Baisi nelaimė įvyko vidury Vilniaus esančiame daugiabučių rajone. Pavakarę apie pusę penkių policijai paskambino moteris, ji pranešė, kad jos prižiūrimas vaikas nukrito iš šešto aukšto ant terasos pirmame aukšte. Pirminiais duomenimis, motinos tuo metu namuose nebuvo, vienerių metų vaikas buvo paliktas su aukle. Pareigūnų teigimu, vaikas iš buto iškrito pro langą, o jį prižiūrėjusi auklė - pagyvenusi moteris. Į įvykio vietą pirmieji atskubėjo policijos pareigūnai, atsiųsti ir gelbėtojai su kopėčiomis. Ant terasos patekę medikai konstatavo, kad vaikas nebegyvas.
Pirmojo aukšto buto gyventojų namie nebuvo, todėl į terasą, esančią virš cokolinio aukšto, įlipo policijos patruliai, paskui atvyko ir ugniagesiai gelbėtojai. Bet vienerių metukų vaikui jau niekuo padėti nebuvo galima - jis buvo negyvas. Vaikas iškrito iš šeštajame aukšte esančio buto. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento užfiksuotais duomenimis, rugpjūčio 7 d. 16.35 val. buvo sulaukta iškvietimo, kad Vilniaus m., Tuskulėnų g., reikalinga ugniagesių pagalba medikams. 59 metų auklei, kuri buvo sukrėsta, įvykio vietoje taip pat prireikė medikų pagalbos. Gautas pranešimas, kad iš balkono 6-ame aukšte iškrito vaikas. Kūdikis įkrito į 1-ojo aukšto balkoną - terasą, esančią virš cokolinio aukšto. Atvykus, berniukas buvo be gyvybės požymių, gulėjo pirmojo aukšto terasoje. Padėta medikams patekti į terasą (buto savininkų nelaimės metu namuose nebuvo). Medikai tik konstatavo vaiko mirtį, o policija ėmėsi aplinkybių tyrimo. Vaikas iškrito pro šeštame aukšte esančios svetainės langą, rašo BNS.
Įvykio sostinės Tuskulėnų gatvėje pareigūnai dėl informacijos jautrumo net neįtraukė į svarbiausių praėjusios paros kriminalų suvestinę. Ketvirtadienį Policijos departamento Komunikacijos poskyryje sužinojo, kad po kūdikio žūties sostinės policija pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 132-ąjį straipsnį „Neatsargus gyvybės atėmimas“. Tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų, numato BK. Šiuo atveju baudžiamoji atsakomybė gali grėsti auklei, kuri buvo vilniečių namuose tuo metu, kai vos metukų berniukas kažkaip atsidūrė prie lango ir žuvo per jį iškritęs.
Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 132 straipsnį - Neatsargus gyvybės atėmimas. Tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
1960 metais gimusiai auklei taip pat prireikė medikų pagalbos, moteris patyrė didelį išgąstį. Sostinės specialiosios tarnybos tą vakarą atsikvėpti, galima sakyti, laiko taip ir neturėjo. Nes jau 18.40 val. sulaukta pranešimo, jog Vilniaus m., Verkių g. 100, ant Neries upės kranto, netoli vieno restorano, rasti vaiko rūbai. Iškart buvo įtariama, kad vaikas nuskendo. Gelbėtojams atvykus, Neries upėje, apie 8 m nuo kranto ir 2 m gylyje, rastas ir ištrauktas į krantą nuskendusio 9 metų berniuko kūnas.
Dar viena skaudi nelaimė tą patį vakarą nutiko Telšių rajone. Kaip pranešė Policijos departamentas, avarija įvyko apie 20 val. 34 min. Kulšikų kaime. Automobilis „VW Golf“, vairuojamas 1997 metais gimusio vaikino, apsivertė ir atsitrenkė į medį. Automobiliu keliavo ir 11 metų berniukas, per avariją jis žuvo. Pagal Baudžiamąjį kodeksą („Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas“), tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki 8 metų.
