Negimdinis nėštumas - tai tokia nėštumo forma, kai apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina ir ima vystytis ne gimdos ertmėje, o už jos ribų. Ši patologija pasitaiko 2-3 proc. pastojusių moterų.
Absoliuti dauguma negimdinių nėštumų vystosi kiaušintakyje, kuris yra siauras ir, augant apvaisintam kiaušinėliui, gali plyšti. 96-97 proc. atvejų negimdinis nėštumas lokalizuojasi kiaušintakyje, tačiau galimos ir dar neįprastesnės vietos, pavyzdžiui, kiaušidė, gimdos kaklelis, cezario pjūvio randas, gimdos kampas ar pilvo ertmė. Labai retais, pavieniais, stebuklu vadinamais atvejais moterims pavyko išnešioti kūdikį, kuris vystėsi ne gimdoje.
Negimdinis nėštumas yra rimta medicininė būklė, kuri gali kelti pavojų moters sveikatai ir net gyvybei. Ši liga dažnai pasireiškia pirmosiomis nėštumo savaitėmis ir gali būti sunkiai diagnozuojama, nes simptomai gali būti panašūs į natūralaus nėštumo požymius.
Nėštumo testas ir negimdinis nėštumas
Nėštumo testas reikalingas norint sužinoti ar laukiesi. Vienas iš pagrindinių nėštumo rodiklių yra hormono hCG (žmogaus chorioninio gonadotropino) koncentracija moters kraujyje ar šlapime. Šis hormonas pradeda gamintis iškart po apvaisinto kiaušinėlio prisitvirtinimo.
Esant negimdiniam nėštumui, iš kraujo mėginio atliktas nėštumo testas visada būna teigiamas, nes organizmas vis tiek gamina hCG hormoną. Tačiau šlapimo testas gali būti ir neigiamas, jei atliktas per anksti, arba rodyti neryškią antrą juostelę, nes negimdinio nėštumo metu gaminamų nėštumo hormonų kiekis yra mažesnis, nei normalaus nėštumo metu. Negimdininio nėštumo metu hCG lygis kyla lėčiau nei įprasto nėštumo metu. Paprastai sveiko nėštumo metu šis hormonas padvigubėja kas 48-72 valandas, o negimdinio - didėjimas būna ženkliai lėtesnis arba visai sustoja.
Jei testas rodo neigiamą atsakymą, didelė tikimybė, kad meluoja. Jei moteris įtaria, kad vis dėlto gali būti nėščia, testą reikėtų pakartoti po kelių dienų. Tačiau jei testas rodo teigiamą atsakymą, tikimybė, kad jis meluoja, mažesnė negu vienas procentas.
Jei nėštumo testas teigiamas, tačiau ultragarsas nerodo vaisiaus gimdoje, būtina nedelsiant atlikti papildomus tyrimus, kad būtų galima atmesti ar patvirtinti negimdinį nėštumą.
Kada atlikti nėštumo testą?
Testą atliekama nesulaukus mėnesinių. Nėštumo testas gali nustatyti nėštumą praėjus 10 dienų po nesaugių lytinių santykių, todėl galimas jo atlikimas ir prieš mėnesinių laiką, bet mažėja tikslumas. Taigi, kad gauti tikslų rezultatą, geriau jį atlikti nesulaukus mėnesinių kelias dienas arba praėjus 3 savaitėms po nesaugių lytinių santykių.
Jei mėnesinės nereguliarios ir nežinai kada jos turi būti, nėštumo testas atliekamas 3 savaitės po nesaugių lytinių santykių. Galima atlikti bet kuriuo paros metu, tačiau geriausia ryte. Ryte hormono kiekis šlapime didžiausias, tad ir nėštumo testas bus tiksliausias.
Atmintinė:
- Patikrinkite galiojimo laiką.
- Nėštumo testą atlikite kelios dienos nesulaukus mėnesinių ar praėjus 3 savaitėms po nesaugių lytinių santykių.
- Įdėmiai perskaitykite informacinį lapelį.
- Geriausiai atlikti ryte.
- Vertinti po kelių minučių.
- Dvi juostelės, nors antra ir neryški rodo, kad jūs esate nėščia.
- Esant teigiamam nėštumo testui kreipkitės į savo gydytoją.
- Esant neigiamam, pakartokite po kelių dienų.
