruacijų metu yra labai svarbi, nes kraujas yra terpė, kurioje greitai dauginasi bakterijos. Be to, dėl hormono estrogeno kiekio pokyčių, makšties terpė mėnesinių metu yra šarminė (5,5-6 pH). Tai reiškia, kad makštis tampa mažiau atspari blogosioms bakterijoms bei jų plitimui. Paketą per mėnesines reikėtų keisti ne rečiau nei kas 4 valandas. Po treniruotės rekomenduojama iškart apsiprausti duše, pasikeisti švarias apatines kelnaites ir, be abejo, intymios higienos paketą. Jokiais būdais neužlaikykite paketo po aktyvios fizinės veiklos, nes odai kaistant, kaista ir tarpvietė, todėl didėja tikimybė veistis bakterijoms. Dėl šios priežasties menstruacijų metu itin svarbu pasirinkti tokius intymios higienos paketus su anijonine juostele, kurie ne tik leistų komfortiškai jaustis, užtikrintų, kad skystis būtų užrakintas, bet ir leistų odai kvėpuoti (pvz. Lady Anion Active). Ginekologai rekomenduoja atkreipti dėmesį, kad pasirinkti paketai būtų pagaminti iš ekologiškos medvilnės, o jų sudėtyje nebūtų kvapiklių, dažiklių bei tokių kenksmingų medžiagų kaip: pesticidų, sunkiųjų metalų, aromatinių aminų.

Ar mėnesinių metu galima sportuoti? O jei skauda? Pučia pilvą? Tiesą sakant, išsami literatūros apžvalga parodė, kad norint sumažinti fizinius ir psichologinius PMS simptomus, verta sportuoti, prieš išbandant vaistų vartojimą 🤸🏼♀️ Kodėl taip yra? Ne paslaptis, kad aktyvus gyvenimo būdas užtikrina sveiką hormonų balansą. Mėnesinių metu hormonai susvyruoja ir būtent dėl to jaučiame PMS sindromus. Tad sportas tarsi holistinė medicina padedanti išvengti per stiprių nuokrypių. Vis dėlto svarbu visada bus prisiminti, kad esate unikali. Klausykitės savo kūno ir ugdykite intuiciją, kad žinotumėte, kada “spausti” stipriau, o kada daugiau ilsėtis.

Man asmeniškai geriausias vaistas yra sportas. Jei susergu tą dieną, kada tenka kuistis namuose - būna blogiausia diena ever.

Judėjimo nauda ne tik kūnui, bet ir psichinei sveikatai nenuginčijama. Tegul tai tampa kiekvienos iš mūsų - mergaitės, merginos ar moters - gyvenimo būdu. O menstruacijos nėra stabdis susilaikyti nuo sporto tomis dienomis, ypač jei jums to norisi.

Pagal periodinius pakitimus kiaušidėse lytinio ciklo metu kartu ritmiškai kinta kiaušidžių struktūra, lytinių hormonų kiekis kraujyje ir gimdos gleivinė. Šių kitimų pasekmės - kas keturias savaites pasikartojančios menstruacijos: 3-5 dienas trunkantis kraujavimas iš lytinių organų. Skiriamos trys moters lytinio ciklo fazės: folikulinė - folikulo brendimas; ovuliacija - geriausias apvaisinimas; luteininė - geltonkūnio susidarymas: gonadotropiną! Folikulinė fazė prasideda pasibaigus menstruacijai ir tęsiasi 15 dienų. Šioje fazėje folikulo vystymąsi, jo augimą kiaušidėse aktyvuoja didėjantis FSH ir LH kiekis. Jie skatina folikulo augimą ir hormono estradiolio sekreciją. Folikulo apimčiai sparčiai didėjant, susidaro fiziologinės sąlygos įvykti ovuliacijai. Ovuliacijos fazė. 14-tą lytinio ciklo dieną, ryškiai padidėjus LH bei FSH ir estradiolio kiekiui kraujyje, folikulas plyšta ir kiaušinėlis iškrenta iš jo. Tai ovuliacija.Luteininė fazė. Per kelias valandas po ovuliacijos folikulas virsta geltonkūniu. Jo grūdėtosios luteininės ląstelės prisipildo lipidų ir įgauna gelsvą spalvą. Geltonkūnis funkcionuoja 10-12 dienų ir sekretuoja hormoną progesteroną. Šioje fazėje progesterono kiekis padidėja kelis kartus, pakyla kūno temperatūra (37,3°C), greitėja kvėpavimas, padažnėja pulsas. Tai geriausias apvaisinimo laikotarpis. Jei kiaušinėlis neapvaisinamas 7-8 dieną po ovuliacijos, geltonkunis pradeda nykti ir 12 dieną virsta baltuoju kūnu. Jų metu pasišalina atkrentančioji gimdos gleivinės dalis ir neapvaisintas kiaušinėlis. Menstruacijų metu moters organizmas netenka 50-200 ml kraujo. Jų metu kraujas nekreša, kadangi išsiskiria daug fibrinolizino.

