Naujagimis - tai ne tik gyvenimo pradžia, bet ir ypatinga era, reikalaujanti nuodugnios priežiūros, meilės bei supratimo. Naujagimio sveikata yra ypatingai svarbi, nes per pirmąsias gyvenimo savaites vyksta intensyvūs fiziologiniai pokyčiai. Kūdikio organizmas prisitaiko prie naujos aplinkos, formuojasi imunitetas, vystosi smegenys ir nervų sistema. Todėl laiku suteikta medicininė priežiūra ir tėvų dėmesys padeda užkirsti kelią galimiems sutrikimams bei ligoms.
Imuniteto samprata ir tipai
Imunitetas - tai organizmo gebėjimas apsisaugoti nuo infekcijų ir nuo kitų genetiškai jam svetimų medžiagų. Tai - organų, ląstelių ir biologiškai aktyvių medžiagų sistema, kurios užduotis apginti nuo visko, kas genetiškai svetima. Žmogaus imuniteto visavertiškumas priklauso nuo šių organų, ląstelių bei medžiagų geros funkcijos bei tarpusavio sąveikos. Tai yra sudėtinga savireguliacinė sistema.
Įgimtas imunitetas (nespecifinis) - tai apsigynimo mechanizmai, kuriuos žmogus turi dar prieš susidūrdamas su ligų sukėlėjais ar kitomis organizmui svetimomis medžiagomis.
Įgytas imunitetas (specifinis) - tai apsigynimo mechanizmai, kurie pradeda veikti tik organizmui susidūrus su infekcija ar genetiškai svetimomis medžiagomis ir yra joms specifiški.
Imuninis atsakas yra sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja daugelis imuninės sistemos grandžių. Patogenui patekus į organizmą, pirmiausia jis turi įveikti odos, kvėpavimo takų ir virškinimo sistemos gleivinės barjerus. Jeigu šie barjerai įveikiami, infekciją naikina neutrofilai, makrofagai ir kitos ląstelės fagocitozės būdu.
Naujagimio imuniteto ypatumai ir apsauga
Naujagimio imunitetas yra dar nevisiškai išvystytas, todėl kūdikiai yra labiau pažeidžiami infekcijoms ir įvairioms ligoms. Pirmieji gyvenimo mėnesiai reikalauja ypatingo dėmesio - reguliariai atliekami sveikatos patikrinimai, kraujo tyrimai, temperatūros matavimai ir kiti būtini rodikliai, kurie padeda stebėti kūdikio būklę. Tėvams labai svarbu vengti perteklinio kontakto su žmonėmis, ypač tais, kurie serga infekcinėmis ligomis, kad sumažintų riziką užsikrėsti.
Pagrindinė apsauga, žinoma, yra žindymas, grynas oras, grūdinimas, kūdikio higienos laikymasis. Vistik kvėpavimo takų infekcijos mažamečiams yra neišvengiamos.
Mitybos svarba naujagimio imunitetui
Mityba yra esminis naujagimio sveikatos elementas. Pirmieji gyvenimo mėnesiai yra kritiškai svarbūs dėl kūdikio augimo ir vystymosi. Motinos pienas yra geriausias natūralus maistas - jis suteikia visus reikalingus maisto medžiagų balansus bei stiprina kūdikio imunitetą. Motinos pienas yra lengvai virškinamas, turtingas baltymais, riebalais ir antikūnais, kurie yra būtini tinkamam smegenų vystymuisi bei apsaugai nuo infekcijų.
Vis dėlto kai kuriais atvejais motinos pieno kiekis gali būti nepakankamas, todėl sveikatos specialistai gali rekomenduoti papildomą maitinimą dirbtiniu pienu. Dirbtinis pienas yra alternatyva, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į jo sudėtį ir tinkamą paruošimą, kad būtų išlaikytas optimalus maisto medžiagų kiekis bei išvengta nepageidaujamų cheminių medžiagų patekimo į kūdikio organizmą. Tėvams svarbu nuolat stebėti kūdikio svorį, augimo rodiklius ir bendrą savijautą, kad būtų galima laiku reaguoti į bet kokius nukrypimus nuo normos.
