Dehidratacija pasireiškia tada, kai sunaudojate arba netenkate daugiau skysčių, nei jų gaunate, ir organizmas neturi pakankamai vandens, kad galėtų atlikti kasdienes funkcijas. Nors dehidratuoti gali bet kas, būklė ypatingai pavojinga mažiems vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms.

Karštomis dienomis, o taip pat kūdikiui karščiuojant ar viduriuojant, mažylis gali labai greitai pradėti stokoti skysčių. Pradėjus žįsti teka liesesnis, vandeningesnis pienas, skirtas kūdikiui atsigerti, o tęsiant žindymą ima bėgti riebesnis pienas, kuriuo vaikelis pasisotina. Karštomis dienomis kūdikiui svarbu dažniau pasiūlyti krūtį (dauguma kūdikių patys to paprašo), o taip pat stebėti kūdikio šlapimo spalvą. Karštą dieną kūdikį renkite tik lengvais drabužėliais ar leiskite plikinėti, slėpkitės šešėlyje (taip pat ir todėl, kad kūdikio oda labai greitai nudega saulėje), o nuo kaitriausios saulės saugokitės namuose. Karštą dieną papildomi skysčiai tikrai pravers žindyvei: jai reikėtų gerti daugiau gryno, vėsaus vandens be priedų.

Intoksikacija vandeniu yra retai pasitaikanti būklė, tačiau ji itin pavojinga.

Vandens trūkumas pasireiškia labai greitai, požymiai atsiranda jau esant 1 proc. vandens deficitui. Svarbiausias iš jų - troškulys. Jis įspėja apie vandens poreikį. Vandens netekimo požymiai gali būti apatiškumas, galvos skausmas, irzlumas, negebėjimas sutelkti dėmesį, vidurių užkietėjimas. Svarbu išmokyti vaiką daug ir tinkamai gerti, ir gerti iki tol, kol neatsirado troškulys. Vaikai turi matyti, kad suaugęs žmogus 4-5 kartus per dieną išgeria po stiklinę vandens. Neteisingas suaugusiųjų įprotis nuryti vieną-du gurkšnius vandens, tik suvilgyti burną, kad ji nedžiūtų.

Vėmimas ir viduriavimas yra dažnai pasitaikančios problemos, su kuriomis kiekvienas esame susidūręs. Apie 80% viduriavimo atvejų sukelia virusai. Kai viduriavimą sukelia virusai arba bakterijos, jis vadinamas infekciniu. Nors sergantis vaikas nenori nei valgyti, nei gerti, tačiau laukti, kol savaime praeis vėmimas ir viduriavimas yra neatsakinga. Laikas vemiančiam ir viduriuojančiam vaikui yra svarbus, nes prarandama daug vandens ir druskų.

Dažniausia mažų vaikų dehidratacijos priežastis šiuo atveju yra stiprus viduriavimas ir vėmimas.

Dehidratacijos požymiai ir simptomai

Dehidratacijos požymiai ir simptomai taip pat gali skirtis priklausomai nuo amžiaus.

Kūdikis arba mažas vaikas:

• Sausa burna ir liežuvis;
• Verkiant nėra ašarų;
• Maždaug tris valandas sauskelnės tuščios;
• Įdubusios akys, skruostai;
• Atsiradęs irzlumas.

Suaugusysis:

• Itin didelis troškulys;
• Retesnis šlapinimasis;
• Tamsios spalvos šlapimas;
• Nuovargis;
• Galvos svaigimas;
• Sumišimas.

Su amžiumi organizmo skysčių atsargos tampa mažesnės, sumažėja gebėjimas taupyti vandenį, o troškulio pojūtis tampa ne toks aštrus. Šias problemas apsunkina ir lėtinės ligos, pavyzdžiui, diabetas bei demencija. Nekontroliuojamas arba negydomas diabetas savo ruožtu kelia didelę dehidratacijos riziką. Netgi peršalimas ar gerklės skausmas padidina polinkį į dehidrataciją, nes sergant rečiau norisi valgyti ar gerti.

Didesnės dehidratacijos grėsmė yra vaikams ir sergantiems suaugusiems.

Ūminio viduriavimo priežastys ir klasifikacija

Ūminis viduriavimas apibrėžiamas kaip staigus tuštinimasis daugiau kaip 3 kartus per dieną ir ne ilgiau kaip 14 dienų. Lėtinis arba išliekantis viduriavimas yra epizodas, trunkantis ilgiau kaip 14 dienų. Šis skirtumas turi įtakos ne tik ligos klasifikavimui ir epidemiologiniams tyrimams, bet ir praktiniam supratimui.

