Kiekvieno vaiko diena darželyje - pilna nuotykių, įdomių veiklų, patyrimų ir draugystės. Privačiame darželyje kasdien vaikų laukia susitikimas su mokytojais, draugais, dalyvavimas kūrybiniuose užsiėmimuose. Kiekvieną rytą Vitlio darželyje mažuosius pasitinka mokytojos, kur klasėje prasideda kasdienis susitikimas su draugais, smagūs žaidimai ir STEAM veiklos. Vitliukai dieną pradeda išradėjų susitikimu.
Vaikai dalijasi, kaip prasidėjo jų diena, kokias emocijas šiuo metu jaučia. Bando atpažinti - o kaip jaučiasi mano draugas? Kartu su mokytoja vaikai aptaria dienos veiklas, žaidimus ir kūrybines dirbtuves. Kiekvieną savaitės dieną mažųjų laukia vis nauja STEAM veikla, kur vaikai drąsiai eksperimentuoja, smalsiai tyrinėja ir atlieka kūrybines užduotis.
Mažieji mokosi savarankiškumo: užsisegti sagutes, užsirišti raištelius, apsiauti batukus. Taip pat nepamiršti pabaigti užduotėlę iki galo, susitvarkyti žaisliukus ir savo darbo vietą. Užbaigę ugdymo veiklas, vaikai keliauja į lauką. Ten sportuoja, žaidžia lauko žaidimus ir tyrinėja smėlio laboratorijoje. Vyresnieji keliauja pasivaikščioti į parką - šalia darželio esantį pušyną.
Po pietų, STEAM veiklų ir žaidimų lauke - laikas poilsiui ir atsipalaidavimui. Gerai pailsėjus Vitliukai aptaria veiklas, kurias atliko dieną, kuria istorijas bei skaito pasakas, žaidžia vaidybinius žaidimus. Svarbu paminėti, kad dienos pabaigoje vaikai pildo savo refleksijos lapą, kuriame žymi emociją ir nupiešia tai, ką šiandien sužinojo ir išmoko. Vakare mažieji laukia tėvelių, su kuriais dalinasi, kaip praėjo jų diena, kokių naujų dalykų išmoko ir kokias veiklas atliko! Privatus darželis suteikia daug įspūdžių.
Draugystės svarba vaikystėje
Kiekvieno vaiko diena darželyje - pilna nuotykių, įdomių veiklų, patyrimų ir draugystės. Privačiame darželyje kasdien vaikų laukia susitikimas su mokytojais, draugais, dalyvavimas kūrybiniuose užsiėmimuose. Kiekvieną rytą Vitlio darželyje mažuosius pasitinka mokytojos, kur klasėje prasideda kasdienis susitikimas su draugais, smagūs žaidimai ir STEAM veiklos.
Psichologė J. S. Jasiulionė teigia, kad santykiai su bendraamžiais itin svarbūs. Pirmuosius savo gyvenimo metus vaikai, žinoma, glaudžiausią ryšį užmezga su tėvais ar kitais žmonėmis, kurie jais rūpinasi. Tačiau jau mokykliniame amžiuje ir ypač paauglystėje ta draugystė su bendraamžiais įgauna ypatingą svarbą. „Kiekvienas iš mūsų turime stiprų poreikį priklausyti tam tikrai grupei. Būdami visai maži tokia grupė mums yra šeima, kuri visada yra šalia mūsų. Ir tas jausmas, kad aš jai reikalingas ir priklausau šiai grupei, yra labai svarbus. Pradėjus lankyti darželį, mokyklą norisi turėti žmones ir už šeimos ribų - tokius, kuriais vaikas gali pasitikėti, užmegzti abipusį santykį ir atsiremti tais momentais, kai šeimos nėra šalia“, - pasakojo psichologė.
Vaikui labiau atsiskyrus nuo šeimos būtent bendravimas su bendraamžiais padeda ugdyti socialinius įgūdžius ir patenkinti įvairius jo emocinius poreikius. J. S. Jasiulionė atkreipė dėmesį, kad netgi vaikų grumtynės yra vienas iš būdų mokytis suprasti savo ribas, pažinti kito jėgas ir netgi būdas patenkinti prisilietimų poreikį. „Artimi ir abipusiai santykiai vaikams garantuoja ir emocinį paramos šaltinį. Apskritai tai yra laikoma vienu svarbiausių veiksnių sklandžiai vaiko raidai. Todėl, jei pamatome, kad vaikas neturi draugų, turime pagalvoti, kaip jam padėti, nes turėti tą artimą ryšį, draugystę yra labai svarbu“, - tvirtino J. S. Jasiulionė.
Psichologė pasidalijo, kad daugybė tyrimų įrodė, jog geri santykiai su bendraamžiais yra svarbus vaikų psichikos sveikatos apsaugos veiksnys. Pastebėta, kad tiems vaikams, kurie turi artimus santykius su bendraamžiais, geriau sekasi mokytis, jie jaučiasi saugiau, jiems lengviau išspręsti kylančias problemas. Specialistė akcentavo, kad negalima teigti, jog jei vaikas tų artimų santykių neturi, tai yra labai blogai. Tikrai nėra taip, kad visiems reikia daugybės draugų. Tačiau gali būti, kad vaikui reikia pagalbos užmezgant ir puoselėjant tuos santykius, ir mes, tėvai, galime jam padėti.