Priešpienis - natūralus imuniteto stiprintojas
Po žiemos visų mūsų imunitetas būna nusilpęs, o vaikai dažnai įsisuka į tikrą sirgimo karuselę. Vos spėję pasveikti, suserga iš naujo. Šiuo metu ypač aktualu padėti vaiko organizmui. Renkantis imunitetą stiprinančias priemones, dėmesį traukia priešpienis, dar žinomas kaip kolostrumas. Priešpienis, kurį mūsų kūdikiai gauna pirmomis gyvenimo valandomis, yra tikras imuniteto šaltinis. Jame gausu natūralių antikūnų, kurie padeda kūdikiams apsisaugoti nuo įvairių ligų, skatina jų imunitetą ir rengia juos kovoti su virusais bei bakterijomis.
Karvės krekenų (priešpienio) paskirtis panaši į motinos priešpienio - stiprinti imuninę sistemą ir mokyti ją kovoti su ligomis. Priešpienis, arba kolostrumas, turi beveik 40 kartų daugiau natūralių antikūnų nei įprastas pienas. Šie antikūnai padeda organizmui kovoti su virusais ir bakterijomis, stiprina imuninę sistemą ir net turi gydomąjį poveikį.
Moksliniai tyrimai parodė, kad karvės priešpienio molekulinė struktūra yra identiška žmogaus priešpieniui, tačiau karvės priešpienyje antikūnų yra net 40 kartų daugiau nei motinos priešpienyje. Pagrindinis priešpienio poveikis yra antibakterinis efektas ir imuninio atsako stiprinimas. Priešpienyje yra daugybė imunoglobulinų (81 g/l, piene - tik 2 g/l), t. y. antikūnų, kurie apsaugo nuo įvairių patogenų. Priešpienio sudėtyje yra ne tik antikūnų, bet ir įvairių maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų, kurie padeda organizmui kovoti su įvairiomis ligomis ir stiprina jo imuninę sistemą.
Jame galima rasti ypač daug vitamino A (2950 mg/l, piene - 340 mg/l), vitaminų D, C, E ir B grupės vitaminų. Imunoglobinai (antikūnai) - jungdamiesi su virusais ir bakterijomis, juos neutralizuoja. Augimo hormonai - padeda organizmo ląstelėms atsinaujinti, skatina kaulų, raumenų, nervų, kremzlės, odos regeneraciją. Interferonas - padeda organizmui kovoti su virusais, parazitais, vėžinėmis ląstelėmis. Citokinai, limfokinai - padeda reguliuoti organizmo imuninį atsaką. Pernešimo faktoriai - svarbūs ligų sukėlėjų kontrolei, imuninės sistemos sužadinimui. Laktoferinas - natūralus antibiotikas, turi antivirusinio poveikio, padeda stiprinti imuninį atsaką, atsparumą žarnyno bakterijoms, parazitams, grybeliams, saugo nuo laisvųjų radikalų poveikio.
Priešpienis - natūralus gamtos dovanotas gydymo būdas, kuris gali pagerinti ir išsaugoti jūsų vaikų sveikatą ilgą laiką.
Gliukanas - imuninės sistemos stimuliatorius
Gliukanas - gamtinis polisacharidas, kurio randama mielėse, javuose, jūros dumbliuose. Išgrynintas gliukanas (ypatingai beta 1-3 gliukanas) yra stiprus imuninės sitemos stimuliatorius. Mokslininkai beta gliukano sugebėjimą aktyvuoti imuninę sistemą pastebėjo 1940 m., kai iš mielių, naudojamų duonos kepimui, išskyrė paprastą medžiagą, kuri apsaugojo nuo žaizdų, infekcijų, traumų ir vėžio.
