Vaikų darželis - tai vieta, kur vaikai ne tik žaidžia ir mokosi, bet ir auga kaip asmenybės. Vienas iš svarbiausių ugdymo aspektų ikimokyklinio amžiaus vaikams yra meninė raiška, o vaidyba - viena iš jos formų. Vaidyba vaikų darželyje atlieka svarbią edukacinę funkciją, padedančią ugdyti vaikų kompetencijas įvairiose srityse, užtikrinant visų kompetencijų ugdymo pusiausvyrą ir dermę.
Šiais mokslo metais mūsų įstaigoje yra vykdomas projektas „Emocijos vaiko gyvenime“. Tokį projektą pasirinkome norėdami padėti vaikams išmokti suvokti, atpažinti, įvardyti ir valdyti savo jausmus bei emocijas. Šio projekto tikslas - ugdyti socialinius, bendravimo, savęs pažinimo ir emocijų valdymo įgūdžius, stiprinant ugdytinių psichinę sveikatą.
Viena iš projekto veiklų - teatro savaitė „Fantazijos ir vaidybos pasaulyje“. Ją pradėjo „Birbirono“ aktorių spektaklis „Ežio namas“. Įkvėpti pasirodymo, „Boružėlių“ grupės vaikai (3-4 m.) pristatė stalo teatro inscenizaciją pagal l. l. dainą „Du gaideliai“. Taip pat savo apsilankymu mus pagerbė vaikų poetė Zita G., pristatydama savo kūrybą kartu su vaikais žaidžiant, vaidinant, improvizuojant, deklamuojant gerai žinomas eiles. Vaikai liko sužavėti poetės jaunatviškumu, eilių gražumu ir trykštančia energija! Teatro savaitė baigėsi „Bitučių“ grupės ugdytinių inscenizacija „Obelėlė“, pagal Prano Mašioto pasaką „Paliegusi obelis“. Šiai veiklai buvo ruoštasi iš anksto: vaikai patys gaminosi personažų karūnėles, repetavo, darė bei įteikė pakvietimus „Skruzdėliukų“, „Švelnukų“, „Boružėlių“, „Drugelių“ grupių vaikučiams ir įstaigos darbuotojams. Vaikams pavyko puikiai įsijausti į personažų vaidmenis, o žiūrovai negailėjo plojimų.
Vaidybos svarba vaikų ugdymui
Teatras - meninės išraiškos priemonė, išorinio ir vidinio pasaulio įvykių atvaizdavimas scenoje, dalyvaujant aktoriams bei publikai. Ši meninės išraiškos priemonė susideda iš skirtingų elementų: gestų, dainų, muzikos, šokio, kalbos. Vaidyba (vaidybinė, teatralizuota, improvizuota kūrybinė veikla) ugdo vaikų estetinį suvokimą, kūrybiškumą, spontaniškumą, lavina vaizdinės kalbos įgūdžius, turtina vaikų žodyną, skatina domėtis aplinkinių pasauliu. Žaidybiniai-teatriniai elementai padeda išlaikyti dėmesį, skatina domėtis kalbiniais procesais.
Požiūris į mažų vaikų vaidybos paskirtį ilgainiui, per daugiau nei šimtą metų, ne kartą keitėsi. Ilgą laiką vaikų vaidyba tapatinta su žaidimu ir laikyta, jog to pakanka. Apie vaidybą, kaip atskirą meninio ugdymo sritį, nekalbėta. Domėtasi tuo, kaip vaidmeniniai žaidimai arba dramatizavimas gali būti pritaikytas vaiko psichologinei, kalbinei, socialinei raidai. Tik atsižvelgiant į besiformuojančią kognityvinę meninio ugdymo teoriją, vaidyba įtraukta į Lietuvos vaikų darželių programas kaip atskira lygiavertė meninio ugdymo sritis.