Remiantis Higienos instituto turimais statistikos duomenimis, 3 mažamečių žūtis per vieną parą yra išskirtinis, viliamasi, retai pasikartosiantis atvejis. Pagal moksliniais ir socialiniais tikslais sukauptus duomenis, per visus 2018-us metus Lietuvoje ir natūralia, ir nesava mirtimi mirė iš viso 185 vaikai (0-17 metų amžiaus). Atvejų, kai mirtį lėmė vadinamosios išorinės priežastys, pernai buvo „vos“ 43 (2017 m. - 45). Dauguma žūčių (27) buvo traktuojamos kaip bendro pobūdžio nelaimingi atsitikimai: pavyzdžiui, 10 gyvybių pareikalavo avarijos, 8 vaikai nuskendo. Labai panašūs ir 2017-ųjų skaičiai: eismo įvykiuose žuvo 10 vaikų, nuskendusių buvo 9. Tuo metu tokių atveju, kad vaikas žūtų iš aukštai nukritęs, nei šįmet, nei pernai, nei užpernai dar nebuvo fiksuota.
Saugaus elgesio namuose taisyklės
Auklių savo vaikams ieškantys tėvai pasakoja už galvos griebtis verčiančias istorijas apie girtaujančias, smurtaujančias, meluojančias, nevalyvas vaikų prižiūrėtojas, o apsisaugoti nuo tokių auklių beveik nėra galimybių. Nė viena auklių nepabandė daugiau sužinoti apie vaiką, kurį reikėtų prižiūrėti, išskyrus jo amžių ir lytį. Visos, išskyrus vieną pensininkę, diktavo savo sąlygas. Pokalbis su 56 metų Janina truko ilgiausiai - apie pusvalandį. Buvusi pedagogė tvirtino, kad auklės darbas jai ne naujiena, bet prašymą pateikti rekomendacijų pavadino nesąmone. Neva ne jos svarbiausia, o vaiko ir auklės santykiai. Iš dalies Janina teisi, bet dar daugiau klausimų iškėlė šios auklės nenuoseklumas: vienąsyk ji aiškino užauginusi tris savo ir vieną svetimą vaiką, kitąkart - kad buvo dviejų vaikų auklė. Vienąsyk tikino, kad niekada nedirba daugiau kaip su vienu vaiku, kitąsyk porino, jog vienu metu yra prižiūrėjusi du vaikus. Paklausta, ar sutiktų pasirašyti sutartį, Janina sutriko ir patikino, kad aš pirma jos šito prašau.
Psichologas siūlo ir dar vieną paprastą būdą auklei patikrinti - pasiūlyti jai pasirašyti sutartį. „Šiuo atveju svarbiau ne formalus teisinis aspektas, o auklės reakcija. Normalus savo darbą mėgstantis žmogus nebijos įsipareigoti. Profesionalas aiškiai dėstys savo mintis, turės planą, kokie jo darbo principai su vaiku“, - kalbėjo P.Rakštikas.
Vis dėlto pasirašyti sutartį su aukle ne rekomenduojama, o privaloma. Yra du būdai tai padaryti. Pirmasis - tapti auklės darbdaviu ir tokiu atveju tai yra teisiniai darbo santykiai. Antrasis - su aukle sudaryti paslaugų teikimo sutartį. Jei sutarties nėra, auklę samdantiems tėvams gresia bauda už nelegalų darbą - nuo 1000 iki 5000 eurų. Įstatymai numato ir daugiau atsakomybių už pažeidimus, kuriuos daro dažnas auklę samdantis tėvas.
Anot teisės specialisto S.Avižos, auklės pasirinkimas - itin jautrus klausimas. Šis žmogus ne tik prižiūri vaiką, neretai turi didelės reikšmės ir auklėjimui, nes su vaiku praleidžia didžiąją dienos dalį. Didžiausia problema, kad ši sritis Lietuvoje - vis dar šešėlyje. Jei būtų daugiau skaidrumo, atsirastų daugiau auklių agentūrų, kurios pasirūpintų informacija apie aukles. „Tėvai irgi turėtų būti suinteresuoti, kad ši sritis taptų skaidri, bet mažesnė kaina dažnai yra svarbiau nei galimybė turėti daugiau informacijos apie auklę ir samdytis ją per agentūrą. Alkoholizmą ar smurtavimą visuomenė ir taip dažniausiai pastebi. Bet, pavyzdžiui, dabar beveik nėra būdų patikrinti, ar auklė nebuvo teista, įskaitant ir nusikalstamas veikas prieš vaikus“, - sakė S.Aviža.