Šis gliukanas prisijungia prie imuninės sitemos vienų svarbiausių ląstelių - makrofagų - ir jas suaktyvina. Suaktyvintos ląstelės tampa veiklesnės ir stipriau atakuoja svetimus į organizmą patekusius ligų sukėlėjus.
IMMUNOTROFINA® d - maisto papildas, kuriame yra gliukano, arginino, B grupės vitaminų, vitamino D ir jodo. Šių medžiagų papildomas vartojimas padeda palaikyti organizmo fiziologines reakcijas. Rekomenduojamas vartojimas: Vyresniems kaip 3 metų vaikams ir suaugusiesiems gerti 5 - 10 ml skysčio per dieną.
Probiotikų nauda naujagimio sveikatai
Didžiausias organizmo imuninis organas - plonasis žarnynas, kuriame yra net 60 proc. organizmo imuninių ląstelių, todėl būtent jis yra atsakingas už mūsų apsaugą nuo įvairių infekcijų, vėžinių, autoimuninių ar alerginių susirgimų.
„Gerųjų žarnyno bakterijų mes nuolat gauname su maistu, pavyzdžiui, valgydami sūrį ar jogurtą, tačiau probiotikai žarnyne užsilaiko apie savaitę, todėl būtina nuolat palaikyti jų koncentraciją, kad organizmo funkcijos būtų palaikomos. Kaip pagalbinė priemonė kai kurių ligų gydymui ir profilaktikai skiriami probiotikų preparatai tabletėmis arba lašais, nes juose yra gerokai didesnis būtinųjų mikroorganizmų kiekis nei jų esama maisto produktuose“, - sako gydytojas vaikų gastroenterologas V.
2002 m. Pasaulio sveikatos organizacija kartu su Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija yra paskelbusios oficialų probiotikų apibrėžimą: tai gyvi mikroorganizmai, kurie, vartojami tinkamais kiekiais, naudingi vartotojo sveikatai. Nors jų baiminamasi, ne visos bakterijos yra blogos: įprastai žarnyne yra apie 1-3 kg įvairių bakterijų, didžioji dalis jų - gerosios. Žmogus būna sveikas, kai gerosios bakterijos sudaro 85 proc., o blogosios 15 proc., tačiau kai blogųjų ima daugėti - išsivysto disbiozė, dėl kurios žmogus gali susirgti įvairiomis ligomis, pvz., alergija, Krono liga ir kt.
Mokslinėje literatūroje*, kaip labiausiai ištyrinėtas ir patvirtintas, yra išskiriamas antibakterinis probiotikų poveikis - veikiantis prieš įvairias infekcijas (virusines, bakterines) ir viduriavimą. Į įvairių probiotikų sudėtį įeinančių bakterijų ir jų padermių yra įvairių, pavyzdžiui, Lactobacillus reuteri, Lactobacillus acidophilus, Lactobacillus rhamnosus GG, Bifidobacterium lactis ir kitos.
Viena iš itin dažnai moksliniuose tyrinėjimuose minimų ir tiriamų probiotinių bakterijų - bakterija Lactobacillus reuteri (L. reuteri). Pavyzdžiui, aklas, placebu kontroliuojamas klinikinis tyrimas vertino 2 skirtingų probiotikų įtaką sergamumui virškinamojo trakto ligomis ir infekcijomis, kurias lydi karščiavimas. Klinikiniame tyrime dalyvavo 201 sveikas, 4-10 mėn. amžiaus kūdikis. Kitame moksliniame tyrime***, aklas, placebu kontroliuojamas klinikinis tyrimas vertino, kaip kasdien vartojama bakterija Lactobacillus reuteri (L. reuteri) gali padėti sumažinti antibiotikų sukeltus šalutinius poveikius.