Vaidybai, kaip vaiko kūrybinių gebėjimų ugdymui, vis daugiau dėmesio skiriama pastarąjį dešimtmetį. Labai dažnai vaikų vaidybinė veikla suprantama siaurai - kaip proginis vaidinimų parengimas ir parodymas tėveliams, kitoms auklėtojoms, administracijai. Reiktų suprasti, kad vaidybinė veikla darželyje vyksta ištisą dieną (ryto rate, žaidimų metu, organizuotoje veikloje, meninėje veikloje). Vaidybinė veikla yra glaudžiai susijusi su žaidimu, dėl to vaidybinės veiklos yra puiki terpė žaismės pojūčiui lavinti.
Pasak teatro meno metodininkės Vidos Kazragytės, yra trys artimiausios vaidybos sritys. Žaismės pojūčio lavinimas yra glaudžiai susijęs su kūrybiškumo, vaizduotės lavinimu. Dėl šių priežasčių, norint, kad vaikai lavintų žaismės pojūtį vaidybinėje - draminėje veikloje, reikia vaidybinius žaidimus integruoti į kitus dalykus (muziką, dailę, kalbą, pasaulio pažinimą). Vaikas visose veiklose turėtų jaustis kūrėju, turėtų jaustis saugiai ir laisvai. Kūrybiškumas lavėja ir atliekant kūrinio personažo vaidmenį: kad teisingai jį atlikti, vaikas turi suprasti, koks tai personažas (teigiamas, neigiamas, mėgiamas kitų ar atstumiamas, pasitikintis savimi ar baikštus); kodėl šis personažas veikia taip, o ne kitaip.
Žaidimas ikimokyklinio amžiaus vaikui yra pagrindinė priemonė, kaip ugdytis. Todėl pedagogai, ugdydami vaikus, turėtų naudoti žaidiminio mokymo metodą. Tai yra inscenizacijos su žaislais ir daiktais laikomos vaidmeninio žaidimo mokymo būdu, taikytinu vaikams nuo dvejų metų. Inscenizacijos - tai bendras vaiko ir suaugusiojo žaidimas, kuriame vadovas yra pedagogas ir išryškinami svarbiausi vaiko patirties momentai. Pavyzdžiui, inscenizuojama, kaip mama valgydino, supo ir migdė, kaip gydytoja gydė vaikučius, kaip mergaitė lesino paukštelį ir pan. Vaikams, sukakusiems 3 ir daugiau metų, vaidmeniniai siužetiniai žaidimai taikomi kaip mokymo metodas.
Vaidybinės veiklos formos ir metodai
- Inscenizacijos: bendras vaiko ir suaugusiojo žaidimas, kuriame pedagogas išryškina svarbiausius vaiko patirties momentus.
- Vaidmuo: vaikai įsivaizduoja padedą lėlei ieškoti miške pasislėpusių žvėrelių, randa juos po grybu, darže, oloje, paskui pasakoja, kur juos rado.
- Žaidybiniai veiksmai: vaikai skambina menamu telefonu, norėdami sužinoti, kaip jaučiasi sergantis draugas ir kt.
Šiais labai išradingai panaudotais vaidmeninio žaidimo elementais nesiekiama geresnės vaikų vaidybos, pasitenkinama tokia vaikų vaidyba, kokia gimsta savaime, visas dėmesys sutelkiamas į vaikų supažindinimą su grožine literatūra, kalbos tobulinimą.
Muzika ir judesys vaidyboje
Ar kada susimąstėme, kad vaiką ugdyti svarbu ne tik teoriškai, bet ir praktiškai - per įvairias fizines veiklas. Nuo pat pradžių vaikas tą daro per skonį, lytėjimą, žinoma - ir judesį. Judesys ir muzika vaikui nėra svetima. Tai jam yra įgimta. Turbūt ne kartą esame matę, kaip vos užgrojus muzikai vaikas, dar net nevaikščiodamas, pradeda judėti į ritmą ir atrasti savo kūno galimybes? Judėjimas vaikui - natūralus dalykas. Būtent dėl to toliau lavinti vaiką pasitelkiant tai, kas jam sava, - teisingas pasirinkimas. Ir tai gali būti daroma įvairiausiais būdais. Visu pirma, nedrauskime vaikui judėti, nesistenkime, kad jis elgtųsi „santūriai“, nestabdykime jo pažinimo, priešingai - padėkime jam, skatindami judėti, žaiskime įvairiausius žaidimus, bėgiokime drauge.