Kuklumas žmogų, žinoma, puošia, tačiau perdėtas drovumas, nepasitikėjimas savimi ir net užsisklendimas dažnai trukdo. Droviems vaikams sunkiau bendrauti, susirasti bičiulių ir bendraminčių, jie jaučiasi atskirti, „kitokie“. Buvimas su bendraamžiais vaikui tikrai svarbus, tad reikėtų padėti jam susidraugauti. Atsargiai, lyg tarp kitko vis paklauskite vaiko su kuo jis draugauja kieme, darželyje, mokykloje ar būreliuose. Pasidomėkite, kaip sutaria kiti vaikai, su kuo jie bendrauja. Kartais tėvų ir vaikų poreikiai bei supratimas apie „tinkamo dydžio“ draugų ratą skiriasi. Gali būti, kad jūsų vaikas nebūna būryje, tačiau turi vieną ar du gerus draugus ir jam to pakanka, jis jaučiasi laimingas, saugus. Juk visi žmonės skirtingi - vieniems reikia šurmulio, buvimo dėmesio centre, naujų pažinčių, o kiti mieliau leidžia laiką atokiau, puoselėja vieną, tačiau artimą draugystę.
Draugystė suaugusiems yra natūralus dalykas. Turime draugų, jais pasitikime, su jais bendraujame, smagiai leidžiame laiką, o esant reikalui ir ant peties paverkiame ar patys pasiūlome apsikabinti, jeigu matome, kad bičiuliui sunku. Mes dalinamės džiaugsmais ir rūpesčiais, žinome, kad negalima draugo išduoti ar įskaudinti. Vaikus draugystės procesas gali gluminti, tad mažylius reikia mokyti draugauti. Pasistenkite kuo anksčiau pastebėti ir ugdyti vaiko entalpiją, norą padėti ir dalintis. Pavyzdžiui, būtinai pagirkite vaiką, kuris davė draugui žaislą, padėjo atsistoti jam nukritus, pagailėjo nusibrozdinus alkūnę. Su paaugusiais mažyliais diskutuokite apie tai, kodėl žmogui svarbu turėti draugų, kaip reikia bendrauti su kitais žmonėmis, kokie veiksmai bičiulį džiugina, o kokie jį liūdina. Taip pat kalbėkite su vaiku apie tikrą draugą, paaiškinkite, kad tikras draugas yra mandagus, geras, malonus, jis neskriaudžia, nemuša, neatima daiktų, su geru draugu smagu būti.
Nereikėtų drovaus vaiko stumti į jam nepatogią situaciją - neverskite jo linksmintis klegesio kupiname žaidimų kambaryje, „negrūskite“ į kiemą, kuriame daug nepažįstamų vaikų, nesipiktinkite, jeigu vaikas niekaip nesusiranda bičiulių darželyje ar mokykloje. Jūsų susierzinimas ar net pyktis suveiks priešingai. Bendravimas su bendraamžiais vaikui ims kelti tik dar didesnį stresą! Pabendraukite su netoliese gyvenančiomis, panašaus amžiaus, ramius, galbūt taip pat kiek uždarus vaikus auginančiomis mamomis. Suorganizuokite žaidimų popietę, kurioje dalyvautų tik du vaikučiai ir leiskite jiems patiems, po truputį, savo tempu susipažinti ir pradėti bendrauti. Bent vieną draugą susiradęs vaikas jausis drąsiau, supras, kad tai linksma.
Drovūs vaikai dažnai būna kiek lėtesni, jautresni, prisibijo judresnių bendraamžių. Šie vaikučiai neretai geriau jaučiasi ir labiau atsiskleidžia būdami su truputį mažesniais už save. Bendraudami su mažyliais jie jaučiasi viršesni, o tai gali būti tiek teigiamas, tiek ir neigiamas dalykas. Mamai svarbu stebėti, kad su jaunesniais vaikučiais bendraujanti atžala elgtųsi lyg geras vyresnis brolis ar sesuo. Padėtų, mokytų, parodytų, globotų, gintų. Žinoma, svarbu laiku pamatyti ir sudrausminti agresyviai lyderiauti ar net žeminti mažesnius už save pradėjusį vaiką.
Popamokinė veikla labai naudinga vaikams. Įvairūs užsiėmimai ne tik ugdo tuos įgūdžius, kuriems mokykloje ar darželyje skiriama mažiau dėmesio, bet ir suteikia galimybę pabendrauti su bendraminčiais. Popamokinėje veikloje dalyvaujantys vaikai skatinami kartu tobulėti bei siekti bendrų tikslų. Jų bendravimas nėra toks tiesioginis, jis paremtas bendru darbu ar užduotimi, tad net ir kukliam vaikui atsiskleisti gerokai lengviau. Svarbu atrasti vaikui malonią veiklą. Jeigu vaikui visai nesiseka šokti, tai lankant šokių pamokas jam ne tik bus sunku susidraugauti, jis jaus atskirtį, dar labiau užsisklęs.