Probiotikų nauda | Svarbiausi požymiai, kad turėtumėte vartoti probiotikus
Kiti svarbūs aspektai naujagimio sveikatai ir imunitetui
Miego svarba
Miegas yra vienas iš kertinių veiksnių, lemiantis naujagimio atsigavimą ir tinkamą vystymąsi. Kūdikiai vidutiniškai miega nuo 16 iki 18 valandų per parą, o miego ciklai būna trumpi ir dažni. Kokybiškas miegas padeda organizmui atkurti energiją, stiprina nervų sistemą ir skatina smegenų veiklą. Tėvai gali padėti kūdikiui įvesti reguliarų miego grafiką, nors pirmuosius gyvenimo mėnesius tai gali būti sudėtinga dėl nuolatinių kūdikio poreikių ir besikeičiančio ritmo. Laikui bėgant, kai kūdikio miego ciklai stabilizuosis, rekomenduojama kurti miego rutinas, pavyzdžiui, švelniai glostyti, klausytis raminančios muzikos ar skaityti pasakas, kad kūdikis jaustųsi saugus ir ramus.
Nepakankamas arba nekokybiškas miegas. Būtent miego metu organizmas efektyviausiai atsinaujina, todėl reguliarus ir pakankamai ilgas miegas yra imuninės sistemos sąjungininkas.
Higienos svarba
Tinkama higiena yra dar vienas esminis aspektas. Kadangi naujagimio oda yra ypač jautri, svarbu naudoti švelnius, natūralius produktus, išvengiant agresyvių cheminių medžiagų. Reguliarus kūdikio vonios ritualas su šiltu vandeniu ir švelniu muilu padeda išlaikyti odos švarą ir drėgmę, tačiau per dažnas plovimas gali išsausinti odą. Todėl būtina rasti tinkamą balansą tarp higienos ir natūralios odos apsaugos.
Rankų plovimas yra būtinas ir labai efektyvus būdas užkirsti kelią infekcijų plitimui, įskaitant peršalimą, o ypač efektyvus mažų vaikų tarpe. Rankas reikia sudrėkinti vandeniu bei paprastu muilu ir kartu trinti 15-30 sekundžių. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas nagams, zonoms tarp pirštų ir riešams. Rankas reikia gerai nuplauti ir nusausinti vienkartiniu rankšluosčiu. Būtina rankas plauti prieš ruošiant maistą, valgant, nusikosėjus, nusičiaudėjus ar po nosies pūtimo.
Medicininė priežiūra ir skiepai
Reguliari medicininė priežiūra yra būtina, siekiant užtikrinti naujagimio sveikatą ir laiku pastebėti bet kokius sutrikimus. Po gimimo vyksta pirmieji patikrinimai, kurie padeda įvertinti kūdikio fizinę būklę, nervų sistemos vystymąsi ir augimo rodiklius. Sveikatos specialistai teikia išsamias rekomendacijas, kaip rūpintis kūdikiu ir kada atlikti tolesnius tyrimus.
Skiepų programa taip pat atlieka svarbų vaidmenį apsaugant naujagimį nuo pavojingų infekcijų. Nors pirmieji skiepai paprastai prasideda nuo 2-3 mėnesių amžiaus, jau nuo pat gimimo specialistai rekomenduoja tam tikras apsaugos priemones.
Emocinis ir socialinis vystymasis
Nors naujagimiai dar negali komunikuoti žodžiais, jie iškart reaguoja į aplinkinius emocinius signalus. Tėvų šiluma, meilė ir glostymas padeda kūdikiui jaustis saugiu bei mylimu. Šie emociniai ryšiai yra būtini kūdikio pasitikėjimo savimi formavimui ir teigiamam psichologiniam vystymuisi. Naujagimio smegenys greitai mokosi interpretuoti veido išraiškas, balso toną ir kūno kalbą, todėl tėvų emocinė būsena tiesiogiai veikia kūdikio gerovę.
Be to, tėvų pozityvus požiūris ir emocinis stabilumas padeda kurti sveiką šeimos klimatą, kuris yra pagrindas kūdikio sėkmingam vystymuisi. Kartu su sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijomis, tinkamai suteikta emocinė parama prisideda prie kūdikio sveikatos ir gerovės visais aspektais.
