Lietuvoje siekiama gerinti demografinę situaciją ir didinti gyventojų galimybes susilaukti vaikų. Vyriausybė pritarė siūlomai tvarkai, pagal kurią pagalbinio apvaisinimo paslauga būtų teikiama atsižvelgiant į medicininį poreikį, o ne į vaiko norinčių susilaukti asmenų šeiminę padėtį. Tai reiškia, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugos bus prieinamos ne tik sutuoktiniams ar registruotos partnerystės sutartį sudariusiems asmenims, bet ir bendrai ne mažiau nei metus gyvenantiems asmenims bei vienišoms moterims, kurioms nevaisingumo diagnozė yra mediciniškai pagrįsta.
Šiuo metu Lietuvoje susiduriama su demografine krize, gimstančių vaikų skaičius kasmet mažėja. Skaičiuojama, kad 2023 m. gimė 20,6 tūkst., 2024 m. - 19 tūkst., o 2025 m. - apie 17 tūkst. vaikų. Tuo tarpu 15-20 proc. porų susiduria su vaisingumo problemomis. 2022 m. nevaisingumas diagnozuotas 994 vyrams ir beveik 6,9 tūkst. moterų, o 2023 m. - 965 vyrams ir beveik 6,8 tūkst. moterų.
Siūloma numatyti teisę gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas ir santuokos ar registruotos partnerystės sutarties nesudariusiems asmenims, bendrai gyvenantiems ne mažiau nei 1 metus, ir vienišoms moterims, kurioms nevaisingumo diagnozė yra mediciniškai pagrįsta. Taip pat siūloma nustatyti aiškesnes taisykles embrionams genetinių patologijų atvejais bei numatyti vaisingumo išsaugojimo paslaugų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis atvejus ir sąlygas.
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), siūlomai tvarkai įgyvendinti reikėtų papildomų valstybės biudžeto lėšų, tačiau kiek tai galėtų kainuoti - kol kas neaišku. SAM duomenimis, 2018-2024 m. Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo būdu gimė 2,8 tūkst. vaikų. 35 šeimos yra sutikusios savo embrioną dovanoti donorystei.
Seime įregistruotas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų projektas numato, kad pagalbinis apvaisinimas galės būti taikomas sutuoktiniams, partnerystę įregistravusiems asmenims, vyrui ir moteriai, kurie kartu gyvena ne trumpiau nei vienerius metus ir turi tikslą sukurti šeiminius santykius, arba moteriai, nesančiai poroje. Procedūra galės būti atliekama tais atvejais, kai nevaisingumo negalima išgydyti ir nėra jokių medicininių kontraindikacijų, galinčių sukelti grėsmę moters sveikatai ar galimybei išnešioti kūdikį.
Atsižvelgiant į kitų šalių duomenis, Lietuvoje vienišoms moterims atliekamų pagalbinio apvaisinimo procedūrų skaičius galėtų sudaryti apie 10 proc. nuo visų atliekamų pagalbinio apvaisinimo procedūrų, o nesusituokusioms poroms - apie 20 proc.
Nevaisingumo priežastys ir diagnostika
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 10 proc. porų visame pasaulyje turi vaisingumo sutrikimų. Lietuvoje dėl šio sutrikimo į medikus kasmet kreipiasi apie du tūkstančius naujų porų. Nevaisingumas diagnozuojamas, kai nenaudojant kontracepcijos priemonių moteris per metus nepastoja. Nevaisingumas gali būti dėl moters, vyro arba abiejų partnerių vaisingumo sutrikimų.
Moterų nevaisingumo priežastys gali būti kiaušintakių pažeidimai, ovuliacijos sutrikimai, gimdos patologija. Taip pat gali būti kaltas vyresnis moters amžius, kai dėl išsimokslinimo ir karjeros nėštumas atidedamas vėlesniam laikui. Manoma, kad ir vyrų, ir moterų vaisingumui mažėti reikšmės gali turėti gyvenimo būdo ypatumai, kenksmingi aplinkos veiksniai, stresas, per reti lytiniai santykiai.
Pastaruoju metu daugėja porų, negalinčių susilaukti vaikų dėl vyrų nevaisingumo. Spermos pokyčius lemia genetika, endokrininės, uždegimų ligos ir kitos priežastys. Spermatozoidų kiekiui ir judrumui neigiamą poveikį daro įvairūs žalingi aplinkos veiksniai, ilgalaikis sėdimas darbas, nutukimas, nesaikingas alkoholio vartojimas, rūkymas.