Norėdami, kad vaikas būtų drąsesnis ir išmoktų susidraugauti būkite pozityvūs. Kalbėdami su vaiku venkite neigiamų įžvalgų, nepabrėžkite vaiko bėdų. Tai skaudina. Pavyzdžiui, vietoje klausimo: „Tai ar ir vėl darželyje visą dieną vienas žaidei?“, pasiteiraukite neutraliau: „Kaip sekėsi darželyje? Vaikas išmoks jums atsiverti, išsakys savo baimes, lūkesčius, papasakos apie pomėgius. Jums beliks įpūsti jam daugiau meilės sau ir pasitikėjimo savimi: „Šiandien dėliojai „LEGO“ ir tau labai patiko? Šaunuolis, puikus žaidimas! O ar yra daugiau vaikų, kurie irgi dėlioja? Padrąsinkite vaiką, atsargiai, bet konkrečiai patarkite, kaip jam prieiti prie bendraamžių, ką drauge nuveikti, neverskite ir nebandykite jo „perlaužti“.
Projektai ir iniciatyvos vaikų draugystei stiprinti
2024 m. kovo 18-22 dienomis Valčiūnų vaikų lopšelyje-darželyje vyko veiksmo savaitė be patyčių „Draugystės savaitė“. Ši savaitė skatino visus ugdyti pozityvius vaikų bendravimo ir problemų sprendimų gebėjimus, gerinti bendrą emocinę vaiko savijautą, skatinti pagarbius ir draugiškus vaikų tarpusavio santykius. Visą savaitę vaikai mokėsi pažinti vienas kitą, ieškojo skirtumų, žaidė bendrus žaidimus, o kovo 2024-03-26 du draugai Zuikiai (mokytojos Irena ir Diana) visus draugus sukvietė į Velykinių zuikučių bėgimą, bendrą mankštą ir žaidimus. Zuikiai skatino vaikučius kartu pažaisti, pasportuoti ir žinoma draugauti, dalintis savo gerumu ir šypsena.
Projektas „Draugystės sodas: kuriame saugią ir laimingą bendruomenę“ parengtas atsižvelgiant į šiuolaikinius ikimokyklinio ugdymo iššūkius - didėjantį vaikų emocinį jautrumą, tarpusavio bendravimo sunkumus bei poreikį stiprinti tėvų, pedagogų ir vaikų bendruomeniškumą. Taip pat matomas poreikis kurti darželio aplinką, kurioje kiekvienas bendruomenės narys - vaikas, tėvas ar darbuotojas - jaustųsi saugus, priimtas ir vertinamas. Įgyvendinus projektą „Draugystės sodas“, tikimasi sustiprinti Panevėžio lopšelio-darželio „Varpelis“ bendruomenės emocinę ir socialinę darną, skatinti vaikų empatiją, sveiką gyvenseną bei kūrybiškumą.
⇒ Bendruomenės vakaras. Įgyvendinant neigiamų socialinių veiksnių projektą ,,Draugystės sodas: kuriame saugią ir laimingą bendruomenę”, salėje šurmuliavo „Skonių mugė“, kurią surengė bendruomenės nariai. Stalas buvo nuklotas rudens gėrybių patiekalais - nuo spalvingų salotų, gardžių pyragų iki kūrybingų daržovių užkandžių. Visi dalinosi savo receptais, ragavo, juokėsi ir tiesiog džiaugėsi buvimu kartu. Renginys sudarė sąlygas stiprinti bendruomenės tarpusavio ryšius, skatino bendrystę, bendravimą ir pozityvią emocinę atmosferą.
⇒ Spalio 21-oji buvo bendruomenės ,,Sveikatos diena III”. Įgyvendinant neigiamų socialinių veiksnių projektą ,,Draugystės sodas: kuriame saugią ir laimingą bendruomenę” grupėse vaikai, padedant mokytojams ir padėjėjams, gamino sveikas salotas ir kepė gardžius blynus su obuoliais. Mažieji virtuvės meistrai ne tik kūrė, bet ir ragavo savo pačių pagamintus patiekalus - juk sveikas maistas dar skanesnis, kai gamini su meile! Taip pat atliko interakyvias užduotėles planšetėse, kūrė darbelius iš gamtinės medžiagos ir surengė parodėles. Vaikų maitinimo ir higienos administratorė parengė smagią viktoriną apie sveiką mitybą - vaikai su entuziazmu atsakinėjo į klausimus, mokėsi atpažinti naudingus produktus, diskutavo, kas padeda išlikti stipriems ir energingiems. Pradinukai, lankantys visos dienos mokyklos pailgintos mokymosi dienos grupę, lauke sukūrė Rudeninę mandalą. Vaikai, tyrinėdami savo vidinį pasaulį, kūrė darbelius, kuriuose spalvos kalba vietoje žodžių, o veidukai atspindi įvairias emocijas - džiaugsmą, nuostabą, liūdesį, draugiškumą, susimąstymą. Projekto veiklos padėjo vaikams suprasti, kad draugystė - tarsi sodas, kuriam reikia rūpesčio, dėmesio ir švelnumo.
Lapkričio 5 d. Panevėžio lopšelyje-darželyje „Varpelis“ vyko STEAM kūrybinis renginys ir virtuali paroda „Mano emociukas“. Renginio metu mažieji kūrėjai, pasitelkę gamtines medžiagas, LEGO kaladėles bei antrines žaliavas, gamino savus „emociukus“ - spalvingus ir išraiškingus personažus, atspindinčius įvairias emocijas. Kiekvienas kūrinys buvo unikalus, atspindintis vaikų nuotaikas, kūrybiškumą ir pasaulio matymą. Dalyviai džiaugėsi galimybe kūrybiškai bendradarbiauti, susitikti su kaimyninių darželių vaikais, patirti daug džiugių emocijų ir kartu kurti saugią, draugišką atmosferą.
