Kadaise Vilniuje vešėję daržai vargingiausius gyventojus saugojo nuo bado ir taip atliko praktinę funkciją, o štai šių dienų vilniečiai, kalbėdami apie čia užaugintas gėrybes, pabrėžia kitokius aspektus.
Istorinis kontekstas: nuo būtinybės iki bendruomenės telkimo
Bendruomeninių sodų reiškinį sostinėje yra aptaręs Vilniaus tyrinėtojas Darius Pocevičius. „Pas mūsų kaimynus latvius ir lenkus bendruomeniniai sodai atkeliavo XX amžiaus pradžioje ir išliko iki šiol, tapę kultūros ir istorijos paveldu. Artimi kolektyvinių sodų giminaičiai sklypiniai daržai (lenk. ogródy działkowe) Vilniuje atsirado 4-ojo dešimtmečio pradžioje, maitino vilniečius karo metu ir buvo smarkiai išplėsti pokariu, kai miestas kėlėsi iš griuvėsių.“
Norintiems įsivaizduoti, kokiose miesto teritorijose vystėsi daržai, D. Pocevičius savo knygoje nurodo gana tikslias Vilniaus vietas. 1930 metais sostinės bedarbiams skirti 29 daržų sklypai Sėlių ir Lūšių gatvių sandūroje Žvėryne, po poros metų daržai suformuoti vakarinėje Kalvarijų gatvės pusėje. Bėgant metams daržų atsirado vis daugiau - abipus Antakalnio gatvės, tarp Vilnios ir Belmonto gatvės. Itin didelė daržų teritorija, pasak miesto tyrinėtojo, išvystyta tarp Savanorių prospekto, Kedrų ir T. Narbuto gatvių. Ir nors šiuo metu, eidamas Gedimino prospektu, neišvysi ten augančių salotų ar sirpstančių pomidorų, Vilniuje nesunku rasti vietų, kur tokį vaizdą pamatyti tikrai galima.
D. Pocevičius rašo, kad bėgant laikui atsirado kiek neigiamas požiūris į daržus pačioje miesto širdyje. Taip po truputį daržai imti riboti, o „1953 m. jie beveik visi buvo panaikinti“.
Šiuolaikiniai bendruomeniniai daržai: ne tik daržovės
Ko gero, ir šiandienos vilnietis, paklaustas apie mieste augančius daržus, galbūt įvardytų Antakalnyje esantį vieną labiausiai išvystytų ir tikrai geriausiai žinomų bendruomenės daržų. Daugiau nei dešimtmetį šis šiltnamis buvo apleistas. Dabar atkurtas ir nuolatos tvarkomas bei tobulinamas Antakalnio bendruomenės daržas jungia 10-12 aktyvių narių - tokius R. Kučiauskas vadina tuos rajono gyventojus, kurie čia užsuka gana dažnai ir dirba neskaičiuodami jėgų. O darbo ir veiklos darže tikrai netrūksta: „Kiekvienas turime savo lysvių, o dar yra bendro naudojimo lysvės, kurias taip pat reikia stropiai prižiūrėti.“ Dėl laisvų lysvių, kuriomis norėtų naudotis, žmonės gali kreiptis nuo naujųjų metų iki balandžio pradžios.
Paklaustas, ar daug Antakalnio gyventojų kreipiasi norėdami užsiimti daržininkyste, R. Kučiauskas sako, kad susidomėjusių netrūksta, nors vis susiduria su požiūriu, kad daržas - tik pramoga. „Iš dalies tai yra pramoga, bet ir ne mažesnis įsipareigojimas. Jei augini daržą, turi jį laistyti, ravėti. Jei pats negali - pagalbos prašai kaimynų. Štai vis atsiranda tokių, kurie pavasarį sako labai norintys prisijungti prie daržo, tačiau vasarą ima ir dingsta, nes atostogauja, keliauja, o vėl pasirodo tik rudenį.“
Antakalnio daržo darbų koordinatorius teigia, kad šiame darže, taip pat įrengtame šiltnamyje, vilniečiai sodina visiems įprastas daržoves ir žoleles - pomidorus, agurkus, krapus, ridikėlius.
Kalbėdamas apie ateitį ir planus, R. Kučiauskas teigia, kad norėtųsi ne tik auginti daržoves, ne tik rengti susitikimus su rajono bendraminčiais, bet ir įgyvendinti edukacines idėjas: „Norėtume, kad į šį daržą ateitų kuo daugiau vaikų, kad jie galėtų pamatyti, jog morka užauga žemėje, o ne parduotuvės lentynoje.“ Be to, Antakalnio rajone - gana daug senyvo amžiaus žmonių.
Naujos iniciatyvos: „Idėjų lysvė“ ir Tūkstantmečio skveras
Nuo seno Antakalnio bendruomenės daržo keliaukime prie visiškai naujo, bet jau spėjusio sužavėti vilniečius, projekto - Pilaitės rajone vykdomos iniciatyvos „Idėjų lysvė“. „Idėjų lysvė“ siūlo bendrą veiklą nuo miesto centro nutolusio rajono gyventojams, kartu siekia atgaivinti kiek apleistas vietas. „Mūsų tikslas nėra daržovių kultivavimas. Gerokai svarbiau suburti kuo daugiau žmonių veiklai, iš kurios randasi kur kas daugiau nei valgomas produktas. Pilaitę pasirinkau todėl, kad joje užaugau, šis rajonas man artimas. Su bendraminčiais „Idėjų lysvę“ įkūrėme neseniai, praėjusį rudenį, tad šis sezonas bus pirmasis“, - pasakoja L. Petruškevičiūtė.
