Mokslo metų pradžia atneša ne tik džiaugsmą ir žinių troškimą, bet ir daug streso. Vaikai stresą patiria dėl didelio mokymosi krūvio, papildomų veiklų ir spaudimo patenkinti tėvų iškeltus tikslus. Tėvams nerimą kelia vaikų švietimas, saugumas, papildomos išlaidos ir ligos. Ilgalaikis stresas taip pat padidina susirgimų riziką, silpnina imuninę sistemą ir gali pakenkti vaiko mokymosi tempui. Šiame straipsnyje aptarsime kokios dažniausios peršalimo ligos ir infekcinės ligos kamuoja mokyklinio amžiaus vaikus, kaip jas įveikti be streso bei susipažinsime su streso valdymo metodais.

Dažniausios vaikų ligos

Nenuostabu, jog grįžus į mokyklos suolus, daug vaikų greitai sugrįžta namo su „varvančia“ nosimi, pakilusia temperatūra ir kitais peršalimo ligos simptomais. Peršalimo ligos, infekcinės ligos ir kiti mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos sutrikimai pasitaiko dažnai, tad svarbu išmokti su jais kovoti ir pasirūpinti visapuse vaikų gerove.

Dažniausios vaikų ligos paprastai skirstomos į tris grupes: infekcines, lėtines ir įgimtas. Vėjaraupiai, gripas ir rotavirusinė infekcija - trys dažniausios infekcinės ligos, su kuriomis susiduria vaikai. Gripas sukelia aukštą temperatūrą, raumenų skausmus ir bendrą silpnumą. Simptomai dažniausiai išnyksta per savaitę. Dauguma šių ligų gydoma simptomiškai namuose: poilsis, pakankamai skysčių ir temperatūros kontrolė. Lėtinės ligos, tokios kaip 1 tipo cukrinis diabetas, dažniausiai pasireiškia vaikystėje. Įgimtos ligos, pavyzdžiui, širdies ydos, nustatomos dar gimimo metu arba pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Abi grupės gali paveikti vaiko kasdienę energiją, mokymosi susikaupimą ir galimybę dalyvauti sporto veiklose.

Kaip ir kasmet didžiausias sergamumas infekcinėmis ligomis būna spalio - kovo mėnesiais. Tam turi įtakos vėsesni, drėgnesni orai, kurie yra palanki terpė virusams plisti bei padidėjęs patiriamas stresas(nauji mokslo metai, trumpos, tamsios dienos, pandemija), taip pat organizme išsenka vitamino D ir kt. Kaip ir kasmet šaltojo sezono metu vieni pagrindinių virusinių susirgimų yra “peršalimo virusai”, kurie pasireiškia karščiavimu, sloga, gerklės skausmu, kimimu, kartais - kosuliu. Peršalimą dažniausiai sukelia rinovirusai, respiracinis sincitijaus virusas, koronavirusai, gripo, paragripo virusai. Tokių virusų rūšių yra apie 200, tad ir sergama šaltojo sezono metu panašiais simptomais pakankamai dažnai, ypač vaikų tarpe, kai imunitetas dar tik formuojasi.

Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos trunka apie savaitę, kartais iki 2 sav. Labiausiai vaikas užkrečiamas yra pirmomis infekcijos dienomis, pirmą ligos savaitę. Persirgus infekcija dažnai kosuliukas vargina ilgesnį laiką, nes tam, kad pilnai išsivalytų vaiko kvėpavimo takai, reikalingas ilgesnis laiko tarpas, kartais kosuliukas gali varginti iki 3 savaičių, bet toks vaikas jau nėra užkrečiamas.

Toliau pateiktoje lentelėje matyti, kokie požymiai dažniausiai padeda atskirti šiuos du bėrimų tipus.

Kodėl vaikai dažniau serga peršalimo ligomis?

Peršalimo ligos yra sukeliamos virusų. Mokyklose ir būnant didelėse žmonių grupėse virusai plinta greičiau, todėl vaikai jomis serga dažniau. Peršalimo simptomus gali sukelti daugybė skirtingų virusų, bet dažniausiai toks susirgimas nėra pavojingas ir jį išgydyti užtenka paprastų priemonių. Vaikai taip pat dažniau serga peršalimo ligomis, nes jų imuninė sistema yra mažiau atspari nei suaugusiųjų.

