Ankstyvas gimdymas - tai gimdymas, įvykstantis iki 37-os nėštumo savaitės. Neišnešiotumas yra viena dažniausių su gimdymu susijusių komplikacijų, pasireiškianti 5-18 % nėštumų visame pasaulyje. Ankstyvo gimdymo rizikos veiksniai skirstomi į dvi grupes: medicininiai veiksniai ir su nėščios moters gyvenimo būdu susiję veiksniai. Moterims svarbu atpažinti ankstyvo gimdymo įspėjamuosius ženklus, nes tuomet yra galimybė išsaugoti vaisių. Anksti gimę naujagimiai turi nepakankamai išsivysčiusius organus, todėl jiems reikalinga slauga ir gydymas Intensyviosios terapijos skyriuje. Neišnešiotų naujagimių slauga reikalauja aukštos kvalifikacijos personalo.
Per septynis metus (nuo 2010 iki 2017 m.) neišnešiotų naujagimių gimstamumo rodiklis augo, tačiau vietovėse, kur specializuota medicininė pagalba nėra lengvai prieinama, gimdančios moterys patiria didesnę komplikacijų riziką. Situacija dėl neišnešiotų naujagimių Lietuvoje panaši į Europos šalių; tik 2017 m. sumažėjo mirusių neišnešiotų naujagimių skaičius. Dažni neišnešiotumo rizikos veiksniai yra šie: su motinos sveikata susiję medicininiai veiksniai, nėščios moters gyvenimo būdas, nėštumas jauname amžiuje, kai moteriai yra daugiau nei 35 metai. Neišnešiotų naujagimių slauga reikalauja aukštos kvalifikacijos ir yra nukreipta į būdingus organizmo fiziologinių funkcijų pokyčius: kvėpavimą, arterinį kraujospūdį, temperatūros palaikymą, maitinimą.
Lietuvoje kasmet gimsta apie 1500-1600 neišnešiotų naujagimių. Labiausiai neramina tai, kad gimstamumas jautriausioje grupėje - neišnešiotų naujagimių iki 1500 g - nemažėja. Toks vaikelis gimsta netikėtai, tai sukelia daug psichologinių ir emocinių iššūkių šeimai. Dažnai neišnešiotukų tėveliai nespėja net pasirūpinti tokio mažylio kraiteliu - itin mažo dydžio drabužėliais, sauskelnėmis, vilnonėmis kojinytėmis. Didžiulę pagalbą suteikia asociacija „Padedu augti“, kuri neatlygintinai gelbėja ne tik suteikdama svarbiausių priemonių kraiteliui, bet ir teikdama nuotolines konsultacijas mamoms „Neišnešiotukų pagalbos linijoje“. Šios linijos tikslas - suteikti emocinį palaikymą per anksti naujagimio susilaukusioms moterims, teikti patarimus, kaip grįžus namo rūpintis tokiu mažyliu, suteikti psichologinę pagalbą pačiu skaudžiausiu atveju - netekus anksčiau laiko gimusio mažylio.
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet pasaulyje anksčiau laiko gimsta 15 mln. neišnešiotų naujagimių, arba kitaip sakant, kas dešimtas naujagimis. Daugiau kaip 1,1 mln. visų kasmet į pasaulį ateinančių neišnešiotų naujagimių miršta. Tačiau net 75 % visų šių per anksti gimusių naujagimių būtų galima išgelbėti ir tai kainuoja labai nedaug. Nors apie 60 % visų neišnešiotų naujagimių gimsta Afrikos ir Pietų Azijos skurdžiausiose valstybėse, vis dėlto tai nėra tik neturtingų valstybių bėda. Mat net 12 % visų neišnešiotų naujagimių gimsta tokioje turtingoje šalyje kaip Jungtinės Amerikos Valstijos.
Lietuvos statistikos departamento bei Higienos instituto prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pernai Lietuvoje gimė 28,5 tūkst. naujagimių, iš jų 1630 neišnešioti, o mirė - 74 naujagimiai, užpernai gimė 30,5 tūkst. naujagimių, iš jų 1615 - neišnešioti, o mirė - 90 naujagimių. Neišnešiotumas yra beveik pusės visų naujagimių ir kūdikių pagrindinė mirties priežastis.