Agentūra „Mama ir auklė“ gauna atlygį už auklės parinkimą. Be to, yra galimybė šią paslaugą gauti išsimokėtinai, jei prieš samdant auklę per agentūrą šeimoje išlaidų buvo daugiau nei pajamų. „Auklės atlygis dažniausiai atitinka vidutinį darbuotojo mėnesio atlyginimą, bet pas mus jis mažesnis. Pavyzdžiui, Vilniuje auklės prašo nuo 600 eurų per mėnesį, o auklės parinkimas kainuoja 495 eurus. Kaune auklių kainos iki 50 eurų mažesnės. Mažesnis ir parinkimo mokestis - 395 eurai“, - sakė I.Augustinienė.
Dabar Lietuvoje aukle galima dirbti ir įsigijus verslo liudijimą (Ateinančių auklių, neįgalių ir kitų asmenų priežiūros veikla), ir įregistravus individualią veiklą su pažyma (Vaikų dienos priežiūros veikla). Auklės gali dirbti ir įdarbintos, pavyzdžiui, auklių agentūrose. Fiksuoto dydžio pajamų mokestį, kuris mokamas įsigyjant verslo liudijimą, kasmet nustato savivaldybės, todėl mokesčiai, kuriuos moka dirbantys pagal verslo liudijimą, priklauso nuo veiklos rūšies, taip pat nuo pasirinkto laikotarpio, vietovės ir lengvatos, kurią gali ar ne pritaikyti gyventojas. „Už neregistruotos veiklos vykdymą gresia bauda nuo 390 iki 1100 eurų. Teisės aktai nenumato atsakomybės asmenims, samdantiems aukles, kurios nėra įsigijusios verslo liudijimo ir neįregistravusios individualios veiklos“, - teigė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.
„Viena kovos su šešėline ekonomika priemonių yra nuo šių metų pradžios taikomos gyventojų pajamų mokesčio lengvatos - gyventojai gali susigrąžinti dalį išlaidų, sumokėtų už būsto ar automobilio remonto, auklių paslaugas“, - teigė R.Virvilienė.
Fiksuoto dydžio pajamų mokestis, taikomas vykdomai ateinančių auklių, neįgalių ir kitų asmenų priežiūros veiklai, 2019 m. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje yra euras, Kauno miesto savivaldybės teritorijoje - 120, Klaipėdos savivaldybės teritorijoje - 35, Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje - 35 eurai per metus. Vilniaus savivaldybės Komunikacijos skyriaus tvirtinimu, sostinėje gerokai sumažinta verslo liudijimų auklėms kaina, nes dar praėjusios kadencijos pradžioje užsibrėžtas tikslas visiškai panaikinti darželių vietų Vilniuje trūkumą.
Iki 1 euro sumažintas verslo liudijimo metinis mokestis skatina šešėlyje dirbančias aukles pradėti dirbti legaliai, o vilniečiams sudaromos geresnės sąlygos samdyti žmones, kurie prižiūrės vaikus namuose. Toks mokestis taikomas nuo 2016 m. ir kol kas jo neketinama didinti. Iki tol verslo liudijimai auklėms kainavo 350 eurų per metus. 2015 metais pagal verslo liudijimus sostinėje dirbo 78 auklės, pernai tokius liudijimus turėjo 371 auklė. Šiemet liudijimus įsigijo 244 auklės.
Kaip praneša buvusi „Lietuvos ryto“ korespondentė Vašingtone Rita Stankevičiūtė, kai amerikiečių Dunne’ų sūnus Kieranas mirė dėl to, kad įsiutusi auklė dešimties mėnesių berniuką, peštelėjusį jos plaukus, sviedė į sieną, gedinti šeima ėmėsi veiksmų ne tik jai nuteisti, bet ir užtikrinti, kad tokie žmonės negalėtų tapti auklėmis. Tai buvo 1998-ieji, ir Niujorko valstija tapo pirmoji šalyje priėmusi įstatymą, leidžiantį tėvams patikrinti kandidatų kriminalinę praeitį nacionaliniu mastu. Dabar Amerikoje nėra sudėtinga išsirinktą auklę nusiųsti duoti pirštų atspaudų policijai (sumokėjus nuo 30 dolerių), kad netyčia nepasamdytum žmogaus, turinčio reikalų su teisėsauga. Tačiau dauguma amerikiečių nesinaudoja šia teise ir dažniausiai pasitiki rekomendacijomis. Negirdėta, kad kas nors įsileistų žmogų į savo namus prižiūrėti vaikų pirma nepakalbėjęs su keliais buvusiais auklės darbdaviais.