Šeimai ar porai, įtariančiai, kad turi vaisingumo sutrikimų, pirmiausia reikėtų kreiptis į savo šeimos kliniką, kur turėtų būti atliekamas pirminis ištyrimas. Vyro vaisingumo įvertinimas ištiriant ejakuliatą yra vienas pirmųjų nevaisingos poros tyrimų. Jeigu spermos tyrimo rezultatai atitinka normą, tuomet išsamiai vertinamas moters vaisingumas.
Moterų ištyrimas prasideda gydytojo konsultacija, aiškinantis nevaisingumo trukmę, lytinių santykių dažnumą, mėnesinių ciklo pobūdį, persirgtas ligas. Įvertinamas moters amžius. Po to atliekamas ginekologinis tyrimas, vidiniai organai ištiriami ultragarso aparatu. Visos moterys dėl nevaisingumo tiriamos, ar neserga chlamidioze. Dažniausiai tai nustatoma, paėmus tepinėlį iš gimdos kaklelio. Ovuliacija vertinama, nustatant progesterono kiekį kraujyje atitinkamą mėnesinių ciklo dieną. Kiaušintakių pratekamumas įvertinamas atliekant invazines procedūras - histerosalpingogramą ar laparoskopiją.
Kiaušintakius dažniausiai pažeidžia lytiniu keliu plintančios infekcijos - chlamidiozė ir gonorėja. Negydytos chlamidiozės padariniai - pažeisti kiaušintakiai ir nevaisingumas. Mažojo dubens organų operacijos, negimdiniai nėštumai, sunkaus laipsnio endokrininė liga - endometriozė taip pat gali sutrikdyti kiaušintakių funkciją.
Būna ir neaiškios kilmės nevaisingumas. Maždaug kas dešimtai šeimai, atlikus visus abiejų partnerių vaisingumą įvertinančius tyrimus, nerandama jokių sutrikimų. Tokiais atvejais įtariami imunologiniai, genetiniai ar kiti kol kas dar nežinomi veiksniai.
Pagalbinio apvaisinimo metodai
Pagalbinio apvaisinimo tikslas yra vienvaisis nėštumas. Viena iš tokių procedūrų yra apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF). Šis metodas naudojamas, kai vyro spermoje spermatozoidų yra labai mažai arba jie nejudrūs. Moteriai skiriami kiaušides stimuliuojantys vaistai, kurie subrandina kelias ar keliolika kiaušialąsčių. Plona adata išpunktuotos kiaušialąstės dedamos į indą su specialia terpe ir spermatozoidais, kur ir įvyksta apvaisinimas.
Jei apvaisinimas įvyksta, vienas ar keli embrionai yra patalpinami moters gimdoje, kur toliau nėštumas vystosi natūraliu būdu. Jeigu susiformuoja daugiau embrionų, nei perkeliama į moters gimdą, jie užšaldomi ateičiai.
Kita procedūra yra intrauterininė inseminacija, kai moteriai suleidžiama donoro sperma. Tokia procedūra nėra dirbtinis apvaisinimas, nes apvaisinimas įvyksta natūraliu būdu moters organizme.
Vaisingumo klinikos neįsivaizduojamos be pagalbinio apvaisinimo laboratorijos ir joje dirbančių embriologų. Nuo jų profesionalumo ir kruopštumo dažnai priklauso, ar moters kūne užsimegs nauja gyvybė. Žmogaus embrionu yra vadinamas organizmas nuo apsivaisinusios kiaušialąstės iki 8 vystymosi savaitės. Tačiau, pagalbinio apvaisinimo procedūrų ribose embrionas yra 2 - 8 nediferencijuotų ląstelių organizmas.
Svarbus veiksnių, įtakojančių sėkmę, yra kiaušialąsčių ir spermatozoidų kokybė, kurią dažnai lemia poros amžius. Taip pat svarbu tinkamai subalansuota stimuliacija moteriai, kontroliuojamas kiaušialąsčių paėmimas punkcijos metu, atsakingas ir kvalifikuotas ginekologo ir embriologo darbas bei tinkamos priemonės - aukščiausios kokybės embrionų auginimo terpės, inkubatoriai, naujos technologijos.
Newcastle universiteto mokslininkai sukūrė naują metodą, kuris leidžia sėkmingai perkelti žmogaus DNR iš vienos žmogaus kiaušialąstės į kitą. Šis metodas gali padėti išvengti mitochondrinių ligų perdavimo palikuonims. Mitochondrijos, kartais vadinamos ląstelių „baterijomis”, gali mutuoti ir motinos šias mutacijas gali perduoti savo vaikams. Tokios ligos gali sukelti rimtus sveikatos sutrikimus, o pasaulyje nėra vaistų tokioms ligoms gydyti.