Etiologija

Viduriavimą sukelia daugybė etiologinių veiksnių, įskaitant virusus, bakterijas ir parazitus plonajame ir / ar storajame žarnyne. Bakterinis enteritas labai dažnas šalyse, kuriose žmonės gauna mažas arba vidutines pajamas. Neseniai atliktu moksliniu tyrimu įrodyta, kad dažniausia viduriavimo priežastis iki vakcinacijos nuo rotaviruso įdiegimą Afrikos ir Azijos šalyse buvo rotavirusai, Cryptosporiudium, Shigella. Tačiau yra daugybė kitų sutrikimų, galinčių sukelti viduriavimą, įskaitant įvairias enteropatijas, malabsorbcijos sindromą.

Mikroorganizmai ir simptomų raiškos dažnis

Klinika ir dehidratacijos vertinimas

Ūminis viduriavimas paprastai trunka neilgai, tačiau gali ir užsitęsti. Netinkama mityba yra svarbus viduriavimo rizikos veiksnys, o pasikartojantys viduriavimai sulėtina vaiko vystymąsi ir gerokai padidina mirtingumą. Vaikų mirtingumas, susijęs su viduriavimu, per pastaruosius dešimtmečius nuolat mažėjo, kaip manoma, dėl naudojamų geriamųjų rehidrataciją atkuriančių tirpalų.

Viena dažiausių viduriavimo priežasčių yra rotavirusai. Tikimasi, kad pradėjus vaikus skiepyti per artimiausius metus bendras viduriavimo epizodų dažnis sumažės. Besivystančiose šalyse registruojami vidutiniškai 3 viduriavimo epizodai per metus jaunesniems nei 5 metų vaikams, tačiau kai kuriose vietovėse pasitaiko iki 6-8 epizodų per metus. Vaikams, sergantiems rotavirusine infekcija, būdingi simptomai ir požymiai yra vėmimas, viduriavimas be kraujo priemaišos, karščiavimas. Sunkiais atvejais gali išsivystyti dehidratacija, traukuliai, pacientas gali net mirti.

Dehidratacijos laipsnis vertinamas pagal tuštinimosi dažnį, širdies susitraukimų dažnį, kapiliarų prisipildymo laiką, odos turgorą, akių įdubimą, momenėlį, vaiko aktyvumą arba svorio pokytį, skaičiuojant nuo ankstesnio svorio. Daugumai vaikų troškulys, sausas liežuvis ir burna (vidinė skruosto pusė), hemodinamikos požymiai (dažnas siūlinis pulsas, sulėtėjęs kapiliarų prisipildymo laikas, hipotenzija) yra patikimiausi dehidratacijos įrodymo žymenys. Neurologinės komplikacijos nustatomos iki 3 proc. vaikų, sergančių rotavirusine infekcija. Traukuliai yra dažniausi neurologinių komplikacijų simptomai, taip pat galima ūminė encefalopatija arba encefalitas. Atlikus tyrimą vienoje Japonijos ligoninių, registruotas 41 atvejis encefalito / encefalopatijos, kuriuos sukėlė rotavirusinės infekcijos.

Dehidratacijos sunkumo vertinimas pagal kūno svorį

Ūminio viduriavimo diferencinė diagnostika

Viduriavimas kūdikiams ir mažiems vaikams gali būti susijęs ir su sisteminės ligomis. Šios amžiaus grupės pacientų viduriavimui būdingi sepsio, bendros intoksikacijos klinikiniai požymiai, tačiau ne visada. Tokius vaikus būtina stebėti, ypač esant sudėtingai diferencinei diagnostikai. Dažniausios ligos, kurioms būdingi pavieniai viduriavimai, yra vidurinės ausies uždegimas, bakterinės kilmės faringitas, šlapimo takų infekcija, pneumonija, meningitas, bakterijų sukeltas sepsis. Vėmimo ir viduriavimo epizodai galimi sergant apendicitu, daliniu žarnų nepraeinamumu, cikliniu vėmimo sindromu, funkcinės kilmės viduriavimu.

