Mįslė - tai alegorinis posakis, kurio reikšmę reikia įminti, įspėti. Mįslių funkcija tokia pati kaip uždavinių - jas reikia išspręsti. Mįslę sudaro užminimas (vaizdingas ir ekspresyvus vieno ar kelių sakinių klausimas, perkeltine reikšme apibūdinantis daiktus ar reiškinius) ir įminimas (atsakymas į paslėptą mintį).
Mįslės vaikams - tai ne tik linksmi galvosūkiai, tai vaiko pažintinei, socialinei, emocinei raidai naudingi uždaviniai. Mįslė - tarsi vaiko pažinimo funkcijų treniruotė, verčianti vaikus kritiškai ir analitiškai mąstyti, spręsti problemas. Mįslėms įminti dažnai prireikia logikos ir kūrybiško mąstymo. Efektyvus mįslių sprendimas reikalauja užsispyrimo ir kantrybės. Bandydami įminti mįsles vaikai įsitraukia į unikalų procesą, kurio metu stimuliuojamos jų smegenys, skatinamas smalsumas ir kūrybiškumas. Iš tiesų, smalsumas - viena svarbiausių sėkmingo šiuolaikinio žmogaus savybių. Detalumas, skirtingų perspektyvų suvokimas ir gebėjimas interpretuoti subtilias užuominas labai svarbūs, siekiant sėkmingai įminti mįsles. Mįslėms neretai būdingas ir humoro elementas.
Mįslių sprendimas - puiki bendros šeimos ar draugų veiklos alternatyva. Mįslės - svarbi tautosakos dalis. Tokia, iš pirmo žvilgsnio paprasta, veikla kaip mįslių uždavimas ir įminimas padeda puoselėti savo kultūrą ir išryškinti jos išskirtinumą. Mįslės - naudingos vaiko pažintinei, emocinei ir socialinei raidai.

Mįslės apie gamtos ciklus ir paukščius
Senos mįslės yra gana įdomios jau vien todėl, kad buvo sukurtos kitokiame senovės pasaulyje. Tai svarbu turėti omenyje - naujoviški atsakymai joms netinka.
- Jaunas žaliuoja, pasenęs žemėn griūva, mirdamas dangun lekia? Atsakymas: Lapas
- Užaugo ant lauko be šaknų? Atsakymas: Grybas
- Abu apskriti, abudu pakarti. Vienas tarp šaknelių, kitas tarp šakelių? Atsakymas: Riešutai
- Kai pridedi - sumažėja, kai atimi - padidėja? Atsakymas: Duobė
- Atlėkė paukštis be sparnų, nutūpė ant medžio be šakų, atėjo boba be dantų, prarijo paukštį be sparnų? Atsakymas: Sniegas ir saulė
- Be rankų, be kojų palangiais beldžiasi, į vidų prašosi? Atsakymas: Vėjas
- Vidury dvaro, blynas kabo? Atsakymas: Mėnulis
- Šluoju, šluoju - neišluoju, nešu, nešu - neišnešu? Atsakymas: Vanduo
- Kuo daugiau gauna, tuo daugiau nori, o kai viską suėda, pati numiršta? Atsakymas: Ugnis
- Gyvena be kūno, kalba be liežuvio, visi jį girdi, bet niekas nemato? Atsakymas: Aidas
- Žiburys kamine, dundulys danguje? Atsakymas: Žaibas ir Perkūnas
- Auksu mesta, sidabru atausta, deimanto peiliu rėžta? Atsakymas: Žvaigždės danguje
- Visas kelias žirniais nubarstytas? Atsakymas: Žvaigždės danguje
- Žemiau už gyvatę šliaužioja, aukščiau už paukščius skraido? Atsakymas: Kelias
- Visą dieną žibina, vakare šešėlius didina? Atsakymas: Saulė
- Vienas lieja, antras geria, trečias auga? Atsakymas: Lietus, žemė, žolė
- Vasarą nesušyla, žiemą nesušąla? Atsakymas: Ledas
- Vandeniu maudo, ugnim spjaudo ir smarkiai bara? Atsakymas: Puodas
- Už kaimo grytelės kabo mėsos šmotelis. Šunys loja - pasiekti negali? Atsakymas: Mėnulis
- Už lango skiedros byra? Atsakymas: Sniegas
- Toli žirgas žvengia, arti kamanos skamba? Atsakymas: Perkūnas
- Šviesus mažas skritulėlis, bet ir šimtas arklių nepavežtų? Atsakymas: Saulė
- Šimtais skaito, tūkstančiais skaito ir niekaip nesuskaito? Atsakymas: Pinigai
- Sukarpyta, sudraskyta, laukuose išmėtyta? Atsakymas: Audeklas
- Skrenda, skrenda, bet žemėn nenusileidžia? Atsakymas: Saulė
- Skaisti graži mergužėlė mėlynoj pievoj vaikštinėja? Atsakymas: Mėnulis danguje
- Raudona ropė per dangų kopė, kuoduota pempė paskui ją tempė? Atsakymas: Saulė ir Aušrinė
- Pusė balta, pusė juoda, galuose raudona? Atsakymas: Diena
- Pati plati, pats dar platesnis, viena duktė mato, kita žabalė? Atsakymas: Diena ir naktis
- Ore skraido, ant žemės guli, medyje tupi, ant rankos kaista, vandenyje prigeria, prie krosnies išnyksta? Atsakymas: Rasos lašas
Ruduo - tai metas, kai gamta keičiasi ne tik spalvomis, bet ir garsais. Medžiai pasipuošia auksinėmis spalvomis, ore vis dažniau girdime išskrendančių paukščių sparnų šnaresį, o kiemuose pasilieka vis drąsiau žmonėms draugiją palaikantys žiemojantys sparnuočiai. Mūsų priešmokyklinėje grupėje šią savaitę (rugsėjo 15-26 d.) gilinomės į temą „Išskrendantys ir žiemojantys paukščiai“. Mokymosi veiklos vyko įvairiais būdais, kad vaikai galėtų atrasti atsakymus per patirtį ir žaidimą. Klausėmės paukščių balsų įrašų ir bandėme juos atpažinti, stebėjome migracijos kelius žemėlapyje, lyginome skirtingų paukščių sparnus ir plunksnas. Vaikai patys pastebėjo, kad paukščiai, turintys ilgesnius sparnus, dažniau skrenda į šiltuosius kraštus, o mažesni, kaip zylutės ar žvirbliai, lieka kartu su mumis žiemoti.