Tėvų vaidmuo
Tėvų vaidmuo naujagimio sveikatos užtikrinime yra neįkainojamas. Jie suteikia ne tik fizinę priežiūrą, bet ir emocinę paramą, kuri yra būtina kūdikio psichologiniam vystymuisi. Tėvams svarbu skirti pakankamai laiko bendravimui su kūdikiu: glostymas, akys į akį bendraujant, švelnios kalbos ir net trumpi pokalbiai padeda formuoti tvirtą ryšį. Emocinė parama, teikiama ne tik iš artimųjų, bet ir iš sveikatos specialistų, padeda tėvams įveikti galimus sunkumus, tokius kaip po gimdymo nuovargis ar net depresijos požymiai. Kantrybė, nuolatinis dėmesys ir meile grindžiama priežiūra užtikrina, kad naujagimis augs sveikas ir laimingas.
Nuolat priminkite vyresniam vaikui, kad laukiate kūdikio. Rodykite jam kūdikystės nuotraukas ir kalbėkite apie tai, kad dabar jis jau didelis berniukas. Leiskite vaikui pačiupinėti jūsų pilvuką. Ruoškitės drauge su vaiku. Leiskite jam padėti papuošti kūdikio kambarį. Be to, naujo šeimos nario vardu įteikite jam dovanėlę ir leiskite išsirinkti daiktą, kurį jis norėtų padovanoti jaunesniam broliukui ar sesutei.
Dažniausiai pasitaikantys odos pokyčiai naujagimiams
Naujagimiai gimsta raudoni, oda būna padengta riebiu į varškę panašiu tepalu.
- "Gandro žnybis", "angelo pabučiavimas": Odoje ant kaktos, viršutinių vokų, popakaušinėje duobutėje gali būti rausvų dėmių.
- Praeinanti gelta: Po dienos kitos oda pasidaro rausva, o 3-4-ąją dieną pagelsta.
- Toksinė naujagimio eritema: Kartais oda pleiskanoja, 2-3-ąją gyvenimo dieną veide, ant liemens, sėdmenų, galūnių tiesiamųjų paviršių gali atsirasti įvairaus dydžio rausvų dėmių su gelsvais mazgeliais.
- Naujagimių mastopatija, "fiziologinis mastitas": Ir berniukams, ir mergaitėms 7-8 d. padidėja krūtelės, gali skirtis į pieną panašaus skysčio ("laumės pienas").
- Deskvamacinis vulvovaginitas: Pirmąją savaitę mergaitėms būna deskvamacinis vulvovaginitas (iš makšties skiriasi balkšvų gleivių), 5-8-ąją dieną gali prasidėti kraujavimas iš makšties (0,5-1 ml).
- Riebalinių liaukų sekrecija: Pirmosiomis savaitėmis būna aktyvi riebalinių liaukų sekrecija, liaukų kanalėliai užsikemša, todėl 60-80 proc. naujagimių ant nosies sparnelių, kaktos, smakro atsiranda 1-2 mm skersmens baltai gelsvų mazgelių.
Fiziologiniai naujagimio pokyčiai
- Svorio sumažėjimas: Pirmosiomis gyvenimo dienomis naujagimio svoris mažėja, nes vandens netenkama (kvėpuojant, išgarinama pro odą, su šlapimu ir išmatomis) daugiau nei gaunama su motinos pienu.
- Termoreguliacijos problemos: Naujagimio kūno temperatūra priklauso nuo aplinkos temperatūros, jis greit atšąla ar perkaista. Todėl turėsite būti atidūs rengdami ir apklodami naujagimį. Dėl perkaitimo ar dehidratacijos 3-5-ąją gyvenimo dieną gali prasidėti pereinamoji hipertermija. Kūno temperatūra gali pakilti iki +38,5-39,5 °C ir daugiau. Toks naujagimis išvystomas, nurengiamas, oda patrinama šiltu vandeniu ar 50° spiritu, jam skiriama papildomai skysčių. Kai temperatūra nemažėja, skiriama paracetamolio 20 mg/kg (į vidų ar žvakutė į tiesiąją žarną).
