Neformalusis ugdymas - tai veikla, kuri papildo formaliojo švietimo ugdymo programas, prisideda prie vaikų asmeninių, socialinių ir edukacinių kompetencijų plėtros.
Neformaliojo vaikų švietimo paskirtis - tenkinti vaikų pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais. Šias programas vykdo neformaliojo vaikų švietimo mokytojai, kitų švietimo įstaigų atstovai ar laisvieji mokytojai.
Ikimokyklinis ugdymas turi neformalaus švietimo statusą, todėl jis neprivalomas ir priskiriamas savarankiškoms savivaldybių funkcijoms. Ikimokyklinio ugdymo funkcija - padėti vaikui tenkinti prigimtinius, socialinius, etinius, pažintinius ir kitus poreikius.
Tačiau poreikiams neadekvačios ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo sąlygos neretai aiškinamos kaip realių galimybių stoka. Siekiant suprasti šią problemą, buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - nustatyti tradicinėje Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ugdomųjų aplinkų būklę lemiančius veiksnius.
Tyrimas vykdytas dviem etapais. Pirmajame etape buvo analizuojami Lietuvos Respublikos ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą reglamentuojantys dokumentai - išanalizuota šešiolika valstybinio ir trylika institucinio lygmens dokumentų. Taip pat atlikta mokslinių tyrimų ir veiklos ataskaitų analizė. Antrasis tyrimas - daugiapakopė ekspertinė apklausa „Delphi“ metodu (pilotinis tyrimas).
Analizuojant duomenis, visi teiginiai buvo ranguojami pagal reikšmingumo indeksą. Nustatyta, kad ugdomosios aplinkos (išorės bei vidaus) esamą padėtį tradicinėse Lietuvos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose galima vertinti kaip pasekmę arba rezultatą, sąlygojamą tam tikrų veiksnių:
- Pedagogų kūrybiškumo ir aktyvumo stoka.
- Tėvų paramos ir įsitraukimo (teisių ir pareigų lygybės) trūkumas.
- Valstybės formuojamos švietimo politikos, finansų pasiskirstymo, kitų specialistų teikiamos pagalbos ir bendradarbiavimo ribotumas.
Dokumentuose vyrauja reikalavimai, susiję su vaiko globa, saugumu ir sveikata. Edukacinis aspektas išreikštas silpnai, trūksta tikslesnių, aiškesnių reikalavimų ugdomosios aplinkos įrengimo įgyvendinimui, santykinai daug mažiau dėmesio skiriama ugdomosioms aplinkoms lauke.
Nepaisant to, kad ikimokyklinio ugdymo srityje vertinama decentralizacija, ugdymo proceso organizavimas ir socialinė apsauga vis dar yra rigidški ir sunkiai pritaikomi prie šeimos poreikių. Šiuolaikinis darželis yra ne tik socializacijos institucija, bet ir ugdymo(si) aplinka. Jei ugdymo(si) aplinka paruošta profesionaliai, ugdymo procesui reikia mažiau pedagogo įkvėpimo.
Tačiau ugdymo(si) aplinka neturėtų būti vienoda, standartizuota ar pernelyg struktūruota. Kaip teigiama nacionaliniuose ir tarptautiniuose dokumentuose, ikimokyklinio amžiaus vaikų aplinka turėtų būti artima namų aplinkai, kad būtų galima visapusiškai patenkinti natūralius vaikų poreikius, teises ir interesus.
Lietuvoje atliktų tyrimų rezultatai pateikia gana prieštaringus faktus. Kai kurie tyrimai rodo, kad ugdymo(si) aplinka ikimokyklinėse įstaigose neatitinka ikimokyklinio ugdymo modelių ir ugdomosios pagalbos formų. Ugdymo(si) aplinkos įvairovė nepakankama.
Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Atžalynas“ vykdomos 4 neformaliojo vaikų švietimo ugdymo programos: ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus dailės terapija, dailės eksperimentai, judesio išraiška ir fizinis aktyvumas. Šios programos yra nemokamos ir integruojamos į ugdomąjį procesą. Po ugdomojo proceso, nuo 17:00 val., sudarytos sąlygos norintiems lankyti mokamus būrelius.
Apibendrinant, neformalusis ugdymas ikimokyklinėse įstaigose turi didelį potencialą vaikų raidai, tačiau jo plėtrai reikalingi sisteminiai pokyčiai tiek dokumentų reglamentavime, tiek praktinėje veikloje, skatinant pedagogų iniciatyvumą, tėvų įsitraukimą ir užtikrinant tinkamą finansavimą bei specialistų bendradarbiavimą.
tags: #neformalus #ugdymas #ikimokyklineje #istaigoje
