Naujagimio kraujo tyrimai yra itin svarbūs siekiant įvertinti bendrą naujagimio sveikatos būklę ir laiku diagnozuoti galimus sveikatos sutrikimus nuo pat gimimo. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais naujagimio organizmas sparčiai auga ir vystosi, prisitaikydamas prie gyvenimo už gimdos ribų. Kraujo tyrimai padeda gydytojams įvertinti naujagimio imuninės sistemos veiklą, deguonies pernešimą, kraujo krešėjimą ir kitus gyvybiškai svarbius rodiklius.

Naujagimių kraujo rodikliai natūraliai skiriasi nuo suaugusiųjų dėl jų organizmo adaptacijos ir vystymosi ypatumų. Štai pagrindiniai rodikliai ir jų normos naujagimiams:

Pagrindiniai naujagimio kraujo rodikliai ir jų normos

• Hemoglobinas (Hb): Norma: 14-24 g/dl. Naujagimiams hemoglobino kiekis paprastai yra didesnis nei suaugusiesiems. Tai lemia vaisiaus vystymosi metu kaupiamas didesnis hemoglobino kiekis, užtikrinantis pakankamą deguonies tiekimą.
• Eritrocitų skaičius (Raudonieji kraujo kūneliai): Norma: 4,8-7,1 mln./μl. Didelis eritrocitų kiekis naujagimiams yra būtinas tinkamai deguonies apykaitai, nes gimimo metu plaučiai dar nevisiškai funkcionuoja.
• Hematokritas (Hct): Norma: 44-64%. Šis rodiklis naujagimiams yra didesnis dėl bendrai didesnio kraujo ląstelių kiekio, reikalingo deguonies transportavimui ir adaptacijai naujoje aplinkoje.
• Leukocitų skaičius (Baltieji kraujo kūneliai): Norma: 9 000-30 000/μl. Leukocitų skaičius naujagimiams paprastai yra didesnis, nes jų imuninė sistema aktyviai vystosi ir prisitaiko prie naujos aplinkos.
• Trombocitų skaičius (Kraujo plokštelės): Norma: 150 000-450 000/μl. Trombocitų kiekis naujagimiams yra panašus į suaugusiųjų ir užtikrina tinkamą kraujo krešėjimą nuo pat gimimo.
• Bilirubinas: Norma pirmą gyvenimo dieną: 1,4-8,7 mg/dl. Norma trečią gyvenimo dieną: 1,4-11,5 mg/dl. Bilirubinas susidaro suirus raudoniesiems kraujo kūneliams, o jo kiekis pirmosiomis dienomis gali padidėti, nes kepenys dar nevisiškai funkcionuoja. Padidėjęs bilirubinas gali sukelti naujagimių geltą.
• Retikulocitų skaičius (Jauni eritrocitai): Norma: 3-7%.

Kartais tėvai atsisako naujagimių kraujo tyrimų, tačiau medikai pabrėžia šios procedūros svarbą.

Visuotinis naujagimių tikrinimas: kodėl jis svarbus?

Lietuvoje tikslinis naujagimių tikrinimas vykdomas nuo 1975-ųjų metų, o pasaulyje ši praktika prasidėjo dar 1960-aisiais. Pirmoji liga, dėl kurios pradėta tikrinti naujagimius, buvo fenilketonurija - paveldima medžiagų apykaitos liga, galinti sukelti sunkią fizinę ir intelektinę negalią. Šiuo metu tikrinimo procentas Lietuvoje siekia 99,8%, kas yra vienas geriausių rodiklių Europoje.

Visuotinis naujagimių tikrinimas (VNT) apima kraujo paėmimą iš naujagimio kulniuko ant specialios testo kortelės. Išdžiovintas kraujas siunčiamas į laboratoriją, kur atliekami tyrimai dėl retų ligų. Per metus dėl šios patikros diagnozuojama viena ar kita reta liga 6-12 naujagimių, kuriems tuoj pat pradedamas gydymas.