Ryšys tarp menstruacijų ir sportinių pasiekimų yra sudėtingas ir labai individualus. Kai kurios moterys priešmenstruaciniu metu yra ypač dirglios, jautrios, greitai pravirksta, o kitos - beveik nejaučia jokių pasikeitimų. Eilę metų apie menstruacijų ir sportinių pasiekimų ryšį sklando įvairiausi mitai. Dažniausiai manoma, kad jos gali trukdyti pasiekti aukštų sportinių rezultatų. Netgi tos moterys kurios jausdavo mažai nepatogumų jaudindavosi, kad mėnesinės gali pakenkti pasiekti geriausią formą bei rezultatus atsakingiausiose varžybose. Arba, kad mėnesinių metu jos negalės treniruotis, o jeigu treniruosis - sau pakenks. Tačiau, tiek anksčiau, tiek paskutinieji atlikti tyrimai nepatvirtino hipotezės, kad menstruacijos neigiamai veikia sportinius pasiekimus. Tačiau, visgi, reikia pažymėti, kad menstruacijų metų įvyksta kai kurių fizinių savybių pasikeitimai. Kelios dienos prieš menstruacijas ir per pirmąsias dvi dienas gali šiek tiek pablogėti judesių koordinacija, o jėga, darbingumas, aerobinės ir anaerobinės organizmo galimybės viso ciklo metu išlieka stabilios, bei tokios pat kaip ciklo viduryje. Be to daugiau nei ketvirtadalis sportininkių (tai gali būti ir psichologinė nuostata) mano, kad jų sportiniai rezultatai sumažėja likus savaitei iki ciklo pradžios. Apklausų rezultatai rodo, kad menstruacijos veikia jų sportinius pasiekimus.

Kai kurios sportininkės (daugiausiai tai moterys iki 35 metų amžiaus) nejaučia būdingų menstruacijoms pojūčių - psichinės įtampos arba skausmų pilvo apačioje. Tačiau kita dalis apklaustų moterų (mažiau iki 35 ir daugiau virš 35 metų amžiaus) pažymi, kad joms pasireiškia vienas ar keli simptomai: svorio padidėjimas, depresija, įtampa, nerimas, letarginės būsenos, dirglumas, bukas skausmas ir sunkumas pilvo srityje, pykinimas, vidurių užkietėjimas, juosmens, galvos, krūtų skausmai, sunkumas krūtinėje. Nežiūrint to, moterys demonstruoja gerus sportinius rezultatus. Sportuojančios moterys lengviau iškenčia skausmą lyginant jas su mažai judriomis, sportuojančios turi pakankamai savidisciplinos ir motyvacijos, kad neatsižvelgdamos į negalavimus atliktų fizinius pratimus ar treniruočių metu samoningai atsiribotų ir ignoruotų negalavimus. Kiekvienu konkrečiu atveju simptomai ir fizinės būklės yra individualios. Tačiau akivaizdu, kad priešmenstruaciniam laikotarpiui būdinga įtampa bei, taip vadinami, menstruaciniai spazmai turi fiziologinį pagrindą. Ilgus amžius buvo manoma, kad priešmenstruaciniu laikotarpiu jaučiami nepatogumai yra psichologinio pobūdžio. Pastarųjų metų tyrimai parodė, kad moterų jaučiami simptomai yra sąlygoti organizme vykstančių biocheminių procesų, o ne moteriška isterija.Kad ir kokios būtų negalavimo priežastys fiziniai pratimai palengvina mentruacinį laikotarpi.

Kai kurie mitai dėl menstruacijų susiję su plaukiojimu baseine. Galima išgirsti nuomonę, kad plaukiojimas didina spazmus. Galbūt tai ir tiesa, tačiau tik tuo atveju, jeigu plaukiojama šaltame vandenyje. Daugelį jaudina mintis, kad menstruacijų metu išsiskiriančios išskyros galėtų užteršti baseiną. Tai - sena pasaka. Vanduo negali laisvai cirkuliuoti po gimdą. Atlikti tyrimai parodė, kad bakterijų kiekis vandenyje nesiskyrė po to, kai jame maudėsi moterys menstruacinio laikotarpio metu. Bakterijų kiekis priklausė nuo jų kiekio ant moters odos, bet ne nuo menstruacijų.