Diagnostika

Daugumai ūmiai viduriuojančių vaikų atlikti laboratorinių tyrimų nereikia, išskyrus sunkius, kompleksinius atvejus. Vaikams, kuriems išsivystė traukuliai, sąmonės pablogėjimas, turėtų būti tiriami dėl gliukozės koncentracijos kraujyje, elektrolitų disbalanso. Įtariant pneumoniją, sepsį, meningitą, šlapimo takų infekciją arba ŽIV, turėtų būti atliekami atitinkami tyrimai. Išmatų koprograma ir išmatų pasėlis gali būti naudingi išsivysčius viduriavimui su krauju arba grįžus iš ekonomiškai skurdesnių šalių. Vyresniems nei 12 mėnesių ir vartojusiems antibiotikus vaikams reikia tirti išmatas dėl C. difficile toksino. Rentgenologiniai tyrimai būtini pacientams, kuriems išsivystė ūminis pilvo skausmas. Mikroskopinis tyrimas dažniausiai atliekamas tada, kai gastroenteritą sukėlė cholerair Entamoeba trophozoites. Mikrobiologinis išmatų, kraujo tyrimas reikalingas pacientams, kuriems nėra teigiamo atsako į paskirtus empirinius antibiotikus. Užsitęsus vandeningam viduriavimui ilgiau kaip 14 dienų arba keliavus į endemines zonas, reikėtų tirti dėl parazitų ir kiaušinėlių.

Ligos valdymas ir prevencija

Dauguma vaikų, kuriems nėra dehidratacijos arba yra tik lengvo laipsnio dehidratacija, gali būti gydomi namie ambulatoriškai. Esant sunkaus laipsnio dehidratacijai, mitybos nepakankamumui, intoksikacijai, jauniems pacientams, gali reikėti trumpalaikio stebėjimo arba hospitalizacijos. Indikacijos stebėti pacientą: stabilios būklės viduriuojantys naujagimiai ir kūdikiai be intoksikacijos ir dehidratacijos požymių; esant vidutinio sunkumo dehidratacijai pacientui, galinčiam gerti skysčius; nevisavertė mityba ir lengvo laipsnio dehidratacija; viduriuojantys pacientai be dehidratacijos požymių, negalintys kompensuoti prarastų skysčių išgeriamais skysčiais.

Indikacijos stacionariniam gydymui: sunki dehidratacija, reikalinga intraveninė infuzija; naujagimiai ir kūdikiai iki 3 mėnesių, sergantys dehidratacija; nevisavertė mityba ir vaikui diagnozuota dehidratacija; intoksikacija, kintanti psichinė būklė (GKS <11 balų) arba traukuliai; >38,5 °C temperatūra vyresniems nei 3 mėnesių kūdikiams arba >39 °C temperatūra 6-36 mėnesių vaikams; įtariama chirurginė priežastis: patologijos lokalizacijai patikslinti ir enterokolito diagnostikai reikalinga chirurgo konsultacija; dažnas viduriavimas (>10 kartų didelio tūrio išmatomis per dieną); nuolatinis vėmimas, sumažėjęs išgeriamo vandens kiekis; dalinis arba nėra atsako į geriamuosius rehidrataciją atkuriančius tirpalus arba tolesnis būklės pablogėjimas; anamnezėje - priešlaikinis gimdymas, lėtinės ligos, gretutinės ligos.

Vaikams, kuriems įtariamas virusinis gastroenteritas, rekomenduojama riboti buvimą kolektyve visą ligos trukmę. Vakcina nuo rotavirusų yra veiksmingiausias būdas išvengti rotavirusinio gastroenterito. Vakcinos nuo noravirusinės infekcijos vis dar yra tiriamos klinikiniuose tyrimuose. Bendrosios higienos priemonės (pvz., dažnas rankų plovimas muilu pakeitus sauskelnes arba po kontakto su vemiančiu vaiku, sauskelnių keitimas toliau nuo maisto ruošimo vietos, vandens valymas ir kt.) gali padėti sumažinti virusų, sukeliančių gastroenteritą, plitimą.