Kaip praneša „Lietuvos ryto“ korespondentas Londone Vytas Rudavičius, kiekviena britų aristokratų ar milijonierių šeima, auginanti mažametes atžalas, puikiai žino, kur kreiptis, kai jai prireikia idealios auklės. Šiuolaikinių Merių Popins kalvė Jungtinėje Karalystėje yra jau 120 metų skaičiuojantis prestižinis Norlando koledžas, įsikūręs Vakarų Anglijos Bato mieste. Būtent Norlando koledžo absolventė Maria Teresa Turrion nuo pat gimimo auklėja būsimą šalies karalių - aštuonmetį princą George’ą. Kembridžo kunigaikščiai Williamas ir Catherine šiai ispanei patikėjo ir princesės Charlotte bei princo Louis auklėjimą. Bet pasisamdyti Norlando koledžo superauklę išgali tikrai ne kiekviena britų šeima: jos paslaugos atsieina mažiausiai 30 tūkst. svarų (apie 32 tūkst. 600 eurų) per metus. Pridėjus maistą, apgyvendinimą ir visų kelionės išlaidų apmokėjimą suma siekia apie 50 tūkstančių svarų (apie 54 tūkst. eurų).
„Childminder“ ir „Nanny“ privalo registruotis valstybinėje žinyboje, kuri patikrina kandidatės profesinę kvalifikaciją ir įsitikina, kad ji turi švarią kriminalinę istoriją. Skirtumas tarp dviejų auklių kategorijų yra toks: pirmosios gali prižiūrėti vaikus iki 8 metų savo namuose iš įvairių šeimų, o „Nanny“ prižiūri vaikus jų tėvų namuose ir gali rūpintis ne daugiau nei dviejų šeimų atžalomis. Auklėms, norinčioms prižiūrėti vaikus nuo gimimo iki penkerių metų savo namuose, privaloma registruotis „Ofsted“ žinybos registre. Kiekviena tokia auklė sulaukia vizito iš šios valstybinės institucijos. Tik po teigiamo sprendimo auklei leidžiama laikyti specialų egzaminą, būtina baigti pirmosios medicininės pagalbos kursus.
Nuo 2025 m. pradžios įteisinta nauja išmokų vaikams rūšis - vaiko priežiūros kompensacinė išmoka, kurios dydis šiemet siekia 364 eurus. Pagal įsigaliojusį Išmokų vaikams įstatymą, vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydis - 5,2 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžiai per mėnesį. 2025 m. Pagrindiniai šios išmokos tikslai - spręsti vaikų priežiūros paslaugų prieinamumo problemą, taip pat suteikti tėvams, įtėviams ar globėjams galimybę derinti darbą, karjerą ir vaikų auginimą, anksčiau grįžti į aktyvią darbo rinką. Planuojama, kad vaiko priežiūros kompensacinę išmoką gaus apie 2500 vaikų ir tam iš valstybės biudžeto reikės skirti apie 10 mln. eurų. Aut. Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka neskiriama, jei fizinis asmuo prižiūri savo, sutuoktinio ar sugyventinio auginamą vaiką. Svarbu pažymėti, kad šeimos, auginančios vaikus, gali gauti ir kitas išmokas vaikams, pavyzdžiui, išmoką vaikui (vaiko pinigus), vienkartinę išmoką vaikui ir kt.). Nuo 2025 m. sausio 1 d. universalios išmokos vaikui dydis padidėjo nuo 96,25 iki 122,5 euro, o papildomai skiriamos išmokos vaikui dydis gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms padidėjo nuo 56,65 iki 72,1 euro.