Nors programa nėra privaloma, tėvai, atsisakantys tyrimo, turi pasirašyti atsisakymo formą. Medikė dr. J. Songailienė pabrėžia, kad atsisakyti nemokamos paslaugos, kuri gali išgelbėti vaiko gyvybę, yra didelė rizika. Dažnu atveju nuo tyrimų atsisako tos pačios šeimos, kurios atsisako ir skiepų.

Kraujo paėmimas yra minimali intervencija, dažnai naujagimis net neprabunda. Šiandien Lietuvoje naujagimiai tikrinami dėl 12 ligų, o procedūra kompensuojama privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Nuo kada ir dėl kokių ligų tikrinami naujagimiai?

Visuotinis naujagimių tikrinimas Lietuvoje prasidėjo nuo fenilketonurijos tyrimo. Laikui bėgant programa plėtėsi, ir nuo 2023 m. sausio 1 d. visi Lietuvos naujagimiai tikrinami jau dėl 12 įgimtų retų ligų. Šios ligos dažnai būna asimptominės iš pradžių, todėl laiku negydomos gali sukelti rimtų sveikatos problemų, sutrikdyti vystymąsi ar net būti staigios mirties priežastimi.

Be fenilketonurijos, tikrinama dėl:

• Įgimtos hipotireozės (skydliaukės nepakankamumo).
• Įgimtos antinksčių hiperplazijos (adrogenitalinio sindromo).
• Galaktozemijos (laktozės netoleravimo).
• Retų medžiagų apykaitos ligų, tokių kaip vidutinio ilgio riebalų rūgščių acil-KoA dehidrogenazės stoka, metilmalono acidemija, I tipo gliutaro acidemija, ilgų grandinių riebalų rūgščių 3-hidroksi-acil-KoA dehidrogenazės stoka, karnitino nešiklio stoka, klevų sirupo šlapime liga.
• Spinalinės raumenų atrofijos.
• Cistinės fibrozės.

VUL Santaros klinikų Genetikos centras taip pat siūlo tėvams galimybę patikrinti naujagimį dėl 30-ies įgimtų retų ligų, tačiau ši paslauga yra mokama. Papildomai kraujo imti nereikia - užtenka to paties lašo, naudojamo nemokamai patikrai.

Kraujo tyrimų svarba ir interpretacija

Kraujo tyrimas yra vienas dažniausiai atliekamų tyrimų, būtinas tiek diagnozuojant ligas, tiek profilaktiškai. Svarbu atlikti tyrimą ryte, nevalgius, praėjus 8-12 valandų po paskutinio valgymo.

Bendras kraujo tyrimas leidžia diagnozuoti daugybę ligų. Gydytojai vertina ne tik ląstelių kiekį, bet ir jų formą, dydį, brandumą. Ypač svarbūs rodikliai yra:

Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) taip pat yra svarbus rodiklis, parodantis eritrocitų nusėdimo greitį per valandą. Jo pokyčiai gali signalizuoti apie uždegiminius procesus organizme.

Dr. R. Kemežius, vaikų endokrinologas, pabrėžia, kad laiku nustačius tokias ligas kaip įgimta hipotirozė ar įgimta antinksčių hiperplazija ir pradėjus gydymą, žmogus gali gyventi visiškai normalų gyvenimą. Be ankstyvos diagnostikos, klinikiniai simptomai pasireikštų po kelių mėnesių, o gydymą pradėti būtų per vėlu.

Nors retkarčiais pasitaiko klaidingai teigiamų ar neigiamų rezultatų, visuotinis naujagimių tikrinimas yra itin vertinga programa, suteikianti galimybę anksti diagnozuoti ir gydyti retas ligas, taip užtikrinant sveikesnę ateitį naujagimiams.

tags: #naujagimiu #kraujas #normos

• KTG tyrimas nėštumo metu
• Šlepiko kūrybos ir šeimos ryšys
• Sužinokite priežastis, simptomus ir gydymą esant raudoniems ratilams kūdikiui
• Pirmieji žingsniai darželyje
• Vaikų mitybos ypatumai