Kūdikiai labai dažnai žagsi, ir tai yra visiškai normalus reiškinys. Nors žagsėjimas paprastai nėra pavojingas, kartais jis gali kelti tėvų susirūpinimą. Svarbu suprasti, kodėl kūdikis žagsi ir kada reikėtų kreiptis į gydytoją.
Kas sukelia žagsėjimą?
Žagsėjimą sukelia nevalingi diafragmos ir tarpšonkaulinių raumenų susitraukimai. Kai šie raumenys susitraukia, staiga įkvepiame oro, o antgerkliai užsidaro, sukeldami būdingą garsą. Pasak vaikų neurologės Rūtos Maciulevičienės, žagsėjimas yra refleksas, neturintis aiškios fiziologinės funkcijos, skirtingai nei kosulys ar čiaudulys, kurie padeda išvalyti kvėpavimo takus. Žagsėjimas vadinamas gerybiniu kvėpavimo sutrikimu.
Yra keletas priežasčių, dėl kurių kūdikiai gali dažnai žagsėti:
- Per didelis oro pririjimas: Maitinimo metu kūdikis gali praryti per daug oro, ypač jei netinkamai apžioja krūtį arba maitinimo srovė iš buteliuko yra per stipri.
- Skrandžio tempimas: Kai kūdikio skrandis prisipildo maisto ar oro, tai gali dirginti diafragmą ir sukelti žagsėjimą.
- Temperatūros pokyčiai: Staigus atšalimas (pvz., po maudynių, kol aprengiamas) arba per didelis karštis gali paskatinti žagsėjimą.
- Staigūs dirgikliai: Kūdikio nervų sistema dar tik formuojasi, todėl intensyvus žaidimas, juokas, triukšmas, pasikeitusi aplinka ar dienotvarkė gali sukelti žagsėjimą.
- Nevalingas diafragmos susitraukimas: Kartais žagsėjimas prasideda be aiškios priežasties.
Kada žagsėjimas yra normalus?
Trumpas žagsėjimas, trunkantis kelias minutes, yra visiškai normalus ir nereikalauja jokio gydymo. Dauguma kūdikių žagsi po valgio, ypač jei jie persivalgo arba per greitai čiulpia. Gydytoja Rūta Maciulevičienė mini, kad kūdikiai, kurie maitinami krūtimi ir taisyklingai apžioja krūtį, prisigeria mažiau oro, todėl nebūtinai turi atsirūgti po kiekvieno maitinimo.
Taip pat, anot gydytojos, jei kūdikis čiaudo ir žagsi, tai gali reikšti, kad jis yra sveikas.
Kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją?
Nors dažniausiai žagsėjimas yra nekenksmingas, yra atvejų, kai jis gali kelti problemų:
- Užsitęsęs ir intensyvus žagsėjimas: Jei žagsėjimo priepuoliai trunka labai ilgai, yra dažni ir varginantys, jie gali sutrikdyti normalią plaučių ventiliaciją, sukelti mitybos sutrikimus, dehidrataciją ar svorio kritimą.
- Žagsėjimas, apsunkinantis kvėpavimą: Tai yra rimtas požymis, reikalaujantis nedelsiant kreiptis į gydytoją.
- Žagsėjimas kartu su kitais simptomais: Jei žagsėjimą lydi kiti nerimą keliantys simptomai, tokie kaip atpylinėjimai, pilvo skausmas ar neramumas, verta pasikonsultuoti su gydytoju.
Pasak specialistų, ilgai trunkančio ir varginančio žagsėjimo priežastys gali būti psichogeninės (stresas, nervinės reakcijos), organinės (hidrocefalija, nervų sistemos traumos, encefalitai, meningitai) arba tiesiog nežinomos. Persirgus tam tikromis ligomis (pvz., plaučių uždegimu, bronchitu) žagsėjimas taip pat gali tapti įkyrus. Kai kuriais atvejais žagsėjimą gali išprovokuoti ir tam tikri vaistai.
Kaip padėti kūdikiui, kai jis žagsi?
Dažniausiai kūdikiui nereikia jokios specialios pagalbos, nes žagsėjimas praeina savaime. Tačiau tėvai gali pabandyti kelis būdus, kurie gali padėti palengvinti žagsėjimą:
- Padėkite atsirūgti: Po maitinimo palaikykite kūdikį vertikalioje padėtyje bent 20-30 minučių. Kartais tai gali užtrukti ir ilgiau, net iki pusvalandžio.
- Tinkamas krūties apžiojimas: Įsitikinkite, kad kūdikis tinkamai apžioja krūtį, apimdamas ne tik spenelį, bet ir visą rusvąjį plotelį aplink jį.
- Ramios aplinkos užtikrinimas: Jei žagsėjimą sukėlė staigūs dirgikliai, priglauskite kūdikį, ramiai jį nuneškite, kad jis nurimtų.
- Švelnus masažas: Galite švelniai pamasažuoti kairę pilvuko pusę po šonkauliais arba paplekšnoti delnu per nugarą.
- Vandens duodamas: Kai kurie specialistai rekomenduoja duoti kūdikiui atsigerti vandens, tačiau svarbu atsiminti, kad kūdikiams iki 6 mėnesių papildomas vanduo nėra būtinas, jei jie maitinami motinos pienu ar mišiniais.
Svarbu suprasti, kad žagsėjimas yra natūralus kūdikio fiziologijos procesas. Tėvai turėtų stebėti savo mažylį ir, jei kyla abejonių ar nerimo dėl žagsėjimo pobūdžio, visada verta pasikonsultuoti su gydytoju.
Mokinius į užsienį drąsiai besivežanti pedagogė: „Tas mokytojo mygtukas retai išsijungia manyje“
Pagrindinis tyrimas, bandant rasti pasikartojančio, labai varginančio žagsėjimo priežastis, yra krūtinės ląstos rentgenograma, siekiant atmesti uždegiminius procesus. Išskirtiniais atvejais, kai žagsėjimas tampa problema, gali prireikti sudėtingesnio gydymo ir medikamentų.
