Ikimokyklinis amžius - ypatingas ir nepakartojamas etapas, kai formuojasi svarbiausi vaiko asmenybės bruožai, jo santykis su savimi, kitais ir pasauliu. Šiuo laikotarpiu vaikas tampa vis savarankiškesnis, iniciatyvesnis, drąsiau reiškia mintis, mokosi pasitikėti, tyrinėti, eksperimentuoti ir atrasti. Todėl jam ypač svarbi dėmesinga suaugusiųjų - tėvų ir pedagogų - pagalba, emociškai saugi aplinka, pagarba jo tempui ir individualumui.
Ankstyvasis ugdymas itin svarbus vaiko raidai. Šiuo laikotarpiu formuojasi savarankiškumas, stiprėja bendravimo, emocijų atpažinimo ir problemų sprendimo įgūdžiai. Darželyje vaikas ugdosi per žaidimus ir socialinę veiklą, kuria siekiama skatinti bendravimo, bendradarbiavimo ir kūrybiškumo įgūdžius. Be to, čia sudaroma galimybė tyrinėti, mokytis per įvairias veiklas, kuriose lavinamas intelektas; darželyje vaikas stiprėja fiziškai, formuojasi jo socialiniai įgūdžiai ir savarankiškumas.
„Darželio lankymas kiekvienam vaikui suteikia unikalią patirtį, leidžiančią augti ir mokytis, džiaugtis vaikyste“, - sako specialistai. Be abejo, tai, ką vaikas išmoks darželyje, jam bus labai naudinga ir ateityje. Darželis - itin svarbi vieta, kurioje formuojasi vaiko asmenybė. „Darželyje vaikas mokosi bendrauti, pažinti vertybes ir suprasti pasaulį. Visa tai yra būtina, kad vaikas augtų kaip visavertė asmenybė“, - teigia specialistai.
Vaikų darželių ugdymo samprata keičiasi dėl Lietuvos švietimo politikos ir spartaus edukacinių pokyčių ikimokyklinio ugdymo sistemoje. Dabartinė švietimo reforma reikalauja šiuolaikiško, orientuoto į nuolatinę kaitą, kompetencijas, gebančio valdyti ugdymo procesą darželyje ikimokyklinio ugdymo pedagogo.
Išsakyti iššūkiai paskatino knygos „Vaikų ugdymas darželyje: dabartis ir ateities perspektyva“ autorių pažvelgti į vaikų ugdymą darželyje iš mokslininko ir pedagogo praktiko perspektyvos, atskleidžiant kaitos proceso vyksmą. „Vaikų ugdymas darželyje: dabartis ir ateities perspektyva“ - tai teorinė, praktinė studija, skirta ikimokyklinio ugdymo pedagogams, kompetencijų tobulinimo kursų dalyviams.
Šiuolaikinės ikimokyklinio ugdymo programos ir principai
Mūsų darželyje ugdymas organizuojamas pagal 2025 m. parengtą ikimokyklinio ugdymo programą „Tyrinėjame pasaulį kartu“. Programa parengta vadovaujantis Ikimokyklinio ugdymo programos gairėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-1142, bei Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu (2023 m.), todėl atliepia šiuolaikinį požiūrį į vaiką, jo raidą ir ugdymą(si).
Programa grindžiama konstruktyvizmo, sociokultūrine ir socialine kognityvine teorijomis. Tai reiškia, kad vaikas laikomas aktyviu savo mokymosi kūrėju - jis pažįsta pasaulį per patirtį, tyrinėjimą, dialogą, bendradarbiavimą. Mokytojas čia nėra tik žinių perteikėjas - jis yra palydovas, kuriantis aplinką, skatinančią klausti, ieškoti, bandyti ir reflektuoti.