Susirgimas prasideda po 1-3 dienų po užsikrėtimo ir pasireiškia tokiais simptomais kaip perštinti gerklė, sloga, šiek tiek pakilusi kūno temperatūra. Rekomenduojama ilsėtis, gerti daug skysčių. Jeigu vaikas pradeda stipriai karščiuoti, kosėti, atsiranda sunkumas kvėpuojant, būtina kreiptis į gydytojus, kurie padės nustatyti susirgimo priežastį, nes šie simptomai nebūdingi paprastam peršalimui.

Vaikai dažniausiai peršalimo ligomis serga dažniau nei suaugusieji, jie gali sirgti apie 12 kartų per metus. Tačiau, jei jūsų vaikas serga itin dažnai, to priežastis gali būti suprastėjusi jo imuninė sistema. Imuninei sistemai daug įtakos daro tinkama mityba, fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas, streso valdymas.

Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį į vaiko higienos įpročius. Nuo mažų dienų svarbu išmokyti vaiką plauti rankas prieš valgį ir pabuvus lauke, užsidengti burną ir nosį kosint bei čiaudint. Pasitarę su šeimos gydytoju ar vaistininku, imuninę sistemą galite stiprinti vitaminais ir papildais.

Virusinės užkrečiamos ligos

Pasaulyje gausu užkrečiamų virusinių ligų, šiuo metu yra žinomi daugiau nei 200 žmones paveikiančių virusų. Dažniausiai vaikai užsikrečia pamokų ir pertraukų metu, būdami didelėse žmonių grupėse. Pagrindiniai susirgimai yra paprastas peršalimas, bet taip pat nemažai vaikų suserga gripu, šiuo metu sparčiai plintančiu koronavirusu, žarnyno infekcinėmis ligomis kaip roto virusas. Nuo daugelio virusinių ligų vienintelis apsisaugojimo būdas yra vakcinos, higienos ir saviizoliacijos susirgus laikymasis.

Vėjaraupiai - ūminė virusinė liga, pasireiškianti pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu, karščiavimu. Tai viena dažniausiai pasitaikančių virusinių ligų po gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų ligų. Vėjaraupiais daugiausia serga ikimokyklinio amžiaus (3-6 metų) vaikai šaltuoju metų laiku (žiemą ir pavasarį, kuomet daugiausiai laiko praleidžiama uždarose patalpose). Tymai - viena užkrečiamiausių virusinių ligų pasaulyje, kuria gali susirgti tiek vaikai, tiek suaugusieji. Nors daugeliui atrodo, kad ši liga jau praeitis, pastaraisiais metais fiksuojami vis nauji tymų protrūkiai visame pasaulyje. Raudonukė - tai infekcinė virusinė liga. Ji pasireiškia odos bėrimu, padidėjusiais pakaušio bei kaklo limfmazgiais ir nežymia sloga. Šia liga dažnai serga vaikai - jie perserga lengvai ir susiformuoja imunitetas visam gyvenimui.