Išbandymai šeimai ir pagalbos galimybės
Neišnešioto vaikelio gimimas - didžiulė drama šeimai: daugelis mamų, įsivaizdavusių rubensiškų formų angelėlius, nežino ne tik, kaip paimti ant rankų prie aparatų prijungtą naujagimį, kuriam kvėpuoti padeda dirbtinio kvėpavimo prietaisai, kuris negeba savarankiškai valgyti ir yra maitinamas pro zondą, įklimpsta į depresiją. Patiems mažiausiems ir silpniausiems neišnešiotiems naujagimiams paprastai diagnozuojama įgimta pneumonija, anemija, širdelės bėdos, kraujosrūvos smegenyse, gresia aklumas, daugybė kitų sveikatos sutrikimų. Todėl nežinios kamuojamos šeimos, sulaukusios neišnešioto naujagimio, arba tampa tokios stiprios ir vieningos, kokios niekada iki tol nebuvo, arba, pakurstomos tamsybininkų iš artimos aplinkos, išsiskiria, ar atiduoda kūdikėlį, atėjusį į pasaulį anksčiau laiko, į vaikų namus. Tačiau iš tikrųjų, absoliuti dauguma tokių naujagimių jau per pirmus savo gyvenimo metus ne tik visiškai pasveiksta, bet ir prisiveja savo laiku gimusius bendraamžius.
Per anksti į šį pasaulį atėjusio mažylio slauga yra ypatinga. Savo pirmąsias gyvenimo dienas ar net savaites jis gali praleisti Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje. Ten nuolat stebimos naujagimio gyvybinės funkcijos: kvėpavimas, pulsas, nervų sistemos veikla, atliekami nuolatiniai papildomi tyrimai sveikatai įvertinti. Tuo metu artimieji turi išmokti nebijoti paliesti peršviečiamos jo odelės, pakeisti miniatiūrines sauskelnes ir maitinti vaikutį per zondą.
Prasidėjusi pandemija ir karantinas, pasak Kauno klinikų Neonatologijos klinikos ir Lietuvos neonatologijos asociacijos vadovės profesorės Rasos Tamelienės, tapo dideliu iššūkiu tiek medikams, tiek tėveliams. Teko daugiau dėmesio skirti neišnešiotų naujagimių saugumui užtikrinti, riboti tėvelių ir kitų šeimos narių apsilankymų skaičių, tad mamoms dėl ankstyvo gimdymo atsiradusius emocinius pasikeitimus savo gyvenime tenka atlaikyti vienoms. Ir tai tikrai nėra lengva. „Mamas kiek galime tiek palaikome, skatiname naudoti nuotolines priemones, suteikiame galimybę pokalbiams su psichologu“, - pasakoja prof. dr. R. Tamelienė.
Siekiant palengvinti situaciją, planuojama atidaryti dvi intensyviosios terapijos palatas, kuriose naujagimiai galės visą parą praleisti su mama. Tokios palatos, kuriose gali gyventi ir vaikutį visą parą slaugyti mama, jau egzistuoja kitose užsienio valstybėse. Vis dėlto, esant tokioms sąlygoms, ypatingai svarbu užtikrinti naujagimių saugumą. Tad pirmiausia turi būti tinkamai įrengtos patalpos - būti visa naujagimio būklei stebėti skirta įranga, pagalbos mygtukas, kurį esant reikalui galėtų paspausti mama ir pasikviesti medikus - t.y. viskas, kad saugiai jaustųsi tiek kūdikis, tiek jį prižiūrintis asmuo. Taip pat, kaip teigia I. Laukytė-Budrienė: „Labai svarbu tinkamai paruošti aplinką, kad mama jaustųsi komfortiškai, o tam šiuo metu trūksta lėšų.“
Intensyviosios terapijos skyriuje įrengtos palatos, kuriose mama galėtų visą parą rūpintis neišnešiotu naujagimiu, maitinti jį ir priglausti prie krūtinės - neįkainojama dovana tiek mažyliui, tiek mamai. Anot prof. dr. R. Tamelienės, tyrimai rodo, kad neišnešiotus naujagimius labai teigiamai veikia tėvų, ypač mamos, buvimas šalia. Taip atsiranda emocinis ryšys, prieraišumas, gerėja gyvybiniai rodikliai. Kitaip tariant, buvimas šalia naujagimio ne tik turi teigiamą įtaką mažylio sveikatai, bet ir augina bei stiprina mamos ir vaiko tarpusavio ryšį. I. Laukytė-Budrienė priduria, kad turint tokias palatas, mama galėtų naujagimį laikyti prisiglaudus prie savęs visas 24 valandas per parą arba trumpais periodais, palaipsniui ilginant juos, priklausomai nuo to, kaip juos toleruoja turintis sveikatos sutrikimų naujagimis. Šis metodas dar žinomas kaip „kengūros metodas“. Jo nauda tiek naujagimiui, tiek motinai yra įrodyta moksliškai. Anot asociacijos „Padedu augti“ vadovės, glaudus kontaktas su mama normalizuoja naujagimio kūno temperatūrą, padeda sureguliuoti kūdikio širdies ritmą ir kvėpavimą, greičiau auga svoris, stiprėja sveikata. Mamai tai padeda ne tik sustiprinti pasitikėjimą savimi, užmegzti ryšį su mažyliu, bet ir gerina žindymo sėkmę ir ilgina jo trukmę.