Daržininkystės mieste idėja - graži, bet ši veikla - ugdanti kantrybę, pabrėžia L. Petruškevičiūtė. Projektą su bendraminčiais vykdanti pašnekovė džiaugiasi, kad į komunikaciją apie daržą Pilaitėje reaguoja ir nepažįstami, net aplinkinių rajonų gyventojai. Šio sezono „Idėjų lysvės“ planuose - daržovių, vaismedžių sodinimas, teritorijos sutvarkymas, taip pat - vaikų purvo virtuvės ir poilsio zonos įrengimas. Į daržą mieste žvilgtelėti gali visi, kurie nori. „Žmonės jau per pirmąjį susitikimą sakė, kad nenori uždaro daržo. Norime, kad jis būtų atviras, kartu tai bus socialinis testas.“
Daržininkystės projektas, tikina „Idėjų lysvės“ iniciatorė, gali būti įgyvendinamas bet kur. „Net ant šaligatvio, miesto centre yra įvairių būdų, kaip įrengti augalams reikalingą žemės plotą, Europoje yra tikrai daug gerų pavyzdžių. Viskas prasideda ir vystoma grupelės bendraminčių. Nors ši veikla nereikalauja itin didelių lėšų, pati daržininkystė neatsiejama nuo laiko. Tuo užsiimantys turi būti pakankamai atsidavę“, - pasakoja L. Petruškevičiūtė, svarstydama apie ateitį, sako, kad tokie projektai kaip „Idėjų lysvė“, grąžinantys daržininkystę į miestus, bus kur kas aktualesni netolimoje ateityje: „Manau, kad Lietuvoje santykis su gamta vis dar labai glaudus - turime tėvus, senelius, kurių ryšys su gamta - stiprus. Jei pažvelgsime į miestus, kur miesto daržininkystė itin vystoma, pamatysime, kad kelios ten gyvenančios kartos neturi tokio sąlyčio su gamta.“
Vilniaus m. Vilniaus vystymo kompanija, UAB laimėjusi viešąjį pirkimą bendrovė iki 2027 m. turės atlikti teritorijos sutvarkymo ir atnaujinimo darbus. Teritorija šiuo metu apaugusi sąžalynais, gyventojai joje turi pasodinę daržus, laiko darbų inventorių. Sutvarkius skverą daržų tradicija bus tęsiama - projekte numatyta palikti vietos bendruomeniniams daržams, kuriais galės naudotis vietiniai gyventojai.
„Šis projektas - svarbus žingsnis siekiant derinti miesto plėtrą su pagarba gamtai ir bendruomenės poreikiams. Šioje valstybinės žemės teritorijoje, šlaituose nuo seno žmonės sodino daržus. Išlaikant šią tradiciją teritorijoje numatoma zona ir toliau vystyti bendruomeninius daržus. Viešojoje erdvėje esantys gausūs želdiniai ir saugomi medžiai savaime padiktavo projekto kryptį. Nemaža dalis teritorijos bus palikta tokia pati, kokia yra ir dabar, tiesiog išvalant ją nuo šiukšlių ir suremontuojant esamus infrastruktūros elementus, pavyzdžiui, teritorijos vakaruose esančius laiptus.“
Būsimieji Tūkstantmečio skvero takai, pandusai, laiptai ir poilsio erdvės suprojektuoti įvertinus čia jau susiformavusius judėjimo srautus - pavyzdžiui, būsimi įėjimai ir takai bus dabartinių takų vietoje. Dėl išraiškingo šios teritorijos reljefo nepavyks visur įrengti takų, pritaikytų fizinę negalią turintiems lankytojams. „Ši vieta bus atverta gėrėjimuisi panorama nuo aukšto šlaito bei poilsiui gamtos apsuptyje. Tūkstantmečio skvero projektas išsiskiria sudėtingu reljefu, susiformavusia bendruomenės veikla bei poreikiu jautriai derinti naujus infrastruktūros sprendinius su esama aplinka. Turėdami patirties įgyvendinant kompleksinius viešųjų erdvių projektus, galime užtikrinti šio skvero darnų vystymą - nuo aiškios vizijos formavimo iki tvarių, gyventojams vertę kuriančių sprendimų realizavimo", - teigė pranešime cituojama Vilniaus vystymo kompanijos vadovė Laura Joffė.
Dėmesys bendruomeniniams daržams Naujininkuose
Sutvarkius ir išvalius šiuo metu Naujininkuose gaivališkai susiformavusią intensyvią želdynų zoną, atsiras funkcinės zonos, išdėstytos šiuo metu čia esančiame šlaite. Gyventojų prašoma iki spalio 1 d. nuimti derlių ir iš teritorijos surinkti savo inventorių. Sutvarkius daržų teritoriją gyventojams bus suteikta galimybė savo inventorių laikyti greta daržų pastatytoje pavėsinėje-pergolėje su ūkine patalpa. Greta jos numatyta įrengti vandens kolonėlę patogiam daržų laistymui. Apie planuojamus darbus gyventojai bus informuojami ir Vilniaus vystymo kompanijos organizuojamame susitikime su jais bei informaciniuose stenduose.
Skveras - saugus ir atviras visiems
Kadangi naujasis skveras yra šalia Tūkstantmečio gatvės, siekiant nuslopinti iš jos sklindantį triukšmą, šiaurinę teritorijos dalį planuojama apsodinti dideliais medžiais - liepomis ir klevais. Užbaigus projektą Tūkstantmečio skvero takai bus apšviesti, juose atsiras naujų suoliukų bei poilsio aikštelių.
tags: #naujininku #bendruomenes #darzas
