Nustatant vaiko kilmę siekiama įteisinti giminystės ryšius. Vaiko kilmė - tai vaiko gimimas iš konkrečių tėvų. Kiekvienu atveju pirminis vaiko kilmės patvirtinimo dokumentas yra gimimo įrašas, padarytas civilinės metrikacijos skyriuje. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme. Jau pats gimimo faktas sukuria vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas. Pavyzdžiui, vaikas turi teisę nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, žinoti savo tėvus, gyventi su jais, tėvai turi užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą. Vaiko kilmė iš tėvų yra patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo jos atsiranda vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Šios taisyklės išimtis yra tik įvaikinimo atveju. Pagrindas įrodyti kilmę ne tik iš konkrečių tėvų yra gimimo liudijimas.
Galimi atvejai, kai su vaiko interesais susikerta tėvų interesai. Šiuo atveju nereikėtų pamiršti, jog egzistuoja ne tik tėvų teisės vaikų atžvilgiu, bet ir pareigos. Šios pareigos būtent ir įgyvendinamos per jau anksčiau minėtus principus. Kaip teigiama Jungtinių Tautų Vaikų teisių deklaracijos preambulėje, svarbiausia - vaiko interesai. Tad prieš atliekant bet kokį veiksmą, susijusį su vaiku, pirmiausia akcentuojama, ar tai nepažeis vaiko interesų.
Tėvystės prezumpcija ir jos nuginčijimas
Vaikui gimus santuokoje, taikoma tėvystės prezumpcija - tėvu pripažįstamas asmuo, su kurio vaiko motina yra sudariusi santuoką arba santuoka nutraukta ne daugiau nei prieš 300 dienų. Santuokoje gimusiems vaikams galioja tėvystės prezumpcija - laikoma, kad vaiko tėvas - motinos sutuoktinis. Ta pati taisyklė galioja, jei vaikas gimė nepraėjus 300 dienų po sutuoktinių separacijos ar santuokos nutraukimo. Vaikui gimus santuokoje arba kai kuriais kitais atvejais tėvystės nereikia pripažinti, nes ji nustatoma „automatiškai“, t.y. tėvu laikomas vaiko motinos sutuoktinis. Vaikui gimus našlei po jos vyro mirties nepraėjus 300 dienų, vaiko tėvu yra laikomas miręs motinos sutuoktinis. Jeigu po skyrybų ar sutuoktinio mirties nepraėjo 300 dienų, tačiau moteris sudarė naują santuoką ir susilaukė vaiko, vaiko tėvu laikomas naujasis moters sutuoktinis.
Esant situacijai, kai vaiko tėvu save laiko ne vaiko motinos sutuoktinis, būtina nuginčyti preziumuojamą tėvystę. Tačiau esant jau minėtai situacijai, kai vaikas gimsta santuokoje, bet tėvystę nori pripažinti ne sutuoktinis, pirmiausia reikia nuginčyti tėvystę. Nuginčijimo atveju svarbiais įrodymais laikoma ne tik moksliniai (pavyzdžiui DNR) tyrimai, bet ir kiti svarbūs faktai (pavyzdžiui, informacija apie tai, ar vaiko pradėjimo metu tėvas gyveno skyriumi ir panašiai).
Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad gimimo liudijime įrašytas asmuo negali būti vaiko tėvas. Tokiais įrodymais yra ne tik moksliniai tyrimai, bet ir įtikinami faktai. Jeigu „automatiškai“ įrašytas vyras nėra tikrasis vaiko tėvas, reikėtų kreiptis į teismą dėl duomenų apie tėvą nuginčijimą. Jeigu visi trys asmenys, t.y. vaiko motina, „automatiškai“ įrašytas tėvas ir tikrasis vaiko tėvas sutaria ir pateikia bendrą pareiškimą, teismo procesas nėra sudėtingas ir ilgai netrunka.
Kas pripažįstamas vaiko tėvu, kai vaiką pagimdo moteris, anksčiau buvusi santuokoje? Jeigu vaikas gimsta nepraėjus 300 dienų nuo santuokos nutraukimo, vaiko tėvu yra įrašomas buvęs moters sutuoktinis. Tada gimusio vaiko tėvas turi kreiptis į teismą ir bandyti nuginčyti tėvystę bei prašyti pripažinti jį gimusio vaiko tėvu. Norint šito išvengti, vaiko tėvams reikėtų iki vaiko gimimo užregistruoti santuoką, nes gimdžiusios moters sutuoktinis yra pripažįstamas vaiko tėvu, nežiūrint kiek laiko praėjo nuo santuokos įregistravimo iki vaiko gimimo. Tokiu būdu būtų išvengta teisminio proceso.
Ką daryti tuo atveju, jei vaikas gimė santuokoje, tačiau tėvystę nori pripažinti vaiko tėvas, kuris nėra sutuoktinis? Jis turėtų kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo ir bandyti nuginčyti vaiko gimimo įraše esančius duomenis apie tėvą.