Pavasaris atneša ne tik vis labiau šildančią saulę, viliojančią būti ilgiau lauke, bet ir nusilpusį imunitetą. Organizmo gynybines galias silpnina vitaminų trūkumas, nes iki žiemos pabaigos daržovėse ir vaisiuose vitaminų labai sumažėja. Taip pat - saulės trūkumas, dėl kurio pristingame vitamino D, gaminamo odoje veikiant saulės spinduliams. Atšilus sąlygos mikrobams daugintis taip pat palankios, virusinė infekcija taip pat lengvai perduodama oro lašeliniu būdu. Mat, šis sezonas - lietaus metas, o vienas iš svarbių rizikos faktorių, lemiantis peršalimo ligas, yra oro drėgmė. Iš kvėpavimo takų į aplinką patekę virusai, esantys mažuose lašeliuose, pakimba ore ir taip gali išbūti ilgiau. Atšilus rizika užsikrėsti virusine ar bakterine kvėpavimo takų infekcija žymiai padidėja dar ir todėl, kad dažniau negu per žiemos šalčius einame su vaikais į lauką, o ten jie kontaktuoja su kitais. Be to, pavasarinis atšilimas yra gana apgaulingas dėl oro temperatūrų kaitos. Todėl sunku nuspėti, kaip aprengti vaiką į kiemą ar darželį. Lengvai aprengtas vaikas gali sušalti, o priešingai - tėvams apsidraudus nuo peršalimo, perkaisti. Tai, nors ir nėra tiesioginis ligų šaltinis, bet gali jas paskatinti. Šilumą atnešantis sezonas ne tik palankus virusų ir bakterijų sukeliamoms ūmioms kvėpavimo takų ligoms, paūmėja ir lėtinės ligos - bronchų astma, bronchitas. Pavasarį nepalieka ramybėje ir rotavirusinė infekcija - dažniausia virusinė vaikų žarnyno liga, kurios pagrindiniai simptomai stiprus vėmimas, viduriavimas ir karščiavimas. Labiausiai šiai infekcijai imlūs jaunesni nei 5 metų amžiaus vaikai. Jie užsikrečia vienas nuo kito - dažnai taip įvyksta vaikų kolektyvuose, o suaugusiesiems šią infekciją dažnai perduoda maži vaikai. Rotavirusine infekcija užsikrečiama per nešvarias rankas, įvairius daiktus, kuriuos maži vaikai mėgsta kišti į burną. Taip pat - per šiluma neapdorotą maistą, pagamintą nešvariomis rankomis. Ant rankų šis virusas išgyvena keletą valandų. Nuo rotavirusinės infekcijos gelbsti skiepai, kuriais kūdikiai skiepijami nemokamai.

Virusinių ir infekcinių ligų skirtumai

Infekcinės ligos, kitaip nei virusinės, gali būti sukeliamos tiek virusų, tiek bakterijų ir grybelių. Kaip jau minėjome, dažniausiai pasitaikančios virusinės ligos paveikia kvėpavimo takus ir žarnyną. Dažnos bakterinės infekcijos, paveikiančios vaikus, yra ūminis kosulys, angina, ausų uždegimas, akių uždegimas (konjunktyvitas). Išsivysčius bakterinei infekcijai būtina apsilankyti pas gydytoją, kad šis galėtų išrašyti antibiotikų. Grybelinės infekcijos kaip pėdų ir odos grybelis taip pat gali paveikti vaikus. Joms gydyti yra naudojami specialūs antigrybeliniai kremai ir serumai.

Tik apie 10 proc. visų susirgimų, lydimų didelio karščiavimo, pasitvirtina bakterinė infekcija. Dažniausi sukėlėjai - streptokokai, pneumokokai, stafilokokai, haemophilus ir kt. Kada įtarti bakterinę infekciją? Jeigu nėra slogos, kosulio, bet yra labai aktyvus karščiavimas, kuris sunkiai pasiduoda vaistams (paracetamoliui ar ibuprofenui), karščiuojama tokiais atvejais virš 38 laipsnių, karščiavimas trunka virš 3 parų ir tarpai tarp temperatūros kilimo nemažėja.

Ką daryti, jeigu vaikas dažnai serga peršalimo ligomis?

Vaikai dažniausiai peršalimo ligomis serga dažniau nei suaugusieji, jie gali sirgti apie 12 kartų per metus. Tačiau, jei jūsų vaikas serga itin dažnai, to priežastis gali būti suprastėjusi jo imuninė sistema. Imuninei sistemai daug įtakos daro tinkama mityba, fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas, streso valdymas.

Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį į vaiko higienos įpročius. Nuo mažų dienų svarbu išmokyti vaiką plauti rankas prieš valgį ir pabuvus lauke, užsidengti burną ir nosį kosint bei čiaudint. Pasitarę su šeimos gydytoju ar vaistininku, imuninę sistemą galite stiprinti vitaminais ir papildais.

Kas sukelia dermatitą?

Dermatitas, tai uždegiminė odos liga, sukeliama alergijų ir odos pažeidimų. Vaikai dažnai kenčia nuo dermatito, nes jų oda yra jautresnė nei suaugusiųjų. Uždegimas gali išsivystyti, jei jūsų vaikas turi alergijų, netoleruoja tam tikrų maisto produktų, serga astma, patiria didelį stresą.

