Spalio 15 d. pasaulyje minėta Kūdikių netekties diena, pradėta minėti JAV 1983 metais. Šią dieną prisimenami visi mažyliai, išėję per anksti - tai šeimų netektys persileidimo metu, negyvagymiai ar mirę kūdikiai. Tą dieną sutartą valandą negimusių kūdikių atminimui pagerbti ant palangių uždegamos žvakutės. Tai būdas parodyti pasauliui, jog esame neabejingi kitų skausmui, kuriant tarpusavio palaikymo tinklą, siekiant nepalikti gedėti vienų negimusio kūdikio tėvų.

Vaiko netektis (nėštumo, gimdymo metu ar po gimimo) yra priskiriamas komplikuoto gedulo patyrimui. Sielvartas tampa komplikuotas dėl padidėjusio kaltės jausmo, aplinkinių ignoravimo įvykusios netekties bei dėl staigios, nelauktos ir netikėtos netekties stiprumo. Tėvų sielvartas labai susijęs su tuo, kiek nėštumas ir kūdikis buvo lauktas bei dėl visuomenės požiūrio ir palaikymo (jo trūkumo).

Dažniausiai kūdikio netektis, o ypač persileidimo ar priešlaikinio gimdymo metu mirę kūdikiai yra apgaubti tabu mūsų visuomenėje. Gedėjimą komplikuoja tai, kad apie vaiko netektį vengiama kalbėti, jei nėštumas nutrūko ankstyvojoje stadijoje - dažniausiai net aplinkiniai nesužino apie įvykusią netektį. Dėl to tėvams gedėti nėra tinkamų aplinkybių - nėra laidotuvių, kapo ir atsiminimų. Taip pat kūdikio netektis - tai dažnai labai staigus ir visiškai netikėtas įvykis, kurį suvokti ir priimti reikia labai daug laiko. Tėvai, kurie labai laukė savo kūdikio - įvykus netekčiai turi su juo ir atsisveikinti.

Dar daug tėvų ir jų artimųjų nežino: laidoti - nelaidoti. Tai apibrėžia nauji priimti įstatymai, nes Lietuvos visuomenė ne kartą yra pareiškusi valią ir atkreipusi dėmesį, kad Lietuvoje žmogaus vaisius (vaisiai) būtų laidojami kaip anatominiai mirusiųjų kūnai. 2017 m. gruodžio 7 d. Nr. XIII-857 LR Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404, 1,2,6,13,15,25 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatyme (įstatymas įsigaliojo nuo 2018 m. Pagal 2018 m. gegužės 10 d. Nr. V-570 LR sveikatos apsaugos ministro įsakymą dėl Žmogaus vaisiaus (vaisių) iki 22-os nėštumo savaitės atidavimo tėvams (vienam iš tėvų) kremuoti ir (ar) laidoti tvarkos aprašo patvirtinimo žmogaus vaisius (vaisiai) iki 22-os nėštumo savaitės įgavo teisę būti paimtas (-ti) iš gydymo įstaigos, kai to pageidauja tėvai (vienas iš tėvų). Šio įsakymo II skyrius numato vaisiaus atidavimo tėvams (vienam iš tėvų) tvarką: „vaisius atiduodamas tėvams (vienam iš tėvų) kremuoti ar laidoti, jeigu pateikiamas įstaigos vadovui prašymas ne vėliau kaip per keturias dienas nuo ginekologinės procedūros atlikimo moteriai dienos“, o „įstaigos vadovo paskirtas darbuotojas privalo tėvams (vienam iš tėvų) atiduoti vaisių ne vėliau kaip per vieną dieną nuo prašymo gavimo dienos“, tėvams pasirašant, kad vaisių iš gydymo įstaigos pasiėmė. Taip pat žmogaus vaisius (vaisiai) iki 22-os nėštumo savaitės gali būti garbingai ir teisėtai palaidotas (-ti) pagal 2018 m. gegužės 2 d. Nr. 409 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl LR Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. Nutarimo Nr. 1270 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ pakeitimą (įsigaliojo nuo 2018-05-07) išduodant leidimą laidoti, skiriant kapavietę neatlygintinai arba nišą kolumbariume (jeigu jis yra), arba kremuotus žmogaus palaikus leidžiant išbarstyti kapinėse esančiame pelenų barstymo lauke.