Kodėl svarbu ugdyti vaiką per judesį ir muziką? Kaip jau minėjau, judesys ir muzika - natūralios ugdymo formos. Vaikams tai nėra svetima, jų smegenys atranda asociacijas, o tai veda prie lengvesnio mokymosi. Ne viena studija įrodžiusi, kad vaikui mokantis vieną ar kitą dalyką veikia tik tam tikra smegenų dalis. Muzikinis ugdymas veikia ne tik už klausymą atsakingą smegenų dalį, tai turi įtakos ir kitoms veikloms.
Muzika ir šokis: ar tai susijusios disciplinos? Muzika ir šokis tiesiog neatsiejami dalykai, taigi vaiką geriausia lavinti kombinuojant šias veiklas. Namuose galite su vaiku dainuoti, pavyzdžiui, atrasti daugiau būdų kaip dainuoti vieną ir tą pačią dainą: lėtai, greitai, garsiai, tyliai, šnabždėti ir t. t. Kaip ugdyti vaiką per judėjimą? Šokti, žinomas pasakas perteikti judesiu ar visai be žodžių, klausytis įvairios muzikos, atsiliepti į vaiko smalsumą ir išbandyti įdomiai skambantį puodą!
Muzikinis lavinimas gali daryti didelę įtaką emocijų reguliavimui. Vaikai išmoksta ramiau reaguoti į įvairias situacijas, lengviau suvaldo pyktį. Muzikinis lavinimas taip pat labai prisideda prie kalbos lavinimo, o tai padeda vaikams save geriau išreikšti. Tėveliai gali namie eksperimentuoti su įvairios muzikos klausymu tam tikroje situacijoje arba prieš miegą, norėdami vaiką nuraminti.
Įvairios studijos įrodė, kad muzikos ir judesio ugdymas gali padėti lavinant vaiko kūrybiškumą, kalbą, emocinius, motorikos įgūdžius. Ir tai dar tikrai ne pabaiga. Visi vaikai turi muzikinių gabumų, tačiau kaip viskas toliau klostysis, dažniausiai priklauso nuo įdėto darbo - nuo to, kada pradėsite supažindinti vaiką su muzika, ir tęstinumo, nuolatinio praktikavimo dažnumo.
RKC muzikiniai žaidimai. Lietuvių liaudies pasakėlė
Vaikų vaidybos svarba ir praktinis taikymas
Vaidybinė raiška - svarbi ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų meninio ugdymo pasiekimų dalis. Itin svarbu, kad pedagogai susikurtų novatorišką požiūrį, jog pagrindinė vaidybos darželyje paskirtis yra edukacinė (vis dar vyrauja proginis vaidinimų rengimas). Įgyvendinant edukacinę vaidinimų paskirtį, svarbu kūrybiškai pritaikyti vaidinimo meną, sukuriant šio amžiaus vaikams prieinamas ir patrauklias vaidinimų formas. Tai leistų vaidybinę raišką dažniau įtraukti į kasdienę grupės ugdomąją veiklą, visiems vaikams sukurti patrauklias ugdymosi aplinkas ir galimybes daryti vaidybinės raiškos ugdymo(si) ir ugdymo(si) per vaidybą pažangą.
Vaikams prieinamų, patrauklių vaidinimų formų - žaidinimų, choro teatro, mįslių teatro, eilėraštuko teatro, pasakos teatro - stebėjimas, išbandymas, analizė. Pedagogiškos bei kūrybiškos sąveikos su ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikais, taikant minėtas vaidinimų formas, bruožų apibendrinimas.
Doc. dr. Vida Kazragytė, turinti daugiau nei 30 metų darbo švietimo srityje patirtį, yra parengusi teatro dalyko bendrąsias programas, teatro mokytojų rengimo studijų programas. Daugiausia gilinosi į mažų vaikų (iki pradinių klasių) vaidybinę veiklą. Apgynė socialinių mokslų (edukologijos) daktaro disertaciją „Priešmokyklinio amžiaus vaikų vaidybos gebėjimų ugdymas“, išleido knygas „Mažųjų vaidyba“ ir „Mažųjų vaidinimai“.