Taip pat dermatitas gali atsirasti naudojant stiprius chemikalus šalia odos. Todėl verta peržiūrėti skalbimo priemonių, muilo ir prausiklių sudėtis. Dermatitas pasireiškia odos niežėjimu, paraudimu, pleiskanojimu. Negydant, uždegimas gali plisti, atsirasti odos įtrūkimų. Verta atminti, jog dermatitas nėra užkrečiamas ir daugeliu atvejju nepavojingas, bet diskomfortą galima sumažinti specialiais kremais odai.

Kaip padėti vaikui įveikti stresą?

Nors higiena, sveika mityba ir aktyvus gyvenimo būdas turi didelę įtaką vaikų imuninei sistemai, taip pat svarbu išmokti valdyti stresą. Daugelis tėvų nepastebi, jog jų vaikas patiria nerimą ir stresą, o pačiam vaikui suvaldyti tokius pojūčius yra sudėtinga. Todėl būtina atrasti tinkamus būdus atsipalaiduoti ir susikurti patogią dienotvarkę gyvenimui su mažiau nerimo.

Režimas

Sveikatai didelę įtaką turi gyvensena - darbo ir poilsio režimas. Todėl viena pagrindinių tėvų užduočių yra sureguliuoti savo vaikų dienos ritmą. Rekomenduojama nustatyti valandas mokymuisi, pramogoms ar poilsiui, tai ne bausmė ar muštras, o atvirkščiai - tai skatina vaikų atsakomybės jausmą. Labai svarbu užtikrinti, kad moksleivis neužsiimtų daugybe darbų vienu metu - neruoštų pamokų žiūrėdamas televizoriaus ar valgydamas, o koncentruotųsi tik į mokslą. Papildomos veiklos blaško ir neleidžia atlikti užduočių kokybiškai.

Motyvavimas

Mokymosi procesą susiekite su maloniais dalykais. Visi žmonės mėgsta daryti tuos dalykus, kurie sukelia teigiamas emocijas, todėl pasistenkite, kad namų darbų darymas vaikui asocijuotųsi su gerais jausmais, pvz., per mokymosi pertraukėlę apdovanokite sveiku ir skaniu „bonusu“: vaisiniu jogurto gėrimu, sauja riešutų ar egzotiniu vaisiumi. Labai svarbu įvertinti mažesnius ar didesnius žingsnius į priekį. Laiku atlikti namų darbai, išmokti papildomi užsienio kalbos žodžių, greičiau įveikta bėgimo distancija - sukirskite su vaiku ledų tortą ar surenkite iškylą. Teigiamos emocijos įkvėps vaiką mokytis ir dar labiau sustiprins jo žinių troškimą, be to, ugdys pasitikėjimą savimi.

Atmintis ir suvokimas

Vaikai įsimena tai, kas vaizdinga ir tai, ką galima praktiškai išbandyti ar pritaikyti. Visose situacijose pagal galimybes reikia remtis realiais pavyzdžiais ar istorijomis. Vaikai turi labai lakią vaizduotę ir jie kur kas geriau įsimena, kai diskusijos objektas susiejamas su kuo nors, ką jie jau suvokia. Patartina suteikus informaciją, paprašyti vaikų paaiškinti, kaip jie suprato aptariamą objektą. Vaikai, savarankiškai permąstę pateiktą informaciją ir ją paaiškinę kitiems, geriausiai įsimins, nes tai jo paties atrasta, sugalvota ir suprasta patirtis. Šioje vietoje vaikui gali tekti padėti prisiminti tam tikrus pavadinimus, išsireiškimus, jei buvo tokie naudoti. Bet leiskite jam dėlioti mintis, tėvai turi būti tik pagalbininkai.