Charakterio savybės ir visuomenės požiūris
„Neišnešiotas - tikrai nėra sutrikusios raidos ar kitoniškumo ženklas. Priešingai, tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje daugybė talentų ir genijų gimė neišnešioti, - pabrėžia Vaikų ligoninės Neonatologijos centro direktorė profesorė N. Drazdienė. - Kita vertus, kaip pastebi Vokietijos vaiko raidos specialistai, neišnešiotukai visą gyvenimą tokiais ir lieka, nes jų charakterio ir psichomotorikos savybės skiriasi nuo gimusių laiku naujagimių”.
Vis dėlto, apie neišnešiotumą vis dar vengiama šnekėti, prisipažinti, kad vaikelis išvydo pasaulį gerokai anksčiau (tai yra iki 37-os nėštumo savaitės) nei turėjo gimti, be to, vis dar tvyro daugybė stereotipų, ypač mažesniuose miestuose, rajonuose, kad šie vaikai kitokie, pagaliau, diskutuojama, ar verta tiek investuoti į neišnešiotų naujagimių gydymą ir slaugą. Diskusijos, ar atsiperka brangios investicijos į neišnešiotų naujagimių gydymą ir slaugą, vyksta visame pasaulyje. „Apie šitai diskutuojama netgi tokioje didelėje ir turtingoje supervalstybėje, kaip JAV, - yra pastebėjęs Vaikų ligoninės Neonatologijos centro Naujagimių intensyvios terapijos skyriaus vedėjas dr. Arūnas Liubšys. - Tačiau išsamūs ilgalaikiai tyrimai parodė, kad, net, jei išgydytas ir išslaugytas naujagimis ir neįgyja itin perspektyvios profesijos, o dirba paprastą darbą, į jo sveikatą investuoti pinigai grąžą visuomenei atiduoda vos per kelerius jo darbo metus”.
Lietuvos neonatologijos pasiekimai
Per pastarąjį dešimtmetį pagerėjo ir bendruomenės dalyvavimas šeimos, kuri susilaukė ankstuko, gyvenime. Neišnešiotų naujagimių tėvų organizacijos „Neišnešiotukas“, „Padedu augti“ padeda ankstuko šeimai nepalūžti.
Šiandien labai mažų, nė kilogramo nesveriančių neišnešiotų naujagimių išgyvenamumas, pasak prof. N. Drazdienės, palyginti su pirmaisiais Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metais, išaugo nuo 12 % iki 65 %, o didesnių, sveriančių daugiau nei kilogramą (1000-1499 g), - nuo 48 % iki 95 %. Taigi, nuo Nepriklausomybės pradžios Lietuva, buvusi tarp šioje srityje ne tokių sėkmingų valstybių, nes stigo tiek neišnešiotiems naujagimiams slaugyti reikiamos aparatūros, tiek medikamentų, šiandien yra greta sėkmingiausiai neišnešiotus naujagimius gydančių ir slaugančių valstybių: Japonijos bei Skandinavijos šalių. Pagal neišnešiotų naujagimių gydymo, slaugos bei išgyvenamumo rodiklius mes taip pat pralenkėme JAV. Lietuvos neonatologijos pasiekimai yra vienintelis parametras, pagal kurį lenkiame daugelį turtingų senas demokratijos tradicijas turinčių Vakarų šalių ir, kuriuo lietuviai turėtų pagrįstai didžiuotis.
Taip pat žr. Lietuvoje pats mažiausias gimęs, išgyvenęs ir sėkmingai užaugęs naujagimis tesvėrė 450 gramų, o paties mažiausio gestacinio amžiaus naujagimis gimė vos 22 savaičių.
| Svorio kategorija | Išgyvenamumas (1993 m.) | Išgyvenamumas (šiuo metu) |
|---|---|---|
| 500 g - 999 g | 12 % | 57 % |
| 1 kg - 1,5 kg | 43 % | 95 % |
Pasaulinės neišnešiotų naujagimių dienos paminėjimo renginio programa Vilniuje: 15.00 - renginio pradžia „Lėlės teatre”; 15.15 - koncertas; 16.00 - spektaklis mažiesiems bičiuliams; 16.45 - tradiciškai paleidžiami vilties balionai.
tags: #neisnesiotu #naujagimiu #slauga