Pagal šį nutarimą kreipiantis ir pildant prašymą dėl laidojimo vietos ar kremavimo ir kremuotų palaikų laikymo, pateikiamas sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos medicinos dokumento išrašas, t. y. gydymo įstaigos išduotas medicininis išrašas/siuntimas (forma Nr. 027/a) moteriai, kurios vaisių (vaisius) iki 22 nėštumo savaitės norima laidoti. Duomenyse nurodomi moters, data, išduoto medicininio išrašo išdavimo data.

Netekus kūdikio skausmą stipriausiai išgyvena abu tėvai, nes jie svajojo ir laukė kūdikio kartu. Taigi ir netekus kūdikio, nors ir reaguojame skirtingai, visgi partneris yra pagrindinė atspirtis ir parama. Dažnai tai yra vienas didžiausių išbandymų partneriams. Ši patirtis yra didelis išbandymas, tačiau jį įveikus, tai galimybė dar labiau suartėti, suprasti ir užjausti vienam kitą. Tėvai turi „išgyventi“ gedulą, įprasminti netektį. Kiekviena šeima turi skirti laiko ir atsisveikinti su kūdikiu: duoti vardą, palaidoti ar įamžinti kitais būdais vaikučio atminimą.

Kai kuriose Lietuvos ligoninėse jau yra teikiama psichosocialinė pagalba, vyksta paramos grupės VŠĮ „Ugdymo ir konsultavimo centre“ ir Kauno arkivyskupijos šeimos centre, savitarpio pagalbą teikia tėvų asociacijos „Gandras“ ir „Padedu augti“. VŠĮ „Ugdymo ir konsultavimo centras“ bei „Būsimų ir esamų mamyčių ir tėvelių asociacija „Gandras“ 2018 m. dalyvavo LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nevyriausybinių organizacijų, dirbančių šeimos gerovės srityje, veiklos projektų atrankos konkurse ir gavo finansavimą projektui „Šeimos ašara“ (Kompleksinė psichosocialinė pagalba šeimoms, netekusioms kūdikio). Šio projekto dėka išleido paramos bukletus šeimoms, netekusioms kūdikio. Bukletai trumpai ir struktūruotai atsako į 10 tėvelių rūpimų temų: „Kai kūdikis miršta prieš gimstant“, „Atsisveikinimas su kūdikiu“, „Tėčiams“, „Pagalba vaikams po kūdikio netekties“, „Šeimai ir draugams“, „Informacija ir parama seneliams“, „Kitas nėštumas“, „Seksualiniai santykiai po kūdikio mirties“, „Grįžimas į darbą po kūdikio mirties“ ir bukletas, skirtas medicinos personalui: „Bendravimo su kūdikio gedinčiais tėvais rekomendacijos medicinos personalui“.

Patyrus kūdikio netektį ir neišgedėjus šio sielvarto į gyvenimą žvelgiama praradimo žvilgsniu arba sielvarto jausmai nukeliami nustumiami, kad būtų galima „išgyventi“ kasdienybėje. Tačiau sielvartas niekur nedingsta, o labiau apverčia visą šeimos gyvenimą. Tam, kad gytų netekties skausmas, svarbu juo jautriai rūpintis. Kauno arkivyskupijos Šeimos centre teikiamos individualios tęstinės psichosocialinės konsultacijos netekus kūdikio nėštumo metu ar po gimdymo ir palydėjimas gedėjimo procese. Šeimos ir pavieniai asmenys kviečiami dalyvauti savaitgalinėse „Rachelės vynuogyno rekolekcijose“ (parengtos pagal hab. dr. Theresa Burke metodiką, kuri buvo kuriama daugiau kaip 15 metų . Šis modelis išplitęs per 40 pasaulio šalių). Šios rekolekcijos paliečia žmogaus emocinį, psichologinį ir dvasinį lygmenis. Rekolekcijų tikslas atverti praradimo skausmą, išgedėti sielvarto jausmus, atrasti naują gyvenimo perspektyvą, žvilgsnį į gyvenimą, į savo gyvenimo istoriją ir į save pačią, į savo moteriškumą ir į vyriškumą, naujai atrasti motinystę ir tėvystę.