Pagalba

Patartina skatinti mokinį savarankiškai atlikti užduotis, namų darbus. Esminė klaida - gailėdami ar norėdami padėti neprašyti pradeda daryti užduotėles už vaiką. Taip užprogramuojama, kad tokia „pagalba“ tęsis kelis metus. Pagalba turi būti minimali ir tik tuomet, kai vaikas pats paprašo. Sulaukus tokio prašymo geriau pasitikslinti, kas konkrečiai jam neaišku, o ne pulti pačiam gilintis į užduotį. Reikia išklausyti ir bendrauti, tačiau šis ryšys turi būti pamokantis, vystantis ir auklėjantis, o ne vienpusiškas, tik naudai gauti. Reikėtų aiškiai atskirti, ką mokinys geba atlikti savarankiškai ir ką su tėvų pagalba. Didesnis dėmesys turėtų tekti savarankiškumui.

Bendravimas ir kontaktas

Pastaruoju metu tėvai stengiasi pasirūpinti materialine gerove, o bendravimas šeimoje nueina į antrą planą. Vaikai dažnai visą dieną būna namuose vieni, o grįžę tėvai puola atlikti namų ruošos darbus, ir taip bendravimas tampa labai paviršutiniškas. Labai svarbu palaikyti vaiką, jei jam iš karto nepasiseka pasiekti laukto rezultato. Nes jis gali pasijusti nevykėlis, ir tai paprastai nedidina jo motyvacijos, kad padarytų geriau. Svarbu vaikui žinoti, kad reikia pasiekti užsibrėžtą tikslą, ir nebūtinai jis turi būti tobulas, svarbiausia - nenuleisti rankų ir užbaigti pradėtą darbą. Taip pat būtina vaikui paaiškinti, kad pasisekimas gali būti visokių formų. Kai kurie jų pranoks kitus sporto, dramos, muzikos ar meno srityje, dar kiti bus puikūs vadovai ar pagalbininkai t.t.

Kontrolė

Nuolat tikrinant namų darbų, vaikui parodoma, kad juo nepasitikima. Dėl to gali imti vystytis nepasitikėjimo savimi jausmas. Rekomenduojama pradėti tikrinti ar kitaip kontroliuoti namų ruošą tuomet, kai ne mažiau kaip porą kartų neatliekama užduotis, gaunami signalai iš mokytojų apie vaiko išgalvotas priežastis, kodėl jis neatliko tam tikrų užduočių. Tuomet tikrinimas gali būti naudojamas kaip auklėjamoji priemonė. Vaikai, ypač mažesni, daugiau susitelkia į čia ir dabar ir mažai galvoja apie ateitį. Jei dažnai bus akcentuojama ateitis (pvz.: jei tu blogai mokysiesi, būsi šlavėjas), vaikas gali pradėti bijoti ateities ir palūžti. Labai svarbu išmokyti vaikus nuo pat pradžių mėgautis naujomis žiniomis, siekti sužinoti kažką naujo, supažindinti su įvairiais mokymosi būdais, kurie yra įdomūs, padedantys įsiminti, susieti žinias ir pritaikyti praktikoje.

Vaikui augant ir atrandant pasaulį, darosi vis sunkiau išvengti stresinių situacijų, apsisaugoti nuo ligų ir kitų netikėtumų. Tačiau dėmesys vaiko fizinei ir psichologinei būsenai ne tik padės geriau pažinti savo vaiką, bet ir numalšinti mokykloje ir namuose patiriamą stresą.

Prevencija ir apsauga nuo infekcijų

Infekcinės ligos gali greitai plisti mokyklose ir kitose ugdymo įstaigose dėl glaudaus kontakto, dalijimosi paviršiais ir bendrų erdvių.

1. Prevencija: Reguliaraus rankų plovimo skatinimas, nosies ir burnos dengimas kosint ar čiaudint, geros ventiliacijos užtikrinimas - visa tai padeda mažinti kvėpavimo takų infekcijų plitimą.
2. Rotavirusas: Pirmiausia paveikia kūdikius ir mažus vaikus ir plinta per užterštas rankas, paviršius ir maistą. Prevencija: Kruopšti rankų higiena, ypač prieš valgį ir po tualeto naudojimo, yra būtina.
3. Prevencija: Užtikrinti, kad vaikai gautų rekomenduojamus skiepus, yra pats veiksmingiausias būdas apsaugoti nuo šių ligų.

Sušilus orui suaktyvėja ir erkės, tykančios mūsų žolėje ir krūmuose. Todėl būdamas gamtoje vaikas turėtų vilkėti šviesius drabužius, kad erkes galėtumėte lengvai pastebėti. Turi likti kuo mažiau atvirų kūno vietų: viršutinį drabužį reikėtų sukišti į kelnes, o kelnes - į kojines, pridengti galvą.