Amerikos pediatrijos akademijos infekcinių ligų komitetas pateikia rekomendacijas, kada viduriuojantys vaikai gali lankyti darželį, mokyklą: kūdikiai privalo tuštintis į sauskelnes; vaikas, mokantis naudotis tualetu; tuštinimosi dažnis ne dažnesnis kaip 2 kartus, palyginti su sveiko vaiko tuštinimosi dažniu. Viduriuojantys vaikai turėtų vengti plaukimo ir kitos su vandeniu susijusios veiklos. Nacionalinis sveikatos ir priežiūros kokybės institutas rekomenduoja, kad vaikai neturėtų plaukioti baseinuose ateinančias 2 savaites nuo paskutinio viduriavimo epizodo. Vaikai ligoninėse turėtų būti sugrupuoti pagal galimus ūminių gastroenteritų sukėlėjus arba klinikinius sindromus; taip galima sumažinti antrinį virusinių gastroenterito sukėlėjų perdavimą.

Kad išvengti dehidratacijos, būtina gerti daug skysčių ir valgyti daug vandens turinčio maisto, tarkime, vaisių bei daržovių. Kalbant apie lengvą dehidratacijos formą, vaikams šioji pasireiškia, kai dėl skysčių netekimo jie netenka 3-5 % kūno svorio. Ją gydyti galima namuose geriant vandenį, elektrolitų gėrimus arba geriamuosius rehidracijos tirpalus, kurie įsigyjami vaistinėje. Sunkesniais atvejais reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją, kadangi negydoma dehidratacija gali būti mirtina.

Įsidėmėkite: gerti pakankamai vandens taip pat svarbu sveikatai kaip ir gerai maitintis, sportuoti ir kokybiškai pailsėti, troškuliui numalšinti renkantis vandenį, o ne saldžius, alkoholinius bei kofeino turinčius gėrimus. Negana to, į vandenį taipogi galite įdėti laimo ar citrinos griežinėlį, jog vanduo būtų skanesnis ir jį būtų maloniau gerti. Vanduo yra svarbus visai organizmo veiklai. Ne paslaptis, kad didžiąją dalį žmogaus kūno sudaro būtent vanduo. Vaikui sergant skysčių reikia kur kas daugiau, nes jų netenkama karščiuojant, vemiant, viduriuojant, tad pasistenkite, kad vaikas suvartotų maždaug pusantro karto daugiau vandens nei įprastai. Dehidratacija gali būti lengvos ir sunkios formų. Lengvą dehidrataciją vaikui paprasta išgydyti namuose - tereikia vartoti daugiau skysčių ir daugiau ilsėtis. Tačiau nesiimant priemonių ir neatkuriant skysčių bei elektrolitų balanso, gali pasireikšti sunki dehidratacija, kai gali prireikti gydymo ligoninėje.

Kai vaikas vemia ir viduriuoja, paprastas vanduo netinka, nes jame nėra pakankamo kiekio druskų. Anot profesoriaus dr. V.Urbono, vanduo gali net pabloginti situaciją: organizmui pritrūkus natrio, gali būti išprovokuotas smegenų patinimas. Tuo tarpu, mineralinis vanduo taip pat ne išeitis. Pavyzdžiui, sultys, kokakola ir kiti gazuoti gėrimai turi per daug gliukozės, todėl gali sukelti hiperosmosinį viduriavimą ir dar labiau pasunkinti būklę. Profesorius dr. V. Urbonas teigia, kad be gliukozės mineralų įsisavinimas organizme mažėja. Medicinos specialistai pataria, kad namų vaistinėlėje visada turėtų būti rehidratuojantis tirpalas, kad užklupus viduriavimui tėvai laiku suspėtų sureaguoti ir išvengtų komplikacijų. Labai svarbu per pirmąsias 3-4val. nuo vėmimo ir ar viduriavimo pradžios vaikui sugirdyti druskas ir gliukozę atstatantį tirpalą. Tinkamai atstatę skysčius per pirmąsias 3-4 val. galbūt išvengsite ligoninės bei kitų iššūkių. Moksliškai įrodyta, jog vartojant sumažinto osmoliariškumo gėrimus net 69% sumažinama mirties tikimybė, kai vaikas viduriuoja.

Jeigu gydymas namuose nėra efektyvus ir dehidratacijos simptomai išlieka arba suintensyvėja, būtina nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju ar kreiptis skubiosios pagalbos. Jeigu jūsų vaikui pasireiškė net ir lengvos dehidratacijos simptomai, reikėtų su gydytoju pasitarti dėl geriausio gydymo būdo.

tags: #kudikio #dehidratacijos #pasekmes

• Personalizuoti drabužėliai naujagimiams
• Vaiko išmokos Lietuvoje
• Turkiškų drabužių tiekėjų kokybė
• gyvūnų globa
• Tvarka dėl vaikų išlaikymo mokesčio