Naujovės ir iššūkiai
Seime svarstomas naujas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų projektas, kuris siekia atliepti demografinę situaciją šalyje ir sudaryti platesnes galimybes vaikų neturintiems žmonėms jų susilaukti. Projektu siekiama, kad pagalbinis apvaisinimas būtų prieinamas ne tik sutuoktiniams ar registruotos partnerystės sutartis sudariusiems asmenims, bet ir kartu ne mažiau nei metus gyvenantiems asmenims bei vienišoms moterims, kurioms nevaisingumo diagnozė yra mediciniškai pagrįsta.
Nors politikai iš esmės palaiko projektą, kai kurie punktai kelia diskusijas. Pavyzdžiui, vienišoms moterims sudaryta galimybė pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu valstybės lėšomis ir vienerių metų bendro gyvenimo kriterijus nesusituokusiai porai kelia klausimų dėl tikslumo ir galimo diskriminavimo.
Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad dabar galiojantis reguliavimas, ribojantis galimybę pasinaudoti procedūra vienišoms moterims ir nesusituokusioms poroms, prieštarauja Konstitucijai. Todėl iki 2026 m. balandžio 10 d. Seimas privalo parengti ir patvirtinti naują įstatymo projektą, kuris neprieštarautų Konstitucijai.
Verta atkreipti dėmesį, kad nevaisingumas yra sveikatos būklė, o pagalbinis apvaisinimas - medicininė intervencija. Todėl prieiga prie jos turėtų būti grindžiama medicininiais, o ne civilinės būklės kriterijais. Sveikatos sistema remiasi solidarumo principu ir nėra premija už „teisingą“ gyvenimo būdą.
Šiuo metu Lietuvoje lytinių ląstelių donorystė nėra įteisinta, todėl moterys, norinčios pasinaudoti donoro sperma, vyksta į Latviją, Estiją ar kitas užsienio šalis.
Didelis dėmesys skiriamas ir pagalbinio apvaisinimo laboratorijų kokybei. Pavyzdžiui, „Northway“ vaisingumo centro laboratorijoje veikia kontrolės sistema, užtikrinanti gerą laboratorijos darbą. Taip pat taikomi aukšti patalpų švaros reikalavimai, o oras filtruojamas specialiais filtrais, sulaikančiais itin smulkias daleles, tokias kaip virusai, dujų molekulės ir bakterijos.
Embrionų šaldymas ir jo iššūkiai
Dalis embrionų, kurie užsimezga pagalbinio apvaisinimo metu, gali būti užšaldomi ateičiai. Tai leidžia išvengti agresyvios kiaušidžių stimuliacijos vaistais ir folikulų punkcijų pakartotinai, taip sumažinant riziką moters sveikatai ir gydymo išlaidas.
Tačiau embrionų šaldymas kelia ir etinių klausimų, ypač Bažnyčios ir dalies visuomenės tarpe. Diskusijos dėl dirbtinio apvaisinimo įstatymo visada buvo aštrios, ir svarbu, kad įstatymas tiksliai numatytų, kas būtų daroma su pertekliniais embrionais.
Nors dirbtinis apvaisinimas Lietuvoje taikomas jau dvidešimt metų ir yra gimę keli tūkstančiai vaikų, žmonėms vis dar asocijuojasi su laboratorijomis ir dirbtinumu. Tačiau pats apvaisinimas nedaug skiriasi nuo natūralaus, o gydytojai gali padėti išvengti kai kurių apsigimimų, pavyzdžiui, jeigu į vieną kiaušialąstę įlindo du spermatozoidai, toks embrionas nėra dedamas į gimdą.
Vaisingumo išsaugojimas
Nors pagalbinio apvaisinimo technologijos sparčiai tobulėja, svarbu nepamiršti ir vaisingumo išsaugojimo. Žalingi aplinkos veiksniai, gyvenimo būdo ypatumai, stresas ir kitos priežastys gali neigiamai paveikti vaisingumą. Todėl svarbu rūpintis savo lytine sveikata ir, esant poreikiui, laiku kreiptis į specialistus.
Natūraliai susilaukti vaikų negali maždaug kas penkta pora, tačiau mokslininkai prognozuoja, kad netrukus nevaisingumas gali grėsti net kas trečiai porai. Dėl to siūlomos naujos pagalbinio apvaisinimo tvarkos, kurios padėtų didinti gimstamumą ir gerinti demografinę situaciją šalyje.
tags: #naujas #apvaisinimo #budas