⇒ Iniciatyva „Mankšta su tėveliu“ yra viena iš neigiamų socialinių veiksnių projekto ,,Draugystės sodas: kuriame saugią ir laimingą bendruomenę“ dalis, kuri skatina tėvus aktyviau įsitraukti į vaikų kasdienį ugdymą ir laisvalaikį. Ši veikla padeda mažinti neigiamus socialinius veiksnius, tokius kaip tėvų ir vaikų emocinis atotrūkis, pasyvus gyvenimo būdas, socialinė izoliacija bei bendravimo stoka šeimoje. Bendra mankšta tampa pozityvaus bendravimo priemone, stiprina šeimos narių tarpusavio ryšį, ugdo pasitikėjimą ir bendradarbiavimą.
Septintasis projekto ,,Susitikimai” susitikimas su kunigu Marcos Coduti Marijonų koplytėlėjė. Vaikai turėjo galimybę plėsti žinias apie lankytinas Panevėžio miesto vietas, objektus, įskaitant ir bažnyčią, kaip tautos kultūrinį paveldą. Vaikučiams paliko įspūdį šiltas ir nuoširdus kunigo M.
⇒ RESPUBLIKINIS PROJEKTAS ,,SVEIKATIADA” 2024-2025 M. Pagrindinis mūsų vykdyto projekto ,,Kepu kepu bandutes” tikslas - atkreipti vaikų dėmesį į tai, koks ilgas ir nelengvas yra Duonelės kelias. Aiškinosi jos paslaptį, skonį, naudą, lygino kaip Duona buvo auginama anksčiau ir dabar. Vaikai noriai klausėsi grupės mokytojų pasakojimų apie Duoną, turėjo galimybę stebėti jų rodomus tešlos paruošimo būdus bei patys tapti mažaisiais kepėjėliais! Kartu maišė tešlą bandutėms, formavo jas, nešė į darželio virtuvę ir nekantriai laukė kol iškeps…, nes labiausiai norėjosi - ragauti!
⇒ RESPUBLIKINIS PROJEKTAS ,,SVEIKATIADA”2023-2024 M. Taika - labai svarbu kiekvienam iš mūsų. Visi norime gyventi, kurti, mylėti ir svajoti. Šių dienų įvykiai dažnam suardė ateities planus. Vaikų kalba - meninė kalba. Projektas vyko 2022 m. balandžio 4 d. Projekto iniciatorė IU mokytoja R. Kulienė. Įgyvendinimas kartu su IU mokytoja K. Pakarkliene. Koordinatorė direktoriaus pavaduotoja ugdymui E.
2022-02-07-2022-02-28 „Boružiukų“ grupės ikimokyklinio ugdymo mokytojos K. T. ir V. K. inicijavo ir su ugdytiniais, įtraukiant į veiklas ir tėvelius, vykdė projektą „Augu sveikas“. Sveikas vaikas - smalsus, aktyvus, judrus, geranoriškai nusiteikęs aplinkinių žmonių atžvilgiu. Ugdymo įstaiga ir šeima - tarsi partneriai, atsakingi už vaiko sveikatą ir visapusišką ugdymą. Panevėžio lopšelio-darželio „Varpelis“ viena iš vertybių yra vaikų sveikatos saugojimas ir stiprinimas, todėl šis trumpalaikis projektas būtų papildomas įstaigos siekis ugdyti vaikų sveikos gyvensenos įgūdžius.
2022-02-21 - 2022-03-04 „Voveriukų“ grupės ikimokyklinio ugdymo mokytoja K. P. su savo mažyliais vykdė projektą „Mano pirmoji prieskoninė žolelė“. Projekto vykdymo laikotarpiu vaikai buvo supažindinami su augalų sėklomis - jų forma, dydžiu, spalva, kvapu, sėjo ir stebėjo augaliukų augimą, mokytojo padedami, nagrinėjo jų išvaizdą - stiebas, lapeliai, šaknys, atliko kūrybinius darbelius apie augaliukus, mokėsi rūpintis augalais.
Sausio mėnesį „Kiškučių“ grupėje buvo įgyvendinamas projektas „Paukšteliai - mūsų draugai“. „Kiškučių“ grupės ikimokyklinio ugdymo mokytojos A. G. ir K.T.
⇒ Paukščių globos akcija „Už vieną trupinėlį čiulbėsiu visą vasarėlę“ 2021-2022 m.
2021-2022 m. Mankštiada 2021-2022 m.
⇒ PRISIJUNGĖME prie aplinkosauginio projekto „Man rūpi rytojus“ (daugiau informacijos rasite www.manrupirytojus.lt) ir rūšiuojame, t. y. atskirai rinkti smulkią elektroniką ir baterijas į draugiškas aplinkai talpas.
IU mokytojų K. K. ir D. Š. ir ugdytinių projektas ,,Pastatysiu aš namelį iš antrinių žaliavų“, kuris startavo, kaip eTwining programos veikla - mokytojų padedami ,,statė“ namelį iš dėžučių nuo kiauinių. Kiaušinių dėžutes rinko visa bendruomenė, projektą rėmė ir Respublikinės Panevėžio ligoninės vidaus ligų 2-ojo skyriaus darbuotojos - Drasa Budriene, Daiva Meiliuniene, Dalia Vadlugiene, Dalia Maliauskiene. Nepakartojama ir įdomi veikla.