- Praeinanti gelta: Po dienos kitos oda pasidaro rausva, o 3-4-ąją dieną pagelsta. Didžiausia bilirubino koncentracija išnešiotų naujagimių kraujo serume būna 3-5-ąją gyvenimo parą - 170-255 mcmol/l. Tai "fiziologinė" naujagimių gelta, kuri po 2 savaičių negydoma išnyksta. Kartais gelta užsitęsia dėl motinos pieno geltos. Jos priežastys nėra tiksliai žinomos. Manoma, kad motinos piene esantis pregnandiolis, riebiosios rūgštys konkuruoja- su bilirubinu ir slopina jo apykaitą. Gelta gali tęstis keletą savaičių ir mėnesių. Nutraukus maitinimą 24-48 val. - koncentracija greitai mažėja. Tačiau žindymo neatsisakoma, skiriama fototerapija 48 val., kai bilirubino kiekis >306 mcmol/l. Visada kreipkitės į gydytoją, jeigu naujagimio gelta tęsiasi ilgiau nei 14 dienų. Stebėkite naujagimio būklę, kaip jis žinda ir miega, atkreipkite dėmesį, kokia šlapimo ir išmatų spalva.
- Pereinamoji inkstų funkcija: Per pirmąsias 12 valandų šlapinasi tik 2/3 sveikų išnešiotų naujagimių, o 8-10 proc. pirmąkart pasišlapina tik antrąją parą. Pirmąją savaitę su šlapimu išsiskiria daug šlapimo rūgšties. Kartais 3-4-ąją dieną galima pastebėti, kad naujagimis šlapinasi drumstu, gelsvai rausvos spalvos šlapimu, ant vystyklo lieka oranžinių nuosėdų. Tai išsiskyrę šlapimo rūgšties kristalai.
- Pereinamoji žarnyno funkcija: Pirmąsias 2-3 paras naujagimis tuštinasi mekonijumi - tirštomis, tąsiomis, tamsiai žaliomis išmatomis. Paskui 2-4 paras naujagimiai tuštinasi 6-7 kartus per parą "pereinamosiomis" išmatomis: jos pasidaro nehomogeniškos, skystokos, jose esti gleivių, žalios ir baltos spalvos gumulėlių. Po 2-4 parų išmatos pasidaro geltonos homogeninės košės išvaizdos.
Priežiūra po gimdymo
Tik ką gimęs naujagimis yra nušluostomas ir guldomas nuogas ant apnuogintos mamos krūtinės. Naujagimio būklė (raumenų tonusas, kvėpavimas ir spalva) įvertinama per pirmąsias 30 sek. ir sprendžiama, ar reikia gaivinti. Pagal Apgar skalę naujagimis vertinamas po 1 min. ir 5 min., bet gali būti vertinamas dar ir po 10 min.
Naujagimis ir mama susiglaudę oda turi būti ne trumpiau kaip 1 val., geriausia 2 val. Per šį laiką sveikas naujagimis, mamos ar akušerės padedamas, susiranda krūties spenelį ir pradeda žįsti. Naujagimio virkštelės tvarkymas, svėrimas ir matavimas (matuojamas ūgis ir galvos apimtis) turėtų įvykti po poros valandų, kai jis baigs žįsti.
Bambutės priežiūra atliekama du kartus per dieną: vieną kartą ryte, kitą vakare (po maudymo - jei naujagimis tą dieną maudomas).
Kaip rengti naujagimį?
Tiek namuose, tiek lauke naujagimį reikėtų rengti vienu drabužėliu daugiau, nei rengtumėtės patys. Įvertinti naujagimio savijautą galima būtų pagal spranduko ar nugarytės būseną: jei užkišę ranką jaučiate, kad nugarytė vėsi - per šalta, jei suprakaitavusi - per karšta. Nereikėtų apie naujagimio būklę spręsti pagal nosytės, rankyčių atšalimą ar sukaitimą.
tags: #neisnesiotu #naujagimiu #apsauga #nu #oinfekciju