Atšilus orui vaikai ilgiau išbūna lauke, ir tai, viena vertus, stiprina imuninę sistemą. Kita vertus, į žaidimų aikšteles ateina daug vaikų, todėl padidėja tikimybė užsikrėsti virusine ar bakterine kvėpavimo takų infekcija. Todėl geriau vaikščioti su vaiku ne tose vietose, kur renkasi daug mažylių (žaidimų aikštelėse, zoologijos ar botanikos sode ir kt.), o kur nors nuošaliau parke. Rengdami vaiką į lauką, pirmenybę teikite drabužiams, pagamintiems iš natūralių medžiagų.

Bėrimai vaikams: priežastys ir atskyrimas

Bėrimas vaikui dažnai atsiranda netikėtai ir gali greitai išplisti, todėl tėvams kelia daug nerimo. Vaikų oda yra itin jautri, plonesnė nei suaugusiųjų ir greičiau reaguoja į infekcijas, alergiją, temperatūros pokyčius ar net paprastą sudirginimą. Kadangi bėrimų tipai gali atrodyti labai panašiai, svarbu žinoti, kurie požymiai rodo alerginę reakciją, o kada bėrimą sukelia infekcija - virusinė ar bakterinė.

Ką tai reiškia? Bėrimas yra odos reakcija į alergiją, virusus, bakterijas, sudirginimą ar temperatūros pokyčius.

Kada tikėtina infekcija? Kai vaikas karščiuoja, bėrimas plinta, atsiranda pūslelės, skausmas ar bendras silpnumas.

Kada tikėtina alergija? Kai bėrimas atsiranda staiga, niežti, yra ryškiai raudonas ir susijęs su maistu, kosmetika ar aplinka.

Kada tai gali būti sudirginimas? Kai bėrimas lokalus, nėra karščiavimo ir atsiranda po seilių, servetėlių ar temperatūros pokyčių.

Kada kreiptis į gydytoją? Jei bėrimas stiprėja, plinta, vaikas serga, atsiranda pūslių arba bėrimas išlieka ilgiau nei kelias dienas.

Kodėl vaikų oda taip lengvai reaguoja bėrimu?

Vaikų oda yra ženkliai jautresnė nei suaugusiųjų, todėl bet koks dirgiklis ar infekcija greitai pasireiškia matomais pokyčiais. Pagrindinė priežastis - nevisiškai susiformavęs odos barjeras. Oda dar geba sulaikyti mažiau drėgmės, lengviau išsausėja ir prasčiau apsaugo nuo aplinkos poveikio. Dėl to net nedidelis dirginimas gali sukelti paraudimą, niežulį ar smulkaus bėrimo atsiradimą.

Kūdikių ir mažų vaikų odoje taip pat daugiau paviršinių kraujagyslių, todėl net silpnas uždegimas gali atrodyti ryškesnis. Infekcijos - virusinės ar bakterinės - vaikams pasireiškia intensyviau, o alerginės reakcijos gali vystytis greičiau dėl aktyvesnio imuninės sistemos atsako. Visa tai lemia, kad tėvams kartais sunku iš karto atskirti, ar bėrimą sukelia alergija, ar infekcija, nors gydymo principai skiriasi.

Dažniausios bėrimo vaikui priežastys

Smulkūs ar išplitę bėrimai vaikams dažniausiai kyla dėl dviejų pagrindinių grupių - infekcijų ir alergijų. Abiejų tipų bėrimai gali atrodyti panašiai, tačiau jų eiga ir lydintys simptomai dažnai padeda suprasti priežastį.

Infekcinės priežastys

Infekciniai bėrimai vaikams dažniausiai pasireiškia kartu su kitais simptomais - karščiavimu, silpnumu, gerklės skausmu, galvos skausmu ar apetito sumažėjimu. Bėrimai gali būti smulkūs, stambūs, dėmėti ar pūsleliniai, priklausomai nuo infekcijos tipo.