Kartais moterys, kurioms išpuola svarbūs startai „netinkamomis dienomis“, norėdamos jas perkelti į kitą laiką naudoja kontraceptines tabletes ar kitus hormoninius preparatus. Visi šie medikamentai turi pašalinį poveikį.

Padidėjęs skysčių kiekis organizme (būdinga menstruacijoms) sukelia daugelį problemų. Kai vanduo užsilaiko ląstelėse ir tarp jų (tarpląstelinis skystis) atsiranda sunkumo ir sukaustymo jausmas. Skysčių užsilaikymas ir sukelia svorio padidėjimą. Perteklinis skystis taip pat spaudžia galvos ir stuburo smegenų nervines galūnes, o tai sukelia galvos bei juosmens skausmus, nuotaikų pasikeitimus. Nuo perteklinio skysčio pabrinksta kojos ir padidėja krūtinė, atsiranda skausmingumas, pykinimas, vidurių užkietėjimas arba viduriavimas. Kol kas niekas negali pasakyti kodėl menstruacijų metų pradeda kauptis skysčiai. Estrogenas, kurio maksimumas būna prieš menstruacijas sukelia druskos užlaikymą, reiškia ir vandens užlaikymą. Tačiau progesteronas, kurio maksimali koncentracija taip pat pasiekiam priešmenstruaciniu laikotarpi - veikia priešingai. Fiziniai pratimai padeda pašalinti papildomą susikaupusio vandens kiekį su prakaitu, taip pat ir papildomą druskos kiekį.

Fiziniai pratimai pasižymi ir kitu poveikiu. Stiprūs ir normalaus ilgio juosmens raumenims mažiau būdingi spazmai nei silpni - nusilpusiems dėl fizinių pratimų trūkumo ar blogos laikysenos (reikia pažymėti, kad gimnasto laikysena laikoma viena iš labiausiai nutolusių nuo biomechaniškai taisyklingos). Stiprūs ir paslankūs juosmens raumenys ne taip intensyviai reaguoja į dirginimą, kuris atsiranda padidėjus gimdai ir spaudžiant raumenis. Pratimų metu apšyla ir išsitampo juosmens raumenys ir tai gali sumažinti spazmus. Spazmų sumažinimui derėtų atlikti ne tik pratimus juosmeniui bet ne mažiau svarbu ir tempimo pratimai pečių juostai (sumažina apatinės nugaros raumenų įtampas) bei blauzdos raumenis (kas taip pat sumažina apatinės nugaros raumenų įtampą). Kitų gydytojų manymu, galimas daiktas, kad fiziniai pratimai stimuliuodami endorfinų (skausmą slopinančių hormonų, kuriuos smegenys sau gamina) sintezę ir kažkokiu būdu slopina skausmą. Daugelis gydytoju pataria moterims, kurias kamuoja skausmai menstruacijų metu atlikti treniruotę ratu, sudaryta iš kokių 6-10 pratimų ir skirtą pečių juostos tempimui bei pilvo preso raumenų stiprinimui. Gali būti naudingas ir tolygus aerobinis darbas (ne mažiau 30-ties minučių), jis padėtų iš organizmo pašalinti perteklinį skystį.

Fiziniai pratimai gali padėti daugeliui, bet ne visoms moterims. Tokiu atveju reikia ieškoti kitų būdų. Derėtų vartoti mažiau druskos, sumažinti druskos vartojimą vieną savaitę iki ciklo pradžios. Druska užlaiko vandenį ir gali sukelti pabrinkimą bei padidinti kraujo spaudimą. Cukrus ir kiti angliavandeniai taip pat sulaiko vandenį ląstelėse. Vaisiai, kuriuose yra daug vitamino C ar natūralūs diuretikai (šlapimą varantys) gali padėti atsikratyti skysčių perteklium. Tokį patį poveikį turi ir vitaminas C tablečių forma. Naudokite daugiau kalcio, net nežymus kalcio deficitas organizme gali sukelti spazmus menstruacijų metu ir padidinti dirglumą. Paparstai, maždaug 10 dienų iki menstruacijų pradžios kalcio lygis organizme sumažėja, tačiau to galima išvengti išgeriant vieną ar dvi stiklines pieno ar jogurto arba vartojant kalcį tablečių formoje. Naudokite papildomą geležies kiekį, menstruacijų metu jaučiamas silpnumas gali būti dėl nežymios anemijos, mažakraujystės. Be to, moterims ir taip reikia daugiau geležies nei vyrams. O moterys, kurių menstruacijos yra gausios ar jos naudojasi tokiomis apsisaugojimo priemonėmis kaip spiralės turėtų dar daugiau vartoti geležies. Jeigu iki menstruacijų likus savaitei pradėsite naudoti papildomą geležies kiekį, tai duos jums papildomai nuo 5 iki 10 procentų hemoglobino.