Nesantuokiniai vaikai ir tėvystės pripažinimas
Dėl įvairiausių priežasčių, kai vaikais gimsta ne santuokoje, santuokoje ne su vaiko tėvu ir panašiai, kyla problemų įvardinant, kas yra vaiko tėvas. Kaip matome, asmens teisė pripažinti tėvystę yra svarbi tiek pačiam tėvui, tiek ir vaikui. Ir šias teises saugo ne tik nacionaliniai, bet ir tarptautiniai teisės aktai.
Jeigu tėvas nežinomas arba vaikas gimsta ne santuokoje, šių duomenų, paprastai, nėra. Tokiu atveju tėvystė gali būti pripažinta pagal asmens, laikančio save vaiko tėvu, pareiškimą. Tokį tėvystės pripažinimą reglamentuoja CK 3.141-3.142 straipsniai. Vyras, laikantis save vaiko tėvu, kartu su motina kreipiasi į notarą, kur patvirtinamas nustatytos formos notarinis pareiškimas.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. Remiantis naująja tvarka nebėra būtina dėl tėvystės pripažinimo kreiptis į notarą arba į teismą, t.y. galima kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą ir pateikti prašymą pripažinti tėvystę. Tokį prašymą galima pateikti ir internetu per Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinę sistemą (MGVDIS), t.y. Jeigu vaiko tėvas ir/arba motina yra nepilnamečiai, jų tėvai (globėjai ar rūpintojai), savo ruožtu, turi pateikti sutikimus.
Kaip elgiamasi tais atvejais, kai tikrasis tėvas atsisako pripažinti nesantuokoje gimusio vaiko tėvystę? Jei vaiko tėvas atsisako pripažinti tėvystę ar yra miręs, ieškinį teismui dėl tėvystės nustatymo gali paduoti vaiko motina ar pilnametystės sulaukęs vaikas, o taip pat vaiko globėjas (rūpintojas), valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija ar mirusio vaiko palikuonys.
Save laikantis tėvu asmuo, privalo tėvystę įrodinėti pagal Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso numatytas įrodymų priemones. Šiuo atveju tai būtų DNR ekspertizė, liudytojų parodymai, netgi įvairūs susirašinėjimai ar motinos ir tėvo bendros deklaruotos gyvenamosios vietos faktas, bet kokie kiti bylai reikšmingi įrodymai. Žinoma, įrodymai negali būti prieštaringi, t. y. - negali prieštarauti vieni kitiems. Kitu atveju klausimas turėtų būti nagrinėjamas ieškinio (ginčo) tvarka.
Visgi, jei byla nagrinėjama ieškinio (ginčo) tvarka, visų pirma teismas įsitikina, ar asmuo, bandantis pripažinti tėvystę, atitinka CK 3.147 straipsnyje numatytus tokiam asmeniui keliamus reikalavimus. Teismas nustato, ar visų pirma nereikia nuginčyti tėvystės įrašo, taip pat norima užtikrinti, kad būtų suteiktos sąlygos pirmiausia dėl tėvystės pripažinimo kreiptis biologiniam tėvui.
Tėvystės pripažinimo procesas ir dokumentai
Gimus vaikui, medicinos įstaiga išduoda pažymą, kad moteris jų įstaigoje nurodytą dieną ir valandą pagimdė vyriškos ar moteriškos lyties kūdikį. Šios pažymos pagrindu civilinės metrikacijos įstaiga išduoda vaiko gimimo liudijimą, kuriame motina įrašoma vaiką pagimdžiusi moteris, o vaiko tėvu - moters sutuoktinis. Jeigu vaiką pagimdžiusi moteris yra nesusituokusi, tėvystė gali būti pripažįstama pagal asmens, laikančio save vaiko tėvu, pareiškimą, kuris turi būti patvirtintas notaro. Save tėvu laikantis vyras kartu su vaiko motina turi kreiptis pas notarą, pateikti minėtą medicinos įstaigos pažymą ir surašyti prašymą civilinės metrikacijos įstaigai, kad vyras yra moters pagimdytą vaiko tėvas ir prašo nurodyti jį tėvu vaiko gimimo liudijime.
Jei tėvystę pripažįstantis asmuo yra nepilnametis, pateikiant pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo reikalaujamas jo tėvų, globėjų ar rūpintojų rašytinis sutikimas, o šiems nesutikus - teismo leidimas. Kai vaiko gimimo įraše nėra duomenų apie tėvą, tėvystė taip pat gali būti pripažįstama pagal asmens, laikančio save tėvu, pareiškimą, kuris turi būti patvirtintas notaro. Tokį pareiškimą save tėvu laikantis vyras kartu su vaiko motina turi pateikti civilinės metrikacijos įstaigai. Jei vaikui yra suėję dešimt metų, toks pareiškimas gali būti priimamas tik tuo atveju, kai yra vaiko rašytinis sutikimas.