Kovo 26-tąją, pasitinkant Tarptautinę Teatro dieną, visiškai nauju formatu, pakoreguotu pasaulinės COVID-19 pandemijos, zoom platformoje, darželyje įvyko virtuali rajoninė vaikiško teatro šventė. Šiemet vaikų spektakliai buvo filmuojami, pasirodymo laikas buvo sumažintas iki minimumo 5-8 minučių, todėl šventėje galėjo dalyvauti daugiau kolektyvų. Šventės vedančiosios: Kakė Makė (mokytoja Laima) ir Pepė (mokytoja Jovita) praktiškai „netilpo“ kompiuterio ekrane, nes viena per kitą norėjo pademonstruoti savo išmonę ir meilę teatrui. Nuotoliniu būdu apsilankėme Mosėdžio lopšelyje-darželyje, pas pedagoges A. Leilioniene ir V. Pajarskiene, čia vaikučiai parodė spektaklį „Vilkas ir septyni ožiukai“; taip pat Ylakių lopšelyje-darželyje, pažiūrėjome spektaklį „Ropė“ (mokytoja V. Gerikienė.). Šiemet prie projekto prisijungė ir Barstyčių pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo grupės „Boružiukai“ vaikučiai ir mokytoja D. Dabravalskienė, jie suvaidino ukrainiečių pasaką „Pirštinė“. Skuodo vaikų lopšelio-darželio „Liepaitės“ korpuso pedagogės E. Šimkienė ir I. Lekstutienė pradžiugino mus vaidinimu „Petriukas vabalų šalyje“ (pagal D. Dubinienės pasaką). Visiškai naują vaidybos žanrą šį kartą pademonstravo Skuodo vaikų lopšelio-darželio mokytoja L. Šiųmetis šventės organizatorių- „Pelėdžiukų“ ir „Zuikučių“ bendras kūrybinis projektas, atsiskleidė visiškai naujomis spalvomis. Buvo pastatytas šešėlinio teatro spektaklis „Nakties stebuklai“ (pasakos autorius - mokytoja Aurelija). Išgirdus žodį „šešėlis“, asocijuojasi balta ir juoda spalvos, mūsų spektaklis sužibo visom vaivorykštės spalvom. Pasitelkus naujausias technologijas, spalvotų šviesų efektus, užburiančios muzikos garsus ir mažųjų artistų vaidybinį žaismą, suvirpinome stebuklingąją teatro dvasią ir išgavome didžiausią emociją.
Spektakliuose dalyvaudami kaip stebėtojai, vaikai patiria daug skirtingų emocijų, išsineša daug naudingos patirties. Vis tik, ne ką mažiau naudinga yra patiems dalyvauti teatro užsiėmimuose. Užsiėmimų metu vaikai mokosi ne tik iš bendraamžių, bet ir iš mokytojo. Vaidyba padeda ir psichiniam vystymuisi - tobulėja vaiko komunikaciniai gebėjimai, jis įgunda aiškiai reikšti mintis ir jausmus, sugeba geriau suprasti save ir aplinkinius. Su mokytojo pagalba lavinami gebėjimai ir atrandami nauji talentai. Būreliai ugdo komandiškumą - moko bendradarbiauti. Užsiėmimai ugdo vaiko asmenybę, moko puoselėti vertybes. Užsiėmimų metu ugdomas vaikų emocinis intelektas. Kalbos technikos užsiėmimai tobulina vaiko kalbą ir dikciją.
Ikimokyklinio ugdymo(si) pagrindas yra visuminis ugdymas(is), universalus dizainas mokymuisi, vaiko žaidimas ir kita patirtinė veikla. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas. Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Vaikų žaidimas yra paties vaiko kuriama ir valdoma veikla, kuomet sutelkiamos visos jau įgytos ir plėtojamos galios. Mokykloje plėtojama visos bendruomenės žaidimo kultūra, skatinanti žaisti, kurti ir bendradarbiauti. Siekiama vaikų savarankiško žaidimo ir žaismingo ugdymo(si) vienovės bei darnos.