Galima naudoti akupresūrą. Akupresūra daugeliui moterų visai pašalina spazmus. Naudokite šilumą (šildykles, karštą arbatą, vonią, dušą), tačiau šilumos naudojimas gali būti dvejopo poveikio. Vienoms moterims jis gali sumažinti skausmu, o kitoms dar labiau padidinti. Jeigu skausmas stiprus ir nepraeina, būtinai kreipkitės į gydytoją. Vaistai, naudojami gydyti artritus gali būti naudojami ir menstruaciniams spazmams gydyti. Jie naudojami jeigu jau atsirado spazmai arba jų tikimasi. Kai kurių gydytojų manymu tai mažiausiai pašalinių poveikių turinčios priemonės. Kitus medikamentus paprastai reikia naudoti visą mėnesį. Dauguma jų - tokie kaip natūralus progesteronas arba kiti hormonai, pasižymi pašaliniais poveikiais, o tai gali neigiamai paveikti sportinį rezultatą bei sveikatą. Preparatai, lėtinantys, veikiantys lytinių liaukų funkciją nėra nekalti. Jų poveikis sportiniams rezultatams mažai ištirtas. Pavieniai tyrimai rodo, kad jų vartojimas gali apsunkinti astma sergančių sportininkų būklę, sukelti pykinimą arba dujų kaupimąsi, o tai varžys nemažiau kaip spazmai.

Dažniausiai pasitaikantis neigiamas fizinių pratimų poveikis yra tas, kad menstruacijos tampa nereguliarios. Praktiškai kiekvienos moters gyvenime būna laikotarpių kai kelis kartus menstruacijos laiku neprasideda. Tai gali būti susiję su darbo pamainos pasikeitimu, priaugus svorio, pabaigus mokslą, toli skraidant lėktuvu. Tai įprasta, nepavojinga organizmo reakcija į pasikeitusias aplinkos sąlygas. Be to, kai kurioms moterims neatsiranda nuo dviejų iki šešių menstruacijų per metus. Apklausų duomenys rodo, kad maždaug 70 proc. Tačiau akivaizdu, kad įtemptos ištvermės treniruotės arba fizinis darbas gali sutrikdyti normalų ciklą. Paprastai, moterys, kurioms pranyko menstruacijos prabėga daugiau nei 50 km per savaitę, sveria mažiau nei 52 kg, arba nuo užsiėmimų pradžios prarado daugiau nei 10 kg svorio, jos jaunesnės nei 25 m ir niekada negimdė. Mokslininkai nustatė, kad maždaug ketvirtadaliui sportininkių, kurių riebalinio audinio kiekis organizme yra mažiau nei 17 proc., menstruacijos yra nereguliarios arba jų skaičius per metus sumažėja iki minimumo (iki 6 kartų), arba jos visai išnyksta, kartais visiem metams. Anksčiau buvo manoma, kad riebalų praradimas sukelia medžiagų apykaitos ir hormoninės reguliacijos sutrikimus, o tai, savo ruožtu, sumažina galimybę gimdyti. Šiuo metu aišku, kad šio reiškinio aiškinimas yra žymiai sudėtingesnis. Kuomet moterys JAV karo akademijoje West-Point‘e atliko tokį pat sunkų fizinį darbą kaip ir vyrai, 75-iems jų procentams dviejų mėnesių bėgyje išnyko mėnesinės. Po trijų mėnesių, nors treniruotės vyko ir toliau, 45-iems procentams moterų mėnesinės taip ir nenormalizavosi (amenorėja). Pirmųjų metų pabaigoje 8-iems procentams moterų buvo stebima amenorėja, o 23-ims proc. - nereguliarios mėnesinės, nors riebalinio audinio kiekis visą laiką išliko apie 19 proc. Kitų tyrimų metu gydytoja endokrinologė M. Akivaizdu, kad riebalinio audinio kiekis yra tik vienas iš faktorių, įtakojančių amenorėjos atsiradimą. Jeigu menstruacijos pradingo po intensyvių fizinių krūvių arba emocinio streso labai jaudintis nevertėtų. Tokie pakitimai tik laikini. Kuomet moteris nustos intensyviai treniruotis, menstruacijos vėl atsinaujins, o šansai sėkmingai išnešioti ir normaliai pagimdyti kūdikį yra tokie patys kaip ir prieš intensyvias treniruotes. Dideli fiziniai krūviai gali tik laikinai sutrikdyti ciklą ir nesukelia ilgalaikių bei rimtų hormoninės reguliacijos sutrikimų. Fiziniai krūviai nepadarys moters panašios į vyrą, nepradės augti plaukai ir nepranyks kiti antriniai lytiniai požymiai. Tokie efektai gali atsirasti naudojant tam tikrus medicininius preparatus, bet ne nuo fizinio krūvio.