Šių metų konkursas skiriamas pirmajam lietuvių botanikui Jurgiui Ambraziejui Pabrėžai atminti. 2021-aisiais minime 250-ąsias botaniko gimimo metines, o Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė šiuos metus Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos metais.
Dėkojame ir džiaugiamės, kad mūsų įstaigos inicijuotame projekte „Užgavėnių kaukių puota“ dalyvavo daug dalyvių. Projekto tikslas - kviesti ikimokyklinių įstaigų mokytojus, švietimo pagalbos specialistus, meninio ugdymo mokytojus, kartu su ugdytiniais, kurti Užgavėnių kaukes, skatinti kūrybiškumą, fantaziją, išradingumą, originalumą, įgyvendintas. Kaukės originalios, įvairiaspalvės ir nepakartojamos! Iš dalyvių atsiųstų nuotraukų sudaryta knygelė net iš 72 puslapių!
Panevėžio miesto savivaldybės Aplinkosaugos švietimo projektų atrankos komisija paskirstė lėšas aplinkosaugos švietimo projektams. Iš viso paskirstyta virš 9 tūkst. 1400 Eur skirta Gamtos mokyklos projektui „Aplinkai draugiškas panevėžietis“, 1390 Eur - VšĮ „Pokyčių iniciatyvos“ projektui „ECO ambasadorių akademija“, 1320 Eur - VšĮ Gerų naujienų televizijos rubrikai „EKO žinia“, 770 Eur - „Minties“ gimnazijos jaunimo festivaliui „O mes kitokie“, 680 Eur - „Ąžuolo“ progimnazijos projektui „Švari aplinka - doras žmogus - 5“, 480 Eur - J.
Baigėsi kūrybinių projektų - piešinių paroda ,,Mūsų mažasis sodas” (viena iš aplinkosaugos švietimo projekto veiklų) ir MB „Arbora“ dėka, mūsų vaikučiai jau turi vaismedžių sodą! Balandžio 2 d. į mūsų įstaigą buvo atvežti ir darželio teritorijoje pasodinti 5 obelų ir 3 kriaušių sodinukai. Vaikai mokysis medelius prižiūrėti ir puoselėti, stebės augimą ir lauks momento, kada galės ragauti išaugintus gardžius vaisius.
2020-2021 m. ,,Drugelių“ ir ,,Kregždučių“ grupių mokytojos A. Z. ir D. M. Paukščių globos akcijos projektas vykdomas gruodžio-kovo mėnesiais. Projekte dalyvaujančios mokytojos savo grupių edukacines aplinkas papildė vaizdinėmis priemonėmis apie žiemojančius paukštelius. Vyksta pokalbiai su mažaisiais apie tai, kodėl ir kaip žiemą reikia rūpintis šąlančiais, badaujančiais paukšteliais. Vaikai žiūri filmukus, stebi ir klausosi paukštelių balsų natūralioje aplinkoje - lauke. Bendradarbiaujant su ugdytinių tėveliais, pagamintos lesyklėlės, pasirūpinta lesalais. Vaikai lesins ir stebės, palesti grūdelių, trupinėlių, atskrendančius paukštelius, apžiūrinės jų pėdsakus sniege, diskutuos, kokie paukšteliai lankosi lopšelio-darželio kieme. Taip pat ugdytiniai išmoks eilėraštukų, mįslių ir skaičiuočių apie paukščius.
Alytaus „Vilties“ mokyklos-darželio vaikai lapkričio 13-29 dienomis dalyvavo Respublikiniame sveikatą stiprinančių mokyklų pozityvios psichosocialinės aplinkos projekte „Pasidalinkime draugyste“. Daugiau nei dvi savaites grupėse ir klasėse buvo organizuojama veikla, kelianti teigiamas emocijas: buvo skaitomi ir aptariami kūriniai apie draugystę, tarpusavio santykius, vyko pokalbiai, diskusijos, minčių lietus ir kt. 2017 m. lapkričio 29 d. vyko akcija „Draugystės girlianda“, skirta Draugo dienai paminėti. Akcijos metu vaikus aplankė personažai Mažylis ir Karlsonas, pasakojo vaikams kaip svarbu turėti draugą, padėti savo draugui, pamatyti draugą šalia esančiame bendraamžyje. Mažylis ir Karlsonas su vaikais žaidė žaidimus, dainavo daineles, šoko skambant linksmai muzikai.