Darželyje vyrauja į vaiką orientuotas ugdymas. Tikime, kad kiekvienas vaikas yra unikalus, kūrybiškas ir turintis savo individualų augimo tempą. Todėl orientuojamės į lėtą, subalansuotą ugdymą(si), kai vaikai turi pakankamai laiko įsigilinti, išjausti, išbandyti, diskutuoti, fantazuoti ir savarankiškai atrasti sprendimus. Pagrindinė ugdymosi forma - žaidimas, natūraliai integruojantis fizinį, emocinį, socialinį ir pažintinį augimą.
Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę:
- ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas.
- vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
- žaismės principas.
- sociokultūrinio kryptingumo principas.
- integralumo principas.
- įtraukties principas.
- kontekstualumo principas.
- vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
- lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
- reflektyvaus ugdymo(si) principas.
- šeimos ir mokyklos partnerystės principas.
Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.
Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas. Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį.
Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.
Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.
Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.
Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis. Eksperimentuojama veikimu tuščioje ir daiktinėje erdvėje, atrandant, kad žaidimas gali gimti „iš nieko“, mintyse. Palaikomi netikėti vaikų būdai suprasti, tyrinėti, improvizuoti, priimamos „neteisingos“ jų teorijos apie pasaulį, įkvepiančios pratęsti „tiesos“ paieškas.
Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.
Kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime. Mokyklos aplinka yra erdvė nuolatinėms socialinėms ir kultūrinėms sąveikoms bei reiškiniams patirti, pažįstant šeimos, mokyklos grupės, kaimynystės, regiono, etninės grupės ir šalies bei globalaus pasaulio kultūrinius ypatumus ir vertybes.
Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, jame daug laisvės vaiko spėliojimams, atsakymų į savo keliamus klausimus paieškoms, tyrinėjimu grindžiamiems sprendimams.
Realų ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą. Kuriami realios ir virtualios aplinkos sąveikomis grindžiami kontekstai, aplinkas saikingai ir saugiai papildant skaitmeninėmis priemonėmis bei įranga, prioritetą teikiant patirtiniam realių objektų ir reiškinių tyrinėjimui, kūrybiškumui, socialinėms sąveikoms.
Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius. Aplinkų estetika ir įvairovė kuria prielaidas vaikams tyrinėti kūrybinės raiškos galimybes, išbandyti daugiau nei vieną būdą įgyvendinti kūrybinę idėją ar išspręsti problemą, pasirinkti alternatyvias raiškos priemones, improvizuoti, kurti ir perkurti.
Bendradarbiavimas su šeima ir vaikų pažangos vertinimas
Didelį dėmesį skiriame bendradarbiavimui su šeima. Tėvai aktyviai įtraukiami į ugdymo procesą, kartu aptariami vaiko poreikiai, pažanga, kuriamos bendros veiklos ir tradicijos. Tikime, kad tvirta partnerystė tarp šeimos ir darželio užtikrina vaiko ugdymosi tęstinumą ir emocinę gerovę.
Vaikų pažanga vertinama nuosekliai ir sistemingai. Kiekvieno vaiko ugdymosi pasiekimai kaupiami elektroniniame pasiekimų aplanke, fiksuojami stebėjimai, kūrybiniai darbai, refleksijos, planuojami tolimesni žingsniai.
Įtraukusis ugdymas ir universalus dizainas darželyje
Į darželius vaikai ateina su skirtingais gebėjimais, poreikiais, temperamentu, elgesio ypatumais. Didėjanti įvairovė ir kasmet nauji reikalavimai į darželius atneša daugybę iššūkių… Kaip visiems užtikrinti lygias galimybes ugdytis, mokytis, žaisti ir augti? Kaip pritaikyti aplinką ir ugdomąsias veiklas, kad kiekvienas vaikas patirtų ugdymosi sėkmę? Kaip užtikrinti kokybišką ugdymą kiekvienam vaikui, o specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams suteikti reikiamą pagalbą, išlaikant ugdymo kokybę visiems grupės vaikams?