Negimdinio nėštumo simptomai
Simptomai tikrai egzistuoja, ir, noriu pabrėžti, kad juos pastebėjus būtina tuoj pat kreiptis į gydytoją ginekologą. Būdingiausi negimdinio nėštumo simptomai- pilvo skausmas, nenormalus kraujavimas iš makšties, kraujingos ar rusvos išskyros iš makšties, mėnesinių ciklo nebuvimas ar vėlavimas esant teigiamam nėštumo testui.
Pilvo skausmas gali būti įvairaus intensyvumo. Dažniausiai jis būna toje pilvo pusėje, kuriame kiaušintakyje yra negimdinis nėštumas, tačiau gali pasireikšti ir visame pilvo plote. Plyšus kiaušintakiui, skausmas būna ypač stiprus, taip pat prasideda gausus kraujavimas į pilvo ertmę, atsiranda hemoraginiam šokui būdingi simptomai, tokie kaip blyški oda, moterį išpila šaltas prakaitas, atsiranda dažnas širdies plakimas ir kvėpavimas, krenta arterinis kraujospūdis. Pacientė gali jausti dusulį, netekti sąmonės.
Dažnai moteris jaučia ir kitus nėštumui būdingus simptomus, tokius kaip pykinimas, vėmimas, krūtų pabrinkimas, galvos svaigimas, dažnas šlapinimasis. Tačiau jie būna silpnesni, nes kaip minėjau, negimdinio nėštumo metu išsiskiriančių hormonų kiekis organizme yra mažesnis.
Pirmieji negimdinio nėštumo simptomai gali būti labai panašūs į įprasto nėštumo požymius: mėnesinių nebuvimas, jautrios krūtys, nuovargis, lengvas pilvo tempimas. Tačiau po kelių savaičių pasireiškia specifiniai simptomai, kurie rodo, kad nėštumas vyksta ne gimdoje: aštrus, vienpusis pilvo ar dubens skausmas, kraujavimas iš makšties (dažnai silpnas ar tamsiai rudas), skausmas pečių srityje (kai plyšta kiaušintakis ir kraujas dirgina diafragmą), galvos svaigimas, silpnumas ar alpimas - ženklas, kad galėjo prasidėti vidinis kraujavimas.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Dažniausiai negimdinį nėštumą lemia kiaušintakio struktūros ar funkcijos pažeidimas, atsirandantis dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, sergant endometrioze, dubens organų uždegimu, po chirurginių intervencijų susidarius sąaugoms dubens ir pilvo ertmėje ar atsiradus kiaušintakio fibrozei po kiaušintakio operacijų. Taip pat galimi ir įgimti kiaušintakio defektai.
Dažniausia priežastis - sutrikęs kiaušinėlio judėjimas kiaušintakiu, dėl kurio jis „užstringa“ ir prisitvirtina dar nepasiekęs gimdos. Tai gali lemti:
- Ankstesnės dubens ar kiaušintakių infekcijos.
- Lytiniu keliu plintančios ligos (pvz., chlamidiozė).
- Kiaušintakių operacijos ar randai po uždegimų.
- Spiralės (IUD) naudojimas.
- Hormoniniai sutrikimai.
- Rūkymas, kuris mažina kiaušintakių raumenų veiklą.
Yra įvairių rizikos veiksnių, kurie didina negimdinio nėštumo tikimybę. Tai gali būti persirgtos ligos, dažniausiai plintančios lytiniu keliu, pavyzdžiui, chlamidiozė. Taip pat dubens uždegiminė liga, sąaugos mažajame dubenyje, įgimta kiaušintakių patologija, anksčiau buvęs negimdinis nėštumas, dirbtinis apvaisinimas, rūkymas, ankstyvi lytiniai santykiai ir didelė partnerių kaita, vyresnis nei 35 metai moters amžius, gimdos spiralė ir kt. Visgi svarbu pabrėžti, kad 30-50 proc. moterų, kurioms diagnozuojamas negimdinis nėštumas, jokių rizikos veiksnių neturėjo.
Amžius negimdiniam nėštumui įtakos praktiškai neturi. Tik pastoti vyresnėms moterims sunkiau ir didesnė gemalo žūties tikimybė. Daugiausia įtakos negimdiniam nėštumui turi lytiškai plintančios ligos, ypač negydytos ar ne iki galo išgydytos, nes pakeičia įprastą kiaušintakių anatomiją. Sudarko įprastą kelią, kurį turi įveikti gemalas tam, kad ateitų į gimdą ir įsikabintų, įaugtų.