Siekiant išvengti daugelio konfliktų ir nemalonių situacijų dabar ir vėlesniame vaikų gyvenime, jau ankstyvajame ikimokykliniame amžiuje būtina ugdyti vaikų gebėjimus pažinti savo ir kitų emocijas, ugdyti pozityvaus bendravimo su kitais įgūdžius. Darželyje su vaikais turime kalbėti apie patyčių reiškinį. Projekto ,,Mes esame draugai“ veiklos buvo skirtos savireguliacijos, pozityvaus bendravimo, problemų sprendimo įgūdžių ugdymui. Su ugdytiniais peržiūrėjome filmuką ,,Stop patyčioms“ ir jį analizavome, aptarėme, kaip turėtume elgtis pamatę, kad vienas vaikas užgaulioja, liūdina kitą vaiką. Veiklos ,,Paguosk draugą“ metu ugdytiniai mokėsi empatijos, vaidino situacijas su lėlių teatro lėlėmis. Vaidinimo metu vaikai improvizavo galvodami, kaip galima paguosti nuliūdusį savo draugą? Džiaugiamės, kad vaikai sugalvojo labai daug būdų: švelniai apkabinti draugą; pasiūlyti pasikalbėti; pasiūlyti draugui pažaisti kartu; duoti draugui savo žaislą ir taip jį pralinksminti. Žaidimas ,,Nusiraminimo kortelės“ mokė vaikus, kaip nuraminti save. Vaikai prisiminė, kokius žino nusiraminimo būdus ir juos įvardijo. Visi kartu aptarėme jau žinomus ir sužinojome naujus nusiraminimo metodus, piešėme sau skirtą ,,Nusiraminimo kortelę“. Įdėmiai išklausę, vaikai aptarė pagrindinę pasakos mintį, girdėtus ir matytus įvykius. Tas aptarimas labai svarbus, antraip papasakota istorija tarsi „praeina“ pro šalį, nepalikdama pėdsakų. Daugelis vaikų suprato, kodėl rožinis šuniukas buvo toks liūdnas, juk net mama Kudlė kartais pabumbėdavo - iš kur toks keistuolis radosi? Šaipėsi iš jo ne tik šarkos. Net maži gatvės kačiukai šaipydamiesi kaišiojo liežuvius rožiniam šuniukui... ir tik todėl, kad jis buvo kitoks. Projekto pabaigoje vaikai kopijavo žodį AČIŪ ir jį kūrybiškai papuošė. Įrengė Padėkos stendą spalvotiems drugeliams už jų stebuklingus žodžius: ,,Gražus“, ,,Nuostabus“. J. Valentukonienė, S. Urbelienė, V. Centro surengtoje paskaitoje „Vienišumas, konfliktai ir kiti vaikų bendravimo iššūkiai“ J. S. Jasiulionė aptarė, kuo tokios svarbios vaikų draugystės, ir davė ne vieną naudingą patarimą tėvams.
Kaip ugdyti draugiškumą ir bendravimo įgūdžius
Vaikų draugystė darželyje yra svarbus socialinės ir emocinės raidos elementas. Kiekvienas vaikas yra unikalus, turintis skirtingą temperamentą, pomėgius ir bendravimo stilių. Kai kurie vaikai lengvai užmezga kontaktus, kitiems tai sekasi sunkiau. Svarbu suprasti, kad drovumas ar uždarumas nėra trūkumas, o tiesiog individualios savybės.
Tėvams ir pedagogams svarbu sudaryti saugią ir palaikančią aplinką, kurioje vaikai jaustųsi laisvai reikšti savo emocijas ir bendrauti. Tai apima:
- Pozityvus pavyzdys: Suaugusiųjų bendravimo stilius su kitais žmonėmis, empatija ir pagarba daro didelę įtaką vaikams.
- Padrąsinimas ir palaikymas: Skatinkite vaikus bendrauti, bet neverskite jų daryti tai, kas jiems nepatogu. Girėkite už pastangas ir mažus pasiekimus.
- Empatijos ugdymas: Mokykite vaikus atpažinti ir suprasti savo bei kitų emocijas. Aptarkite, kaip skirtingi veiksmai paveikia draugus.
- Konfliktų sprendimo įgūdžiai: Padėkite vaikams išmokti spręsti nesutarimus taikiai, diskutuojant ir ieškant kompromisų.
- Bendros veiklos: Organizuokite žaidimus, projektus ir kitas veiklas, kurios skatina bendradarbiavimą ir komandinį darbą.
Pradiniame mokykliniame amžiuje draugystės svarba dar labiau išauga. Vaikai patenka į naują aplinką, kurioje svarbu ne tik mokymosi rezultatai, bet ir gebėjimas bendrauti su bendraamžiais ir mokytojais. Mokytojai gali padėti vaikams integruotis, skatindami bendradarbiavimą grupėse, skirdami pareigas klasėje ir organizuodami veiklas, kurios leidžia vaikams atsiskleisti.
⇒ Mokyklos aplinkos svarba. Mokyklai būdingas nuolatinis darbo ir poilsio ciklas - užburtas pamokų ir pertraukų ratas. Pamokų metu galima suteikti galimybę vaikams „pasipraktikuoti bendrauti”, dirbant visiems kartu grupėje, tačiau dar kitaip komunikuojama, organizuojant darbą mažose grupelėse. Grupelių narių skaičių geriau parinkti pagal klasės ypatumus - kiek vaikai motyvuoti, aktyvūs, ramūs ir panašiai. Vieni vaikai saugiau jaučiasi ir produktyviau dirba, dirbdami dviese, kitiems geriau sekasi dirbti trise ar keturiese. Tokiose situacijose mokytojas turi galimybę pastebėti, koks grupelės vaikų skaičius kiekvienam vaikui yra tinkamiausias, kad jis gerai jaustųsi. Dirbdami grupelėse, vaikai turi galimybę labiau pažinti bendraklasius, su kuriais laisvu metu mokykloje bendrauja mažiau arba išvis nebendrauja, pastebėti jų pozityvias asmenines savybes ar stipriąsias puses. Kita vertus, gali būti, kad pamatysime, jog tam tikri vaikai kol kas tiesiog negali būti vienoje grupelėje, tuomet galbūt derėtų peržiūrėti grupių struktūrą.