Atrinkome geriausius įtraukiojo ugdymo bei universalaus dizaino mokymus ir sudėjome juos į nuotolinę kvalifikacijos tobulinimo programą „Įtraukusis ugdymas ir universalus dizainas darželyje“, kurios metu nagrinėsime darželio mokytojams, mokinio/mokytojo padėjėjams bei kitiems specialistams itin aktualias temas. Šioje programoje Jūsų laukia net 14 skirtingų mokymų su įtraukiojo ugdymo specialistėmis Gabriele Tervidyte-Arande, Lina Liutviniene, Gabriele Einars ir Daiva Mikelėnaite-Laukiene, kurie suteiks naujų idėjų, įrankių ir metodų, padėsiančių geriau pažinti skirtingų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, užtikrinti kokybišką įtraukųjį ugdymą darželyje bei perprasti universalaus dizaino modelį taip, kad galėtumėte jį nesudėtingai įgyvendinti praktikoje.
„Įtraukusis ugdymas ir universalus dizainas darželyje“ - ilgalaikė programa darželių mokytojams, mokytojų ir mokinio padėjėjams bei kitiems specialistams, siekiantiems geriau suprasti skirtingus specialiuosius poreikius ir sutrikimus, dalintis praktinio pritaikymo galimybėmis ir ieškoti būdų, kaip veiksmingai užtikrinti įtraukųjį ugdymą. Programa padeda gilinti žinias apie įtrauktį ir universalaus dizaino principų taikymą ankstyvajame, ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme.
Visi mokymai yra įrašyti, tad programos turinį galite žiūrėti iškart prisijungę ir Jums patogiu laiku. Programą baigusiems dalyviams bus individualiai išduodami 40 ak. val. kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai. Pažymėjimai bus sugeneruojami automatiškai, peržiūrėjus visą programos turinį.
Vaikų pasiekimai ikimokyklinio ugdymo srityse
Mūsų sveikata ir gerovė
Vertybinė nuostata: Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.
Esminiai gebėjimai:
- Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą. Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko. Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai. Plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas. Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo. Išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikia sveikatai palankiems maisto produktams.
- Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą. Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Padeda į vietą vieną kitą daiktą. Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu. Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Šiek tiek padedamas savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Dažniausiai savarankiškai plaunasi rankas, prausiasi veidą; čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Savarankiškai ar suaugusiojo padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, susišukuoja. Taisyklingai plaunasi rankas. Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.
- Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju. Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis). Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių. Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles. Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti. Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus. Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose. Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas. Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį. Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.
Aš ir bendruomenė
Vertybinė nuostata: Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.
Esminiai gebėjimai:
- Pralenda pro kliūtis keturpėsčias. Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu. Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes). Tikslingai skirtingu ritmu eina, apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25-30 cm) linija. Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros. Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu. Nušoka nuo laiptelio, atsispirdamas abiem kojomis 1-2 kartus pašoka nuo žemės, peršoka liniją. Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, pastovi ant vienos kojos (4-5 sekundes). Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, nesilaikydamas lipa laiptais aukštyn ir žemyn. Bėga, didindamas ir mažindamas tempą, šokinėja abiem ir ant vienos kojos. Mina ir vairuoja triratuką, balansinį dviratį. Eina pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius. Bėgioja vingiais, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų. Šokinėja nuo vienos kojos ant kitos, šokinėja judėdamas pirmyn. Lipa kopėtėlėmis. Meta kamuolį iš įvairių padėčių, pagauna jį sulenkdamas rankas per alkūnes. Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį. Stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai. Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus. Bėga pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu. Šoka į tolį, į aukštį. Žaisdamas laisvai koordinuotai juda, orientuojasi erdvėje. Dažniausiai vaikščioja, stovi, sėdi taisyklingai.
- Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito. Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka. Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį. Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai. Tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais. Veiksmus su smulkiais daiktais atlieka vikriai, tiksliai ir kruopščiai. Tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.