Kai kurie sporto gydytojai mano, kad amenorėja yra visai normali organizmo būsena. Todėl nereikia dėl jos nerimauti (viskas susitvarkys savaime, sumažinus krūvius), išskyrus atvejus kuomet pasireiškia tam tikri nenormalūs požymiai: kraujavimas tarp menstruacijų, stiprus kraujavimas menstruacijų metu, pieno išsiskirimas iš spenelių, didelių krešulių atsiradimas menstruacijų metu. Tačiau, kiti gydytojai nesutinka su šiuo požiūriu ir mano, kad jeigu prieš tai buvusios reguliarios menstruacijos užtrunka daugiau nei 60 dienų reikia kreiptis į gydytoją ir jokio sutrikimo organizme negalima vertinti lengvabūdiškai. Problemos, kurios būdingos nesportuojančioms moterims, tiek pat būdingos ir sportuojančioms. Gleivinės augliai, ankstyvasis klimaksas, nėštumas - visa tai galima nustatyti tik pastoviai sekant savo sveikatą. Tačiau daugelis gydytojų sutaria, kad jeigu medicininių tyrimų metu nebuvo rasta jokių organinių pakitimų, kurie turėtų įtakos menstruacijų reguliarumui, moteris gali tęsti didelio intensyvumo treniruotes. Jeigu nusprendus pastoti greičiausiai pakaks tik sumažinti fizinius krūvius ir mėnesinės taps reguliarios. Nereguliarios mėnesinės jokiu būdu nereiškia, kad negalite pastoti ir tai negali būti vertinama kaip apsisaugojimo nuo nepageidaujamo nėštumo priemonė.

Pirminė amenorėja - visai kitas dalykas. Jeigu merginai 16 metų ir jai dar nebuvo menstruacijų, didelė tikimybė, kad ji serga pirmine amenorėja t.y. visiškas menstruacijų nebuvimas. Merginoms menstruacijos atsiranda nuo 9 iki 16 metų amžiaus. Dažniausiai jos atsiranda 12,2 metų nesportuojančioms ir 13,6 - sportuojančioms, šokėjoms - 15,3. Kol kas neaišku kodėl sportininkėms ir šokėjoms menstruacijos prasideda vėliau. Gali būti, kad fiziniai krūviai atitolina lytinę branda dviems-trims metams. Vėlesnės menstruacijos merginų reprodukcinės funkcijos neigiamai neveikia. Iki mėnesinių atsiradimo merginoms vystosi antriniai lytiniai požymiai: auga krūtinė, auga plaukai ant gaktos ir pažastyse. Paprastai šie požymiai tokiu eiliškumu ir atsiranda. Visi šie procesai yra kontroliuojami hipotalamo. Jis taip pat kontroliuoja kūno temperatūrą, apetitą, nuotaika, troškulio jausmą, emocijas, kraujotakos pagreitėjimą fizinių krūvių metu, širdies, pilvo organų, liaukų, inkstų funkciją, stimuliuoja kiaušidžių funkciją. Ginekologai mano, kad iki 14 metų amžiaus nederėtų jaudintis jeigu neprasideda menstruacijos, ypač...

tags: #nemalonios #situacijos #menstruacijos #sporto #varzybu #metu

• HCG tyrimo rezultatų aiškinimas
• Nėštumo metu suprastėjusi smegenų veikla: ką daryti?
• Darželio „Aukštyn kojom“ ugdymo metodai
• Darželio "Kulverstukas" atsiliepimai
• Ikimokyklinio ugdymo įstaigų mokesčiai