Kaip pripažįstama dar negimusio vaiko tėvystė? Tuo atveju, jei yra aplinkybių, dėl kurių vaikui gimus nebus galima paduoti pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo, vyras, kuris laiko save dar negimusio vaiko tėvu kartu su būsima vaiko motina gali civilinės metrikacijos įstaigai pagal būsimos motinos gyvenamąją vietą paduoti pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo vaiko motinos nėštumo laikotarpiu. Kartu reikės turėti medicinos įstaigos išduota pažymą, patvirtinančią nėštumą.
Tėvų atsakomybė ir vaiko teisės
Vaikų ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) III Knygos IV dalis. LR CK 3.155 straipsnis nustato, kad vaikus iki pilnametystės ar emancipacijos prižiūri tėvai. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata ir, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. LR CK 3.156 straipsnis nustato, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Jeigu tėvai nenori arba negali vykdyti pareigų savo vaikams, tėvų atsakomybė gali būti paskirta kitam asmeniui. Tuo tikslu LR CK yra įtvirtintas nepilnamečių globos ir rūpybos institutas.
Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Vieno iš tėvų globa vaikui gali būti nustatoma tik tais atvejais, kai kito tėvo valdžia yra apribota.
Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Tačiau tėvai išlaiko teisę matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams.
Visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu ir tėvų atsakomybe, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos gali vaiko tėvas ar motina, neveiksnių nepilnamečių tėvų tėvai (globėjai / rūpintojai). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
Teisiniai aspektai ir tarptautiniai dokumentai
LR CK 3.144 straipsnis numato, kad jei vaiko motina yra mirusi, neveiksni ar dėl kitų priežasčių negali paduoti pareiškimo pripažinti tėvystę su vaiko tėvu, ar tėvystės pripažinti nesutinka nepilnamečio ar ribotai veiksnaus vyro, laikančio savo vaiko tėvu, tėvai ar globėjai, ar raštiškai sutikimo nepatvirtina vaikas, kuriam yra suėję dešimt metų, pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo gali būti pagrindas tėvystei registruoti, jei šį pareiškimą patvirtina teismas. Kaip matyti, įstatymo leidėjas paliko atsargą, pateikdamas nebaigtinį sąrašą. Šiuo atveju teismas kiekvieną kartą vertina, kokios situacijos laikomos atitinkančios CK keliamus reikalavimus pareiškimo padavimui.
Siekiant mažinti santuokinių ir nesantuokinių vaikų teisinio statuso, kuris dažniausiai tradiciškai ir teisiškai nepalankus nesantuokiniams vaikams ir skiriasi įvairiose valstybėse, skirtumus, 1975 Strasbūre buvo priimta Europos konvencija Dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (Lietuvoje įsigaliojo 1997). Pagal Konvenciją motinystė nustatoma remiantis tik vaiko gimimo faktu, tėvystė gali būti įrodoma ar nustatoma savanorišku pripažinimu ar teismo sprendimu. Tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti nesantuokinį vaiką, kaip ir tuo atveju, jei jis būtų gimęs santuokoje. Kai pareiga išlaikyti santuokinį vaiką priklauso tam tikriems tėvo ar motinos šeimos nariams, ši pareiga taip pat taikoma ir nesantuokinio vaiko atžvilgiu. Nesantuokiniai vaikai turi tokią pačią teisę į savo tėvo, motinos ir tėvo ar motinos šeimos narių turto palikimą, lyg būtų gimę santuokoje. Nesantuokinio vaiko tėvui ir motinai susituokus vaikui suteikiamas santuokinio vaiko teisinis statusas.
Jungtinių Tautų 1989 Vaiko teisių konvencijoje (Lietuva ratifikavo 1995) nustatyta vaiko, kuris išskiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisė nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Santuokoje ir nesantuokoje gimę vaikai turi vienodas teises bendrauti su savo tėvais, būti abiejų globojami, taip pat į finansinę jų paramą ir palikimą.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę teisės aktai garantuoja visiems vaikams lygias teises neatsižvelgiant į tai, ar vaikai yra gimę santuokoje, ar ne. Civiliniame kodekse (2000, įsigaliojo 2001) nustatyta, kad nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisės lygios, tėvams nutraukus santuoką, ją pripažinus negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium vaikų teisės nesikeičia. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Pilnametystės sulaukę vaikai privalo išlaikyti paramos reikalingus savo tėvus neatsižvelgiant į tai, ar jų tėvai buvo susituokę. Teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingus tėvus, jei nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams.
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 (1 ) dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo taikomas be specialios procedūros pripažįstant kitos ES valstybės teismo sprendimą Lietuvoje. Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 15 straipsnyje (bei 1996 m. spalio 19 d. Šie prašymai nagrinėjami LR CPK 39 skyriuje nustatyta tvarka tiek, kiek Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003, nenustato kitaip. Lietuvos apeliaciniam teismui teikiami prašymai turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (LR CPK 111 straipsnis). Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 15 straipsnio nuostatomis teikiamas prašymas ir jo priedai turi būti pateikti valstybine kalba arba turi būti pridėti šių dokumentų vertimai į lietuvių kalbą.
tags: #ne #santuokoje #gime #vaikai