Kūdikio mama naujienų portalui tv3.lt atviravo, kad šiuo metu jaučiasi palūžusi, nuolatos verkia ir be vaistų negali išverti nei akimirkos. Grįžo namo po tragedijos: gulėjau apsikabinusi rūbus ir verkiau. Po nelaimingo atsitikimo moteris buvo gydoma Kauno klinikose, o trečiadienį jau iš jų išleista. Kol buvo gydymo įstaigoje ji pasakojo labai nenorinti grįžti namo, kur viskas įvyko. Vis dėlto ji neturėjo kitos vietos, kur galėtų grįžti, todėl pirma naktis bute, kuriame ant jos rankų užgeso naujagimio gyvybė, buvo labai sunki. „Aš neturiu kur kitur grįžti, turėjau grįžti ten pat. Šią naktį gulėjau apsikabinusi vaiko rūbus, vaiko daiktus. Gulėjau apsikabinusi ir verkiau. Niekam nelinkėčiau, kad vaikas jų rankose numirtų“, - susigraudinusi kalba mama. Šiuo metu ji pasakoja negalinti nei valgyti, nei miegoti. „Šiandien užmigau tik 5 val. ryto, o 8 ryte jau turėjau būti laidojimo namuose. Kaip man gyventi? Aš išvis nenorėjau gyventi be vaikučio. Bet yra kiti vaikai, turiu dėl jų stengtis, kas kitas palaidos mano vaiką, jeigu ne aš? Turiu už juos stovėti, turiu būti stipri, turiu kabintis, aš privalau, negaliu niekaip pasiduoti“, - jautriai svarsto ji.

Tą vakarą, kai moteris užmigo bežindydama savo sūnelį, ji prisimena su dideliu skausmu - kaip dviem pirštais reikėjo daryti krūtinės ląstos paspaudimus, dirbtinį kvėpavimą ir gaivinti jau sunkiai kvėpuojantį vaiką. „Dar kol jis buvo mano rankose, aš kalbėjau su 112, jis dar šiek tiek silpnai kvėpavo, bet dar buvo gyvas. Man [dispečerė] liepė guldyti ant žemės ir gaivinti. O žinote, aš nemoku gaivinti, gal aš pasimečiau. Man sakė spausti dviem piršteliais jo krūtinę, aš spaudžiau, pradėjo jam kraujas bėgti iš burnos. Tada aš paverčiau ant šono, tada sakė pūsti du kartus, aš labai supanikavau, ištiko panikos priepuolis. Kūdikį gaivinti ne tas pats, kas suaugusį žmogų, reikėjo mokėti, kur ir kaip paspausti. Kol atvažiavo medikai, buvo jau viskas, vaiko gyvybė užgeso“, - kraupias detales prisimena ji.

Tuo metu, kol medikai gaivino vaiką, moteris meldėsi. „Mes meldėmės už vaikelį, sakėme: „Dieve, prašau, tik padėk Danieliukui, padėk jam kaip nors... Man prasidėjo isterija, manęs prie vaiko neprileido ir net nepasakė, kad jis miręs. Aš nesupratau iš pradžių, klausiu jų, kodėl jie jį ant žemės laiko uždengę, taigi sušals jis. Tik kai atvažiavo policija, tada pasakė: „Jūsų vaiko nebėra“, - su skausmu pasakoja mama.

Mama turi dar du mažamečius vaikus, ir nors vienas jų gyvena atskirai, kartu su tėčiu, moteris pasakoja, kad jos vaikai šią tragediją taip pat labai išgyvena. Moteris atviravo, kad kūdikio tėtis ir buvęs sužadėtinis ją paliko dar nėštumo metu. Sužinojus apie vaiko mirtį, jos teigimu, jie buvo susiskambinę, jis bandė ją palaikyti. Vis dėlto prakalbus apie laidojimo išlaidas, kaip pasakoja moteris, jis nenorėjo prisiimti atsakomybės ir siūlė, kad vaikelį palaidotų valstybė. Tiesa, neatlygintinai visapusišką pagalbą mamai pasiūlė Alytaus laidojimo namai „Skausmo užuovėja“.

Su mažyliu bus galima atsisveikinti Alytuje, laidojimo namuose „Skausmo užuovėja“, adresu: Rūtų g. 65. Mama dalijasi, kad pašarvojimas vyks penktadienį nuo 15:00 val. Šeštadienį 12:00 val. bus laidotuvės. Kūdikis bus palaidotas Alytaus miesto Užupių kapinėse. „Kviečiu visus, kurie neabejingi mano skausmui, ateiti į laidotuves ar į šermenis, pagerbti mano mirusio vaiko atminimą. Tai jau ne tik mano, bet ir visų skausmas. Niekam nelinkėčiau tokio likimo, aš labai myliu savo vaiką, kaip bebūtų, jis mano širdyje, jis mano angelas, mano akių šviesa, aš jį visada atminsiu“, - graudinasi mama. Moteris pasakojo, kad kartu į karstą įdės du pliušinius jos sūnelio mėgstamiausius žaisliukus.