Dažniausios infekcinės kilmės priežastys:

• Rankų-pėdų-burnos liga - smulkūs raudoni taškeliai ant rankų, pėdų ir aplink burną, kartais su pūslelėmis.
• Vėjaraupiai - niežtinčios pūslelės, kurios plinta bangomis ir virsta šašais.
• Virusiniai eksantemai - išplitę smulkūs bėrimai, dažnai lydimi karščiavimo.
• Skarlatina - smulkus, šiurkštus bėrimas, atsirandantis kartu su gerklės skausmu ir karščiavimu.
• Bakterinės odos infekcijos (impetigo) - gelsvo šašo susidarymas aplink nosį, burną ar kitas sritis.

Infekciniai bėrimai paprastai progresuoja greičiau, atsiranda naujų pažeidimų arba keičiasi jų forma.

Alerginės priežastys

Alerginiai bėrimai vaikams gali atsirasti staiga - nuo kelių minučių iki kelių valandų po kontakto su alergenu. Jie dažnai būna ryškiai raudoni, niežtintys, kartais susidaro patinusios dėmėlės ar dilgėlinę primenantys iškilimai.

Dažniausios alerginės bėrimų priežastys:

• Maisto alergija - kiaušiniai, žemės riešutai, pienas, žuvis, citrusiniai vaisiai ir kt.
• Kontaktinė alergija - servetėlės, kremai, kosmetika, skalbikliai, sintetinių medžiagų drabužiai.
• Alergija vabzdžių įkandimams - patinimas, paraudimas, aštrus niežėjimas po įkandimo.
• Aplinkos alergenai - žiedadulkės, gyvūnų pleiskanos, dulkės (rečiau sukelia veido bėrimą, bet gali sukelti aplink akių paraudimą).

Alerginiai bėrimai dažnai išlieka vietiniai, stipriai niežti ir gali vedžioti tėvus klaidinga kryptimi, jei neseniai buvo įvestas naujas maistas ar priemonė.

Kaip atskirti infekcinį bėrimą nuo alerginio?

Iš pirmo žvilgsnio tiek infekcinis, tiek alerginis bėrimas vaikams gali atrodyti panašiai - paraudimas, taškeliai, dėmės ar smulkūs spuogeliai. Tačiau jų eiga ir lydintys simptomai dažnai skiriasi. Infekcinis bėrimas dažniausiai pasireiškia kartu su karščiavimu, vangumu ar kitais bendrais simptomais, o alerginis - ryškiai niežti ir atsiranda staiga po kontakto su alergenu.

Norint geriau suprasti skirtumus, svarbu stebėti kelis dalykus: kada bėrimas atsirado, kaip greitai jis plinta, ar yra karščiavimas ir kaip vaikas jaučiasi.

Gydymas pagal priežastį

Vaiko bėrimo gydymas turi būti toks, kad padėtų, o ne dar labiau sudirgintų odą. Todėl pirmasis žingsnis visada yra priežasties nustatymas: ar bėrimas yra infekcinis, ar alerginis. Skirtingos priežastys reikalauja visiškai skirtingo priėjimo, todėl labai svarbu nepasikliauti atsitiktinėmis priemonėmis arba stipriais kremais be gydytojo rekomendacijos.

Dermatologė dr. Amy Paller (Northwestern University Feinberg School of Medicine) pabrėžia: „Vaikų bėrimai dažniausiai pagerėja, kai tėvai sumažina dirgiklių kiekį ir leidžia odai atkurti savo natūralų barjerą.“

Infekcinio bėrimo gydymas

Infekciniai bėrimai dažnai pasireiškia kartu su karščiavimu, silpnumu ar kitais simptomais, todėl gydymas dažniausiai yra simptominis ir orientuotas į bendros savijautos gerinimą.

• Leisti vaikui pailsėti ir vengti intensyvios veiklos.
• Skirti pakankamai skysčių.
• Jei yra karščiavimas - naudoti paracetamolį arba ibuprofeną (pagal gydytojo rekomendacijas).
• Išlaikyti odą švarią, nuplauti drungnu vandeniu be agresyvių prausiklių.
• Vengti kosmetikos ir kvepalų ant pažeistų vietų.
• Neliesti, nespausti ir nešalinti pūslelių ar šašų.