Kiekvienas vaikas, koks jis bebūtų: drąsus, nerimastingas, aktyvus, turi stipriųjų pusių. Gali būti, kad vaikui mokykloje ypač sekasi tam tikri mokomieji dalykai. Kartais šių savybių iškart galime nepastebėti. Tačiau dar viena saugi vaiko aplinka yra namai. Pasikalbėkime su vaiko tėvais, kokių vaiko stiprybių jie yra pastebėję, ir galbūt tuomet galėtume jas pritaikyti klasėje, sudarydami sąlygas vaikui atsiskleisti. Svarbu nedaryti pradinukui spaudimo, mėginant jį įkalbėti bendrauti su klasės draugais. Remiantis vaiko stipriosiomis savybėmis, per pamoką galima paprašyti jo padėti vienam ar kitam bendramoksliui, klasėje pristatyti savo mėgstamą veiklą. Tą vaikas gali padaryti nebūtinai kalbėdamas - galbūt kol kas jam saugiau ir priimtiniau parodyti mėgstamą knygą ar žaidimą.
Pradinių klasių mokiniai ypač nori prisiimti atsakomybę, jaustis savarankiški, tad suteikime jiems tą galimybę, klasėje paskirstydami pareigas. Vienas vaikas gali būti atsakingas už klasės lankomumo žymėjimą - tapti klasės „žvitriąja akimi”, kitas - „lentos valymo ekspertu” ir panašiai. Nuotaikingi ir linksmi pavadinimai labiau primena žaidimą, todėl kartais paskatina vaikus susidomėti organizuojama veikla.
Ne mažiau reikšmingo patyrimo ir „pamokų” išmokstama per pertraukas. Šie „mokslai” yra tokie pat svarbūs, kaip išmokti skaityti, rašyti ir skaičiuoti. Per pertraukas mokytojai turėtų būti pakankamai budrūs, stebėdami vaikų tarpusavio bendravimą. Tai nereiškia, kad reikia pulti aiškintis visus vaikų bendravimo iššūkius. Vaikams labai reikia laiko, kad jie galėtų laisvai, niekieno netrukdomi pažaisti su draugais. Viskas plaukia neįtikėtinai natūraliai, o mums, mokytojams, belieka tik domėtis, stebėti ir suprasti, „ką vaikas savo elgesiu nori pasakyti”. Tik kilus nesaugioms situacijoms, įsiterpti, padėti išsiaiškinti, pamokyti tinkamų bendravimo būdų.
Pastebėjus, kad laisvo žaidimo metu kuris nors vaikas dažnai stovi nuošaly, galima su juo pasikalbėti, išsiaiškinti, kas nutiko, galbūt jis tiesiog dabar to nori. Kartais vaikui gali būti nedrąsu prieiti prie kitų vaikų ir pasiprašyti žaisti. Tokiu atveju mokytojas gali pasiūlyti prisijungti prie žaidimo, tam tikromis aplinkybėmis - ir pats dalyvauti žaidime. Kai kuriems vaikams yra drąsiau žaisti su mokytoju negu su bendraklasiais. Galbūt tylus ir nedrąsus vaikas bus puikus empatiškas klausytojas. Žinoma, jokiu būdu negalima versti vaiko bendrauti, jeigu jis pats to nenori.
Kaip jau minėjau, vaikams patinka žaidimai. Klasės valandėlių, jeigu tokių esama, ar kitu atitinkamu laiku galima suteikti galimybių vaikams pasimokyti tinkamų bendravimo įgūdžių per žaidimus. Tai gali būti daroma vaidinant sudėtingesnes situacijas, žiūrint ir aptariant paveikslėlius, filmukus, skaitant pasakas ar kitokius literatūros kūrinius. Svarbiausia, kad viskas būtų išsiaiškinama su vaikais. Tai reikšminga vaiko jausmams ir mintims, su kuriomis vaikas „išeina” po tokios veiklos. Dar geriau, jeigu mokykla turi laiko vadinamiesiems ryto ir vakaro ratams. Galbūt tai primena darželį, tačiau labai svarbu, kaip jausdamasis vaikas ateina ir išeina iš mokyklos. Emocinė įtampa, susikaupęs pyktis, liūdesys, nerimas ir kitos emocijos gali turėti reikšmę vaiko mokymuisi, bendravimui su vaikais ir mokytojais. Lygiai taip pat šie išgyvenimai turi „išliekamąją vertę”, vaikui grįžus į namus: jo bendravimui su tėvais, broliais, seserimis ir kitiems gyvenimo aspektams. Pasikalbėjęs apie tai, kaip jaučiasi, su kokiais įspūdžiais ateina ir išeina, galbūt aiškiau išreiškęs savo išgyvenimus, vaikas gali pasijusti saugiau, ramiau ir maloniau. Tam tikrose situacijose jis gali pamatyti, kad ne vienas taip jaučiasi: galbūt per dieną mokykloje nutiko kažkas, dėl ko vaikas prastai pasijuto. Taigi šie ryto ir vakaro ratai yra galimybė išsiaiškinti kilusius neaiškumus.
Kita vaikus stebuklingai suvienijanti mokyklinė veikla - pramogos už mokyklos ribų. Nepaisant didžiulės mokomųjų dalykų apkrovos, raskime laiko kartu su vaikais nueiti į boulingą, batutų parką, ekskursiją. Kitoje aplinkoje vaikų elgesys keičiasi - ir tai gali netgi stebinti. Vaikai kupini įspūdžių kažkur važiuoja, atsiranda begalės temų diskusijoms ir bendravimui. Neformali aplinka tikrąja to žodžio prasme „išlaisvina” vaikus, padeda jiems atsiskleisti.