Mįslės apie gyvūnus ir gamtos reiškinius
Mįslės vaikams - tai ne tik linksmi galvosūkiai, tai vaiko pažintinei, socialinei, emocinei raidai naudingi uždaviniai. Mįslė - tarsi vaiko pažinimo funkcijų treniruotė, verčianti vaikus kritiškai ir analitiškai mąstyti, spręsti problemas.
- Gyvis, kuriam visi ploja. Atsakymas: Musė
- Keturi broleliai verkia, į vieną dubenį ašaros teka. Atsakymas: Beržas
- Pati savo kailio netenka, o kitus juo apvelka. Atsakymas: Avis
- Ant lentelių vaikštinėja, ragu žolę skabinėja. Atsakymas: Sraigė
- Be kirvio, be pjūklo namą pastato. Atsakymas: Paukštis
- Bekepurio šiltas paltas, iš to palto kyšo kaltas. Atsakymas: Grybas
- Graži mergaitė, sidabro suknaitė. Atsakymas: Žuvis
- Kalną suverčia, darbininko nematyti. Atsakymas: Vėjas
- Mažas žirgelis dideliais žingsniais bėga. Atsakymas: Skruzdėlė
- Po balas ilgom kojom stypčioja, varlytes skaičiuoja. Atsakymas: Gandras
- Botagas dryžuotas, samanose surunguotas. Atsakymas: Gyvatė
- Ūsuotas, garbanotas - gyvūnų karalius nekarūnuotas. Atsakymas: Katinas
- Pusiau juoda, pusiau balta ant berželio šakos tarška. Atsakymas: Šarka
- Akys kaip ratai, o saulės nemato. Atsakymas: Pelėda
- Matau - negirdžiu, girdžiu - nematau. Atsakymas: Akis ir ausis
- Vaikščiojo panelė po pievelę ir išbarstė aukso perlus, mėnuo matė - nepasakė, saulė kėlėsi ir surinko. Atsakymas: Rasa
- Anksti rytą vaikščiojo ant keturių, dieną ant dviejų, vakare ant trijų. Atsakymas: Žmogus (kūdikystėje ropoja, suaugęs vaikšto, senatvėje remiasi lazda)
- Viską girdi, tik niekam nieko nesako. Atsakymas: Ausis
- Pilna laktelė baltų vištelių. Atsakymas: Dantys
- Iš kišenės į kišenę visą pasaulį apeina. Atsakymas: Liežuvis
- Kas ilgas, kol jaunas, ir trumpas, kai senas. Atsakymas: Žvakė
- Kuo daugiau atimsi, tuo labiau padidės. Atsakymas: Duobė
- Kiekvienas, kuris mane turi, nori manimi dalintis. Tačiau, jei manimi pasidalins, aš nebebūsiu aš. Atsakymas: Paslaptis
Kūrybinėje dalyje vaikai lipdė paukščius iš molio, piešė plakatus, kūrė pasakojimus - ką galėtų pasakyti paukštis žmogui prieš išskrendant į tolimą kelionę arba ką papasakotų žiemojantis paukštelis, likęs šaltame kieme. Didžiausias įspūdis vaikams buvo išvyka į „Gyvą kalną“. Čia jie galėjo pamatyti gyvus paukščius iš arti, išgirsti jų balsus, sužinoti, kokias sąlygas reikia sudaryti, kad jie sėkmingai išgyventų žiemą. Vaikai klausėsi pasakojimų apie paukščių gyvenimo būdą, maisto paieškas ir prisitaikymą prie metų laikų kaitos. Ši savaitė buvo kupina atradimų, klausimų, diskusijų ir patyrimų. Vaikai ne tik išmoko atpažinti dažniausiai sutinkamus paukščius, bet ir suprato, kaip svarbu pastebėti gamtos pokyčius, rūpintis tais, kurie gyvena šalia mūsų.
Lietuvoje žiemojantys paukščiai
Mįslės - tai ne tik smagus užsiėmimas, bet ir svarbi tautosakos dalis, skatinanti kūrybiškumą, loginį mąstymą ir problemų sprendimo įgūdžius. Jos žavi tiek vaikus, tiek suaugusius, o jų istorija siekia gilią senovę.