Kaip išvengti kito negimdinio nėštumo? – Antai ligoninės
Diagnozė ir gydymas
Negimdinis nėštumas įtariamas tada, kai esant teigiamam nėštumo testui ir būdingiems simptomams ultragarso tyrimo metu nėštumas nėra matomas gimdoje arba matomas už gimdos ribų, pavyzdžiui gimdos priedų srityje. Tokiu atveju atliekami papildomi kraujo tyrimai.
Reikia prisiminti, kad nėštumas gimdoje anksčiausiai gali būti matomas nuo 5-6 nėštumo savaitės, todėl ypač svarbu, kad moteris žinotų savo paskutinių normalių menstruacijų datą, kad galėtume preliminariai nustatyti nėštumo laiką.
Gydymo metodas pasirenkamas individualiai kiekvienoje situacijoje: gali būti taikomas konservatyvus būklės stebėjimas, chirurginis gydymas ir gydymas medikamentais. Gydytojų įsikišimas reikalingas visada, nes net jeigu neatliekama chirurginė intervencija, reikalingas nuoseklus pacientės būklės stebėjimas.
Jeigu pasirenkamas konservatyvus gydymo metodas, laukiame, kol nėštumas rezorbuosis savaime. Jeigu pacientei reikalingas chirurginis gydymas, atliekama minimaliai invazyvi laparoskopinė operacija, kurios metu pašalinamas arba visas kiaušintakis su nėštuminiais audiniais, arba kiaušintakis įpjaunamas ir iš jo pašalinami nėštuminiai audiniai.
Jeigu prasidėjo vidinis kraujavimas, operacija atliekama skubos tvarka, o jos apimtis dažniausiai priklauso nuo to, kaip stipriai pažeistas kiaušintakis. Taip pat galimas ir medikamentinis gydymas, tačiau šis būdas naudojamas rečiau.
Anksti nustačius negimdinį nėštumą, jeigu moters būklė yra stabili, nėra kraujavimo, kiaušintakio trūkimo rizikos ir pan. gali būti taikomas medikamentinis gydymas. Vaistai slopina nėštumo vystymąsi ir apvaisintas kiaušinėlis yra reabsorbuojamas moters organizmo. Kitais atvejais, ypač jei yra vidinio kraujavimo tikimybė ar požymiai (pavyzdžiui, dėl kiaušintakio plyšimo) yra reikalinga skubi operacija.
Prognozės ir ateitis
Pastojimo po negimdinio nėštumo prognozės yra geros. Bandyti pastoti reikėtų atsižvelgus į konkrečią situaciją ir gydytojo rekomendacijas. Jeigu negimdinis nėštumas buvo nutraukiamas medikamentų pagalba, dažniausiai rekomenduojama palaukti bent 3 mėn. Statistiškai 65% moterų sėkmingai pastoja per 18 mėn.
Moteris gali vėl pastoti, tikimybė svyruoja nuo 60 iki 89 procentų. Tačiau išlieka didesnė pakartotino negimdinio nėštumo rizika, nepriklausomai nuo to, koks gydymo metodas buvo taikomas anksčiau. Negimdinio nėštumo pasikartojimo rizika yra 8-14 proc., kai negimdinis nėštumas praeityje buvo vieną kartą, bei 25-30 procentų, kai buvo du kartus.
Kadangi kiaušintakiai yra du, tai galima susilaukti vaikų, net jei vienas pašalintas. Antra vertus, ne vietoje esančio nėštumo atsiradimo priežastis dažnai būna liga, kuri pažeidžia abu kiaušintakius. Kartais vieną labiau, o kitą mažiau. Jeigu buvo negimdinis nėštumas, dėl kurio teko pašalinti vieną kiaušintakį, o kitas, pažeistas uždegimo, liko, didelė tikimybė, kad ir kitas nėštumas bus ne vietoje. Todėl yra didesnė tikimybė, kad negimdinis nėštumas pasikartos toms, kurioms toks jau kartą buvo, nei niekada negimdžiusioms moterims.
Jeigu moteris neturėjo negimdinio nėštumo, rizika, kad toks bus, labai maža, ypač jei nesirgo kiaušintakių uždegimu. Todėl būtina gerai išsigydyti kiaušintakių uždegimus ir lytiškai plintančias ligas.
tags: #negimdinis #nestumas #ar #rodo #testas