Ką dar gali padaryti tėveliai, padėdami vaikui susirasti draugų? Be jau minėto asmeninio pavyzdžio rodymo, tam tikrais atvejais gali būti verta pakalbėti apie konkrečius susidraugavimo su kitais momentus - kaip prieiti, pasikalbėti, pakviesti kartu pažaisti. Galima kartu su vaiku suvaidinti bendravimo sunkumais pasižyminčias situacijas, išsiaiškinti kylančias problemas ir aptarti alternatyvius bendravimo būdus. Esant galimybei, galima pasiūlyti vaikui pasikviesti klasės draugus į savo gimtadienį ar kokią nors kitą pramogą arba tiesiog į svečius. Naudinga, jeigu tokiuose susitikimuose dalyvauja su Jūsų vaiku mažiau bendraujantys vaikai. Taip pat galima pamėginti pabendrauti šeimomis, galbūt pasikviesti juos į svečius, išeiti į lauką ar sugalvoti kitų pramogų su Jūsų vaiką atstumiančiu vaiku ir jo tėveliais. Pozityvus, pagarbus tėvelių tarpusavio bendravimas vėlgi yra teigiamas bendravimo pavyzdys. Matydami didžiulį autoritetą - savo tėvelius, gražiai bendraujančius su klasės draugo tėvais, vaikai formuosis teigiamą nuostatą, pajaus saugumą tos šeimos atžvilgiu - visa tai gali sustiprinti vaikų tarpusavio santykius.
Tačiau nepamirškime, kad vaikas greičiausiai dar iki mokyklos turėjo draugų. Šie draugai gali būti kaip stiprus apsauginis veiksnys vaikui, sunkiau susidraugaujančiam arba patiriančiam kitokių bendravimo sunkumų su klasės draugais. Paskatinkime jį ir toliau puoselėti santykius su kitais vaikais. Labai svarbu, kad vaikas ne tik mokėtų užmegzti, tačiau taip pat gebėtų išsaugoti ir toliau plėtoti santykius su draugais. Šioje situacijoje svarbus tėvų ar globėjų vaidmuo. Mes mokome vaikus bendravimo būdų, rodome jiems tinkamą asmeninį pavyzdį, tikslingai organizuojame veiklas. Visi šie momentai yra labai svarbūs, tačiau mokymasis yra abipusis mokinio ir mokytojo reikalas, kuris reikalauja grįžtamojo ryšio. Mokytojai ar vaiko tėvai moko, vaikas mokosi. Tačiau vaikas turi suprasti, kuria kryptimi jis juda. Tą galime padaryti dėmesingai stebėdami ir fiksuodami tinkamą vaiko elgesį. Mokydami vaiką tinkamų susidraugavimo būdų, emocijų ar elgesio raiškos, turime jam aiškiai parodyti, koks jo elgesys yra pageidaujamas. Mes esame įpratę automatiškai, „šviesos greičiu” reaguoti į netinkamą vaiko elgesį. Iš tiesų netinkamą vaiko elgesį neretai dera stabdyti. Tačiau ar dažnai atkreipiame dėmesį, kai vaikas padaro kažką malonaus, pavyzdžiui, mokykloje paskolina draugui trintuką, valgykloje nuneša jo puodelį, apkabina, kai draugas verkia? Prisiminkime pagrindinį kiekvieno žmogaus poreikį priklausyti ir jaustis reikšmingam. Pritarimą vaiko elgesiui, paskatinimą galime reikšti ne tik žodžiais, bet ir nežodiniais būdais - šypsena, linktelėjimu, prisilietimu ir panašiai.
Šiuolaikiniam bendravimui trūksta gyvybės, kurią suteikia tikri emociniai išgyvenimai. Kai supykstame ar nuliūstame, nebijokime to parodyti vaikui. Lygiai taip pat atvirai rodykime išgyvenamą džiaugsmą dėl jo malonaus elgesio. Visos emocijos yra tokios, kokios yra - nei geros, nei blogos. Jos visos yra priimtinos. Matydami tokį suaugusiųjų pavyzdį, vaikai patys mokosi pažinti savo jausmus, atvirai (tinkamai!) juos reikšti.
Vaikystėje kuriami santykiai turi ilgalaikę reikšmę vaiko gyvenimui. Ateityje vaikas mokysis, dirbs, galbūt sukurs šeimą - vienaip ar kitaip susitiks įvairiausių žmonių, su kuriais teks bendrauti. Bendravimas su kitu žmogumi brandina vaiką kaip asmenybę. Jis tobulėja emocine ir pažintine prasme, įgyja naujų socialinių įgūdžių, deda pamatus ateities santykiams ir kartu galbūt turi daugiau galimybių geriau socialiai prisitaikyti. Mes, suaugusieji, vargu, ar galime už vaiką susidraugauti su jo bendraklasiais, lygiai taip pat negalime kitų vaikų priversti draugauti su juo. Tačiau galime nuoširdžiai domėtis vaiku, priimti jį tokį, koks yra, ir padėti jam susidraugauti. Ši pagalba nebūtinai reikš, kad vaikas taps „klasės žvaigžde”, nes draugystė priklauso ne tik nuo mūsų pagalbos.