Istorinės nuostatos dėl kūdikių netekties ir atsakomybės skyrėsi. Pavyzdžiui, senovės teisės normos numatė, kad neatsargumo dėka sužalojus nėščią moterį ir jeigu gimdavo negyvas kūdikis, kaltininkas atlygindavo žalą ir buvo baudžiamas. Tyčia vaiką užmušę tėvai buvo baudžiami kalėjimu ir privalėjo viešai išpažinti savo nuodėmę. Jeigu vaikai suplanavę atėmė savo tėvų gyvybę, jie buvo baudžiami mirties bausme. Tėvas santykiuose su vaikais turėjo išskirtines teises, pavyzdžiui, po 1768 m. Seimo priimto įstatymo sūnūs buvo auklėjami pagal tėvo religiją, o dukros - pagal motinos.

Šiuolaikinėje Lietuvoje, netekus kūdikio, tėvams yra teikiama psichologinė ir socialinė pagalba, o taip pat reglamentuojama, kaip tinkamai ir garbingai palaidoti ar kremuoti vaisių iki 22 nėštumo savaitės, siekiant, kad tėvai turėtų galimybę atsisveikinti su savo mažyliu.

Psichologė-psichoterapeutė Irma Skruibienė pabrėžia, kad netektis nebūtinai turi būti siejama tik su mirtimi, ji gali kilti ir po išsiskyrimo ar persikraustymo. Vaikai, net ir jaunesni, supranta mirties sąvoką, todėl svarbu su jais kalbėti apie netektį atvirai ir jautriai. Sielvartas gali reikštis per maištą ar priekaištus, todėl svarbu būti šalia ir palaikyti. Laidotuvės ir ritualai padeda priimti netektį, o kai nėra galimybės tradiciškai atsisveikinti, svarbu ieškoti kitų būdų, kaip įamžinti atminimą, pavyzdžiui, pasodinti medį ar užrašyti vardą atminimo lentoje.

Atsisveikinimo namų „Rekviem Kaunas“ administracijos vadovė Karolina Jancevičiūtė pataria, kad mirus artimajam, pirmiausia reikia pranešti bendrosios pagalbos centrui telefonu 112. Po medikų ir policijos pareigūnų apžiūros, medikai išrašys laikinąją medicininę pažymą, kurią pateikus šeimos gydytojui bus išduotas mirties liudijimas. Toliau reikėtų susisiekti su ritualines laidojimo paslaugas teikiančia įmone. Sprendžiant dėl laidojimo būdo, svarbu atsižvelgti į mirusiojo valią, išreikštą testamente ar išankstinėje sutartyje.

Lietuvos krematoriumo administracijos vadovas Gražvydas Vaicieka teigia, kad palaikų kremavimas galimas, jei žmogus to pageidavo arba neužfiksavo, kad nenorėjo būti kremuojamas. Artimieji turi pateikti prašymą kremavimo įmonei. K. Jancevičiūtės teigimu, jei mirusysis neišreiškė išankstinės valios, sprendimą dėl kremavimo ar laidojimo priima artimieji. Visais atvejais, patikėjus rūpesčius ritualinių laidojimo paslaugų įmonei, užtikrinamas sklandus atsisveikinimas.

Advokatas Justinas Usonis primena, kad testamentu galima palikti tik mirusiajam priklausiusį turtą. Jei turtas įgytas santuokos metu, testamentu paliekama tik mirusio sutuoktinio dalis. Testamentu galima nurodyti ir prievoles, tačiau neteisėtos ar moralės neatitinkančios sąlygos negalioja. Paveldint pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniai yra vaikai, sutuoktinis ir tėvai. Svarbu žinoti, kad priėmus palikimą, atsakoma ir už mirusiojo pareigas bei skolas. Norint apriboti atsakomybę, galima priimti palikimą pagal turto apyrašą.

Banko sąskaitos ir prieigos prie jų blokuojamos mirusiojo banko sąskaitos, lėšos perduodamos tik paveldėjimo teisės liudijime nurodytiems asmenims. Dėl palikimo priėmimo į notarą reikia kreiptis per 3 mėnesius nuo mirties dienos.

tags: #acisveikinimas #su #vaiku #mirus

• Kaip spręsti konfliktus su vaikais
• Saugus orgazmas nėštumo metu
• Vištų kiaušinių gamyba ir vertė
• Linksmybės ir nuotykiai su palapinėmis
• Mikrochirurgijos ir grožio operacijų kelias