Esant tam tikroms infekcijoms, gydytojas gali rekomenduoti specifinį gydymą:

• Herpes simplex - antivirusiniai tepalai arba geriamieji vaistai.
• Impetigo - vietiniai arba geriamieji antibiotikai.
• Skarlatina - gydoma antibiotikais, nes tai bakterinė infekcija.

Infekciniai bėrimai dažniausiai praeina per 5-14 dienų, tačiau svarbu stebėti, ar būklė gerėja.

Alerginio bėrimo gydymas

Alerginis bėrimas paprastai atsiranda staigiai ir intensyviai. Pažeista oda dažnai niežti, parausta, atsiranda dilgėlinės tipo iškilimų. Gydymo pagrindas - pašalinti alergeną ir nuraminti odą.

• Švelniai nuplauti bėrimo vietą šiltu vandeniu.
• Vengti kvapių, spalvotų ar alkoholio turinčių priemonių.
• Naudoti bekvapius drėkinamuosius kremus vaikams.
• Stebėti, ar bėrimas susijęs su maistu, kosmetika, skalbikliu ar vabzdžių įkandimu.
• Esant stipriam niežėjimui - pasitarti su gydytoju dėl antihistamininių vaistų.

Jei bėrimas atsiranda kartu su akių ar lūpų patinimu, kvėpavimo pokyčiais ar vėmimu - tai gali būti pavojinga alerginė reakcija, todėl būtina skubi pagalba.

Ko nedaryti?

Kad ir kokia būtų priežastis, tėvai turėtų vengti šių klaidų:

• Nenaudoti stiprių kortikosteroidų kremų be gydytojo paskyrimo.
• Netepėti daugybės skirtingų priemonių vienu metu.
• Nenaudoti agresyvių šveitiklių ar dezinfekcinių gelių.
• Neleisti vaikui kasytis - tai gali sukelti infekciją.
• Neišspausti bėrimų ir neliesti jų neplautomis rankomis.

Nauda ir rizikos, susijusios su ankstyvu bėrimo įvertinimu

Ankstyvas bėrimo įvertinimas padeda greitai nustatyti, ar tai infekcija, alergija ar paprastas sudirginimas. Kuo anksčiau tėvai supranta tikėtiną priežastį, tuo mažesnė rizika, kad bėrimas išplis, taps skausmingas ar išsivystys antrinė odos infekcija. Tai ypač svarbu vaikams, kurių oda yra jautresnė ir linkusi greičiau reaguoti net į nežymius dirgiklius. Delsiant ir naudojant netinkamas priemones situacija gali pablogėti - alerginis bėrimas gali išsiplėsti, infekcija progresuoti, o sudirgusi oda gali tapti dar sausesnė ir jautresnė. Todėl svarbu stebėti bėrimo eigą ir laiku imtis tinkamų žingsnių.

Nauda, kai bėrimas įvertinamas laiku

• Greitesnis tikslios priežasties nustatymas.
• Mažesnė infekcijos ar alerginės reakcijos stiprėjimo rizika.
• Tikslesnis priemonių ir gydymo parinkimas.
• Pagerėjusi vaiko savijauta ir odos būklė.

Rizikos, jei bėrimą ignoruojame

• Galimas infekcijos plitimas į didesnius odos plotus.
• Stiprėjantis niežėjimas, skausmas ar pūslelių susidarymas.
• Ilgėjantis gydymo procesas.
• Padidėjusi antrinės infekcijos (pvz., bakterinės) rizika.

Kada kreiptis į gydytoją?

Dauguma vaikų bėrimų yra nepavojingi ir praeina savaime, tačiau yra situacijų, kai reikalinga gydytojo apžiūra. Tėvams svarbu stebėti ne tik patį bėrimą, bet ir bendrą vaiko būklę: ar jis tampa vangus, ar kyla temperatūra, ar bėrimas plinta.

tags: #dazniausios #infekcines #vaiku #ligos

• Kaip išvengti dantų akmenų
• Vadovas tėvams ir pedagogams: vaikiškos knygos
• Pietų miegas darželyje: poilsis ar prievarta?
• Kaip diagnozuojamas daugiavaisis nėštumas?
• Kontracepcija ir šeimos planavimas